0a555da7-d626-4d60-9ca4-e9e8ddd22f62 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-190-173/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03931-2015-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.39.; 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Voluktė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8405-615/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Voluktė“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

                  I.Ginčo esmė         Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Voluktė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6953,17 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Nurodė, kad tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Voluktė“ 2014-09-23 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau –TPVCAPDS) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta sunkvežimio „SCANIA R 420LA“, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - SCANIA), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014-09-25 Italijoje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VOLVO V7“, v/n (duomenys neskelbtini).

Dėl Å¡io eismo įvykio kaltas transporto priemonės SCANIA vairuotojas. Eismo įvykio aplinkybes ir kaltininkÄ patvirtina 2014-09-25 sutartinė eismo įvykio deklaracija. Dėl 2014-09-25 eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 6 953,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Remiantis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta draudimo sutartimi, draudimo įmokÄ atsakovas turėjo sumokėti iki 2014-09-23, tačiau atsakovas jÄ sumokėjo tik 2014-10-20. Yra visos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 str. 7 d. numatytos sÄ lygos ieÅ¡kovui reikalauti žalos atlyginimo.

         Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas UAB „Voluktė“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 46-49). Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai neįrodo autoįvykio metu atsakovo transporto priemone padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo nepagrįstai didelę draudimo iÅ¡mokÄ , netikrino realiai padarytos autoįvykio metu žalos dydžio. IeÅ¡kovo pateikti dokumentai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Ekspertizė neatitinka įstatymų reikalavimų, joje nėra privalomų fotonuotraukų, dokumentai nepasiraÅ¡yti, nepridėtos ekspertų kvalifikacijos pažymėjimų kopijos.

Eismo įvykio deklaracija neužpildyta tinkamai. IÅ¡laidos inžinierių konsultacijai, advokato iÅ¡laidos nėra autoįvykio metu patirta žala, todėl neturėjo bÅ«ti kompensuojamos. Nepriteistinas PVM dydis, nes ekspertizės akte pažymėta, jog nukentėjusysis gali susigrÄ Å¾inti PVM. NeaiÅ¡kus VOLVO bendras techninis stovis. Ekspertizės nenurodyta, jog iÅ¡vardinti remonto reikalaujantys darbai atsirado autoįvykio metu. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė         Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino (b.l. 110-112).

Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Voluktė“ ieÅ¡kovui UAB DK PZU Lietuva 6953,17 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-03-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1217,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 6,73 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.              Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas UAB DK PZU Lietuva ir atsakovas UAB „Voluktė“ 2014-09-23 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta sunkvežimio SCANIA R 420LA, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė.

Pagal sudarytÄ sutartį draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014-09-23 (sutarties 1.5.2 p.), tačiau laiku nebuvo sumokėta. 2014-09-25 Italijoje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO V7, v/n (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡io eismo įvykio kaltas buvo transporto priemonės SCANIA R 420LA, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas. IeÅ¡kovas UAB DK PZU Lietuva dėl 2014-09-25 eismo įvykio metu padarytos žalos iÅ¡mokėjo 6953,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau– ir TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 6 dalis).             Teismas nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO V7, v/n (duomenys neskelbtini), 2014-09-25 įvyko ne Lietuvoje, o Italijoje.

Transporto priemonei padarytos žalos dydį vertino Italijos transporto priemonėms padarytų žalų dydžio apskaičiavimo specialistai, kurie žalos dydį apskaičiavo ir ekspertizės ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) surašė pagal Italijos teisės aktus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Italijos transporto priemonėms padarytų žalų dydžio apskaičiavimo specialistai, suraÅ¡ydami ekspertizės ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kokius nors Italijos teisės aktų reikalavimus, kad ekspertizės ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Italijos teisės aktų reikalavimų) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

             Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Italijoje, žalos dydis buvo paskaičiuotas pagal transporto priemonių detalių ir remonto darbų kainas Italijoje. Tai, kad transporto priemonės VOLVO V7, v/n (duomenys neskelbtini), remontÄ Lietuvoje, arba, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Baltarusijoje, galimai buvo galima atlikti už mažesnę kainÄ , savaime nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytos ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos ekspertizės ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos transporto priemonės VOLVO V7, v/n (duomenys neskelbtini), remonto darbų kainos Italijoje.

Ä®rodymų, kad paminėto automobilio remonto darbus už mažesnę kainÄ buvo galima atlikti Italijoje, atsakovas nepateikė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė         Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Voluktė“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 4076,79 Eur žalos priteisimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 120-125).

             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1) Teismas nepagrįstai nevertino nustatytos žalos dydžio pagrįstumo ir rėmėsi Italijos ekspertų aktų bei jų nurodytais įkainiais.              2) IeÅ¡kovas nepagrindė žalos dydžio. Teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnį, dėl to netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigos naÅ¡tÄ tarp proceso Å¡alių, pažeidė CPK 185 straipsnio normas, todėl netinkamai iÅ¡tyrė byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, atmesdamas atsakovo atsikirtimus dėl žalos dydžio.             3) Kad ieÅ¡kovo nurodytos žalos dydis neatitinka realybės patvirtina atsakovo pateiktas automobilių remonto įmonės atliktas paskaičiavimas.              4) NeaiÅ¡ku kuo remiantis ieÅ¡kovo dokumentuose nurodyti bÅ«tent tokie žalos dydžiai. Italija yra Europos SÄ jungos valstybė, o Europos SÄ jungoje transporto priemonės vertinamos vienodai, t. y. naudojantis Automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BÄ® Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis, galiojančiomis visoje Europos SÄ jungoje.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kokiomis priemonėmis, kokie specialistai atliko transporto priemonei padarytos žalos vertinimÄ .             5) Teismas, preliminariai nustatęs, kad atsakovas pagrindė reikÅ¡mingÄ neatitikimÄ tarp draudimo iÅ¡mokų ir asmens patirtos žalos, turėjo pasiÅ«lyti Å¡alims teikti įrodymus, patvirtinančius realų patirtos žalos dydį. Konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas.              6) Atsakovas detaliai nurodė kurios iÅ¡laidos yra nepagrįstos.

Atsakovas nesutiko su tuo, kad pagrįstomis iÅ¡mokant iÅ¡mokÄ laikytos inžinierių konsultacijų, advokato, 12 proc. mokesčio, PVM iÅ¡laidos. Tačiau teismas nesiaiÅ¡kino ar Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su autoįvykiu, kokiu pagrindu nurodytas bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis.              7) IeÅ¡kovo pateikti dokumentai negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais dėl žalos dydžio, o tuo labiau prilyginami ekspertų iÅ¡vadoms, kadangi jie neatitinka elementarių raÅ¡tvedybos reikalavimų (dokumentai nepasiraÅ¡yti, nepatvirtinti), todėl teismas neapgrįstai jais rėmėsi.

             8) Teismas, aiÅ¡kindamas bei taikydamas TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį ir jame numatytas atsakovui teisines pasekmes, neatsižvelgė į teisminėje praktikoje nustatytus kriterijus, taip pat į tai, jog TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi grÄ Å¾intinos draudikui sumos dydis nebÅ«tinai turi sutapti su dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų draudimo sumų dydžiu, be to, neįvertino paties ieÅ¡kovo, kaip savo srities profesionalo, elgesio (Å¡is pavėluotai sumokėtas įmokas priėmė, draudimo sutarties nenutraukė, draudimo apsaugos nesustabdė, raÅ¡tiÅ¡kų praneÅ¡imų dėl vėluojamų sumokėti draudimo įmokų pagal sutartį nesiuntė).             9) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grÄ Å¾inamos sumos dydžio, neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti aplinkybes (nesumokėtos sumos dydį, praleistų terminų trukmę, tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių draudimo teisinių praktikÄ , Å¡alių statusÄ ir kt.).             10) Å alis siejantys draudimo teisiniai santykiai nebuvo epizodiniai.

Buvo sudaryta ilgalaikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Nors apeliantas netinkami vykdė sutartį, pažeidimai nebuvo nuolatinio pobÅ«džio, be to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla ir kaip profesionaliam verslininkui keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, bÅ«tų siuntęs apeliantui praneÅ¡imus apie vėluojamas mokėti įmokas už draudimo apsaugÄ , bÅ«tų raginęs sumokėti likusias draudimo įmokos dalis.

Tokie paties ieÅ¡kovo pasyvÅ«s veiksmai leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pavėluotas įmokų sumokėjimas draudiko buvo toleruojamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino grÄ Å¾intinos sumos dydžio klausimo.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 129-132).              Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1) Žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. ŽalÄ , jos dydį ir atlyginimÄ patvirtina 2014-09-25 sutartinė eismo įvykio deklaracija, 2014-11-21 sÄ skaita faktÅ«ra, 2014-11-18 mokėjimo lapas, 2014-10-27 mokėjimo lapas, ekspertizės ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-17 draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažyma, 2014-12-30 tarptautinio mokėjimo nurodymas, apgadinto automobilio „VOLVO V7“, v/n (duomenys neskelbtini) nuotraukos po 2014-09-25 eismo įvykio, 2014-10-27 sÄ skaita faktÅ«ra, 2014-12-17 elektroninis laiÅ¡kas.

             2) Atsakovas, teigdamas, kad Italijos transporto priemonėms padarytų žalų dydžio apskaičiavimo specialistai, suraÅ¡ydami ekspertizės ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Italijos teisės aktų reikalavimus, t. y. ginčydamas ieÅ¡kovo į civilinę bylÄ pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , turėjo į bylÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tokių įrodymų atsakovas į civilinę bylÄ nepateikė, todėl teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovo į civilinę bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.             3) IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas žalos vertinimas buvo apskaičiuotas konkrečiai situacijai, pagal konkrečiai transporto priemonei padarytus apgadinimus todėl yra teisingas ir pagrįstas. 145,81 Eur inžinierių konsultacijų iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡laidos už ekspertizės ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimÄ , bei 550 Eur advokato iÅ¡laidos taip pat buvo atlygintos pagrįstai.

Jas pagrindžia 2014-11-21 sÄ skaita faktÅ«ra, 2014-11-18 mokėjimo lapas, 2014-10-27 mokėjimo lapas, 2014-10-27 sÄ skaita faktÅ«ra ir 2014-12-17 elektroninis laiÅ¡kas. 729,36 Eur žalos reguliavimo iÅ¡laidos taip pat yra pagrįstos (Žaliosios Kortos biurų tarybos patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklių (International Regulations) 5.1., 5.1.2., 5.1.3 p.).             4) Eismo įvykis kilo Italijoje, todėl buvo paskaičiuotas pagal transporto priemonių detalių ir remonto darbų kainas Italijoje.

Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad paminėto automobilio remonto darbus už mažesnę kainÄ buvo galima atlikti Italijoje, atsakovas nepateikė.             6) IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ieÅ¡kovas atsakovui nesiuntė raÅ¡tiÅ¡kų praneÅ¡imų dėl vėluojamos sumokėti draudimo įmokos. Be to, net jei minėti praneÅ¡imai ir nebÅ«tų buvę siųsti, ieÅ¡kovo reikalavimui tai neturėtų jokios teisinės reikÅ¡mės, nes tokių praneÅ¡imų siuntimas nėra ginčijamos teisės normos TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies) taikymo (netaikymo) sÄ lyga.             7) PavėluotÄ draudimo įmokos sumokėjimÄ ieÅ¡kovas laiko esminiu draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimu.

Atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla inter alia yra transporto paslaugos - krovinių gabenimas. Profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai. Todėl atsakovui yra (turi bÅ«ti) žinoma privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė draudimo rÅ«Å¡ies tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos.             8) Atsakovas pirmojoje instancijoje nekėlė jokių motyvų, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į visÄ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ar turi bÅ«ti priteista tik dalis draudimo iÅ¡mokos remiantis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2014-09-23 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta sunkvežimio „SCANIA R 420LA“, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - SCANIA), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014-09-25 Italijoje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VOLVO V7“, v/n (duomenys neskelbtini).

Dėl Å¡io eismo įvykio kaltas transporto priemonės SCANIA vairuotojas. Dėl 2014-09-25 eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 6 953,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas pagal minėtÄ sutartį pavėlavo sumokėti draudimo įmokÄ . Ä®moka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014-09-23, tačiau ji sumokėta tik 2014-10-20.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko, paties žalos padarymo fakto, pavėlavimo sumokėti draudimo įmokÄ , žalos iÅ¡mokėjimu byloje nekyla.

Todėl pagrįstai vadovautasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, numatančiomis kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.Byloje ginčijamas ieÅ¡kovo sumokėtos iÅ¡mokos dydis, jos pagrįstumas.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su priteistos žalos dydžiu, pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Eismo įvykio aplinkybes, kaltininkÄ , padarytos žalos dydį, žalos atlyginimo faktÄ bei kitas aplinkybes dėl eismo įvykio patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2014-09-25 sutartinė eismo įvykio deklaracija (b.l. 13), 2014-11-21 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17), 2014-11-18 mokėjimo lapas (b.l. 19), 2014-10-27 mokėjimo lapas (b.l. 21), ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-26), 2014-12-17 draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažyma (bylos Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 28), 2014-12-30 tarptautinio mokėjimo nurodymas (b.l. 29), apgadinto automobilio „VOLVO V7“, v/n (duomenys neskelbtini) nuotraukos po 2014-09-25 eismo įvykio (b.l. 57-58), 2014-10-27 sÄ skaita faktÅ«ra (b.l. 59-62), 2014-12-17 elektroninis laiÅ¡kas (b.l. 63-64).

Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Remiantis TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. IÅ¡moka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Atsakovas teigdamas, kad ekspertizės aktas, sutartinė eismo įvykio deklaracija, autoįvykio metu apgadinto automobilio nuotraukos neatitinka Lietuvos teisės aktų reikalavimų, tačiau nenurodo kokie Italijos teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, surašant atsakovo ginčijamus dokumentus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino nustatytos žalos dydžio pagrįstumo ir rėmėsi Italijos ekspertų aktų bei jų nurodytais įkainiais, tačiau nepateikė kitų žalos dydį patvirtinančių įrodymų, parengtų ir paskaičiuotų remiantis Italijos teisės aktais.

Be to, apeliaciniame skunde apeliantas, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos, neįvertino paties ieÅ¡kovo, kaip savo srities profesionalo, elgesio nesumokėtos sumos dydį, praleistų terminų trukmę, tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių draudimo teisinių praktikÄ , Å¡alių statusÄ ir kt.), nors aplinkybės, susijusios su Å¡iais teiginiais, nebuvo nurodytos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai apeliacine tvarka vertintini rodymai bei aplinkybės, pateikti ir nurodyti pirmosios instancijos teisme ir nevertintinos aplinkybės dėl Å¡alis siejusių santykių pastovumo, jų elgesio, susijusio su pavėluotu draudimo įmokos sumokėjimu ir pan.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, atmesdamas atsakovo atsikirtimus dėl žalos dydžio, kad teismas nesiaiÅ¡kino ar visos ieÅ¡kovo sumokėtos iÅ¡laidos susijusios su autoįvykiu, kokiu pagrindu nurodytas bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis.CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodė kodėl neiÅ¡vadovauja atsakovo pateiktais įrodymais, nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmos instancijos teismo sprendimÄ , argumentacijÄ , susijusiÄ su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bÅ«tų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės.Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė iÅ¡vadas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 154,88 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Sumokėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Voluktė“ (įmonės kodas 134927264) ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ (įmonės kodas 110057869) naudai 154,88 Eur iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.         Kolegijos teisėjai                                                    Nijolia Indreikienė                                                                  Leonas Jachimavičius                                                                  Virginija Lozoraitytė