0a54fa28-ac22-4fbd-8ea3-b742f30e6abc · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-590-1020/2016                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02827-2016-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 361 (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno) euro dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, n u s t a t ė : M. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 19 d., 23.38 val., vairavo automobilį „Subaru“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, nustatytas lengvas – 0.60 promilių girtumo laipsnis, Å¡iais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Å iais savo veiksmais jis padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu M. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir sumažinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimÄ iki 3 mėn. ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį teismo nuožiÅ«ra apelianto naudai.

Apeliantas skunde nurodo, kad nutarime neteisingai nustatyta aplinkybė, jog jis per metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies administracinį teisės pažeidimÄ . Apeliantas nurodo, kad nepadarė jokio tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimo ir tai matyti iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų pažymos. Apeliantas teigia, kad sutinka su baudos paskyrimu, tačiau mano, jog teisės vairuoti atėmimas 1 metams yra per griežta priemonė. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams bus labai apsunkinta M.

K. gyvenimo kokybė, kadangi jis dirba pagal individualios veiklos pažymÄ ir darbo sutartį UAB „M“, darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, asmeniui yra bÅ«tina kelis kartus per savaitę darbo reikalais iÅ¡ Palangos, kurioje gyvena, vykti į Vilnių ir kitus miestus. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į jo asmenybę, galiojančių nuobaudų ir teistumo nebuvimÄ , tai, kad apeliantas yra socialiai atsakingas, laiku moka mokesčius, pagal galimybes aukoja labdarai ar žmonėms, patekusiems į bėdÄ .

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į apelianto sveikatos būklę, rimtas ligas, kuriomis apeliantas serga nuo 2010 metų ir tai, kad lankymasis pas medikus, naudojantis viešuoju transportu, bus itin apsunkintas. Apeliantas taip pat nurodo, kad išgertos dvi vyno taurės galėjo sureaguoti su nuolat vartojamais steroidiniais ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, kurie paskirti apeliantui gydantis, taip pat – surūkyta cigarete. Skunde pažymima, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, apeliantas manė nedarantis nusižengimo, kadangi jautėsi gerai, pasitikrino alkotesteriu ir vadovavosi susidariusia nuomone dėl matyto video reportažo, kuriame du visuomenės atstovai pietų metu išgėrė taurę vyno ir po 20 minučių sėdo prie vairo.

Apeliantas pabrėžia, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, supranta jo socialines bei administracines pasekmes ir dėl iÅ¡moktos pamokos apskritai nusprendė nebevartoti alkoholio, o ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tokiam ilgam laikui. Sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminÄ , bÅ«tų realizuotas proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Å¡ios kategorijos bylose, teismai, spręsdami dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, turi tirti ne tik tai ar egzistuoja formalios sÄ lygos, bet turi vertinti visumÄ byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis spręsti ar yra pagrindas konstatuoti, kad jau buvo pasiekti nuobaudos tikslai.

Apeliantas praÅ¡o taikyti ATPK 301 straipsnį. Skunde nurodo nesutinkantis su sunkinančios aplinkybės – tos pačios rÅ«Å¡ies administracinio teisės pažeidimo padarymu antrÄ kartÄ per metus. Apeliantas teigia, kad jo padarytas pažeidimas yra mažiau pavojingas už kitus toks pačios rÅ«Å¡ies pažeidimus, per įvykį niekas nenukentėjo, nepadaryta žala asmenų sveikatai, nepadaryta turtinė ar neturtinė žala, niekas pretenzijų dėl įvykio nereiÅ¡kia, nepažeisti kiti KET reikalavimai.

Apelianto manymu, byloje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ neatimti teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui. Akcentuojama, kad kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis dėl pažeidimo yra lengvinanti aplinkybė, reikÅ¡minga parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už pažeidimÄ ribose. Apelianto požiÅ«riu, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, pažeidėjo asmenybę ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuobaudos taikymas ilgesniam laikui, neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių tiek su jo specialybe, tiek su darbo funkcijų atlikimu, Å¡eimos gyvenimo kokybe, sveikatos bÅ«kle ir bÅ«tų neproporcinga bei nesÄ Å¾ininga apelianto atžvilgiu.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir Å¡ioje dalyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu sutinka.

Tačiau apeliantas ginčija administracinės nuobaudos pagal nurodytÄ ATPK straipsnį paskyrimÄ , todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama Å¡iose apeliacinio skundo ribose. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Administracinis teisės pažeidimas konstatuotas ir įrodytas pagal administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ . Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant ATPK 301 str. nuostatas.Apeliaciniu skundu apygardos teismo praÅ¡oma taikyti ATPK 301 straipsnį ir neskirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminÄ , tačiau, teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 straipsnį, panaikinti ar mažinti apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ , byloje nėra.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingÄ asmens, kaip vairuotojo, požiÅ«rį bei didelį asmens pavojingumÄ (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015). Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.

Kiekvieno vairuotojo pareiga – iÅ¡manyti Kelių eismo taisykles ir sÄ Å¾iningai jų laikytis, įvertinant tiek savo, tiek kitų asmenų saugumÄ . Vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas prie automobilio vairo, nesvarbu į iÅ¡gertÄ alkoholio kiekį, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apygardos teismas pabrėžia, kad net ir esant lengvam neblaivumui, M. K. privalėjo adekvačiai įvertinti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes ir tai, kad už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kurios taikymas neiÅ¡vengiamai sukels jam nepatogumus.

