Legislator Case Law & Legislation
0a50f58f-e20d-4985-9117-10df88eb1217 AI generated

0a50f58f-e20d-4985-9117-10df88eb1217 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0a50f58f-e20d-4985-9117-10df88eb1217
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                            Civilinė byla Nr. e2A-1076-881/2018                   Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00376-2016-0               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;                       3.1.7.4; 3.1.7.8;.3.2.6.5(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Makey Studio“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-60-371/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Makey Studio“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žygvilė“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, įpareigojimo grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ir palÅ«kanų priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

0a50f58f-e20d-4985-9117-10df88eb1217 · Vilniaus apygardos teismas: Å ios aplinkybės patvirtina, jog ginčo kasos pajamų orderį Nr. 005 parengė ne UAB „Žygvilė“, o S. Å ., todėl tai yra fiktyvus dokumentas, kuris yra niekinis ir negaliojantis ab initio. IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad S. Å . perdavė atsakovei grynuosius pinigus, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrindo.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                            Civilinė byla Nr. e2A-1076-881/2018                   Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00376-2016-0               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;                       3.1.7.4; 3.1.7.8;.3.2.6.5(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Makey Studio“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-60-371/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Makey Studio“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žygvilė“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, įpareigojimo grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB ,,Makey Studio“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Žygvilė“ 37 735,09 EUR nepagrįstai gauto turto, 475,57 EUR palÅ«kanų už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2015 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15/03-01. Sutarties 2.2 punkte nurodyta objekto kaina – 236 876,90 EUR su PVM. Už atliktus statybos darbus ieÅ¡kovė atsakovei pateikė 2015 m. rugsėjo 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK107 114 856,37 EUR sumai, atskirai nurodydama į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ 19 933,75 EUR PVM sumÄ (atvirkÅ¡tinis PVM), tačiau atsakovė pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėjo visÄ , kartu sumokėdama ieÅ¡kovei ir PVM, kurį turėjo sumokėti į valstybės biudžetÄ (nuo 2015 m. liepos 1 d.

įsigaliojęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Be to, ieÅ¡kovė už atliktus statybos darbus atsakovei pateikė 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra Nr. MAK109, kurioje nurodė sumokėti 102 569,63 EUR sumÄ , atskirai iÅ¡skirdama 17 801,34 EUR PVM sumÄ , kuriÄ atsakovė turėjo sumokėti į valstybės biudžetÄ tiesiogiai. Atsakovė Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ taip pat apmokėjo visÄ , kartu sumokėdama ieÅ¡kovei ir PVM. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo iÅ¡ viso 37 735,09 EUR PVM (19 933,75 + 17 801,34 = 37 735,09 EUR) per klaidÄ , kadangi taikant atvirkÅ¡tinio PVM nuostatas, Å¡iÄ sumÄ turėjo sumokėti tiesiogiai į valstybės biudžetÄ , todėl ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino atsakovei šį 37 735,09 EUR sumokėtÄ mokestį, sÄ Å¾iningai manydama, kad Å¡i kainos dalis turi bÅ«ti sumokėta į valstybės biudžetÄ tiesiogiai atsakovės, taikant atvirkÅ¡tinį PVM pagal PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalį.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikusi ieÅ¡kovės patikrinimÄ nustatė, jog ieÅ¡kovė į valstybės biudžetÄ privalėjo pati sumokėti nurodytÄ PVM sumÄ , kadangi atsakovė nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡ PVM mokėtojų buvo iÅ¡registruota ir atvirkÅ¡tinio PVM nuostatos Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti taikomos. Dėl to buvo apskaičiuota ieÅ¡kovės 37 735,09 EUR PVM skola valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovei iÅ¡liko prievolė sumokėti 37 735,09 EUR PVM į valstybės biudžetÄ , kuriuos ji be pagrindo grÄ Å¾ino atsakovei, kuomet atsakovė neatskleidė esminės informacijos apie tai, jog atsakovė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama grÄ Å¾inti 37 735,09 EUR, kuriuos gavo be teisinio pagrindo ir kuriuos ji privalėjo sumokėti ieÅ¡kovei.

Tačiau atsakovė nesutiko grÄ Å¾inti turto, kurį ji be pagrindo gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė UAB ,,Žygvilė“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį ginčijo ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal statybos rangos sutartį vykdė atsakovei priklausančio pastato įrengimo darbus. 2015 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei apmokėti 2015 m. rugsėjo 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK Nr. 107 (bendra suma už statybos darbus 102 569,63 EUR, iÅ¡ jų 17 801,34 EUR sudarė PVM) bei 2015 m. rugsėjo 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK Nr. 109 (bendra suma 114 856,37 EUR, iÅ¡ kurios 19 933,75 EUR sudarė PVM). Å iose sÄ skaitose atvirkÅ¡tinis PVM pagal PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalį nebuvo iÅ¡skirtas. Å ios ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo visiÅ¡kai apmokėtos, pervedant visas jose nurodytas sumas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ . Nuo 2015 m. spalio 9 d. atsakovės direktoriumi tapo T. B., į pastarÄ jį kreipėsi ieÅ¡kovės atstovas S. Å ., kuris pateikė pataisytas anksčiau paminėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose jau buvo pritaikytas atvirkÅ¡tinis PVM pagal PVM įstatymo 96 straipsnį, todėl į biudžetÄ mokėtina PVM suma į bendrÄ mokėtinÄ kainÄ neįtraukta.

