0a554afc-9ca9-424d-b768-5d87f0bad60e · Lietuvos apeliacinis teismas

Kaltinamojo Dariaus Vaivados gynėjas advokatas Rimas Andrikis skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-08-25 nutartį ir paskirti kaltinamajam Dariui Vaivadai kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ ar kitas lengvesnes kardomÄ sias priemones Byla Nr. 1S-340-628/2016                 Proceso Nr. 1-26-1-00935-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant kaltinamajam A.

K., prokurorui Dariui Alinskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo Romualdo Lincevičiaus skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A.

K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ M. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimÄ su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo iÅ¡važiavimÄ automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ už vairo sėdinčiÄ M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, jÄ tÄ sė ir stumdė, iÅ¡traukė iÅ¡ užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievÄ , kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius M.

R. į pilvÄ , deÅ¡inę rankÄ , deÅ¡inį Å¡onÄ , reikalaudamas atiduoti telefonÄ , iÅ¡vertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį bendros 500 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia Lumia“ su SIM kortele, tuo padarydamas 500 litų turtinę žalÄ , po to nusinešė minėtÄ telefonÄ Ä¯ savo vairuojamÄ automobilį „BMW“ ir iÅ¡važiavo. Naudodamasis Å¡iuo telefonu, jis pateko į interneto portale „ieÅ¡kok.lt“ esančiÄ M.

R. paskyrÄ ir, siekdamas sunaikinti anketÄ bei joje užfiksuotÄ bendravimÄ su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimÄ , dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėnesius ji automatiÅ¡kai iÅ¡trinama, taip pat iÅ¡trynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus SMS praneÅ¡imus, Å¡iais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis. Po to paminėtÄ telefonÄ grÄ Å¾ino M. R. tik Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato patalpose sužinojęs, jog M.

R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į Å¡iÄ policijos įstaigÄ . Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslÄ neteisėtai atimti laisvę M. R. ir atlikti prieÅ¡ jÄ smurtinius veiksmus, pagriebė iÅ¡ J. A. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipusiÄ M. R., jėga stÅ«mė jÄ Ä¯ savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstÅ«mė jÄ Ä¯ automobilio salonÄ ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V.

S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieÅ¡ M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytÄ skaičių kartų smÅ«giavo M. R. į įvairias kÅ«no vietas, tÄ sė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmuÅ¡ti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių deÅ¡inės pusės durelių vidinę apdailÄ , tokiu bÅ«du atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stÅ«mė M.

R. iÅ¡ važiuojančio automobilio, grasino jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvÄ automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, Å¡aukė, kad veža į miÅ¡kÄ ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvÄ , jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo deÅ¡inę pusę, ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklÄ , grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, vėl atidarė važiuojančio automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles ir iÅ¡stÅ«mė M.

R. iÅ¡ važiuojančio automobilio, o, jai iÅ¡kritus ir atsitrenkus galva į kelio dangÄ , iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, sugriebė jÄ už plaukų, atitempė prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis deÅ¡inės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamÄ ja dalimi, tačiau, V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai iÅ¡sivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stÅ«mė ir grÅ«do M. R. į bagažinę, nepavykus uždaryti bagažinės, ne mažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė jai į galvÄ ir kaklÄ , grasindamas nukirsti kaklÄ , Å¡aukdamas, jog neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M.

R. į miÅ¡kÄ . Visais Å¡iais veiksmais, panaudodamas smurtÄ , neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines bei psichologines kančias, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kauÅ¡eliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo Å¡onus, sprandÄ deÅ¡inėje, deÅ¡iniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinančiÄ Ä¯ pažandę, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lÅ«pose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, pereinančius į žandÄ , deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame delne, juosmens deÅ¡inėje, kryžmenyje, kairiame petyje, pereinančius į žastÄ , deÅ¡iniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, lengvÄ smegenų sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. buvo paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, tačiau įtariamajam pažeidus Å¡ias kardomÄ sias priemones, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi įtariamajam taikomas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones pakeitė į suėmimÄ , kurio terminas vėlesnėmis Å¡io teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.             Kaltinamojo A.

K. gynėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminÄ dar dviem mėnesiams nustatęs, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 2,3 punktuose numatyti pagrindai. Gynėjo nuomone, teismo nutartis priimta nesilaikant BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes A. K. inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumÄ patvirtinantys duomenys nurodyti formaliai, nesigilinant į jų reikÅ¡mingumÄ . PrieÅ¡ingai, nei nustatė teismas, anot gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. bÅ«damas laisvėje, darys naujus nusikaltimus.