Suvokdamas Å¡ias aplinkybes ir vis tiek pasirinkdamas vairuoti iÅ¡gėręs, asmuo prisiėmė rizikÄ dėl galimų neigiamų padarinių. M. K. elgesys vertintinas kaip lengvabÅ«diÅ¡kas, neapgalvotas, neatsakingas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad asmuo, vairuodamas neblaivus, kartu vežė ir kitÄ asmenį. Å iame kontekste apygardos teismas įvertina ir tai, kad pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui ir Å¡eimai, tačiau, to nepaisydamas, ignoravo privalomas saugumo taisykles, sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Teismas įvertina skunde nurodomas aplinkybes dėl M. K. sveikatos bÅ«klės, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nurodytÄ informacijÄ ir antrÄ kartÄ jos vertinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė M. K. yra bÅ«tina užtikrinti tinkamÄ gyvenimo kokybę, nesuteikia pagrindo Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . Pabrėžtina, kad asmeniniai, Å¡iuo atveju – darbiniai, interesai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡imtinės aplinkybės ATPK 301 straipsnio prasme.

Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 126 straipsnio ir 301 straipsnio kontekste yra reikÅ¡mingos tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose, tačiau nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-440-1020/2016).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime pakankamai įvertino M. K. darbo interesus, sveikatos problemas ir paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminÄ . Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumÄ konkrečiomis aplinkybėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. vairavo naktį, kai eismo sÄ lygos yra natÅ«raliai sudėtingesnės dėl prasto matomumo. Taigi pasirinkdamas vairuoti iÅ¡gėręs, apeliantas parodė didelį nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymÄ .

Pažymėtina, kad nors padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Nei aplinkybė, jog dėl administracinio teisės pažeidimo neatsirado reali žala, kad niekas nereiškia pretenzijų dėl pažeidimo šioje byloje nesudaro pagrindo peržengti paskirtos minimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos ar apskritai šios priemonės netaikyti ir dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.

Pabrėžtina, kad M. K. nurodomos aplinkybės apie tai, kad pažeidimas nesukėlė jokios realios žalos ir dėl to gali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas, rodo, jog asmuo nesuvokia savo neteisėto elgesio pavojingumo, pažeidimo esmės ir neadekvačiai vertina įvykio reikšmę. Teismas pozityviai vertina M. K. teiginius apie tai, kad jis pasimokė iš šio įvykio, tačiau toks asmens požiūrio išreiškimas pats savaime nereiškia ir neužtikrina, kad nuobaudos tikslai šiuo momentu jau yra realizuoti.

Pažymėtina, kad M. K. praeityje yra ne kartÄ baustas administracine tvarka bÅ«tent už KET pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos charakterizuojant asmenį, į jas atsižvelgiama ne kaip į galiojantį baustumÄ administracine tvarka, tačiau kaip į objektyvius duomenis, rodančius, jog asmuo nepaiso savo neleistino elgesio sukeliamų padarinių, nedaro teigiamų iÅ¡vadų ir toliau dalyvauja transporto priemonių eisme, pažeisdamas visuotinio saugumo taisykles.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tos pačios rÅ«Å¡ies administraciniu teisės pažeidimu pagal teismų praktikÄ laikomas ne tik analogiÅ¡ko (t. y. Å¡iuo atveju, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje uždrausto) administracinio teisės pažeidimo padarymas. Å iuo atveju tos pačios rÅ«Å¡ies administraciniais teisės pažeidimais laikytini kiti Kelių eismo taisykles pažeidžiantys ir M. K. per metus padaryti pažeidimai. Taigi atmetamas apelianto argumentas dėl to, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai.Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudÄ tinkamai įvertinta M.

K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimÄ (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jÄ atsižvelgta skiriant minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminÄ , todėl dar kartÄ jos vertinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų Å¡ios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikÅ¡minga, kad jos pagrindu bÅ«tų galima žymiai Å¡velninti nuobaudÄ ir ji negali turėti lemiamos reikÅ¡mės skiriant nuobaudÄ .

Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti M. K. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ pagal ATPK 301 straipsnį, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.Pažymėtina, kad teismų praktikoje, tais atvejais, kai nenustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ skirti griežtÄ nuobaudÄ , kai nubaustieji prisipažįsta ir gailisi, nėra sunkinančių aplinkybių, įprastai skiriama 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tad pirmosios instancijos teismo nutarimas ir Å¡ia prasme teisingas ir nuoseklus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-32-626/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1052-562/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-968-312/2014). Apygardos teismo įvertintų ir aptartų aplinkybių kontekste, M. K. paskirtas 1 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra vertinamas kaip proporcingumo principo reikalavimus atitinkanti administracinė nuobauda, kurios švelninti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Pabrėžtina, kad bÅ«tent Å¡ios teisės terminuotas atėmimas yra efektyviausia priemonė pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodytos administracinės nuobaudos tikslus ir užtikrinti prasmingÄ administracinės atsakomybės taikymÄ , įvertinant M. K. padaryto pažeidimo pobÅ«dį.Atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda nėra per griežta.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:          atmesti apelianto M. K. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimÄ Â palikti nepakeistÄ .Teisėjas                                                                     Ernestas RimÅ¡elis