0a4b0f15-a382-456d-9f4f-e599560bf464 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

                 Civilinė byla Nr. 2-1486-793/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00687-2012-6                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 112.; 113.1.; 117.1.; 118.7. (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 18 d.Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei pagal įgaliojimÄ T.

B., nedalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui, teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BIGBANK AS ieÅ¡kinį atsakovės O. V. įpėdiniams, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės įpėdinių pusėje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:IeÅ¡kovas 2012-01-30 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ prieÅ¡ atsakovės įpėdinius dėl skolos priteisimo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d.

BIGBANK AS, veikiantis per savo struktÅ«rinį padalinį - filialÄ : BIGBANK AS filialas (toliau - IeÅ¡kovas) ir O. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)(toliau - Skolininkas), sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 090061 l/85ba (toliau - Kredito sutartis). Remiantis Kredito sutarties sÄ lygomis, IeÅ¡kovas suteikė Skolininkui 3 500,00 Lt kreditÄ , o Skolininkas turėjo grÄ Å¾inti minėtÄ kreditÄ su 32,05 proc. sutartinėmis metinėmis palÅ«kanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas (žr.

Kredito sutarties 2-3 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui iki 2015 m. lapkričio 16 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmokas.2009 m., spalio 11 d. IeÅ¡kovas ir Skolininkas pasirašė SusitarimÄ Nr. 1 „Dėl kredito sumos padidinimo“ (toliau - Kredito sutartis). Remiantis Kredito sutarties sÄ lygomis, bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo buvo 4 670,16 Lt, o Skolininkas turėjo grÄ Å¾inti minėtÄ kreditÄ su 30,86 proc. sutartinėmis metinėmis palÅ«kanomis nuo kredito sumos.

Kredito sutartyje buvo sudarytas naujas mokėjimo grafikas (žr. Kredito sutarties 2-3 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui iki 2015 m. lapkričio 2 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmokÄ .2011 m. lapkričio 2 d. į IeÅ¡kovÄ kreipėsi Atsakovo giminaitė J. V., kuri informavo IeÅ¡kovÄ apie Atsakovo mirtį.IeÅ¡kovas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ pradėjęs turtÄ valdyti arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 str.), įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Minėti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiÅ¡kinimÄ Å¡io straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes prieÅ¡ingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamÄ galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo bÅ«das. Tokia situacija neatitiktų vieno iÅ¡ pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiÅ¡kumo principo (CK 1.2 straipsnis).IeÅ¡kovas, formuluodamas minėtus reikalavimus ir atsakovu ieÅ¡kinyje nurodydamas mirusįjį asmenį, vadovavosi teismų praktika suformuota analogiÅ¡kuose bylose, pavyzdžiui c. b.

Nr. 2S-453-524/2010, kurioje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 4 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad „<...> ieÅ¡kovas, nežinodamas skolininko (atsakovo) palikimÄ priėmusių įpėdinių, turėjo teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ sustabdyti (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamoje nutartyje nekonstatuota, jog atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius teisių perėmimas negalimas, ieÅ¡kovas teisėtai pasinaudojo CK 5.63 str. 1 d. suteikta teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto ir rÅ«pinosi Å¡iame straipsnyje nustatytų terminų laikymusi <...>“.Taigi IeÅ¡kovas negali atsakovais ieÅ¡kinyje nurodyti O.

V. teisių perėmėjų, nes neturi duomenų (rekvizitų) apie mirusio asmens teisių perėmėjus ir negali Å¡ių duomenų iÅ¡reikalauti iÅ¡ notaro.Remiantis Kredito sutarties mokėjimo grafiku Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti IeÅ¡kovui 4 670,16 Lt kreditÄ su 30,86 proc. sutartinėmis metinėmis palÅ«kanomis nuo kredito sumos iki 2010 m. balandžio 20 d.Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas mirė 2011 m. spalio 30 d., jo nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ IeÅ¡kovui sudaro 4 512,02 Lt (keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai dvylika Lt 02 ct), iÅ¡ kurių:             - 4 364,33 Lt negrÄ Å¾intos kredito sumos, apskaičiuotos iÅ¡ pagal SusitarimÄ suteiktos kredito sumos (4 670,16 Lt) atskaičiavus Atsakovo sumokėtÄ pinigų sumÄ , skirtÄ pagrindinei prievolei įvykdyti;             - 147,69 Lt nesumokėtų sutartinių palÅ«kanų dalis, apskaičiuota nuo palÅ«kanų sumos, mokėtinos iki Skolininko mirties dienos (2011-10-30) atskaičiavus Skolininko sumokėtÄ pinigų sumÄ , skirtÄ palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ mokėti (žr. atliktų mokėjimų iÅ¡klotinę).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.190 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai viena sutarties Å¡alis mirÅ¡ta ar likviduojama, Å¡ios Å¡alies iÅ¡ sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį.

LR CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai skolininkas mirÅ¡ta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali bÅ«ti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu bÅ«du yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.Pagal LR CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. LR CK 5.52 straipsnyje yra nurodyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus atvejus.

Jeigu nurodytu palikimo priėmimo bÅ«du palikimÄ priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo prievolė grÄ Å¾inti skolÄ nėra neatsiejamai susijusi su Atsakovo asmeniu (LR CK 6.128 str. 1 d.), Atsakovo įpėdiniams, priėmus palikimÄ paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui, pereina pareiga grÄ Å¾inti visÄ nepadengtÄ Atsakovo įsiskolinimÄ IeÅ¡kovo naudai (4 512,02 Lt).Ä®pėdiniams susisiekus su IeÅ¡kovu ir Å alims pavykus suderinti skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygas, IeÅ¡kovas neatmeta galimybės kilusį teisminį ginÄÄ užbaigti taikos sutartimi.Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytu, Kredito sutartimi bei LR CK 5.52 str., 5.62 str., 6.37 str. 2 d., 6.128 str. 1 d., 6.190 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK 163 str. 1 d, 166 str. 1 d. 1 p. ir kt. ieÅ¡kovas Teismo prašė:bylos nagrinėjimÄ sustabdyti iki paaiÅ¡kės atsakovo turto paveldėtojai bei teisių ir pareigų perėmėjai;priteisti iÅ¡ Atsakovo 4 512,02 Lt (keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai dvylika Lt 02 ct) įsiskolinimo IeÅ¡kovo naudai;priteisti iÅ¡ Atsakovo 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;priteisti iÅ¡ Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (135,00 Lt) pagal IeÅ¡kovo pateiktus žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovo įpėdiniams grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais.Kadangi bylos duomenimis buvo nustatyta, kad O.

V. mirė 2011-10-30, dėlto teismas, priėmęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui metu pateikė paklausimus institucijoms galinčios suteikti duomenis apie velionės O. V. turtÄ ir turtines teises bei galimus potencialius jos palikimo įpėdinius (55 b.l.). Taip pat užklausus vietos notarų biurÄ gautas atsakymas, kad į velionės palikimÄ paveldėjimo teisės byla nėra užvesta (56 b.l.). Tuo pačiu iÅ¡siųsti praneÅ¡imai galimiems velionės įstatyminiams įpėdiniams, kurie pateikė teismui pareiÅ¡kimus, kad atsisako priimti O.

V. palikimÄ (68-69, 71 b.l.).Dėlto teismas pasiÅ«lė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėti palikimo priėmimo procedÅ«ra ir pateikti atsiliepimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų. VMI pateikus atsiliepimÄ , teismas 2012-05-17 nutartimi įtraukė Å¡iÄ InstitucijÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ , trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės įpėdinių pusėje.Trečiais asmuo VMI atsiliepime dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo nurodė Å¡iuos motyvus.Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) gautas ieÅ¡kovo BIGBANK AS (į. k. 10183757) ieÅ¡kinys dėl 4 512,02 Lt skolos, 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki jos iÅ¡nagrinėjimo ir 135,00 lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės - mirusios palikėjos - O.

V. (a/k (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas praÅ¡o bylos nagrinėjimÄ stabdyti iki paaiÅ¡kės atsakovo turto paveldėtojai.Teismas 2012-05-02 raÅ¡tu Nr. 2-1486-772/2012 praÅ¡o VMI pateikti atsiliepimÄ ir pradėti palikėjos turto paveldėjimo procedÅ«ras. Susijusių su valstybės galimai paveldėtino turto perėmimu funkcijų atlikimÄ reglamentuoja BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634.

Vadovaujantis Taisyklių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 str. nuostatomis, suėjus 18 mėnesių palikimo perėmimo terminui, Å iaulių AVMI gali pradėti valstybės galimai paveldėtino turto paveldėjimo procedÅ«ras.Atkreiptinas dėmesys, pagal CK 5.62 str. nuostatas, valstybė atsako už palikėjo skolas (jeigu ir paveldi palikėjo turtÄ ) tik paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Pažymėtina, kad VMI darbuotojams atlikus turimų VÄ® Registrų centras ir VÄ® Regitra bazių duomenų peržiÅ«rÄ nustatyta, kad palikėja palikimo atsiradimo dienÄ registruotino turto neturėjo.Palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 str. teisės normos, kurios yra imperatyvios.

