2013-05-28 Nr. AB-2156-3-61-3-00114-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-772/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00114-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 58; 62 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. B., T. B., sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. Š. (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–3), kurį patikslino (1 t., b. l. 28–30), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 2.3-9037-(30).

Pareiškėja nurodė, kad iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį, kuriuo teismo prašoma įpareigoti ją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytus statinius: pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį, esančius sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“ (toliau – SB „Šermukšnėlė“), (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiuoti tarp sodo sklypų.

Susipažinusi su ieškiniu, suprato, jog Inspekcija jį grindžia tuo, kad jos pastatyto sodo namo dalis, pagalbinio ūkinio pastato dalis ir betoninis vandentiekio šulinys patenka ant SB „Šermukšnėlė“ generaliniame plane suprojektuoto 5 m pločio pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris numatytas kaip sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinė žemė. Be to, dalis jos metalinės tvoros yra pastatyta sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.

B. ir T. B. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), o kita dalis – ant generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp nurodytų sodo sklypų. Inspekcija teigė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (tai reiškia tikslias žemės sklypo nustatymo ir įregistravimo koordinates bei tikslias ribas), o jai priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir ji nėra gavusi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimų statyti tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai tretieji suinteresuoti asmenys į ją dėl kadastrinių matavimų suderinimo niekada nesikreipė. SB „Šermukšnėlė“ valdybos pirmininkė V. Ž. 2011 m. gruodžio 15 d. pateikė sodininkų bendrijos generalinį planą su jai priklausančio ir gretimų žemės sklypų ištraukomis, taip pat bendrijos detaliųjų planų su pažymėtais sodininkų bendrijos keliais, įrengto vandentiekio ir elektros tinklų nužymėjimais ištraukas, iš kurių paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės 14 d.

žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6.18-5040-A nustatė, jog tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokio kelio nėra, jo nėra ir SB „Šermukšnėlė“ generaliniame plane, kaip ir bendrijos detaliajame plane su kelių ir vandentiekio bei elektros linijų nužymėjimais. Tai konstatavo ir antstolis. Pareiškėja pažymėjo, kad metalinė tvora yra pastatyta būtent ant jai priklausančio Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo krašto ribos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 32 punktu, paženklinus tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, paženklintos ribos turėjo būti suderintos su ja (ji turėjo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą).

Nesant tokio suderinimo ir parašo, pripažintina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-9037-(30) nepagrįstai ir neteisėtai suderino žemės sklypo planą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba) atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 99–101) nesutiko su skundu.

Atsakovas vadovavosi Kadastro nuostatų 32.1.1 ir 65 punktais ir pažymėjo, kad žemėtvarkos skyrius patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64 punkte, ar dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64.1–64.5 ir 64.9 punktuose, yra parengti pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas.

Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 25 d. gavo prašymą suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „Šermukšnėlė“, Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių derinti žemės sklypo planą, todėl planas buvo suderintas ir priimti ginčijami Vilniaus apskrities viršininko įsakymai dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo.

Pažymėjo, kad, remiantis SB „Šermukšnėlė“ generaliniu planu, sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su pareiškėjai priklausančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juos skiria sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias, todėl pareiškėja neturėjo būti kviečiama nustatant ir ženklinant sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Pareiškėjos pateikta ištrauka iš SB „Šermukšnėlė“ generalinio plano nėra ištrauka iš ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų priėmimo metu galiojusio SB „Šermukšnėlė“ generalinio plano.

Sodininkų bendrijos generalinis planas yra detalusis planas, kurį, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Vilniaus apskrities viršininko administracija, tikrindama kadastro duomenų bylą, vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės pateiktu SB „Šermukšnėlė“ generaliniu planu, kuriame, kaip paminėta, tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 121–127) nesutiko su skundu.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja, teigdama, jog SB „Šermukšnėlė“ generaliniame plane suprojektuoto 5 m pločio kelio tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, pateikia klaidinančius planus, t. y. nėra duomenų, kad pateiktas 1989 m. inžinerinių tinklų planas, kuriame pažymėtos elektros tiekimo, vandentiekio linijos, būtų kur nors įregistruotas, o pateikta dendrologinio plano ištrauka (apželdinimo planas) su žemės ribų paženklinimo planais nieko bendra neturi. Be to, 1992 m. balandžio 11 d. pačios pareiškėjos (buvusios Ž.) pasirašytas dokumentas patvirtina, kad turi būti kelias.

Pažymėjo, jog SB „Šermukšnėlė“ planas patvirtintas 1992 m. balandžio mėn., taigi jis yra naujesnis ir vienintelis patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos tikslios sklypų ribos ir išsidėstymas. Pareiškėja neteisėtai pasistatė pastatus ant bendro naudojimo kelio jau po naujojo plano sudarymo, ji yra užėmusi apie 124 kv. m valstybinės žemės, todėl patenkinti jos skunde išdėstytus reikalavimus būtų neteisinga. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, statydama tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jokio dokumento, patvirtinančio, kad gali tai daryti, neturėjo ir sutikimo tam neprašė.

Tarp pareiškėjos ir jų sklypo turi būti bendrojo naudojimo kelias, todėl jos sutikimas atliekant kadastrinius matavimus nebuvo reikalingas. Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nustatyto kelio vietovėje nėra ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamos ribos neatitinka generaliniame plane ir privatizavimo schemoje nustatytų ribų. Tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teritorijų planavimo dokumentus turi būti 5 m pločio kelias.

Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2002 m. rugpjūčio mėn. ir žemės pirkimo dokumentuose bei planuose kelias tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas dėl pareiškėjos neteisėtai pastatytų statinių. 2010 m. liepos 23 d. Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas R. D. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nustatė, kad dalis metalinės tvoros, priklausančios pareiškėjai, stovi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o du pastatai ir betoninis šulinys užima dalį bendro naudojimo kelio, t. y. valstybinės žemės. Teigė, jog, pareiškėjai užėmus kelio dalį, nėra galimybės apsisukti automobiliui, taigi dėl to kyla problemų (pvz., kai reikia išvalyti nuotekų šulinį).

Pareiškėja buvo SB „Šermukšnėlė“ revizorė, taigi bendrijos pirmininkė V. Ž. yra šališka ir ją palaiko. Nors dar 2009 m. liepos 22 d. prašė SB „Šermukšnėlė“ valdybos pirmininkės V. Ž. 2009 m. rugpjūčio 1 d. turėjusiame įvykti narių susirinkime svarstyti galimybę jiems privatizuoti ½ nenaudojamo kelio ruožo dalies ir jame įrengti kelią, tačiau prašymas nebuvo svarstomas ir iki šiol nėra gavę dėl jo atsakymo. 2009 m. rugpjūčio 22 d. įvykusiame SB „Šermukšnėlė“ pakartotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta leisti neįrengtų kelių atkarpomis pasinaudoti pareiškėjai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu (1 t., b. l. 60–65) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčo dalykas – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2.3-9037-(30), kuriais buvo patikslinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijami įsakymai priimti 2009 m. birželio 2 d. ir 2009 m. birželio 5 d. ir jie neturėjo būti įteikti pareiškėjai.

Iš pareiškėjos pateiktų teismui įrodymų nustatė, kad dokumentus, iš kurių sužinojo apie ginčijamų įsakymų priėmimą ir kuriais patikslintos žemės sklypo ribos, ji gavo tik 2011 m. gruodžio 9 d. po civilinės bylos Nr. 2-3852-494/2011 iškėlimo teisme. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs tai, kad iš kitos byloje esančios medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog apie ginčijamus 2009 m. birželio 2 d. ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymus (juos priėmusį subjektą, aktų pavadinimus, priėmimo datą bei turinį) pareiškėja žinojo anksčiau, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti.

Teismas vadovavosi Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 9 d.) 65, 67 punktais. Pareiškėjos teigimu, kadastro duomenų byla neturėjo būti suderinta, kadangi trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai buvo atlikti nepranešus apie juos pareiškėjai ir jai nepasirašius paženklinimo ir parodymo akto. Teismas taip pat vadovavosi Kadastro nuostatų 32.1.1 punktu. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys sklypą, esantį SB „Šermukšnėlė“, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijo 2002 m. rugpjūčio 12 d.

Buvusios šio sklypo savininkės S. Š. žemės dokumentuose ir planuose kelias tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas. Šis planas 2001 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintas SB „Šermukšnėlė“ pirmininkės V. Ž., o 2001 m. rugpjūčio 27 d. suderintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. gegužės 15 d. žemės sklypo plane M 1:500, kuriuo nustatytos trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodytas 5 m pločio sodo kelias.

Šis planas parašu patvirtintas SB „Šermukšnėlė“ valdybos pirmininkės V. Ž. SB „Šermukšnėlė“ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir priimant ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, patvirtintas 1992 m. balandžio mėn. Šį planą atsakovui pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius, teikdamas tarnybinę pagalbą su nagrinėjama byla susijusioje civilinėje byloje.

Teismas padarė išvadą, kad tai, jog 1992 m. generaliniame plane nurodytas 5 m pločio sodo kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kelias, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008 nurodė, kad formalūs kriterijai negali būti lemiami, sprendžiant ginčą, ar kelias yra, ar ne. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad sodininkų bendrijos vidaus kelio neįregistravimas į Nekilnojamojo turto registrą kaip inžinerinio statinio nepaneigia aplinkybės, kad toks kelias yra.

Aplinkybę, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelias, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio ištrauka, SB „Šermukšnėlė“ teritorijos ribų planas, parengtas 2010 m. (jame taip pat tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas pravažiavimas). Teismas atkreipė dėmesį, kad SB „Šermukšnėlė“ pirmininkė V. Ž. 2011 m. gruodžio 19 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad neturi ir negali pateikti teisės akto, patvirtinančio sodininkų bendrijos generalinį planą.

Taigi teismas vadovavosi tuo generaliniu planu, kuris galiojo priimant ginčijamus įsakymus, t. y. 1992 m. balandžio mėn. parengtu planu, kuriame nurodytus duomenis patvirtina ir vėliau parengti dokumentai. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad 1992 m. SB „Šermukšnėlė“ generaliniame plane nurodyta, jog sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su pareiškėjai priklausančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juos skiria 5 m pločio sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias, todėl pareiškėja neturėjo būti kviečiama nustatant ir ženklinant sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

Kitų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjos manymu, priimti Vilniaus apskrities viršininko įsakymai laikytini neteisėtais, ji nenurodė, o teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 2.3-9037-(30) yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 72–75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas prašė tarnybinės pagalbos ne civilinėje, o administracinio teisės pažeidimo byloje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius, teikdamas tarnybinę pagalbą, 1992 m. balandžio mėn. SB „Šermukšnėlė“ generalinio plano nepateikė, taip pat nepateikė ir kitų duomenų bei informacijos. Atsakovo teismui pateiktas neįteisintas 1992 m. balandžio mėn. SB „Šermukšnėlė“ sklypų plano brėžinys Nr. 2 negali būti laikomas SB „Šermukšnėlė“ generaliniu planu. Teismas klaidingai šį sklypų plano brėžinį laikė sodininkų bendrijos generaliniu planu ir juo vadovavosi. Vadovautinasi galiojančiu pirminiu SB „Šermukšnėlė“ 1989 m. gegužės 12 d. generaliniu planu, kuriame tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokio kelio nėra, taip pat kitais įrodymais, patvirtinančiais šią aplinkybę.

2. Nors buvusios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės S. Š. žemės dokumentuose ir planuose kelias tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas, planas 2001 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintas SB „Šermukšnėlė“ pirmininkės V. Ž., o 2001 m. rugpjūčio 27 d. suderintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtintas, todėl nelaikytinas įrodymu. Atskiro sodo sklypo plano matavimai buvo preliminarūs ir visiškai nesuderinti su sodininkų bendrijos generaliniu planu.