S. Å . paaiÅ¡kino, kad aukščiau iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras MAK Nr. 109 reikėjo pataisyti dėl neteisingai pritaikyto PVM įstatymo tam, kad ieÅ¡kovei neatsirastų pareiga mokėti PVM. Taigi ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog per klaidÄ sumokėjo 37 735,09 EUR PVM. Atsakovė apmokėjo Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ sumÄ , tačiau vėliau pati ieÅ¡kovė pakoregavo sÄ skaitose nurodytÄ PVM, pritaikydama atvirkÅ¡tinio PVM taisyklę. Kartu S. Å . pateikė savo paties parengtÄ 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005, iÅ¡raÅ¡ytÄ 37 735,09 EUR sumai.

S. Å . paaiÅ¡kino, kad Å¡io orderio reikia tam, kad gresiančio Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo atveju UAB „Makey Studio“ pakoreguotų aukščiau nurodytų sÄ skaitų duomenys sutaptų su faktiÅ¡kai gautais jų apmokėjimais. S. Å . prašė jo parengtÄ kasos pajamų orderį pasiraÅ¡yti, žadėdamas jį anuliuoti tuoj pat po to, kai baigsis Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas. T. B. pasitikėjo S. Å ., nes buvo su juo pažįstamas, be to, tuo metu su S. Å . matėsi kiekvienÄ dienÄ , dirbo viename biure.

Pasitikėdamas S. Å . iÅ¡ draugiÅ¡kumo norėjo jam padėti, todėl sutiko pasiraÅ¡yti jo pateiktÄ kasos pajamų orderį, tačiau jokių pinigų pagal šį dokumentÄ S. Å . niekada nemokėjo. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė negalėjo taikyti atvirkÅ¡tinio PVM už atliktus statybos darbus, nes UAB „Žygvilė“ nebuvo PVM mokėtoja. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė kreipėsi į UAB „Makey Studio“ dėl aukščiau nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų perraÅ¡ymo. 2015 m. lapkričio 5 d.

UAB „Makey Studio“ buhalterė elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė pataisytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose atvirkÅ¡tinis PVM nebuvo pritaikytas, todėl visa mokėtino PVM suma buvo įtraukta į kainÄ , mokėtinÄ pagal sÄ skaitÄ . Nuo to laiko nei S. Å ., nei UAB „Makey Studio“ nereikalavo iÅ¡ UAB „Žygvilė“ jokių permokų grÄ Å¾inimo, todėl pagrįstai tikėjosi ir laukė, kol ieÅ¡kovas anuliuos minėtÄ 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005, kaip buvo žadėjęs S. Å ..

Taigi ieÅ¡kovė siekia nepagrįstai praturtėti. FaktÄ , jog 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderis Nr. 005 yra fiktyvus dokumentas patvirtina tai, jog atsakovės buhalterijoje minėtų grynųjų pinigų priėmimo faktas nėra užfiksuotas ir nurodyta pinigų suma nebuvo įneÅ¡ta į įmonės kasÄ , atsakovės buhalterijoje yra apskaitytas kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005, tačiau jo data yra ne 2015 m. spalio 26 d., bet 2015 m. spalio 1 d., o suma yra ne 37 735,09 EUR, tačiau 450 EUR, ir pinigus pagal jį įnešė ne UAB „Makey Studio“, o tuometinis UAB „Žygvilė“ direktorius E. Å ., be to, ieÅ¡kovės prie ieÅ¡kinio pridėto ginčo kasos pajamų orderio forma ženkliai skiriasi nuo įprastai UAB „Žygvilė“ buhalterinėje apskaitoje naudojamų kasos dokumentų formos.

Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo kasos pajamų orderį Nr. 005 parengė ne UAB „Žygvilė“, o S. Š., todėl tai yra fiktyvus dokumentas, kuris yra niekinis ir negaliojantis ab initio. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad S. Š. perdavė atsakovei grynuosius pinigus, todėl laikytina, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, jog 2015 m. balandžio 16 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15/03-1, pagal kuriÄ atsakovė užsakė pas rangovÄ UAB „Makey Studio“ statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Trakų r. Statybos rangos sutarties kaina – 236 876,90 EUR su PVM (Sutarties 2.2 punktas). Sutartimi Å¡alys susitarė, jog atsakovė sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ sumoka 20 000 EUR avansÄ (Sutarties 4.1 punktas), o vėliau apmokėjimas vykdomas pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas ir atliekamas per 30 dienų po atliktų darbų akto ir sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ymo dienos (Sutarties 4.2 punktas).

Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovė 2015 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK107, kurioje apmokėtinų darbų kaina nurodyta 84 768,29 EUR ir nurodytas PVM dydis 17 801,34 EUR, bei 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK109, kurioje apmokėtinų darbų kaina nurodyta 94 922,62 EUR ir nurodytas PVM dydis 19 933,75 EUR. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡ias sÄ skaitas atsakovė yra apmokėjusi ieÅ¡kovei kartu su PVM. IeÅ¡kovės teigimu, ji grynaisiais pinigais grÄ Å¾ino atsakovei jos sumokėtÄ 37 735,09 EUR PVM sumÄ , kÄ neva patvirtina atsakovės pateiktas 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderis Serija ŽIG Nr. 005.

Vėliau VMI atlikus mokestinį ieÅ¡kovės patikrinimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad PVM pagal minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras į valstybės biudžetÄ turėjo sumokėti ieÅ¡kovė, Å¡i pareikalavo iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti nepagrįstai gautas lėšas. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ji su ieÅ¡kove atsiskaitė tinkamai ir minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjo visiÅ¡kai, kartu sumokėdama ieÅ¡kovei ir PVM, o 2015 m. spalio 26 d. atsakovės kasos pajamų orderis yra fiktyvus dokumentas, pasiraÅ¡ytas tuometinio atsakovo direktoriaus T.

B. tik paties ieÅ¡kovės atstovo S. Å . praÅ¡ymu padėti ieÅ¡kovei mokestinio patikrinimo metu iÅ¡vengti apskaitos tvarkymo pažeidimų nustatymo. Teismas pažymėjo, jog CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Å ios teisinės normos paskirtis – įgyvendinti bendrÄ jÄ taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita.