Teisės teorijoje imperatyvios teisės normos apibÅ«dinamos kaip griežtai formuluojančios paliepimÄ ir neleidžiančios kaip nors kitaip to paliepimo suprasti.Minėtame CK straipsnyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldėtoturto. Palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena (CK 5.2 str.).

IeÅ¡kovas minėta 3mėnesių kreditorinio reikalavimo terminÄ praleido. CK 5,63 str, 1 d. 4 d. numatyta, kad teismasgali pratęsti 3 mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pateikti, Jeigu nustatys, kadterminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjodaugiau kaip treji metai.LAT 2011-05-17 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-243/2011) konstatavo, kad vadovaujantis CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä®pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

CK 5.63 str. 3 dalyje nurodyta, kad minėta tvarka netaikoma tik kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar Å«kininko Å«kio veikla. Todėl kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikÅ¡ti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Å ios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo bÅ«du, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę.

CK 5.63 str. bÅ«tent ir numatyta, kad tuo atveju, kai dar nėra paveldėtojo ar subjekto, kuris administruoja patikėjo turtÄ , palikėjo kreditoriai gali pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus pateikdami teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.CK 2.1 str. reglamentuota, kad fizinio asmens civilinis teisnumas iÅ¡nyksta jam mirus. Å i teisės normÄ yra imperatyvi ir kaip minėta, griežtai formuluojanti paliepimÄ ir neleidžianti kaip nors kitaip to paliepimo suprasti. IeÅ¡kovas teigia, kad nurodydamas ieÅ¡kinyje atsakovu mirusiÄ jÄ palikėjÄ O.

V., vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-04 nutartimi Nr. 25-453-524/2010, kuri buvo priimta nagrinėjant analogiÅ¡kÄ bylÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. įtvirtinta nuostata, jog vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu manome, kad ieÅ¡kovas nurodė netinkamÄ atsakovÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str. numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylÄ gali nustatyti, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti.Informuojame, kad nuo 2011-10-04 funkcijas susijusias su valstybės paveldėtinų turtu (užklausų pateikimu, turto perėmimu, jo realizavimu, atsiskaitymu su palikėjo kreditoriais, kai pateikti reikalavimai yra pagrįsti) ir atstovavimu teismuose vykdo VMI.Nesutinkame, kad byla bÅ«tų nagrinėjama už akių ir raÅ¡ytinio proceso tvarka.Byla nebus vedama per advokatÄ .

Nagrinėjant bylÄ VMI atstovaus įgaliotas atstovas.Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, trečiasis asmuo teismo prašė:ieÅ¡kovo BIGBANK AS ieÅ¡kinį dėl 4 512,02 Lt skolos, 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki jos iÅ¡nagrinėjimo ir 135,00 lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės -mirusios palikėjos - O. V. (a/k (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagristÄ .Nustatyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį netinkamam atsakovui.Nestabdyti bylos nagrinėjimÄ .Suinteresuotu asmeniu įtraukti į bylÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie LietuvosRespublikos finansų ministerijos.Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys esÄ s nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

Papildomai teigė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Civilinė byla nutrauktina.Materialinėje teisėje nustatyti atvejai, kai teisinio santykio šalimi esantys asmenys gali pasikeisti (CK 6. 101, 6.115 str.). Be to, materialinių teisinių santykių subjektu asmuo gali nustoti būti ir dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl fizinio asmens mirties). Atsiradus šioms aplinkybėms, materialinėje teisėje įvyksta teisių perėmimas (bendras arba dalinis). Tokių santykių subjektai, buvę civilinio proceso šalimis, iš proceso taip pat pasitraukia, o jų procesinės teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams.

Å alies procesinių teisių ir pareigų, Å¡iai Å¡aliai pasitraukus iÅ¡ proceso, perėjimas kitam asmeniui - teisių perėmėjui - vadinamas procesinių teisių perėmimu (CPK 48 str.).Kaip jau minėta iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad velionė O. V. mirė, dar iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme. Tokiu atveju teismas turėjo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, kad pastarasis dėl galimai paveldimo velionės turto pareikÅ¡tų kreditorinius reikalavimus ar ieÅ¡kinį jos palikimÄ priėmusiems įpėdiniams.

