2022-05-18 Nr. AB-12843-3-62-3-00119-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2462-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. N. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38839 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas), Migracijos departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 6K-58 (toliau – ir Komisijos sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pagal savo tautybę ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, išvyko iš kilmės valstybės, nes (duomenys neskelbtini) neturi teisių (duomenys neskelbtini) ir yra diskriminuojami bei persekiojami (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl savo religinės priklausomybės negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė visokeriopam jos saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias(duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų. Pareiškėja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms, todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos pareiškėjai papildomai įrodinėti nereikia, o atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką.

3. Anot pareiškėjos, skundžiamame sprendime numatyti pareiškėjos teises ribojantys terminai dėl draudimo atvykti į šalį yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį taip pat nepagrįstas, kadangi pareiškėja buvo geranoriška, laikėsi nustatytų tvarkų, bendradarbiavo su atsakovu tyrimo metu, dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Nėra objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėja gali pasislėpti.

4. Atsakovas neužtikrino tiesioginio ir betarpiško pareiškėjos išklausymo. Pareiškėja pateikė prašymą atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau posėdis Komisijoje įvyko rašytinio proceso tvarka.

5. Pareiškėja pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Tiek iš pareiškėjos pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima daryti išvadą, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nėra pagrindo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

8. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą surinko bei įvertino visą su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad pareiškėjos istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo.

9. Iš atsakovo surinktos informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pareiškėjos pasakojimas apie patiriamą persekiojimą dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų aplinkybių tikrumą. Pareiškėja nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) miesto, kaime. Ji yra netekėjusi, niekada nedirbusi, turinti vidurinį išsilavinimą. Pasak jos, (duomenys neskelbtini) dėl religijos persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Jai asmeniškai (duomenys neskelbtini) negrasino. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Užsienietė gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijų. Nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris(duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Atsakovas padarė išvadą, kad nėra kitų priežasčių, išskyrus priklausymą (duomenys neskelbtini) bendruomenei, dėl kurių pareiškėjai grėstų persekiojimas kilmės valstybėje, o tokios išvykimo iš kilmės šalies priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

11. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Pasisakydamas dėl draudimo pareiškėjai atvykti, atsakovas pažymėjo, kad priėmus sprendimą išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

14. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. liepos 26 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. 2021 m. liepos 26 d. vykusios apklausos metu pareiškėja Migracijos departamentui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms sunku gyventi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės nariai nuolat engia (duomenys neskelbtini) žmones, juos žudo, grobia vaikus ir moteris į vergiją, dėl šių priežasčių ji negali gyventi(duomenys neskelbtini). Asmeniškai ji nenukentėjo, bet visiems (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms yra pavojinga gyventi (duomenys neskelbtini). Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko su broliu. 2020 m. spalio 2 d. pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) išvyko į Turkiją, ten gyveno apie septynis mėnesius. 2021 m. liepos 1 d. iš Turkijos Stambulo oro uosto pareiškėja nuskrido į Baltarusijos Respubliką; iš oro uosto taksi nuvyko iki krovininio automobilio, kuriuo važiavo iki miško, esančio prie Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sienos. Miške karinėmis uniformomis apsirengę žmonės iš jos atėmė dokumentus ir telefonus. Ėjo pėsčiomis, kol buvo sulaikyti pareigūnų. 2021 m. lapkričio 9 d. vykusios apklausos metu papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) ji gyveno netoli (duomenys neskelbtini) miesto, kaime. Pasak pareiškėjos, šeši jos broliai/ seserys ir motina yra Vokietijoje. (duomenys neskelbtini), kaip teigė, iš artimų asmenų nieko neliko. Politinei partijai ar organizacijai pareiškėja nepriklauso.

15. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja Sprendimą apskundė Komisijai, tačiau jos skundas buvo atmestas.

16. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą, turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjos motyvai, kuriais ji grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su minėtomis priežastimis, pareiškėja nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, tačiau nepateikė informacijos apie jai asmeniškai kylančią grėsmę. Nei Migracijos departamento vykdytų apklausų metu, nei teismo posėdžio metu pareiškėja negalėjo konkrečiai įvardinti persekiotojo, grasinimų pobūdžio ir jų turinio, taip pat apklausos metu Migracijos departamentui nurodė, kad asmeniškai persekiojama nebuvo, jai (duomenys neskelbtini) negrasino. Pareiškėja neįvardijo aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jai dėl asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios susiduria su padidinta persekiojimo rizika, o vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei neleidžia daryti išvados, kad tai kelia grėsmę patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėjos nurodyta paskutinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) gubernija) nėra valdoma (duomenys neskelbtini) grupuotės, o paskutinius metus iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, pareiškėja nurodė gyvenusi(duomenys neskelbtini), iš kur ketino vykti pas savo mamą ir brolius/seseris, gyvenančius Vokietijoje.

18. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją.

19. Teismas akcentavo, kad tam, jog tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Pareiškėja objektyviais duomenimis nepaneigė atsakovo surinktos informacijos.

20. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą.

21. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai taikytina priemonė – išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini), yra pakankamai motyvuota, skirta tinkamai taikant teisinį reglamentavimą. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, yra būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

23. Atsižvelgęs į tai, Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pakeitė, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie jos neatitikimą UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik atsakovo surinka informacija apie pareiškėjos kilmės šalį. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą; (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, atsižvelgtina į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (pvz., (duomenys neskelbtini) vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini), turimi asmens dokumentai, lytis (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Todėl iškyla reali grėsmė pareiškėjos, kaip moters, saugumui, orumui ir sveikatai, galimybei naudotis žmogaus teisėmis kilmės valstybėje. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.

26. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).

27. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija.

28. Pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio yra neryškus.

29. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

30. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

31. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

32. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

33. Atsakovas atsiliepime papildomai paaiškino, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

34. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. spalio mėn., taigi apeliacinio skundo rengimo metu informacija yra mažiausiai dešimt mėnesių senumo, tačiau pareiškėja nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad saugumo situacija (duomenys neskelbtini) per 10 mėnesių laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jai patirti rimtą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

38. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

39. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).

41. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

43. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami UTPĮ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. UTPĮ 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio UTPĮ 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

44. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

45. UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

47. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad UTPĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal UTPĮ 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

50. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, jog yra(duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jos gyvybei, sveikatai. Pareiškėja nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrasino, tačiau (duomenys neskelbtini) bendruomenei (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akcentavo itin blogas gyvenimo sąlygas, nuolatinius karinius konfliktus savo kilmės šalyje.

51. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita, Sprendime akcentavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Priešingai, atsakovas surinko duomenis patvirtina, kad 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo(duomenys neskelbtini). Šis susitarimas turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimą šioje teritorijoje turi veikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybių pajėgos. JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) skelbia islamą oficialia religija ir teigia, kad negalima priimti įstatymų, kurie prieštarauja „nusistovėjusioms islamo nuostatoms“. Konstitucija suteikia religijos ir tikėjimo laisvę visiems žmonėms, įskaitant musulmonus, krikščionis, (duomenys neskelbtini) ir kt. (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota vyriausybėje, todėl turi juridines teises. 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) Respublikos Parlamentas priėmė įstatymą, skirtą paremti kankinimus išgyvenusias (duomenys neskelbtini) moteris.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Dar daugiau, iš atsakovo surinktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekiant apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo persekiojimo, užtikrinti jų teises.

53. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrusi su jos persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais (priešingai, pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrasino). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB 2021 m. gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiai išvadai neturi įtakos pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie karo veiksmus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Pareiškėja nenurodė šių duomenų šaltinio, teismas negali įvertinti ir jų aktualumo, atitikimo dabar esančiai situacijai. Pareiškėja nepaneigė EPPB duomenų, kad nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini)) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

55. Negalima pritarti pareiškėjai, kad skundžiamų sprendimų priėmimą sąlygojo atsakovo pateikta pasenusi, neaktuali informacija apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija ir pareiškėjos atvejį įvertino individualiai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo poziciją grindė 2020 m., 2021 m. EPPB gairėmis, JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaita. Pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko 2020 m. spalio 2 d. į Turkiją. Vadinasi, atsakovo nurodyti duomenis atitinka tinkamumo kriterijų, ir jais pagrįstai buvo remiamasi vertinant pareiškėjos situaciją. Be to, pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas.

56. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

57. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Jūratė Varanauskaitė