Nurodytame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurios bÅ«tinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimÄ atlyginti kitam asmeniui, kurio sÄ skaita tai įvyko. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita).

Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.Teismas konstatavo, jog santykiai tarp bylos šalių buvo grindžiami sutarties pagrindu, taigi pirma nepagrįsto praturtėjimo prielaida yra nustatyta.

Pasak teismo, nekilo ginčas ir dėl to, kad atsakovė už ieÅ¡kovės atliktus statybos darbus yra atsiskaičiusi, tačiau ieÅ¡kovė nurodė, kad minėtose sÄ skaitose nurodytas PVM atsakovui buvo grÄ Å¾intas nepagrįstai, nes VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad PVM į valstybės biudžetÄ turi sumokėti ieÅ¡kovė, kadangi nagrinėjamu laikotarpiu atsakovė nebuvo PVM mokėtoja. Taigi, pasak ieÅ¡kovės, dėl tokių veiksmų atsakovė nepagrįstai praturtėjo 37 735,09 EUR suma, kuri pagal kasos orderį buvo grÄ Å¾inta atsakovei kaip PVM pagal minėtas sÄ skaitas Nr. MAK107 ir Nr. MAK109, o ieÅ¡kovė tapo valstybės biudžeto skolininke. Savo reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovė grindžia iÅ¡ esmės vieninteliu dokumentu – 2015 m. spalio 26 d.

UAB „Žygvilė“ kasos pajamų orderiu Serija ŽYG Nr. 005, pasiraÅ¡ytu tuometinio direktoriaus T. B.. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog Å¡is orderis yra fiktyvus, o pinigai pagal jį nebuvo perduoti. Liudytoju apklaustas S. Å . teisme parodė, kad įmonė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras turi deklaruoti iki sekančio mėnesio 25 d., t. y. ieÅ¡kovė ginčo sÄ skaitas Nr. MAK107 ir Nr. MAK109 privalėjo deklaruoti iki 2015 m. spalio 25 d. IeÅ¡kovės atstovas negalėjo teismui paaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovė 2015 m. spalio 25 d., t. y. kai turėjo įstatyminę pareigÄ deklaruoti PVM, ir turėdama savo kasoje atsakovės sumokėtus pinigus, pati nesumokėjo ginčo PVM sumos į valstybės biudžetÄ , o sekančiÄ dienÄ , t. y. 2015 m. spalio 26 d., šį PVM grÄ Å¾ino atsakovei.

IeÅ¡kovės atstovas taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl aptariama PVM grÄ Å¾inimo atsakovei operacija buvo atlikta grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu, nors pati suma yra pakankamai didelė, sudaranti beveik 38 tÅ«kst. EUR. Tuo tarpu atsakovės atstovas bei liudytojas T. B. patvirtino, kad atsakovei UAB „Žygvilė“ nebÅ«dingos operacijos grynaisiais pinigais ir visi piniginiai srautai buvo tvarkomi bankiniais pavedimais. Pasak teismo, ieÅ¡kovės teiginį dėl atsakovei grynaisiais grÄ Å¾intų 37 735,09 EUR paneigia ne tik atsakovės atstovo, bet ir liudytojų T.

B., A. S. ir L. B. parodymai apie tai, jog minimas 2015 m. spalio 26 d. atsakovės pajamų orderis buvo T. B. pasiraÅ¡ytas tik fiktyviai ir paties ieÅ¡kovės atstovo S. Å . praÅ¡ymu. Jie patvirtino, kad S. Å . nurodė, jog VMI atlieka mokestinį patikrinimÄ UAB ,,Makey Studio“, todėl siekdamas iÅ¡vengti pažeidimų apskaitoje nustatymo, prašė jam padėti ir fiktyviai pasiraÅ¡yti šį orderį bei pakeisti anksčiau iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas Nr. MAK107 ir MAK109 taip, kad neva atrodytų, jog UAB „Makey Studio“ grÄ Å¾ino UAB „Žygvilė“ pastarojo sumokėtÄ PVM.

Jie taip pat patvirtino, kad patį kasos pajamų orderį surašė S. Š., žadėjęs vėliau jį panaikinti. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netikėti šių liudytojų paaiškinimais, nes jie patvirtinti ir bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės pateiktas 2015 m. spalio 26 d. UAB „Žygvilė“ kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005 tiek struktūriškai, tiek turiniu skiriasi nuo kitų, UAB „Žygvilė“ apskaitoje tuo pačiu metu naudotų, kasos pajamų orderių, t. y. jis yra akivaizdžiai skirtingas nuo atsakovės naudotų blankų.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktas kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005 dubliuojasi su analogiÅ¡kÄ numerį turinčiu ir atsakovės buhalterinėje apskaitoje esančiu kasos pajamų orderiu. IeÅ¡kovės pateiktÄ kasos pajamų orderį 2015 m. spalio 26 d. pasirašė T. B., tuo tarpu atsakovės pateiktÄ analogiÅ¡ku numeriu jo apskaitoje pažymėtÄ kasos pajamų orderį 2015 m. spalio 1 d. yra pasirašęs E. Å ., t. y. ankstesnis UAB „Žygvilė“ direktorius, ėjęs Å¡ias pareigas iki T.

B.. Abejuose orderiuose taip pat skiriasi suma – atitinkamai 37 735,09 EUR ir 450 EUR, kuris atitinka atsakovės pateiktas kasos knygoje apskaitytas lėšas. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pateiktas orderis niekur atsakovės apskaitoje nefigÅ«ruoja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Žygvilė“ reikÅ¡tų pretenzijas T. B. dėl neva neįneÅ¡tų pinigų į įmonės kasÄ , kadangi, kaip patvirtino tie patys liudytojai bei ieÅ¡kovės atstovas, įmonės akcininkai taip pat žinojo, jog ginčo kasos pajamų orderis buvo fiktyvus ir kad jokių pinigų S. Å . niekada davęs nebuvo.