Tačiau atsižvelgiant tiek į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ , tiek į tai, jog galimai ieÅ¡kovas vėl turės kreiptis į tÄ patį teismÄ (nes leidžiamas teisių perėmimas), teismas nusprendė, ne tik nestabdyti nagrinėjamos bylos, bet ir iÅ¡sireikalauti papildomus duomenis, susijusius su velionės O. V. materialinių teisių perėmimu.Tik esant materialinių teisių perėmimui yra galimas ir procesinių teisių perėmimas. Pastebėtina, kad pagal atsiradimo pagrindÄ procesinis teisių perėmimas gali bÅ«ti įstatyminis (ipso iure), kai teisių perėmimas atsiranda ex officio, be Å¡alių valios (pvz. mirus fiziniam asmeniui), ir savanoriÅ¡kas, atsirandantis teisių perleidėjo ir perėmėjo sutarties pagrindu (inter vivos).Be to teisių perėmėjas, įstodamas į procesÄ , turi legitimuotis, t. y. pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių teisių perėmimÄ materialinėje teisėje, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Velionės O. V. įpėdiniais pagal įstatymÄ galėjo bÅ«ti ne tik buvęs sutuoktinis, bet ir jos sÅ«nus, o taip pat kiti velionės giminaičiai. Byloje nustatyta, kad visi galimi velionės įpėdiniai pateikė teismui pareiÅ¡kimus, jog atsisako paveldėjimo teisės į palikimÄ (68 - 69, 71 b.l.).Pažymėtina, kad dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 kn.). Tik teismui nustačius, kad esant ginčo teisiniam santykiui teisių perėmimas mirus vienai iÅ¡ Å¡alių leidžiamas, visada gali atsirasti mirusios Å¡alies teisių perėmėjas, nes jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba įpėdiniai nepriėmė palikimo ar iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė, palikimas pereina valstybei (CK 5.6, 5.62 str.).

Tačiau remiantis paminėtu pripažintina, kad valstybė privalo priimti palikėjos palikimÄ jeigu jis yra ir tik tada ji tampa paveldėjimo teisinių santykių dalyviu.Jei mirus fiziniam asmeniui teisių negalima perimti arba jos neperimtos, nes neatsirado teisių perėmėjai, arba jei teisių perėmėjai ieÅ¡kovai atsisako įsitraukti į bylÄ vietoj mirusio fizinio asmens, byla nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 7 punktu. Kaip jau teismas yra nurodęs sprendžiant klausimÄ ar Å¡aliai mirus bylÄ reikia sustabdyti, ar jÄ nutraukti, buvo atsižvelgta į ginčo teisinio san­tykio pobÅ«dį bei byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ryšį su atsakovo asmeniu.

Prievolių pabaigos mirus fiziniam asmeniui kriterijus nustato CK 6.128 straipsnio 1-2 dalys ir detalizuoja kitos materialiosios ar proceso teisės normos. Pavyzdžiui, pagal CK 6.190 straipsnio 1 dalį galimas teisių ir pareigų perėmimas atsižvelgiant į sutarties prigimtį. Tačiau iš teismui ieškovo pateiktos sutarties seka, kad vartojimo paskolos sutarties santykiai daugiau sietini vien su velione O. V., nei kartu su jos buvusiu sutuoktiniu A. V. (5-24 b.l.). Kadangi kaip jau minėta vartojimo kredito sutartis yra susijusi tik su velionės O.

V. asmeniu, tai mirusios Å¡alies teisės ir pareigos, atsiradusios iÅ¡ sutarties, trečiajam asmeniui A. V. tokiu atveju irgi nepereina (CK 5. 1 str., 6. 190 str. 2d.).IeÅ¡kovas ir atsakovas, bÅ«dami pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese naudojasi plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.). Todėl byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama, kai viena iÅ¡ Å¡alių (fizinis asmuo) mirÅ¡ta, nes tokiu atveju sunkiau įrodinėti, sudėtingiau nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Be to, nagrinėjant bylÄ be vienos iÅ¡ Å¡alių gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pažeisti teisėti mirusios Å¡alies teisių perėmėjų interesai. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui, kuomet teisių perėmimas negalimas, nes neįvyko, kai viena iÅ¡ Å¡alių (fizinis asmuo) mirÅ¡ta, teismas turi bylÄ nutraukti.Nurodytu pagrindu teismui bylÄ nutraukus, ji baigiama nagrinėti be teismo sprendimo net nesvarsčius ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, o tuo pačiu pripažintina, kad negalima pakartotinai kreiptis į teismÄ reiÅ¡kiant tapatų reikalavimÄ .Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, civilinė byla nutrauktina (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 9 p.).IeÅ¡kovui grÄ Å¾inus ieÅ¡kinį be sprendimo, pastarajam grÄ Å¾intinas valstybei sumokėtas 135,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 293 str. 7 p.,nutaria:civilinę bylÄ Nr. 2-1486-772/2012 pagal ieÅ¡kovo BIGBANK AS ieÅ¡kinį atsakovės O.

V. įpėdiniams dėl skolos priteisimo, nutraukti.Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo BIGBAN AS, atstovui BIGBANK AS filialui Lietuvoje (į/k 301048563), 135,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio sumokėto 2012-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 369.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             Jonas Stubrys