N-575-370-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-370/2012

Teisminio proceso Nr.4-63-3-00505-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 52.2.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal D. M. skundą dėl 2010 m. balandžio 30 d. įvykio, kurio metu, anot D. M., jį kliudė maršrutinis autobusas, vairuojamas K. M., nes nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir įvykis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. M. skundą, 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi jį atmetė. Teismas pažymėjo, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, kas ir sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. D. M. kaltina K. M. padarius ATPK 1241, 1242, 127 straipsniuose numatytus teisės pažeidimus, t. y vairavus chuliganiškai, atlikus nesaugų lenkimo manevrą ir jį sužalojus, tačiau įvertinus visumą surinktų įrodymų matyti, jog tokie kaltinimai nepagrįsti. Teismas pabrėžė, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos ekspertas V. A., remdamasis tyrimui pateiktų D. M. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodytų teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo D. M. patirtos traumos kvalifikuoti pagal sveikatos sutrikdymo mastą, o iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. Š. ir R. B. parodymų bei autobuso vairuotojo K. M. paaiškinimų matyti, jog autobuso vairuotojas priekyje pamatęs ta pačia kryptimi kelio važiuojamąja dalimi važiavusį dviratininką D. M., įjungė garsinį signalą, kad jis pasitrauktų dešiniau, prasilenkdamas dviratininkas ranka trenkęs į autobuso priekines duris susvyravo, tačiau nenukrito. Liudytojų parodymai nuoseklūs, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti vienokia ar kitokia bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti.

II. Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas visiškai nenagrinėjo jo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. kad autobuso vairuotojas neadekvačiai naudojo garsinį signalą, jis negalėjo saugiai lenkti. Teigia, jog tiek policija, tiek teismas nesivargino nustatyti, ar keleiviai galėjo matyti smūgio momentą. Mano, jog teismas sugebėjo pagrįsti tik atsisakymo nagrinėti bylą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, bet visiškai nepagrindė, kodėl policija neprivalo įvykio nagrinėti pagal ATPK 1241 ir 1242 straipsnius.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.).

Taigi, atsižvelgdama į paminėtas nuostatas, reglamentuojančias administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, taip pat atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija patikrino byloje esančius duomenis ir daro išvadą, kad Institucijos įgalioti pareigūnai šiuo atveju jokio pagrindo pradėti K. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą neturėjo. Vien apelianto keliamos prielaidos dėl ATPK 1241 ir 1242 straipsniuose įtvirtintų pažeidimo padarymo nėra pakankamas pagrindas administracinės atsakomybės taikymui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas