0a4eb5dd-c20f-41ae-ae2b-ed8b0c5ab3dc · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-102-135/2012                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00099-2012-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 8 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal S. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. M. skyrė administracines nuobaudas:už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , 4000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo padarymÄ , 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinę nuobaudÄ S. M. paskyrė 4000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

             S. M. nubaustas už tai, kad 2012-01-06 apie 18.01 val. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „LION ALCOLMETER 500“ (paklaida ± 5 %) jam nustatytas 0,57‰ (promilės) girtumas, važiuodamas atbulas, neįsitikino kad tai daryti saugu ir kliudė stovinčiÄ transporto priemonę, dėl to apgadintos transporto priemonės, nepranešęs policijai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Kadangi Å¡iais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 231, punktų reikalavimus, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas 2012-01-06 S. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimÄ , panaikinant jo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kitÄ dalį paliekant nepakeistÄ .

Apeliantas mano, kad yra nubaustas per griežtai, nes pirmosios instancijos teismas nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jam paskirtos nuobaudos neatitinka nei jo padarytos veikos visuomenei pavojingumo, nei nuobaudos teisingumo kriterijų, nei administracinėje byloje surinktų duomenų, ir mano, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas galėjo skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti jam administracinės nuobaudos.Apeliantas nurodo, kad teismų praktika dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių yra susiklosčiusi taip, kad paskirta nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatytas normas, įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , kad užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Apeliantas mano, kad administracinėje byloje yra kompleksas faktinių duomenų, bylojusių jo naudai bei leidusių pirmosios instancijos teismui administracinėje byloje taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies normas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam nuobaudas, nesiekė tikslų, kuriuos nurodo ATPK 20 straipsnis, nes neįvertino visų objektyvių duomenų, neįvertino jo amžiaus, jo sveikatos, jo paklusnumo įstatymui, jo Å¡eiminės bei socialinės padėties, todėl paskyrė itin griežtÄ bausmę, neatitinkančiÄ , jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnio. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės, jo interesų, taip pat specialiosios teisės reikalingumo jo kasdieniniame gyvenime, ir to nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Apeliantas teigia, kad nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, pagrįstas bei motyvuotas.

Mano, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimas ne tik neteisingas, bet jis ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Nes Å iaulių miesto apylinkės teismas neįvertino jo pateiktų duomenų bei argumentų, jo pateiktų motyvų, todėl priėmė itin griežtÄ , ir apelianto manymu, neteisingÄ sprendimÄ . Pasak apelianto, Å iaulių miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neįvertino jo atsakomybę Å¡velninančių aplinkybių, kad jis labai gailėjosi, pripažino visas įvykio aplinkybes, nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, yra lojalus įstatymų normoms, yra neįgalus ir turi sveikatos problemų, susijusių su judėjimu ir su darbingumu, neįvertino sudėtingų jo gyvenimo aplinkybių (iÅ¡situokęs, vienas prižiÅ«ri (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ 1933 metais gimusiÄ motinÄ .).

Apeliantas nurodo, kad prieÅ¡ 13 metų patyrė insultÄ , jo darbingumas yra tiktai 35 procentai, jokio kito darbo, iÅ¡skyrus vairavimÄ , negali dirbti. Jam dėl patirto insulto yra sutrikusi kalba ir jis negali dirbti kitokio darbo, kuris yra kolektyvinis ar susijęs su gebėjimu kalbėti, aiÅ¡kinti, pasakyti. Taip pat dėl patirtos traumos yra netekęs kairės rankos pirÅ¡tų, todėl negali atlikti tokių darbų, kuriuos dirbti reikalingos abi rankos. Jo neįgalumo pensija yra 650 litų, gyvena vienas ir vienas iÅ¡laiko savo 3 kambarių bÅ«stÄ , negauna jokių socialinių paÅ¡alpų, dirbdamas taksi vairuotoju - kasininku, turi vienintele galimybę užsidirbti papildomai kelis Å¡imtus litų, kurie jam yra reikalingi vaistams dėl patirto insulto.

Pasak apelianto, neturėdamas galimybės užsidirbti papildomai pinigų, jis neturės jokios galimybės sumokėti paskirtos baudos net ir labai stengdamasis, nes jo gaunamos neįgalumo pensijos neužteks jo pragyvenimui ir mokesčiams už butÄ bei vaistus. Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje ginčo dėl padaryto teisės pažeidimo nėra, jis pateikė duomenis apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pateikė duomenis apie savo socialinę padėtį ir mano, kad paskirtoji nuobauda 4000 litų bauda pilnai gali įvykdyti jai keliamus reikalavimus.Apeliantas mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neadekvati nuobauda jo padarytiems teisės pažeidimams, nes Å¡ia nuobauda yra ne tik baudžiamas, bet ir visiÅ¡kai apsunkinamas jo gyvenimas, jo buvimas visuomenėje, jo judėjimas ir galėjimas tenkintikasdienius poreikius.Apeliantas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis skelbia, jog:

1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.

2. Valdžios pareigÅ«nai neturi teisės kiÅ¡tis į naudojimÄ si Å¡ia teise, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi pasak apelianto, vienas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įstatymas imperatyviai nurodo gerbti asmens gyvenimÄ .

Valdžios institucijoms leidžiama į jį kiÅ¡tis tiek, kiek reikia demokratinės visuomenės bei valstybės saugumui užtikrinti, kiek reikia dėl vieÅ¡osios tvarkos ar ekonominės gerovės. Todėl apeliantui kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2012-01-16 nutarime paskirdamas jam nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 metams, pademonstravo pagarbÄ asmeniui ir visai visuomenei, jos demokratiniams principams. Apelianto manymu, Å iaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , neatsižvelgė į jo interesus ir pademonstravo demokratinių principų nepaisymÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų prasme.

Apeliantas teigia, kad kyla klausimas, ar pirmos instancijos teismo 2012-01-16 nutarimu paskirta griežta nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, iÅ¡ tikrųjų yra reikalinga demokratinei visuomenei ? Ar tam, kad apsaugoti visuomenę, buvo reikalinga jam, atgailaujančiam, nepažeidusiam anksčiau Kelių eismo taisyklių, atsidÅ«rusiam sunkioje turtinėje padėtyje neįgaliam asmeniui, patyrusiam insultÄ , negalinčiam susikalbėti bei neturinčiam kairės rankos pirÅ¡tų, paskirti tokiÄ itin griežtÄ nuobaudÄ bei netaikyti jo padaryto pažeidimo atveju ATPK 301 straipsnio 1 dalies normos ? Apeliantas mano, kad paskirtoji nuobauda 4000 litų bauda iÅ¡pildo visus jai skiriamus  reikalavimus ir atitinka nuobaudos kriterijus dėl administracinių pažeidimų prevencijos, neigiamų pasekmių sukėlimo, demokratinės visuomenės interesų apsaugojimo.

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismui 2012-01-16 nutarimu atėmus jam galimybę vairuoti ir tokiu būdu tenkinti jo poreikius bei atlikti jo pareigas pilnoje apimtyje, neapsunkinat kitų visuomenės piliečių, visuomenės interesai nukentės labiau, negu jam turint teisę vairuoti transporto priemones. Nes visuomenei bus užkraunamas rūpestis dėl jo aprūpinimo maistu, socialinių paslaugų ir socialinių pašalpų teikimo, bus eikvojamos visuomenės lėšos, todėl jo išlaikymas taps visuomenei ir valstybei bei jos mokesčių mokėtojams našta.

Mano, kad tai rodo, jog paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo tikslai vertintini kaip išėję už nuobaudos tikslingumo bei teisingumo ir protingumo ribų. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismo 2012-01-16 priimtas nutarimas leidžia manyti, kad siekiama nubausti ne jį, pažeidėjÄ , bet ir visuomenę, ir taip pademonstruoti valdžios institucijos nepagarbÄ demokratinės Å¡alies piliečiams, taip pat nepaisyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimų.

Todėl mano, kad yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis ir pademonstruota valdžios institucijos nepagarba jo asmeniui, jo ir visuomenės interesams, visuomenės vystymosi demokratiniams principams.Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliaciniame skunde S. M. prisipažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl Å¡ių pažeidimų padarymo neginčija, tačiau kelia apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumo ir nuobaudos individualizavimo klausimÄ , praÅ¡o pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas neatimti teisės vairuoti transporto priemones.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tai patvirtina administracinių teisės pažeidimų byloje surinktų įrodymų visuma.IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad S. M. už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos minimalios ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

Apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , atsižvelgė į tai, kad yra S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir gailisi, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat atsižvelgė į padarytus pažeidimus, jų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę.Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad S. M. administracinių teisės pažeidimų byloje nėra nustatyta ypatingų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių visumos, kuriomis remiantis bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Tai, kad S. M. prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė, į kuriÄ apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalias straipsnio sankcijose numatytas nuobaudas. Aplinkybės, kad S. M. yra neteistas, dirbantis, jam nustatytas 35% darbingumas, turi kitų sveikatos problemų, susijusių su judėjimu ir su darbingumu, prižiÅ«ri senyvo amžiaus motinÄ , nėra iÅ¡skirtinės ar ypatingos aplinkybės, kurios Å¡velnintų S. M. atsakomybę.

Tai, kad S. M. turi 4 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, rodo, kad paskirtos nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų, S. M. į jas nereaguoja ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę. Tai, kad S. M. vairuodamas automobilį, bÅ«damas neblaivus (0,57 promilių), kliudė stovintį kitÄ automobilį, suvokė jog sukėlė eismo įvykį, tačiau iÅ¡ jo pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai, tuo iÅ¡ eilės padarė du Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad minėti S. M. veiksmai sukėlė ypatingai didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pagal savo pobÅ«dį S. M. padaryti pažeidimai yra ypatingai pavojingi.

Apelianto argumentai, kad jis dirba taksi vairuotoju – kasininku, o neturėdamas galimybės užsidirbti papildomai pinigų, jis neturės jokios galimybės sumokėti paskirtos baudos net ir labai stengdamasis, nes jo gaunamos neįgalumo pensijos neužteks jo pragyvenimui ir mokesčiams už butÄ bei vaistus, taip pat nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ .

Å i taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumÄ , taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimÄ padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimÄ padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis 1 dalis numato, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo asmeninis ir jo Å¡eimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas.

Tačiau 8 straipsnio 2 dalis numato iÅ¡imtis, kai valdžios pareigÅ«nai turi teisę pažeisti minėtÄ teisę, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nagrinėjamu atveju administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra siekiama užtikrinti visuomenės ir eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ S. M. daromiems administraciniams teisės pažeidimams, siekiant jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apelianto teiginius, jog jis yra lojalus įstatymų normoms, nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje esanti pažyma apie asmens baustumÄ (15-22 b. l.), kurioje nurodyta, kad S. M. nuo 2005 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 16 kartų, 4 administracinės nuobaudos yra galiojančios.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 16 d. nutarimÄ S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai S. M. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimo padarymÄ skyrė minimalias sankcijoje numatytas administracines nuobaudas, kurios nėra per griežtos ir atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtÄ nutarimÄ apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : S. M. apeliacinio skundo netenkinti.Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                     Bronius Zalaga