3. Nepatvirtintos ištraukos iš kadastro žemėlapio, kaip ir šiuo metu dar rengiamas ir niekur neįregistruotas 2010 m. SB „Šermukšnėlė“ teritorijos ribų plano projektas, nelaikytini įrodymais ir pripažintini niekiniais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 6.18-5040-A yra nustačiusi, jog tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokio kelio nėra, tai konstatavo ir antstolis. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu nustatė, kad kelio nėra ne tik SB „Šermukšnėlė“ 1989 m. generaliniame plane, bet ir sodininkų bendrijos 1989 m. detaliajame plane su kelių ir vandentiekio bei elektros linijų pažymėjimais.

4. Vadovaujantis galiojančiu pirminiu SB „Šermukšnėlė“ 1989 m. gegužės 12 d. generaliniu planu, kuriame tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokio kelio nėra, ir Kadastro nuostatų 32 punktu, pripažintina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-9037-(30) nepagrįstai ir neteisėtai suderino trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintus kadastrinės bylos duomenis, dėl to priimant naują teismo sprendimą šie įsakymai naikintini.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 80–82) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus administracinius aktus, vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės pateiktu SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. balandžio mėn. generaliniu planu, kuriame tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus rajono savivaldybė pateikė būtent 1992 m. balandžio mėn. sodininkų bendrijos generalinį planą, kuris ir galiojo priimant ginčijamus administracinius aktus. Teismui buvo pateikta tik sumažinta (A3 formato) SB „Šermukšnėlė“ generalinio plano dalies (brėžinio 2), kurioje yra ginčo žemės sklypai, kopija. Originalaus mastelio visi 3 generalinio plano kopijos lapai buvo pateikti teismui apžiūrai.

2. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. balandžio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6.18-5040-A nustatė, ne kad tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kelio nėra, o kad tarp šių žemės sklypų generaliniame plane nustatyto kelio vietovėje nėra, t. y. kelias nėra įrengtas kaip inžinerinis statinys.

3. Sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (privatizavimo schema) buvo suderintas su valstybės institucija, atsakinga už žemės tvarkymo ir administravimo darbus, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, todėl abejoti šio plano, sudaryto atlikus preliminarius matavimus, teisingumu nėra pagrindo. Kartu su atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą pateikė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamai patvirtintą kadastro duomenų bylos kopiją, kurios sudedamoji dalis yra sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, sudarytas atlikus preliminarius matavimus (privatizavimo schema).

4. Teismas pagrįstai vadovavosi ištrauka iš kadastro žemėlapio (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. balandžio mėn. generaliniame plane pažymėtos žemės sklypų ribos, keliai atitinka Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtas žemės sklypų ribas, kelius, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 1992 m. balandžio mėn. SB „Šermukšnėlė“ generalinis planas yra galiojantis ir Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai vadovavosi būtent šiuo planu, priimdama ginčijamus administracinius aktus.

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-53-298/2012 buvo apskųstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesprendė pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, kadangi teismas konstatavo, kad yra praleistas administracinės nuobaudos paskyrimo terminas. Teismas nekonstatavo, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai, todėl nėra pagrindo remtis paminėtu nutarimu nustatytais faktais.

6. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su pareiškėjai priklausančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juos skiria 5 m pločio sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias, todėl pareiškėja neturėjo būti kviečiama nustatant ir ženklinant sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Šermukšnėlė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 84–86) iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. 1992 m. kelias tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų nebuvo įrengtas, nes jo reikalingumas nepasiteisino. Todėl nuo 1989 m. iki 2012 m. kelio, kuris buvo numatytas prieš 23 m., nebuvo ir jis nebus įrengtas. Šiuo metu rengiamas naujas planas, ištaisant klaidas, padarytas dar 1992 m.

2. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pateiktu 1989 m. detaliuoju planu, 2010 m. gegužės 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, galėjo pripažinti neįrengto kelio nebuvimo faktą ir pareiškėjos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktines ribas, kurios buvo iki 1992 m.

3. T. B. neteisingai pamatuotą savo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo valstybės įmonėje Registrų centre, vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-9037-(30). Todėl dėl nepagrįstai pamatuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šie įsakymai turi būti naikinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymo ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymo, kuriais buvo patikslinti trečiųjų suinteresuotų asmenų sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, teisėtumo. Nurodytų įsakymų neteisėtumą pareiškėja sieja su tuo, kad jai priklausantis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su paminėtu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, atliekant paminėtus kadastrinių matavimų patikslinimus, turėjo būti užtikrintas jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, dalyvavimas ir atliekami patikslinimai turėjo būti suderinti su ja (nurodytų įsakymų priėmimo metu galiojęs Kadastro nuostatų 32.1.1 p.).