Atsakovės pateiktas el. susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove, atstovaujama S. Å ., patvirtina, jog ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MAK107 ir MAK109 iÅ¡ tiesų laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. buvo kelis kartus keičiamos, tai nurodant jose atsakovės pareigÄ sumokėti PVM, tai jÄ panaikinant pritaikius atvirkÅ¡tinį PVM. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamų įvykių dienÄ , t. y. 2015 m. spalio 26 d., turėjo savo kasoje ginčijamÄ sumÄ , kuriÄ buvo iÅ¡davęs S. Å . bei įpareigojęs j1 perduoti atsakovei.

Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai į bylÄ buvo pateikti ne ieÅ¡kovės, tačiau tik atsakovei gavus iÅ¡ teismo liudijimus apie teisę gauti raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡ VMI bei FNTT. Atsakovės teiginius patvirtina taip pat į bylÄ pateiktame garso įraÅ¡e bei jo stenogramoje užfiksuotas S. Å . ir T. B. pokalbis, įvykęs 2016 m. vasario 17 d. Teismo posėdžio metu S. Å . patvirtino, kad toks pokalbis iÅ¡ tiesų buvo, jis pats jį taip pat įraÅ¡inėjo.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io pokalbio stenogramos, jo metu pats S. Å . iÅ¡ esmės prisipažino, kad ginčo orderis buvo fiktyvus, o UAB „Makey Studio“ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė atsakovei UAB „Žygvilė“, dėl to, kad turi ginÄÄ su UAB „Litsera“, kurios savininkas yra tas pats kaip ir UAB „Žygvilė“, ir tokiÄ situacijÄ pavadina kaip „ papildomi spaudimo bÅ«dai“. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad bÅ«tent S. Å . bei su juo susijusios įmonės galimai nuslėpdavo nuo valstybės mokesčius, neapskaitė visų operacijų ir nedeklaruodavo PVM, iÅ¡raÅ¡ydavo fiktyvias sÄ skaitas.

Tuo tarpu duomenų, kad tokius pat neteisėtus veiksmus atlikinėjo atsakovė UAB „Žigvylė“ byloje nėra. IÅ¡ byloje esančio VMI 2015 m. gruodžio 21 d. Turto areÅ¡to akto Nr. (23.31-08)-319-8727 matyti, kad Inspekcija areÅ¡tavo UAB „Makey Studio“ turtÄ 270 000 EUR sumai, jos raÅ¡te nurodyta, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Makey Studio“ neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaravo 2015 m. birželio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje 900 711,98 EUR apmokestinamų tiekimų ir 189 149,52 EUR pardavimo pridėtinės vertės mokesčio pagal 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 30 d.

UAB „Alson“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. MAK096 ir MAK097; nedeklaravo 2015 m. rugsėjo mėn. UAB „Žygvilė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose MAK107 ir MAK109 iÅ¡skirto 37 735,09 Eur pardavimo pridėtinės vertės mokesčio. Nustatė, jog UAB „Makey Studio“ vengia mokestinių prievolių, vykdo sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais kitais Å«kio subjektais (UAB „Limetas“, UAB „Rytų bÅ«stas“), atsiskaitinėja grynaisiais pinigais didelėmis sumomis, dažnai virÅ¡ijančiomis 15 000 EUR. 2015 m. gruodžio 15 d. dėl UAB „Makey Studio“ galimų nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 220, 222 straipsniuose, informacija perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Taigi Å¡ių duomenų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės, kuriai vadovavo S. Å . sutuoktinė J. V., į bylÄ pateikti jos paties buhalteriniai duomenys nėra patikimi. Nors ieÅ¡kovė teigia, jog grÄ Å¾inusi PVM atsakovei patyrė nuostolių, kadangi Å¡iÄ sumÄ turėjo sumokėti į biudžetÄ iÅ¡ nuosavų lėšų, tačiau tokį jos teiginį paneigia byloje esantis Vilniaus apsk. VMI 2016 m. balandžio 21 d. raÅ¡tas Nr. (11.411-30-5)-46-KD-2143. Å iame raÅ¡te nurodoma, kad UAB „Makey Studio“ užsakovui UAB „Žygvilė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. MAK107 ir MAK109 nurodytas pardavimo vertes deklaravo 2015 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje neteisingai – kaip sandorius, nuo kurių prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pirkėjui ir pažeisdama PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatas, nuo sandorių apskaičiuoto 37 735,09 EUR pardavimo PVM nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi Å¡io PVM valstybei, patvirtina ir bankroto bylos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad VMI yra patvirtinta ieÅ¡kovės kreditoriumi su kreditoriniu reikalavimu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2533-562/2017). Nors atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovė grindžia tik vieno dokumento – 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderio pagrindu, visos kitos bylos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginį, jog pinigai pagal šį ginčo kasos pajamų orderį buvo sumokėti atsakovei, todėl nuostolių, kaip vienos iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos, ieÅ¡kovei nėra padaryta ir jo subjektinės teisės nėra pažeistos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė BUAB ,,Makey Studio“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:11.1. Bankroto administratoriui nėra žinomos faktinės aplinkybės, įvykusios iki Å¡ios bylos inicijavimo, todėl bankroto administratorius gali remtis tik turimais raÅ¡ytiniais dokumentais.11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamu orderis Nr. 005 yra fiktyvus, nepatvirtinantis, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 37 735,09 EUR (gr1žino atsakovės sumokėtÄ PVM).11.3.

Byloje nustatyta ir patvirtinta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo pasirašę 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005, kuriuo ieÅ¡kovė atsakovei sumokėjo 37 735,09 EUR sumÄ , gr1žindamas PVM. 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005 pasirašė atsakovės tuometinis direktorius T. B.. Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo byloje nėra. Atsakovei pasiraÅ¡ius 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005, atsakovė patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo minėtÄ pinigų sumÄ .

Kitoks Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kinimas ir interpretavimas kelia pagr5stas abejones, kokiais gi tikslais atsakovė pasirašė minėtÄ kasos pajamų orderį, nors neva 37 735,09 EUR sumos iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo. Teismas, pripažindamas, kad kasos pajamų orderis yra fiktyvus, rėmėsi liudytojų parodymais ir garso įrašų stenogramomis, tačiau liudytojų parodymai ir garso įrašų stenogramos negali turėti didesnės įrodomosios galios nei pats kasos pajam7 orderis (raÅ¡ytinis dokumentas), kurį pasirašė ieÅ¡kovė ir atsakovė. 11.4.

Atsakovė, teikdama, kad 37 735,09 EUR suma atsakovei pagal kasos pajamų orderį nebuvo sumokėta, neginčija paties kasos pajamų orderio, praÅ¡ydama jį pripažinti negaliojančiu. PrieÅ¡ingai, atsakovė patvirtino, jog jos tuometinis vadovas T. B. pasirašė šį dokumentÄ , kas patvirtina, jog atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 37 735,09 EUR sumÄ . Tol, kol 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderis Nr. 005 yra galiojantis ir nenuginčytas, nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodomÄ sumÄ . 11.5.

IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kovės avanso apyskaitÄ Nr. 2015.10.31 ir ieÅ¡kovės apyvartos žiniaraÅ¡tį su atsakove, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovė apskaitė atsakovei iÅ¡mokėtÄ 37 735,09 EUR sumÄ . Tuo tarpu atsakovė, pasiraÅ¡ydama 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005, patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 37 735,09 EUR sumÄ , kaip gr1žintÄ PVM (permokÄ ).11.6. Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-60-371/2017 pirmosios instancijos teisme, teismui iÅ¡kilo klausimas, kodėl ieÅ¡kovė 2015 m. spalio 25 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo 2015 m. rugsėjo 7 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MAK107 ir 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MAK109. Bankroto administratorius nustatė, kad ieÅ¡kovė 2015 m. rugsėjo 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK107 ir 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK109 Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 2015 m. gruodžio 3 d. Å iÄ PVM deklaracijÄ apeliantė prideda ir praÅ¡o jÄ prijungti prie nagrinėjamos bylos. BÅ«tinybė Å¡ioje proceso stadijoje pateikti PVM deklaracijÄ , kuri buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, iÅ¡kilo tuomet, kai pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, rėmėsi byloje esančiais duomenimis, jog ieÅ¡kovė privalėjo, tačiau nedeklaravo 2015 m. rugsėjo 7 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MAK107 ir 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MAK109 Valstybinei mokesčių inspekcijai.

12. Atsakovė UAB ,,Žygvilė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo ginčija skundo pagrįstumÄ , praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             12.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vien aplinkybė, kad atsakovė yra pasiraÅ¡iusi 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 005, patvirtina, jog ji iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 37 735,09 EUR sumÄ grynaisiais pinigais, todėl Å¡is raÅ¡ytinis dokumentas negali bÅ«ti laikomas fiktyviu.

Nagrinėjamoje byloje buvo analizuota daug kitų aplinkybių, susijusių tiek su pačiu kasos pajamų orderio pasiraÅ¡ymu, tiek ir su jį pasiraÅ¡iusiais asmenimis, pasiraÅ¡ymo laikotarpiu, pasiraÅ¡yto kasos pajamų orderio atspindėjimu Å¡alių buhalterinėje apskaitoje ir pinigų srautuose, ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdytais VMI ir kitų institucijų patikrinimais ir kt., bÅ«tent kurie leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl kasos pajamų orderio fiktyvumo. Vien kasos pajamų orderyje esantys paraÅ¡ai savaime nepatvirtina pinigų perdavimÄ atsakovei fakto, kadangi visos kitos byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės leidžia teigti prieÅ¡ingai.                  12.2. 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderio Serija ŽYG Nr. 005 fiktyvumÄ , prieÅ¡ingai negu apeliaciniame skunde nurodo ieÅ¡kovė, įrodo ne vien liudytojų parodymai, tačiau ir kiti bylos faktiniai duomenys, nustatyti iÅ¡ teismui pateiktų atsakovės ir ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenų, atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (pvz., el. susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove, atstovaujama S. Å .), VMI informacijos ir garso įraÅ¡o tarp S. Å . ir T.

B. bei įraÅ¡o stenogramos. Å ių byloje pateiktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė iÅ¡vadai apie kasos pajamų orderio fiktyvumÄ padaryti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. : pagal ieÅ¡kovės nurodomÄ kasos pajamų orderį atsakovės buhalterijoje grynųjų pinigų priėmimo faktas nėra užfiksuotas ir 37 735,09 EUR pinigų suma nebuvo įneÅ¡ta į įmonės kasÄ . Atsakovės buhalterijoje yra apskaitytas kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005, tačiau jo data yra ne 2015 m. spalio 26 d., bet 2015 m. spalio 1 d., o suma yra ne 37 735,09 EUR, tačiau 450 EUR, ir pinigus pagal jį įnešė ne UAB „Makey Studio“, o tuometinis UAB „Žygvilė“ direktorius E. Å .; ginčo kasos pajamų orderio forma ženkliai skiriasi nuo įprastai UAB „Žygvilė“ buhalterinėje apskaitoje naudojamų kasos dokumentų formos, kas leidžia tvirtinti, jog ginčo kasos pajamų orderį parengė ne UAB „Žygvilė“, o jį pasiraÅ¡yti prašęs S. Å .;

UAB „Žygvilė“ niekada nevykdė didelių piniginių operacijų grynaisiais, tik Å¡iuo atveju santykiuose su UAB „Makey studio“ atsiranda nebÅ«dingas dalykas – PVM atsakovui grÄ Å¾inamas grynaisiais pinigais. Nesuprantamas motyvas, dėl kurio ieÅ¡kovė, gavusi sÄ skaitų apmokėjimÄ bankiniu pavedimu, iÅ¡sigrynino beveik 38 tÅ«kst. EUR ir juos grÄ Å¾ino atsakovei grynaisiais; ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad kasos orderio pasiraÅ¡ymo metu galėjo iÅ¡mokėti atsakovei 37 735,09 EUR sumÄ .

IeÅ¡kovė stengėsi nuslėpti buhalterinės apskaitos duomenis ir teismui jokių apskaitos dokumentų nepateikė. Å iuos dokumentus pateikė atsakovė, gavusi juos teismo liudijimų pagalba iÅ¡ VMI ir FNTT; atsakovė UAB „Žygvilė“ nereiÅ¡kė jokių pretenzijų kasos pajamų orderį pasiraÅ¡iusiam T. B. dėl neįneÅ¡tų pinigų į įmonės kasÄ , o ieÅ¡kovė atsakovei iki pat kreipimosi į teismÄ taip at nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl PVM permokos grÄ Å¾inimo, kas kasos pajamų orderiui nesant fiktyviam, bÅ«tų nelogiÅ¡ka; byloje esantis el. susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovę atstovaujančiu S. Å ., patvirtina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MAK107 ir MAK 109 laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. buvo kelis kartus keičiamos, jose tai nurodant atsakovės pareigÄ mokėti PVM, tai jÄ panaikinant;

VMI yra konstatavusi ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. mokestinių prievolių vengimÄ , sandorių su mokestinių prievolių nevykdančiais kitais subjektais vykdymÄ , atsiskaitinėjimÄ grynaisiais pinigais didelėmis sumomis, ko pasėkoje dėl visų Å¡ių požymių VMI visÄ informacijÄ yra perdavusi FNTT, tuo tarpu jokių duomenų apie galimai atsakovės nesÄ Å¾iningÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nėra.              12.3. CPK 197 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Oficialiaisiais dokumentais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , yra laikomi dokumentai iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Ginčijamas kasos pajamų orderis nėra oficialusis dokumentas, kurio teisingumas bÅ«tų laikomas visiÅ¡kai įrodytu ir negalėtų bÅ«ti paneigiamas liudytojų parodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais.

Taigi ieÅ¡kovės teiginiai, jog kasos pajamų orderis vien dėl savo raÅ¡ytinės formos byloje turi bÅ«ti laikomas didesnės įrodomosios galios dokumentu, yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės iÅ¡vadai dėl kasos pajamų orderio fiktyvumo padaryti, niekaip kitaip, kaip tik deklaratyviu pareiÅ¡kimu apie ginčo sandoryje esančių parašų didesnę įrodomÄ jÄ vertę, nepaneigtos. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

             12.4. Å iuo atveju liudytojo S. Å ., kuris parengė kasos pajamų orderį, jį prašė ir pats pateikė pasiraÅ¡yti, paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje ir aplinkybės, jo pasakytos garso įraÅ¡e, byloje negali likti neįvertinti, kadangi nesirėmimas tokiais įrodymais ir prieÅ¡tarautų aukščiau nurodytiems principams. Liudytojas S. Å . pripažino, jog iÅ¡ jo naudojamo elektroninio paÅ¡to atsakovei buvo siunčiamos pataisytos sÄ skaitos, kad dalyvavo, kai atsakovės direktorius pasirašė kasos pajamų orderį.

Liudytojas neginčija ir byloje esančio garso įraÅ¡o, kuriame pats pripažįsta, kad ginčo orderis buvo fiktyvus, o ieÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tas tik kaip „papildomi spaudimo bÅ«dai“. Atsakovės manymu tokie duomenys byloje yra itin reikÅ¡mingi, patvirtina atsakovės argumentus ir nesirėmimas tokiais CPK leistinais įrodymais reikÅ¡tų nevisapusiÅ¡kÄ , neteisingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iuos įrodymus vertino ir jais grindė priimtÄ sprendimÄ .

             12.5. Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad buvo pateikusi teismui ieÅ¡kovės avanso apyskaitÄ Nr. 2015.10.31 ir apyvartos su atsakove žiniaraÅ¡tį, kurie patvirtina, kad apeliantė apskaitė 37 735,09 EUR iÅ¡mokėtÄ sumÄ atsakovei, tačiau tokie dokumentai niekaip nepatvirtina, jog 2015 m. spalio 26 d., kuomet buvo pasiraÅ¡ytas kasos pajamų orderis ir ieÅ¡kovė neva grÄ Å¾ino atsakovei grynaisiais pinigais 37 735,09 EUR sumÄ , ieÅ¡kovė tokiÄ sumÄ galėjo perduoti atsakovei.

IÅ¡ byloje esančių iÅ¡ VMI bei FNTT iÅ¡reikalautų buhalterinių ieÅ¡kovo duomenų (avansų apyskaitos, kasos knygos) matyti, kad ieÅ¡kovės vardu mokėjimus nuolat atlikdavo tuometis įmonės darbuotojas ir ieÅ¡kovės direktorės sutuoktinis, vėliau pats tapęs direktoriumi, t. y. S. Å ., kuris nuolat pas save turėjo dideles grynųjų pinigų sumas, priklausančias UAB „Makey studio“. Pagal 2015 m. spalio 31 d. avanso apyskaitos duomenis matyti, kad ieÅ¡kovė už to mėnesio mokėjimus S. Å . liko skolingas 2 361,26 EUR sumÄ , t. y. kažkodėl S. Å . ieÅ¡kovės iÅ¡laidas nusprendė dengti iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog S. Å . atžvilgiu antstoliai vykdo apie 65 vykdomÄ sias bylas, o jo bendra skola iÅ¡ieÅ¡kotojams sudaro apie 750 tÅ«kst. EUR, todėl sunkiai tikėtina, kad ir S. Å . galėjo turėti nuosavų lėšų, kurias bÅ«tų galėjęs skirti atsiskaityti su atsakove, t. y. iÅ¡mokėti jai 37 735,09 EUR sumÄ . Negana to, iÅ¡ ieÅ¡kovės avansinių apyskaitų matyti, kad S. Å . įprastai didelėmis sumomis nedisponuodavo, iÅ¡skyrus šį nagrinėjamÄ atvejį su atsakove bei mokėjimus mokestinių prievolių nevykdantiems Å«kio subjektams UAB „Limetas“ ir UAB „Rytų bÅ«stas“, kaip nustatė VMI ieÅ¡kovės mokestinio patikrinimo metu.

Tokios aplinkybės patvirtina 2015 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderio fiktyvumÄ , kadangi nei ieÅ¡kovė, nei kasos pajamų orderio pagrindu pinigus atsakovei neva perdavęs S. Å ., tokia suma nedisponavo ir jos turėti negalėjo. Taigi ieÅ¡kovės pateikta avanso apyskaita ir apvartos su atsakove žiniaraÅ¡tis niekaip neįrodo, kad ieÅ¡kovė galėjo grÄ Å¾inti (sumokėti) atsakovei 37 735,09 EUR sumÄ , kadangi tokių dokumentų teisingumas yra abejotinas. Be to, Å¡ie ieÅ¡kovės pateikti dokumentai yra tik atspausdinti iÅ¡ naudojamos buhalterinės apskaitos programos, tačiau nepasiraÅ¡yti jokių atsakingų asmenų.

Be to, nėra aiÅ¡kios netgi Å¡ių dokumentų parengimo datos, kadangi, pavyzdžiui, pateiktoje avanso apyskaitoje matomos 3 datos – 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 31 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. Nesant nei tikslių dokumentų sudarymo datų, nei juos sudariusių ar patvirtinusių asmenų parašų, tokių dokumentų įrodomoji galia yra abejotina. Juolab, kad VMI yra pateikusi informacijÄ , jog ieÅ¡kovė nėra sÄ Å¾iningas subjektas, ieÅ¡kovė vengia mokestinių prievolių, vykdo sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais juridiniais asmenimis ir nuolatos grynaisiais pinigais su jais atsiskaitinėjo didelėmis sumomis, todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti buhalteriniai duomenys nėra patikimi.

             12.6. Apeliantė pateikė 2015 m. gruodžio 3 d. PVM deklaracijÄ su priedais ir praÅ¡o jÄ prijungti prie bylos. Tačiau byloje esančiame VMI 2015 m. gruodžio 21 d. Turto areÅ¡to akte Nr. (23.31-08)-319-8727 nurodyta, kad Inspekcija areÅ¡tavo UAB „Makey Studio“ turtÄ 270 000 EUR sumai, o mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Makey Studio“ nedeklaravo 2015 m. rugsėjo mėn. UAB „Žygvilė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose MAK107 ir MAK109 iÅ¡skirto 37 735,09 EUR pardavimo pridėtinės vertės mokesčio.

VMI 2016 m. balandžio 21 d. raÅ¡te Nr. (11.411-30-5)-46-KD-2143 nurodyta, kad UAB „Makey Studio“ užsakovui UAB „Žygvilė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. MAK107 ir MAK109 nurodytas pardavimo vertes deklaravo 2015 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje neteisingai – kaip sandorius, nuo kurių prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pirkėjui ir pažeisdama PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatas, nuo sandorių apskaičiuoto 37 735,09 EUR pardavimo PVM nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė nėra sumokėjusi šio PVM valstybei patvirtina ir bankroto bylos duomenys, iš kurių matyti, kad VMI yra patvirtinta ieškovės kreditoriumi su kreditoriniu reikalavimu, taigi šios aplinkybės, nepaisant ieškovės pateiktos 2015 m. gruodžio 3 d. deklaracijos, patvirtina, kad ieškovė PVM valstybei nesumokėjo ir jokių nuostolių nėra patyrusi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados   Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės galimo nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovės sÄ skaita, kuris pasireiÅ¡kė atsakovei nepagrįstai grÄ Å¾into PVM forma.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, nes sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinųjų nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų.

Byloje nėra kilę ginčo dėl teisinių santykių, kurie susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, teisinio vertinimo ir kvalifikavimo. Tuo tarpu, apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodinėja iÅ¡ esmės vieninteliu įrodymu, o bÅ«tent, 2015 m. spalio 26 d. UAB ,,Žygvilė“ kasos pajamų orderiu Serija ŽYG Nr. 005, pasiraÅ¡ytu tuometinio atsakovės vadovo T. B.. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2015 m. gruodžio 3 d. PVM deklaracijÄ ir praÅ¡o jį priimti. Atsakovė prieÅ¡tarauja Å¡io įrodymo prijungimui, nes mano, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai teikiamÄ Ä¯rodymÄ , nutaria jį prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes sprendžia, jog jis yra susijęs su nagrinėjama byla ir jo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, o bÅ«tent, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad ieÅ¡kovė privalėjo deklaruoti 2015 m. rugsėjo 7 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK107 ir 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MAK109, tačiau to nepadarė. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ byloje, sprendžia, jog jis neįrodo, kad ieÅ¡kovė, kaip to reikalauja Pridėtinės vertės įstatymo nuostatos, laiku ir tinkamai bÅ«tų deklaravusi minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. IÅ¡ PVM deklaracijos matyti, kad PVM deklaracijÄ už 2015 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tik 2015 m. gruodžio 3 d., jau po atlikto mokestinio patikrinimo, nors turėjo tai atlikti iki 2015 m. spalio 25 d.

Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nėra sumokėjusi PVM už Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras valstybei, tačiau praÅ¡o neva grÄ Å¾into atsakovei PVM sumÄ priteisti kaip atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kas neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos, kuomet, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, be to, nėra nustatytas atsakovės praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovės turto sumažėjimas.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu 2016 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2015, kurioje nurodyta, kad tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų; antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita).

Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad kai ieÅ¡kovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo bÅ«dais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Tik nustačius nurodytas galimas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas bÅ«tų galima priteisti nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįsto praturtėjimo.Minėta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodinėja 2015 m. spalio 26 d. UAB ,,Žygvilė“ kasos pajamų orderiu Serija ŽYG Nr. 005, pasiraÅ¡ytu tuometinio atsakovės vadovo T.

B.. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovei neginčijant Å¡io kasos pajamų orderio, jis yra galiojantis, nenuginčytas, todėl teismas privalo juo remtis.CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis.

BylÄ nagrinėjantis teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ jÄ tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ bei įvertinti jo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi bÅ«ti iÅ¡dėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis aukÅ¡tesniųjų teismų suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad 2015 m. spalio 26 d. UAB ,,Žygvilė“ kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005, nors ir realiai pasiraÅ¡ytas tuometinio atsakovės vadovo T. B., yra fiktyvus, t. y. jį pasiraÅ¡ydamos Å¡alys nesiekė sukurti realių teisinių padarinių.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tam, kad Å¡iuo dokumentu bÅ«tų nesiremiama nagrinėjamoje byloje, nėra bÅ«tina jį, kaip sandorį, nuginčyti, nes kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Å¡io kasos pajamų orderio pasiraÅ¡ymo metu grynieji pinigai realiai buvo perduoti atsakovei. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visetÄ , o bÅ«tent: atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai; liudytojų T. B., A. S. ir L. B. parodymai; VMI pateikta informacija; el. susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove, atstovaujama S. Å .; atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai; garso įraÅ¡as bei jo stenogramoje užfiksuotas S. Å . ir T.

B. pokalbis, įvykęs 2016 m. vasario 17 d.; FNTT pateikta informacija ir t. t. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam visų byloje esančių įrodymų išsamiam ir nuosekliam vertinimui, todėl plačiau dėl jų nepasisako ir kiekvieno iš jų papildomai neanalizuoja. Be to, ieškovės pateiktas 2015 m. spalio 26 d. UAB „Žygvilė“ kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005 tiek struktūriškai, tiek turiniu skiriasi nuo kitų, UAB „Žygvilė“ apskaitoje tuo pačiu metu naudotų, kasos pajamų orderių, t. y. jis yra akivaizdžiai skirtingas nuo atsakovės naudotų blankų.

Be to, pateiktas kasos pajamų orderis Serija ŽYG Nr. 005 dubliuojasi su analogiÅ¡kÄ numerį turinčiu ir atsakovės buhalterinėje apskaitoje esančiu kasos pajamų orderiu. IeÅ¡kovės pateiktÄ kasos pajamų orderį 2015 m. spalio 26 d. pasirašė T. B., tuo tarpu atsakovės pateiktÄ analogiÅ¡ku numeriu jo apskaitoje pažymėtÄ kasos pajamų orderį 2015 m. spalio 1 d. yra pasirašęs E. Å ., t. y. ankstesnis UAB „Žygvilė“ direktorius, ėjęs Å¡ias pareigas iki T. B.. Abejuose orderiuose taip pat skiriasi suma – atitinkamai 37 735,09 EUR ir 450 EUR, kuris atitinka atsakovės pateiktas kasos knygoje apskaitytas lėšas.

Tuo tarpu ieškovės pateiktas orderis niekur atsakovės apskaitoje nefigūruoja. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai nesirėmė ieškovės pateikta avanso apyskaita ir apvartos su atsakove žiniaraščiu, nes ieškovės pateikti dokumentai yra tik atspausdinti iš naudojamos buhalterinės apskaitos programos, tačiau nepasirašyti jokių atsakingų asmenų. Nėra aiškios netgi šių dokumentų parengimo datos, kadangi, pavyzdžiui, pateiktoje avanso apyskaitoje matomos 3 datos – 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 31 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d.

Nesant nei tikslių dokumentų sudarymo datų, nei juos sudariusių ar patvirtinusių asmenų parašų, tokių dokumentų įrodomoji galia, kaip teisingai nurodo atsakovė, yra abejotina. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės, kuriai vadovavo S. Å . sutuoktinė J. V., į bylÄ pateikti jo paties buhalteriniai duomenys nėra patikimi. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog CPK 197 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Oficialiaisiais dokumentais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , yra laikomi dokumentai iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Ginčijamas kasos pajamų orderis nėra oficialusis dokumentas, kurio teisingumas bÅ«tų laikomas visiÅ¡kai įrodytu ir negalėtų bÅ«ti paneigiamas liudytojų parodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais.

Taigi ieÅ¡kovės teiginiai, jog kasos pajamų orderis vien dėl savo raÅ¡ytinės formos byloje turi bÅ«ti laikomas didesnės įrodomosios galios dokumentu, yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės iÅ¡vadai dėl kasos pajamų orderio fiktyvumo padaryti, nėra paneigtos. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                   Vilija Mikuckienė                                                                                                            Asta Pikelienė                                       Laima Ribokaitė