Nors nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , tačiau jam inkriminuojamų nusikaltimų pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis, jų kiekis nėra lemiantys kriterijai, kuriais remiantis gali bÅ«ti padaroma iÅ¡vada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo. Turi bÅ«ti vertinamos ir kitos aplinkybės. IÅ¡ tiesų A. K. anksčiau buvo teistas, tačiau ankstesniu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už kitokio pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamas veikas, nei jam dabar inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Nepagrįsta, anot gynėjo, teismo iÅ¡vada, jog kaltinamasis trukdys procesui. Byloje nėra duomenų, kad A. K. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiÄ jÄ ar liudytojus, kitus asmenis. PrieÅ¡ingai, tokia galimybė yra paneigta, nes Å¡ioje byloje visi proceso dalyviai buvo apklausti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis praeityje bÅ«tų ėmęsis neleistinų veiksmų ar ketina jų imtis, siekdamas trukdyti procesui. Tuo tarpu suėmimo paskyrimas Å¡iuo pagrindu yra galimas tik esant labai patikimai informacijai apie kaltinamojo ketinimus kenkti procesui.

Teismo argumentai, jog pakeitus kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę, A. K. darė poveikį nukentėjusiajai, yra deklaratyvÅ«s. Nukentėjusiosios parodymai, jog pastarasis siekė įvairiais bÅ«dais su ja susisekti, skambino jai, nuleido jos automobilio ratÄ , neįrodo, kad buvo bandoma trukdyti procesui. Å io pagrindo buvimo neįrodo ir tas faktas, kad tik paleidus A. K. į laisvę, jau kitÄ dienÄ nukentėjusioji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl neva daromo jai poveikio. Kaip nurodoma skunde, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo sprendimuose ne kartÄ yra pažymėjęs, jog suėmimas negali bÅ«ti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ;

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ; Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ ). Be to, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi bÅ«ti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikÅ¡tus kaltinimus, bet ir konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgÄ laikÄ asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumÄ .

EŽTT yra pasisakęs apie teismo pareigÄ svarstyti alternatyvias suėmimui priemones. Siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, iÅ¡eities taÅ¡kas turėtų bÅ«ti Å¡velnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas, ir tik įrodžius Å¡ių priemonių nepakankamumÄ turėtų bÅ«ti svarstomas suėmimo paskyrimo (Å¡iuo atveju jo termino pratęsimo) klausimas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nutartyje nepasisakė, kodėl taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones negali bÅ«ti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai.

Žemesnės instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymo kaltinamajam bÅ«tinumo Å¡iuo momentu, kai jau yra praėję net vieneri metai septyni mėnesiai nuo jo įkalinimo pradžios. Atsižvelgiant į labai ilgÄ suimtojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti jam taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Skundžiamoje nutartyje nepakako deklaratyviai nurodyti vien nusikaltimų sunkumÄ , turėjo bÅ«ti vertinamas ir suėmimo trukmės pagrįstumas, kad kardomasis kalinimas nebÅ«tų pernelyg ilgas, atitiktų BPK 11 straipsnyje numatytÄ proporcingumo principÄ .

Suėmimas yra iÅ¡imtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. Å¡iuo atveju netrukdomo bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme ir siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Skunde nurodoma, jog teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , visiÅ¡kai ignoravo duomenis apie A.

K. Å¡eimyninę padėtį, motinos neįgalumÄ ir jai reikalingÄ sÅ«naus pagalbÄ . Nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam vienÄ ar kelias Å¡velnesnes nei suėmimas kardomÄ sias priemones.Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo             2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje kaltinamasis A. K. prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo A.

K. gynėjo skundas atmetamas.                          Skiriant A. K. suėmimÄ ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) bÅ«tini pagrindai bei sÄ lygos nepažeisti.             Nagrinėdamas skundÄ , aukÅ¡tesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina.

Tai bus padaryta, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sÄ lygos pratęsti kaltinamajam A. K. suėmimÄ yra, nes jis kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad A. K. galimai padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios M. R., liudytojų V. S., J. A. ir kitų liudytojų parodymuose, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, specialistės M. K. parodymuose, automobilio apžiÅ«ros protokole, daiktų pateikimo ir apžiÅ«rų protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomÄ jÄ priemonę bei jÄ pratęsiant, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui priimti.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. K. suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra iÅ¡nykę.BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui.

BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A.

K. iÅ¡ suėmimo paleido ir paskyrė jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. A. K. buvo įpareigotas nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja M. R., liudytojais V. S., J. Ž., A. O. ir J. A.. Nors gynėjas skunde nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad A. K. pats ar per kitus asmenis bÅ«tų ėmęsis kokių nors neteisėtų veiksmų ar kitaip bÅ«tų siekęs trukdyti procesui, tačiau jau 2015 m. vasario 13 d. nukentėjusioji M. R. informavo tyrimui vadovaujantį prokurorÄ apie jai pradėtÄ daryti poveikį ir nurodė, kad jÄ seka įtartini automobiliai, skambina asmuo iÅ¡ jai nežinomo telefono numerio ir tyli.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma gynėjo skunde, apklausta nukentėjusioji nurodė ir tai, kad, kai A. K. buvo pakeista kardomoji priemonė, jis, bÅ«damas laisvėje, jÄ baugino ir persekiojo, jos kambario langas, balkono turėklai buvo apmėtyti žaliais kiauÅ¡iniais, be to buvo nuleistas kieme stovėjusio jos automobilio ratas. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. J., J. Ž., J. A., kurie taip pat parodė, kad A. K. ieÅ¡kojo ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, bandė jÄ paveikti. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai skambino A.

K., nukentėjusioji buvo sekama automobiliu, kuris priklausė A. K. draugui, A. K. važinėjo automobiliu Å¡alia nukentėjusios namų. Be to, iÅ¡ 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis siekė bendrauti su nukentėjusiÄ ja M. R.. Tai minėto posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusiosios atstovė advokatė L. S., kuri paaiÅ¡kino, jog M. R. jÄ informavo, kad nukentėjusioji ir jos aplinkos žmonės iÅ¡ A.

K. sulaukė skambučių. M. R. prašė apriboti galimybes A. K. skambinti. Skundo argumentai, jog baudžiamoji byla iÅ¡ esmės jau iÅ¡nagrinėta, įrodymų tyrimas baigtas, nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo. PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. ir taip trukdyti procesui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is suėmimo pagrindas nėra iÅ¡nykęs ar pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, pagrįstai suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, motyvuodamas, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ pagrindÄ , kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimÄ , kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstÄ teismo manymÄ , kad A. K. gali daryti naujus nusikaltimus pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamas veikos, kurias jis galimai padarė ir pasikėsino padaryti (A. K. yra kaltinamas galimai pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalyje 6 punkte, ir padaręs apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , bet ir tai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nebuvo atsitiktinės. PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo gynėjas, svarbu įvertinti ir ankstesnį kaltinamojo teistumÄ .

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus dar iki aptariamų veikų, nagrinėjamų Kauno apygardos teisme, o tai rodo jo akivaizdų polinkį nusikalsti. Būtina įvertinti ir tai, kad A. K. baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad šiam suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K. bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neiÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių A. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.Baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, 2015 m. gegužės 22 d. perduota Kauno apygardos teismui.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. vasario 12 d. ir nuo 2015 m. kovo 4 d. tęsiama iki šiol, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.  Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje.

Ä®vertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. K., pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti nusikalstamÄ veikÄ yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Suėmimo taikymo pagrindų taip pat nepaÅ¡alina ir aplinkybės, kurias savo praÅ¡ymuose nurodo kaltinamasis, o bÅ«tent jo Å¡eimyninė padėtis (turi sugyventinę, nepilnametę dukrÄ ), finansiniai įsipareigojimai (bÅ«sto kreditas), jo paties sveikatos bÅ«klė, jo motinos sveikatos bÅ«klė.

Pažymėtina, kad iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog gydymas kaltinamajam A. K. yra suteikiamas.PrieÅ¡ingai nei nurodoma gynėjo skunde, nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo paleisti A. K. į laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. pažeidė jam Å¡ioje baudžiamojoje byloje taikytų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių sÄ lygas, jos jam nebuvo veiksmingos ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.  AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad A. K. suimtas gana ilgÄ laikÄ , tačiau skundžiamoje bei Å¡ioje nutartyse iÅ¡dėstyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktikÄ , Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vadų. IÅ¡dėstyti motyvai aukÅ¡tesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dviems mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                             Sigita Bieliauskienė Teisėjos                                                                                                 Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                              Violeta Ražinskaitė