Pareiškėjos teigimu, to nebuvo padaryta, todėl buvo pažeistos jos, kaip gretimo su tuomet tikslinamu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodo sklypo savininkės, teisės. Atsakovas, neginčydamas to, kad pareiškėja iš tikrųjų nebuvo kviečiama dalyvauti paminėtame sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų (kadastrinių matavimų) patikslinime, nurodo, kad Kadastro nuostatų taikymo požiūriu poreikio kviesti pareiškėją dalyvauti nurodytame sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinime nebuvo, nes paminėti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje nebesiribojo – juos skyrė SB „Šermukšnėlė“ 5 m pločio vidaus sodo kelias.

Atsižvelgiant į nurodytas šalių pozicijas nagrinėjamame ginče, konstatuotina, kad šiam administraciniam ginčui išspręsti yra reikšmingas ne teisės taikymo klausimas (byloje nėra kvestionuojama, kad pagal Kadastro nuostatų 32.1.1 p., žemės sklypo ribų vietovėje paženklinimas turėjo būti atliekamas dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims), o fakto nustatymo klausimas, t. y. klausimas, ar nurodyti sodo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto taikymo požiūriu buvo (yra) tarpusavyje besiribojantys sklypai.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra ginčijami 2009 m. administraciniai sprendimai, nagrinėjamai bylai yra svarbus istorinis faktinės situacijos vertinimo aspektas, t. y. byloje yra svarbu nustatyti (ABTĮ 86 str. taikymo prasme išaiškinti), kokia faktinė nurodytų sklypų ribų situacija buvo byloje skundžiamų administracinių sprendimų priėmimo metu. Taigi lemiamą reikšmę teisingam šios administracinės bylos išsprendimui turi byloje esančių įrodymų vertinimas.

Kolegija pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi bylą joje esančių įrodymų įvertinimo teisingumo ir atitikimo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams aspektais, kolegija akcentuoja tai, kad paminėto sodo vidaus kelio buvimo faktą patvirtina byloje esantys SB „Šermukšnėlė“ AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1992 m. balandžio mėn. sudarytas bendrijos sklypo planas (2 t., b. l. 57), SB „Šermukšnėlė“ pirmininkės V. Ž. 2001 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintas ir 2001 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje suderintas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (1 t., b. l. 57), UAB „Georanga“ surašytas 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 756 (2 t., b. l. 114). Pastebėtina, kad surašant pastarąjį aktą dalyvavo paminėta SB „Šermukšnėlė“ pirmininkė, kuri šį aktą pasirašė. Pareiškėjos nurodytu įrodymu - Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 6.18-5040-A yra užfiksuota vėlesnė nurodytų sklypų tarpusavio ribų padėtis, kuri, kaip matyti iš bylos, tapo nesutarimų tarp abiejų sklypų savininkų priežastimi. Pažymėtina, kad šiame akte pateikta nuoroda į tai, jog „tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nustatyto kelio vietovėje nėra...“, netiesiogiai patvirtina, kad toks kelias sodo generaliniame plane buvo (1 t., b. l. 8). Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei kitus pirmosios instancijos teismo aptartus ir įvertintus įrodymus ir taip pat tam tikrus (teismo nurodytus) prieštaravimus tarp jų, pritaria teismo išvadai, kad skundžiamų įsakymų priėmimo metu aukščiau nurodyti Kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Tuo pačiu konstatuotina, kad su šia teisės norma pareiškėjos siejami jos teisių pažeidimai nebuvo padaryti.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat jos prašymas išreikalauti papildomus įrodymus (pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio prašymo, poreikis pateikti naujus įrodymus pareiškėjai atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 138 str. 3 d., šio prašymo netenkina) nėra pakankami tam, kad būtų galima suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktos byloje esančių įrodymų analizės teisingumu.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė ir kitų, pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodytų motyvų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumu (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius