2026-01-21 Nr. AB-1686-3-61-3-08255-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-16-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08255-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 2S-2025 (toliau – ir Raštas) bei priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. atvykęs į Laisvės atėmimo vietos ligoninę dėl siuntimo pas III-ojo lygio (duomenys neskelbtini), dėl biurokratinių kliūčių (aplaidumo, pamiršimo) nuo 2023 rugpjūčio 9 d. iki 2023 rugpjūčio 14 d. liko be jam būtinų vaistų, nors jam diagnozuota liga, dėl kurios jis turi pastoviai vartoti vaistus. Per šias dienas pareiškėjas patyrė didelius skausmus, pergyvenimus, nemigą ir kitus nepatogumus, sukėlusius jam žalą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai. Tačiau susipažinus su įrašais pareiškėjo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nustatyta, kad pareiškėjas šeimos gydytojo buvo konsultuotas 2023 m. liepos 25 d. Pareiškėjui buvo paskirtas gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) patologijos – 10 dienų, t. y. iki numatytos pakartotinės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos, kuri įvyko 2023 m. rugpjūčio 8 d., ir kurios metu pareiškėjas buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini). Minėtos konsultacijos metu pareiškėjui buvo rekomenduota III lygio gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, surašytas siuntimas. Pakartotinės konsultacijos metu pareiškėjas nusiskundimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) skausmų paūmėjimu, neišsakė, atsižvelgiant į tai gydymas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų pakartotinai pareiškėjui nebuvo skirtas.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems asmenims, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, teikiamas medikamentinis gydymas skiriamas konkrečiam gydymo kursui. Todėl šiuo konkrečiu atveju Tarnybos darbuotojai pareiškėjo teisių į jam priklausantį gydymą nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą Raštą.

6. Atsakovas, pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, jog Tarnybos darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

7. Atsakovas teigė, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos suma.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos administraciją dėl jam nesuteikto gydymo 2023 m. rugpjūčio 9–14 dienomis t. y. dėl gydytojo paskirtų ir neišduotų vaistų. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-2025 „Dėl T. P. skundų“ į pareiškėjo pateiktus skundus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą.

10. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas sieja su gydytojo paskirtų vaistų neišdavimu 2023 m. rugpjūčio 9–14 dienomis.

11. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, nurodė, kad Raštu pateikė pareiškėjui visą informaciją klausimu, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi. Tarnyba nurodė, kad asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, jog šeimos gydytojas pareiškėją konsultavo 2023 m. liepos 25 d. ir buvo paskirtas gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) patologijos 10 dienų, t. y. iki numatytos pakartotinės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Gydytojas (duomenys neskelbtini) pakartotinai pareiškėją konsultavo 2023 m. rugpjūčio 8 d. Minėtos konsultacijos metu buvo rekomenduota III lygio gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, surašytas siuntimas. Kadangi pakartotinė gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo dėl kito susirgimo ir jos metu pareiškėjas neišsakė nusiskundimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) skausmų paūmėjimu, gydymas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų pakartotinai skirtas nebuvo. Rašte Tarnyba paaiškino, kad gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas yra terminuotas ir negali būti tęsiamas nuolat. Priminė, kad esant ūmiems sveikatos sutrikimams, pareiškėjas gali kreiptis į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (toliau – ir PASPS) dirbančias bendrosios praktikos slaugytojas, kurios pagal savo kompetenciją suteiks reikiamą pagalbą.

12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, informaciją bei ginčijamą Rašto turinį, sprendė, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija pagal atsakovo kompetenciją. Informacija išdėstyta aiškiai, argumentuotai ir išsamiai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas būtų pažeidęs VAĮ nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

13. Teismas vertino, kad pagal savo turinį 2023 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. 2S-2025 yra informacinio pobūdžio, kuriuo atsakyta į pareiškėjo tris skundus dėl, pareiškėjo teigimu, jam nesuteikto gydymo. Rašte pareiškėjo klausimas išsamiai aptartas, patikrinta pareiškėjo pateikta informacija. Pateikiama informacija yra detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Pareiškėjo nesutikimas su Raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nenustatė, kad nagrinėjant prašymą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo Raštą.

14. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reglamentuojančiomis deliktinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad, susipažinus su įrašais pareiškėjo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje matyti, jog pareiškėjas šeimos gydytojo buvo konsultuotas 2023 m. liepos 25 d., pareiškėjui buvo paskirtas gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) patologijos 10 dienų, t. y. iki numatytos pakartotinės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos, kuri įvyko 2023 m. rugpjūčio 8 d., ir kurios metu pareiškėjas buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini). Konsultacijos metu pareiškėjui buvo rekomenduota III lygio gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, surašytas siuntimas. Pakartotinės konsultacijos metu pareiškėjas nusiskundimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) skausmų paūmėjimu, neišsakė, atsižvelgiant į tai gydymas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų pakartotinai pareiškėjui nebuvo skirtas.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas konsultacijos metu nusiskundimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) skausmų paūmėjimu, pats neišsakė, atsižvelgiant į tai, gydymas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų pakartotinai pareiškėjui nebuvo skirtas. Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl diagnozuotos ligos turi pastoviai vartoti vaistus, tačiau paskutinį kartą pareiškėjui paskirtas medikamentinis gydymas dėl (duomenys neskelbtini) buvo 2023 m. liepos 25 d. šeimos gydytojo atliktos konsultacijos metu (vartojimo laikotarpis – 10 dienų). Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d. konsultacijos metu joks gydymas nebuvo paskirtas. Teismas pareiškėjo argumentą, jog vaistų vartojimas turėjo būti tęstinis ir pastovus vertino kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į PASPS dėl didelio skausmo, širdies sutrikimų, nemigos.

16. Teismas pažymėjo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat pareiškėjas nepagrindžia ir prašomos priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos.

17. Teismas akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę dėl teikiamo gydymo, tačiau visiškai nepagrindė faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas taip pat neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

18. Teismas nenustatė, kad Tarnyba būtų pažeidusi ginčui aktualias teisės normas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir pripažinti, kad Tarnyba pažeidė pareiškėjo teises bei priteisti pareiškėjui 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. negavo būtinųjų vaistų, nes Pravieniškių 2-ojo kalėjimo šeimos gydytojas atostogavo, o jį pakeičiančio gydytojo nėra. Šiuo neveikimu buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti gydymą, nebuvo užtikrintas saugus kalinimas.

21. Pareiškėjas teigia, kad paminėtais veiksmais Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus įstatymus, dėl to pareiškėjas patyrė nežmonišką ir žeminantį elgesį, tai turi įtakos jo psichologiniams išgyvenimams.

22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi buvo neišvengiamas.

25. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, jame dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Rašto, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo skundus dėl gydymo nesuteikimo, vaistų nepaskyrimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijamas Tarnybos Raštas yra informacinio pobūdžio, juo atsakyta į pareiškėjo skundus dėl neskirto gydymo, Raštas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nenustatęs neteisėtų Tarnybos veiksmų bei neturtinės žalos padarymo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

32. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundais 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Tarnybą, kuriuose nurodė, jog jam įkalinimo įstaigoje nebuvo suteiktas gydymas 2023 m. rugpjūčio 9 d.–2023 m. rugpjūčio 14 d. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, ginčijamame 2023 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 2S-2025 nurodė, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, kad šeimos gydytojas pareiškėją konsultavo 2023 m. liepos 25 d. ir buvo paskirtas gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) patologijos 10 dienų, t. y. iki numatytos pakartotinės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Gydytojas (duomenys neskelbtini) pakartotinai pareiškėją konsultavo 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir konsultacijos metu buvo rekomenduota III lygio gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija, surašytas siuntimas. Kadangi pakartotinė gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo dėl kito susirgimo ir jos metu pareiškėjas neišsakė nusiskundimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) skausmų paūmėjimu, todėl gydymas dėl (duomenys neskelbtini) skausmų pakartotinai skirtas nebuvo. Tarnyba taip pat Rašte paaiškino, kad gydytojo (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas yra terminuotas ir negali būti tęsiamas nuolat. Priminė, kad esant ūmiems sveikatos sutrikimams, pareiškėjas gali kreiptis į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje dirbančias bendrosios praktikos slaugytojas, kurios pagal savo kompetenciją suteiks reikiamą pagalbą. Rašte išaiškino jo apskundimo tvarką ir terminus.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rašto turinį, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, jog Raštas pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio, juo atsakyta į pareiškėjo skunduose keliamą klausimą dėl nesuteikto gydymo 2023 m. rugpjūčio 9 d.–2023 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu. Rašte pareiškėjui pateikta detali ir išsami informacija, kiek tai susiję su pareiškėjo skunduose keliamu klausimu, nagrinėjant pareiškėjo skundus procedūriniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą Raštą panaikinti, nebuvo padaryti, todėl teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui, prašydamas panaikinti Tarnybos Raštą, jokių argumentų, dėl ko jis nesutinka su Raštu, nenurodė, nepaaiškino, kaip ginčijamas Raštas pažeidžia jo teises, t. y. nenurodė jokių Rašto neteisėtumo pagrindų. Taip pat byloje nėra pateikta pareiškėjo skundų Tarnybai, iš kurių būtų galima įvertinti, kokius klausimus skunduose kėlė pareiškėjas ir, ar ginčijamu Raštu jam buvo tinkamai atsakyta.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su jam nesuteiktu gydymu 2023 m. rugpjūčio 9–14 dienomis, gydytojo paskirtų vaistų neišdavimu. Tačiau įvertinus pareiškėjo skundo turinį, visiškai neaišku, koks subjektas ir kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėjo teises, su kokio subjekto ir kokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas sieja patirtą neturtinę žalą.

37. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigia, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (dėl siuntimo pas III lygio (duomenys neskelbtini)), dėl biurokratinių kliūčių (pamiršimo, aplaidumo) liko be jam būtinųjų vaistų laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., nors jam diagnozuota liga, dėl kurios jis pastoviai turi gerti vaistus. Teigė, jog dėl to patyrė didžiulius skausmus, didelę emocinę iškrovą (pergyvenimus, nemigą ir bijojo, kad nuo skausmo sustos širdis).

38. Tarnyba ginčijamame Rašte nurodė, kad buvo gauti trys pareiškėjo skundai, kuriuose pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo suteiktas gydymas 2023 m. rugpjūčio 9–14 dienomis.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. jis negavo būtinųjų vaistų, nes Pravieniškių 2-ojo kalėjimo šeimos gydytojas atostogavo ir jo niekas nepakeitė, šiuo neveikimu buvo pažeistos jo teisės gauti gydymą ir Lietuvos Respublika neužtikrino saugaus kalinimo.

40. Taigi nagrinėjamu atveju byloje visiškai neaišku, su kokio subjekto ir kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas sieja patirtą neturtinę žalą: ar pareiškėjas neturtinę žalą sieja su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, jų kokybe (neskiriant atitinkamo gydymo (vaistų), ar su Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos veiksmais, kai pareigūnai neužtikrino jo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą (sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas šeimos gydytojo atostogų metu). Pažymėtina ir tai, kad nuo pareiškėjo suformuluoto skundo pagrindo taip pat priklauso ir bylos teismingumo klausimas.

41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimai skundo turiniui ir formai nustatyti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog skunde, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, t. y. turi būti nurodytas skundo pagrindas.

42. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde neaiškiai suformulavo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumui pašalinti, tačiau to nepadarė. Esant neaiškiai suformuluotam skundo pagrindui, byloje negalima nustatyti iš kokio subjekto ir kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Taip pat skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl ginčijamo Rašto (ne)teisėtumo.

43. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui kėlė du reikalavimus: panaikinti Tarnybos Raštą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovu byloje laikė Lietuvos kalėjimų tarnybą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą, atsakovu į bylą turėjo įtraukti ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, tačiau to nepadarė.

44. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė