2022-10-26 Nr. AB-25558-3-61-3-02497-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-197-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02497-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. ADP1-393 „Dėl V. L. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (toliau – ir Departamentas) Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas, taip pat Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys nuo 2020 m. balandžio 10 d., o nuo 2020 m. liepos 4 d. – šios profesinės sąjungos pirmininkas.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2020 m. vasario 25 d. gavo du anoniminius skundus. Remiantis šiais skundais, Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė R. R. atliko tyrimą ir 2020 m. gegužės 14 d. surašė pažymą Nr. (50-1)-D15-338 „Dėl V. L. priskirto tarnybinio automobilio naudojimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nustatė, kad pareiškėjas, eidamas AAD direktoriaus pareigas, galimai pažeisdamas Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles, patvirtintas AAD direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-68 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), naudojosi jam ir AAD Kauno valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkui D. J. priskirtu tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministras nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. AMP1-54 sudarė komisiją (toliau – ir Komisija) pareiškėjo galimai padarytam nusižengimui ištirti. Komisija 2020 m. birželio 16 d. pateikė motyvuotą išvadą Nr. P11-233 (toliau – Motyvuota išvada), kurioje pripažino, kad V. L. padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. AAD 2020 m. liepos 3 d. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. gegužės 23 d. jis ėjo AAD direktoriaus pareigas, į kurias buvo perkeltas Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AMP1-84 dėl tarnybinės būtinybės. Nuo 2019 m. sausio 8 d., laimėjęs konkursą, jis priimtas į Departamento direktoriaus pareigas. Aplinkos ministras 2020 m. kovo 12 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas į žemesnes Departamento Kauno aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Šis įsakymas buvo pakeistas 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AMP1-29 „Dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ pakeitimo“, perkėlimą įvykdant per penkias darbo dienas nuo pareiškėjo nedarbingumo pabaigos.

5. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos.

6. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Aprašo 3 punktas. Pareiškėjo manymu, buvo praleistas terminas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju įstaigoje 2020 m. vasario 25 d. gauti du anoniminiai skundai, todėl per 5 darbo dienas turėjo būti įvertinta, ar yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aplinkos ministras nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą tik 2020 m. gegužės 19 d., priimdamas įsakymą Nr. AMP1-54, kuriuo sudarė Komisiją.

7. Buvo pažeistas Aprašo 5 punktas, kadangi pareiškėjui iki 2020 m. balandžio 9 d. einant AAD direktoriaus pareigas, jį į valstybės tarnautojo pareigas priėmė aplinkos ministras, o nuo 2020 m. balandžio 10 d. į Departamento Kauno aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo pareigas – AAD direktorius. Aplinkos ministras 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu sudarė Komisiją, tačiau, pareiškėjo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas inicijuotas ir atliktas neįgalioto subjekto, nes pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašyti Motyvuotą išvada turėjo AAD direktoriaus, ne Aplinkos ministro sudaryta komisija. Be to, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda apskritai neturėjo būti skiriama, kadangi nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai.

8. Be to, nesilaikyta Aprašo 4 punkto nuostatų, nes į Komisijos sudėtį neįtrauktas tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sudarant Komisiją buvo pažeistas ir nešališkumo užtikrinimo principas, o Aplinkos ministrui sudarant dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją buvo pažeistas Aprašo 7 punktas.

9. Komisija nesvarstė pareikšto nušalinimo, o patys Komisijos nariai nenusišalino. Komisijos narys R. S. Komisijos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje paklausė dėl pareikšto nušalinimo, tačiau pirmininkė pareiškė, kad Komisiją sudaro aplinkos ministras ir tik jis gali spręsti dėl nušalinimo. Ministras šiuo atveju sprendė, kad nušalinimas nereikalingas. Komisijos nariai, kuriems pareiškėjas reiškė nušalinimą, nevykdė Aprašo 11 punkto nustatytos pareigos, todėl priėmė neobjektyvią ir šališką Motyvuotą išvadą, pažeidžiančią pareiškėjo įstatymu saugomus interesus bei teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo nuomone, A. M. ir J. G. suinteresuotumą liudija tai, kad Motyvuotoje išvadoje buvo vertinamas faktas, jog jis 2020 m. kovo 19 d. buvo pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2955-426/2020 dėl tarnybinės veiklos įvertinimo. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo vykdomas tendencingas spaudimas bei persekiojimas, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 3 dalies nuostatos.

10. Pareiškėjas nurodė Aprašo 9 punktą ir pabrėžė, kad ištyrus tarnybinį nusižengimą, pareiga surašyti motyvuotą išvadą kyla visai Komisijai, o ne atskiriems jos nariams. Komisijos posėdžiai nebuvo protokoluojami, Komisijos nariams nebuvo pateikta pilna tyrimo medžiaga, iki surašant Motyvuotos išvados projektą Komisija posėdžių neorganizavo, kiekvienas narys medžiagą nagrinėjo savarankiškai. Pareiškėjo atstovui pateikus atskirąją nuomonę, ji nebuvo apsvarstyta, o Komisijos sprendimas buvo priimtas skubotai, nepilnos Komisijos sudėties. Šiuos faktus pagrindžia Komisijos nario R. S. 2020 m. birželio 18 d. pateikta Atskiroji nuomonė. Be to, Motyvuotos išvados projektą Komisijos nariams 2020 m. birželio 11 d. 17.08 val. elektroniniu paštu atsiuntė D. M., nurodydama, kad iki 2020 m. birželio 12 d. 13.00 val. jie turi teisę pateikti pastabas dėl motyvuotos išvados projekto. Komisija neįgaliojo šios narės paruošti Motyvuotos išvados projekto.

11. Komisija 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priėmė sprendimą dėl Motyvuotos išvados patvirtinimo ir pasirašymo. Posėdyje Komisijos nariui R. S. uždavus klausimus, į juos neatsakyta, jo pateikta atskiroji nuomonė nesvarstyta ir nenagrinėta. R. S. nesutiko su Motyvuota išvada ir informavo Komisiją, kad teiks atskirąją nuomonę. Pirmininkės pavedimu atskirąją nuomonę pateikti leista iki 2020 m. birželio 19 d. 12 val.

12. Teisės aktais darbo vieta AAD direktoriui apibrėžta nebuvo, taip pat nebuvo draudimo vykti į AAD struktūrinius padalinius, teisės aktai nenustatė draudimo, kad transporto priemonė negali būti laikoma dviejose ar daugiau vietų, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojami pareiškėjo paaiškinime pateikti argumentai, jie nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti. Tyrimo metu taip pat neatsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu, turėjo organizuoti viso AAD veiklą, vykti į padalinius, kurie yra ne tik Vilniaus mieste, susitikti su ten dirbančiais darbuotojais, kitų institucijų tarnautojais. Pareiškėjui vadovaujant vyko struktūriniai pokyčiai, todėl ypatingai svarbu buvo susitikti su AAD darbuotojais ir pareigūnais, jo veiklos sritis neapsiribojo vien buvimu darbo vietoje. Be to, dažnai tekdavo savo veiklą vykdyti AAD padaliniuose, įsikūrusiuose kituose miestuose, todėl automobilio dislokacija būdavo labai svarbi, kadangi iš Kauno būdavo galima gana greitai ir operatyviai pasiekti bet kurį AAD padalinį.

13. Motyvuotoje išvadoje pateikti maršrutai formaliai išrašyti iš kelionės lapų be jokios analizės ir palyginimo, kur vienu ar kitu metu automobilio laikymas buvo prasmingiausias, nevertinta, kas tuo metu naudojosi transporto priemone. Neanalizuota, kokiu tikslu pareiškėjas ja naudojosi, ar tikrai naudota ne tarnybos tikslais. Komisijos prielaidos, kad tarnybinio automobilio laikymo vietų sąrašas sudarė sąlygas galimam piktnaudžiavimui, neracionaliam AAD turto ir lėšų naudojimui, pareiškėjo nuomone, nepagrįstos, nes neištirta, kokios iš to kilo pasekmės. Komisija turėjo konkrečiai nurodyti faktus, kuriais pasireiškia valstybės tarnautojo kaltė.

14. Prieš teismo posėdį pareiškėjas pateikė papildomą rašytinį įrodymą dėl Komisijos nario, buvusio Aplinkos ministerijos kanclerio A. M., šališkumo, „Youtube“ portale 2021 m. sausio 24 d. patalpintą įrašą „Palikta viena prieš šiukšlių mafiją“, kuriame jis pasisako apie pareiškėjo atžvilgiu atliktus tyrimus. Pareiškėjo nuomone, buvęs kancleris ir toliau vykdo persekiojimą, viešai teikdamas tikrovės neatitinkančius faktus, yra nusistatęs prieš jį.

15. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad transporto priemonę jis naudojo tik tarnybos tikslais. Pasikeitus VTĮ turėjo keistis ir AAD struktūra, sujungti 8 Departamentai, todėl reikėjo priimti sprendimus, vykti į padalinius, bendrauti su darbuotojais. Tarnybinį automobilį 2018 m. liepos mėn. perėmus iš Vilniaus regiono AAD, jis buvo žymėtas. Automobilį priskyrus ir D. J., nuspręsta nežymėti dėl tarnybos specifikos. Ridos limitų jis nenustatė AAD Ūkio dalies darbuotojų siūlymu. Pareiškėjo atstovė papildė, kad Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė parengė pažymą tik dėl pareiškėjo tarnybinio automobilio naudojimo, nevertino viso skyriaus veiklos. Tyrėja su anoniminiais skundais supažindinta tik po mėnesio nuo jų gavimo ir tada pradėjo tyrimą. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo ne tarnybos tikslais, kad transporto priemonė buvo nežymėta, kad viršijo degalų sunaudojimą, todėl Motyvuotoje išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

16. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. Skundžiamo tarnybinio nusižengimo tyrime Motyvuotą išvadą surašė aplinkos ministro sudaryta Komisija, į kurią įėjo Aplinkos ministerijos darbuotojai, tarnybinio nusižengimo procedūra inicijuota aplinkos ministro, todėl prašė teismą pakeisti Aplinkos ministerijos procesinę padėtį į atsakovo.

18. Tarnybinio nusižengimo procedūrai pradėti 5 darbo dienų terminas nebuvo praleistas, kadangi tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Anoniminių skundų turinio negalima traktuoti kaip oficialios informacijos, todėl buvo atliktas tarnybinės veiklos patikrinimas (kitas kompetentingos institucijos patikrinimas), kuris baigtas 2020 m. gegužės 14 d. surašius pažymą, t. y. surinkus ir išanalizavus oficialią informaciją. 2020 m. gegužės 19 d., nepraleidus 5 darbo dienų nustatyto termino, aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti.

19. Terminas nuobaudai skirti taip pat nepraleistas. Skiriant ginčijamą tarnybinę nuobaudą buvo atliekamas tarnybinis (ar kitas kompetentingos institucijos) patikrinimas, todėl terminas skirti šiai tarnybinei nuobaudai – 3 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, kurie nebuvo praėję skiriant nuobaudą, ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo.

20. Nors šiuo atveju pareiškėjas buvo perkeltas ne į kitą, o į tą pačią instituciją, vis dėlto keitėsi darbdavys (į pareigas priimantis asmuo), todėl šiuo atveju protingai ir teisingai buvo taikyta teisės spragos analogija. Atsakovas akcentavo Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį.

21. Dėl pareiškėjo pastebėjimo, kad į Komisiją privalomai turėjo būti skirtas tiesioginis nusižengimu įtariamo valstybės tarnautojo vadovas, o pažeidžiant Aprašo 7 punkto reikalavimus paskirti šališki Komisijos nariai, atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 14 d. pažymoje galimas nusižengimas neįvardintas kaip šiurkštus, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą. Keičiantis įtariamo nusižengimo padarymu tarnautojo darbovietei, procedūra pradedama (ar tęsiama) buvusio darbdavio, todėl tiesioginis pareiškėjo vadovas visoje tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje laikytinas aplinkos ministras (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 15 punktas).

22. Pareiškėjo prašymas dėl Komisijos narių šališkumo buvo išnagrinėtas, įtrauktas profsąjungos, kuriai jis priklauso, atstovas.

23. Dėl Komisijos darbo procedūrinių pažeidimų atsakovas nurodė, kad Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams tvarkos apraše, kuriuo remiasi pareiškėjas, nėra reikalavimų organizaciniam Komisijos darbui. Tyrimas buvo atliekamas karantino metu, t. y. nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. birželio 16 d., karantinas nutrauktas 2020 m. birželio 17 d., todėl Komisija organizavo darbą pagal aplinkybes. Aprašo 14 punkte nustatytas terminas, per kurį Motyvuota išvada turi būti pateikta į pareigas priimančiam asmeniui, kurio Komisija nepažeidė ir pareiškėjas jo neginčija.

24. Motyvuota išvada detali ir atsako į visas pareiškėjo nurodytas pastabas. Skunde neginčijami Motyvuotos išvados argumentai, bet nurodomi tie patys paaiškinimai, į kuriuos pastarojoje atsižvelgta ir jie įvertinti. Pažymi, kad AAD direktorė, priimdama ginčijamą Įsakymą, nurodė, kad atsižvelgta ir į atskirąją R. S. nuomonę bei į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų sąjungos raštą dėl Motyvuotos išvados.

25. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

26. Aplinkos ministerija nurodė Aprašo 3–6 punktus ir VTĮ 34 straipsnį, Taisyklių 3 punkto 2 pastraipą. Atsižvelgus į teismų praktiką ir tai, kad informaciją apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą aplinkos ministras gavo pateikus jam Pažymą, o 2020 m. gegužės 19 d. sudarė Komisiją, todėl pareiškėjo argumentas, kad praleistas terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nepagrįstas.

27. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nusižengimas paaiškėjo tik atlikus tyrimą (tarnybinį patikrinimą), vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Be to, tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus šiam laikotarpiui nuo nusižengimų padarymo dienos.

28. Atliktas ne vidinis tyrimas, o tyrimas dėl kitos institucijos, t. y. AAD, tarnybinio transporto naudojimo. Pareiškėjo padaryti pažeidimai savaime nebuvo aiškūs ir aplinkybės, kad jis tarnybinį transportą naudojo pažeisdamas tarnybinio transporto naudojimo taisykles nebuvo žinomos Ministerijai anksčiau nei atlikus tyrimą. Tik tiriant 2020 m. vasario 25 d. anoniminius skundus tapo žinoma apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Be to, tarnybinė nuobauda skirta už tarnybinį nusižengimą nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., naudojant tarnybinį transportą, todėl nėra praleistas 3 metų terminas.

29. Aplinkos ministerija nurodė VTĮ 34 straipsnio 2 dalį ir teigė, kad nagrinėjamu atveju pradėti tarnybinio nusižengimo, atlikto pareiškėjui einant AAD direktoriaus pareigas, tyrimą diskrecijos teisę turėjo aplinkos ministras, kuris ir sudarė Komisiją dėl galimo tarnybinio nusižengimo, atlikto jam einant AAD direktoriaus pareigas. AAD direktoriaus tiesioginis vadovas – aplinkos ministras, kurio įsakymu sudaryta Komisija dėl V. L. atlikto galimo tarnybinio nusižengimo jam einant AAD direktoriaus pareigas, todėl nebuvo pažeistas Aprašo 4 punktas.

30. Pareiškėjo nuomonė dėl tariamo Komisijos narių šališkumo buvo įvertinta ir 2020 m. birželio 10 d. Aplinkos ministerijos raštu jam argumentuotai nurodyta, kad nėra pagrindo abejoti Komisijos narių J. G. ir A. M. nešališkumu. Tai, kad 2020 m. vasario 6 d. dalyvavo pasitarime (pokalbyje), kuriame galimai nesutapo pareiškėjo ir jų požiūris tam tikrais klausimais, nesudaro pagrindo abejoti pastarųjų nešališkumu. Komisijai nurodant apie pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir pažymint, kad dėl šio veiklos vertinimo vyksta teisminis ginčas, pagrindžiamas Komisijos objektyvus ir nešališkas darbas, tinkamai vykdant įstatyme įtvirtintą pareigą pateikti objektyvią informaciją apie įtariamo tarnybinio nusižengimo asmens (V. L.) veiklos vertinimą. Vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 4 dalimi, vykdydamas pareigą, aplinkos ministras vertino pareiškėjo, tuo metu AAD direktoriaus, tarnybinę veiklą, todėl įstatyme nustatytos pareigos vykdymas nėra ir negali būti vertinamas kaip persekiojimas.

31. Motyvuota išvada ir byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo, kaip AAD direktoriaus, veika (tarnybinis nusižengimas) įvertinta objektyviai nagrinėjant visas reikšmingas aplinkybes, o Komisijos pasiūlyta nuobauda – adekvati pažeidimo padarymo sunkumui, nustatytai kaltės formai, todėl nėra ir negali būti vertinama, kaip tarnybinį nusižengimą padariusio asmens persekiojimas ar Komisijos narių tariamas šališkumas.

32. Komisija atliko visus Aprašo 12 punkte numatytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkė, nurodant pareigas, pasirašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui tariamai netinkamai pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą.

33. Teisės aktai nenumato, jog Komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Be to, tai, kad Komisijos nariai medžiagą iki 2020 m. birželio 16 d. posėdžio nagrinėjo savarankiškai, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie nedisponavo pilna tyrimo medžiaga. Kiekvienam Komisijos nariui buvo sudarytos galimybės susipažinti su Tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti reikalinga medžiaga, užsiklausti ir gauti trūkstamą informaciją. Tai patvirtina į bylą pateiktas Komisijos narių susirašinėjimas el. paštu. Fiziškai neįmanoma vienu metu Motyvuotos išvados projektą rašyti keliems asmenims, todėl tai, kad vienas iš Komisijos narių parengė ir pateikė kitiems projektą, negali būti vertinama kaip procedūrinis pažeidimas.

34. Komisijos posėdyje 2020 m. birželio 16 d. buvo priimtas sprendimas dėl Motyvuotos išvados patvirtinimo ir pasirašymo. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad buvo vertinamos R. S. išsakytos pastabos, jo nuomonė, o atskiroji nuomonė, kaip ir Motyvuota išvada, pateikta pareiškėjui, Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (toliau – ir LAASDPS).

35. Motyvuotą išvadą pasirašė daugiau nei pusė Komisijos narių, o tai, kad nepasirašė 2 iš 7 narių, nesudaro pagrindo teigti, jog pažeistos procedūros. Aprašo 11 punkte nustatytas terminas, per kurį Komisija turi ištirti tarnybinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji Motyvuotą išvadą pasirašė skubotai. Komisija Motyvuotą išvadą patvirtino ir pasirašė išsamiai ištyrusi visas aplinkybes per 20 darbo dieną nuo pavedimo tirti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl tariamų procedūrinių pažeidimų nepagrįsti.

36. Komisija vertino visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, reikšmingas veiksmams ir kaltei nustatyti. Valstybės tarnautojas suvokė (pagal užimamas pareigas turėjo ir privalėjo suvokti), kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir leido joms kilti.

37. Komisija vertino visas aplinkybes, taip pat ir pareiškėjo nurodytas, dėl poreikio vykti į kitus miestus bei jo darbo vietos nustatymo. Tiek Pažymoje, su kuria sutiko Komisija, tiek Motyvuotoje išvadoje išsamiai analizuotos aplinkybės. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų turėjęs priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip nei to reikalauja teisės aktai, t. y. padarytas tarnybinis nusižengimas yra jo paties apsisprendimo elgtis priešingai, nei nurodyta teisės aktuose, pasekmė.

38. Pareiškėjas, būdamas AAD vadovu, privalėjo pareikalauti, kad jo tarnybinis automobilis būtų pažymėtas taip, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau sąmoningai vengė žymėti jam priskirtą transporto priemonę. Siekdamas įteisinti automobilio nežymėjimą, priskyrė kartu naudotis ir kitą AAD darbuotoją, kuris pagal einamas pareigas gali naudotis nežymėtu automobiliu, gyvena Kaune kaip ir pareiškėjas, nors abiejų darbo vietos yra skirtinguose miestuose.

39. Pareiškėjo pozicija, jog automobilio ridos limitas buvo nustatytas padaliniui (kaip AAD administracijai), t. y. kartu su keliais kitais AAD padaliniais, nepagrįsta, kadangi aptariamas faktas teisingai įvertintas ir konstatuotas Motyvuotoje išvadoje. Nustačius limitus padaliniui, AAD vadovo tarnybiniam automobiliui rida išlieka nelimituota, o tai sukelia prielaidas apeiti ridos kontrolę. Tyrimo metu nustatyta, kad ridos limitai buvo nustatyti ne padaliniui, o konkretiems tarnybiniams automobiliams, tačiau AAD direktorius 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. AD1-59 patvirtino sau priskirto automobilio nelimituotą ridos limitą.

40. Motyvuotoje išvadoje nurodyta, jog V. L., būdamas valstybės tarnautoju, užimantis vadovaujančias pareigas bei susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, pareigybės aprašymu bei AAD nuostatais, buvo įpareigotas užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, tarnybinį transportą naudoti tik tarnybos reikmėms, pagal nustatytas tarnybinio transporto naudojimo taisykles, patvirtintų vidinių teisės aktų nepritaikyti savo reikmėms. Įvertinus pažeidėjo statusą ir pažeidimo subjektyviąją pusę bei juo sukeltas pasekmes, paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą.

41. Pareiškėjo poelgiai visais reikšmingais aspektais – pažeidimų sunkumo, pasekmių, kaltės formos ir laipsnio, buvo vertintini kaip sunkiai suderinami su valstybės tarnautojo statusu. Ministerijos nuomone, nustatyti teisės aktų pažeidimai, pasekmės, kaltės forma sudaro teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindžiančią nusižengimo kvalifikaciją. Pareiškėjui pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus yra proporcinga.

42. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiškino, kad po anoniminių skundų gavimo pradėtas tyrimas tik po mėnesio, iki tol tyrėja rinko medžiagą. Atstovės nuomone, pareiškėjas galėjo teikti įrodymus, kad automobilį naudojo tik tarnybos tikslais, tam buvo sudarytos sąlygos. Komisijos posėdžiuose daryti garso įrašai, todėl nebuvo protokoluota. Iki tol Ministerijai nekilo įtarimų, jog pareiškėjas netinkamai naudojosi tarnybiniu transportu, todėl patikrinimai anksčiau nebuvo atliekami. Pareiškėjas savo veiksmais sumenkino valstybės tarnybos prestižą, nes jis, kaip vadovas, turėjo rodyti tinkamą pavyzdį darbuotojams.

II. 43. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

44. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 20 ir 25 dienomis Aplinkos ministerija gavo du anoniminius skundus, registracijos Nr. 19-35 ir 19-37, kuriuose nurodoma, jog AAD direktorius V. L., galimai pažeisdamas Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles, naudojosi jam ir AAD Kauno valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkui D. J. priskirtu tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Taigi, jis nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas į AAD Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Minėtų anoniminių skundų pagrindu Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė R. R. atliko tyrimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Atlikusi tyrimą, R. R. 2020 m. gegužės 14 d. aplinkos ministrui pateikė pažymą Nr. (50-1)-D15-338, kurioje nurodyta, kad „nustatytos tarnybinio automobilio laikymo vietos sudarė prielaidas tarnybinį automobilį naudoti ne tik tarnybiniais, tačiau ir asmeniniais tikslais“. Dėl nustatytos nelimituotos ridos atsirado prielaida neracionaliam AAD turto naudojimui. Konstatuota, kad tarnybinis automobilis, priskirtas pareiškėjui ir D. J., sudarė galimybę jo nežymėti. Tarnybinį patikrinimą atlikusi vyriausioji specialistė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriui pavedė pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą.

45. Aplinkos ministras, įvertinęs Pažymoje esančią informaciją, nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. AMP1-54 sudarė Komisiją V. L. galimai padarytam nusižengimui tirti. Komisija buvo sudaryta iš šių narių: J. G., aplinkos viceministrės, komisijos pirmininkės, T. L., Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausiosios specialistės, D. M., Teisės ir personalo skyriaus patarėjos, A. M., Aplinkos ministerijos kanclerio, R. S., Teisės ir personalo skyriaus vedėjos, B. T., Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjos.

46. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. buvo informuotas, kad per 5 darbo dienas gali pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo. V. L. 2020 m. gegužės 29 d. pateikė paaiškinimą dėl naudojimosi tarnybiniu automobiliu, taip pat ir pareiškimą, prašydamas į Komisijos sudėtį įtraukti profesinės sąjungos atstovą, o taip pat nušalinti Komisijos narius A. M. ir J. G.. Aplinkos ministro 2020 m. birželio 8 d. įsakymu į Komisijos sudėtį įtrauktas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos filialo Aplinkos apsaugos departamente vadovas R. S.. Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 10 d. raštu pareiškėjas informuotas dėl Komisijos narių J. G. ir A. M. nenušalinimo, taip pat apie tai, kad į Komisijos sudėtį įtrauktas LAASDPS deleguotas atstovas.

47. Komisijos narė D. M. 2020 m. birželio 11 d. 17.08 val. elektroniniu paštu išsiuntė Komijos nariams motyvuotos išvados projektą, nurodydama, kad iki 2020 m. birželio 12 d. 13.00 val. turi teisę pateikti pastabas dėl motyvuotos išvados projekto. Komisijos narys R. S. 2020 m. birželio 12 d. pateikė atskirąją nuomonę dėl tarnybinio tyrimo ir išvados projekto.

48. Aplinkos ministerijoje 2020 m. birželio 16 d. registruota Komisijos Motyvuota išvada, adresuota aplinkos ministrui, 2020 m. birželio 18 d. pateikta AAD ir V. L., o 2020 m. birželio 18 d. – LAASDPS. Motyvuotoje išvadoje Komisija siūlė pripažinti, kad V. L. padarė tarnybinį nusižengimą ir, vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, siūlė skirti jam griežtą papeikimą.

49. Komisijos narys R. S. 2020 m. birželio 18 d. pateikė atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, kuri 2020 m. birželio 19 d. raštu išsiųsta LAASDPS, o 2020 m. birželio 23 d. raštu – AAD ir V. L.. Nurodė, jog 2020 m. birželio 10 d. posėdyje nebuvo supažindintas su tyrimo medžiaga, posėdyje nebuvo rašomas protokolas. Tos darbo dienos pabaigoje elektroniniais laiškais medžiagą gavo iš D. M.. Komisijos narys taip pat pažymėjo, kad iš Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidinių tyrimų skyriaus vedėjos gavo informaciją, jog tris savaites „komisija posėdžių neorganizavo, kiekvienas jos narys medžiagą nagrinėjo savarankiškai“. R. S. nurodo, jog jam kilo abejonių Komisijos veiklos teisėtumu. Darė prielaidą, kad sprendimas iš anksto buvo žinomas, o procedūros atliekamos formaliai. Per vieną dieną turėjo susipažinti su Komisijos tyrimo išvados projektu. Pasak R. S., Komisijos posėdis vyko 2020 m. birželio 16 d., jo klausimai buvo ignoruojami, Komisijos nariai nenagrinėjo jo atskirosios nuomonės, pateiktų pastabų nepriėmė ir nefiksavo, nesvarstė ir nepasisakė dėl kancleriui ir viceministrei pareikšto nušalinimo. Be to, R. S. taip pat nurodė, jog 2020 m. birželio 17 d. 15 val. su ministro rezoliucija Motyvuota išvada be jo parašo buvo išsiųsta Komisijos nariams. Jo nuomone, Komisijos posėdžiai vyko tendencingai, kaltinimai pareiškėjui grindžiami prielaidomis ir subjektyvia Komisijos narių nuomone, nesilaikant procedūrų.

50. AAD direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ADP1-393 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tarnybinės transporto priemonės naudojimą ne tarnybos, o asmeninėms reikmėms.

51. Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojų teisinį statusą apibrėžia VTĮ ir jį įgyvendinantys teisės aktai, o tarnybinės nuobaudos jiems skiriamos pagal VTĮ 34 straipsnyje ir Aprašo (nagrinėjamu atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.) nustatytą tvarką.

52. Teismas išanalizavo VTĮ 34 straipsnio 2 ir 5 dalis, Aprašo 3 punkto 2 dalį.

53. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl praleisto termino, nustatė, kad 2020 m. vasario 20 d. Aplinkos ministerija elektroniniu paštu gavo laišką, kuriame nurodoma internetinio puslapio nuoroda ir rašoma, jog „Viešinama, kaip vykdoma transporto kontrolė, nors V. L. važinėja nepažymėta skiriamais ženklais transporto priemone, pažeidžia Vyriausybės nutarimą. Tuo labiau priskirta transporto priemone važiuoja kiekvieną dieną į Kauną, kur yra jo gyvenamoji vieta. Tačiau niekas jokių tyrimų dėl jo neatlieka.“ Taip pat 2020 m. vasario 25 d. Aplinkos ministerija jos elektroniniu paštu pranešimas@am.lt gavo kitą elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, nurodoma „Taip pat vadovas prisidengdamas GGAI inspekcija automobiliu (duomenys neskelbtini) važinėdavo į darbą iš Kauno į Vilnių, kuriam nėra nustatyta jokio limito”.

54. Teismas išanalizavo Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. D1-229 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14, 15, 24 punktus. Teismas pastebėjo, kad įvertinus tai, kad elektroniniuose laiškuose nurodoma informacija apie galimą įstaigos darbuotojo piktnaudžiavimą tarnybą, svarbu paminėti, kad Aplinkos ministerija oficialiai savo įstaigos tinklalapyje yra paskelbusi apie galimybę pranešti apie Aplinkos ministerijos, įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su galima korupcija. „Karštąja linija“ gauti pranešimai nagrinėjami aplinkos ministerijos „karštosios linijos“ tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

55. Teismas išanalizavo Aplinkos ministerijos „Karštosios linijos“ tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-665, (toliau – ir AM „Karštoji linija“) 3, 5, 12, 13 punktus. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, nurodė kad Aplinkos ministerija yra įsteigusi specialią liniją anoniminiams skundams, kuriuose informuojama apie galimą piktnaudžiavimą tarnyba, savo pareigomis ir pan. Tai reiškia, kad gavusi tokį skundą, ji privalo užregistruoti pranešimą dokumentų valdymo informacinėje sistemoje sukurtoje byloje „Karštoji linija“, o tokį pranešimą nustatyta tvarka perduoti Ministerijos vadovybei priimti sprendimą dėl pranešimo nagrinėjimo. Tačiau šiuo atveju iš bylos duomenų nėra aišku, kas ir kada užregistravo 2020 m. vasario 20–25 dienomis gautus anoniminius skundus, ar apskritai registravo, kada perdavė dėl jų nagrinėjimo spręsti Aplinkos ministerijos vadovybei (ir kam konkrečiai) ir pan.

56. Teismas pažymėjo, kad gavus anoniminius skundus buvo atliktas tyrimas (patikrinimas) ir aplinkos ministrui tik 2020 m. gegužės 14 d. pateikta pažyma Nr. (50-1)-D15-338, kurią surašė Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė R. R.. Tačiau visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu ir kieno pavedimu ši specialistė atliko tyrimą (patikrinimą), kodėl jį atlikti buvo pavesta būtent jai. Iš Pažymos matyti, kad patikrinimo metu buvo analizuoti tarnybinio automobilio kelionės lapai, GPS stebėjimo sistemos duomenys, V. L. pareigybės aprašymai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. Nustatyta, kad buvo pasirinktas konkretus vertinimo laikotarpis, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., tačiau taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu buvo pasirinktas būtent šis laikotarpis. Pažymoje netgi ne kartą nurodoma, kad „tyrimo metu nustatyta“, tačiau, kaip jau minėta, jokio tyrimo atlikimas nebuvo pavestas nė vienam įstaigos specialistui ar darbuotojui, juolab R. R.. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas taip pat neįpareigojo Aplinkos ministerijos savarankiškai pradėti tarnybinius tyrimus pagal anoniminius skundus ar prašymus. Teismas, įvertinęs Pažymos turinį, pastebėjo, jog R. R. realiai atliko pilną galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. išsamiai analizavo pareiškėjo buvimo vietą darbo ir nedarbo metu, nelimituotą ridos nustatymą, tarnybinio automobilio nežymėjimo ir priskyrimo D. J. aplinkybes, automobilio stovėjimo aikštelėje vietą ir pan., nors manytina, kad tokį tyrimą turėjo atlikti aplinkos ministro sudaryta Komisija.

57. Teismas, atsižvelgęs į VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, anoniminius skundus, darė išvadą, kad, nors jie ir negali būti laikomi oficialia informacija, prilyginama, pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų pateiktiems oficialiems dokumentams, tačiau tam, kad teisingai įvertinti tokių skundų turinį ir pagrįstumą, per 5 darbo dienas būtina preliminariai patikrinti gautą informaciją ir tuomet turi būti pavesta sudarytai komisijai atlikti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju iš esmės informaciją apie galimą nusižengimą Aplinkos ministerija gavo 2020 m. vasario 20–25 dienomis, o Komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti ministras sudarė tik 2020 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po gautos informacijos, todėl tarnybinis patikrinimas pradėtas pažeidus Aprašo 3 punkto nuostatas. Net ir laikant, kad Ministerija, gavusi informaciją apie galimai piktnaudžiavimą tarnyba, turėjo teisę iš karto nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, bet atlikti preliminarų informacijos patikrinimą, o šio patikrinimo pagrindu surašyti tarnybinį pranešimą, kuris ir būtų buvęs pagrindu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, t. y. laikytinas oficialia informacija, manytina, kad toks preliminarus vertinimas užtruko pernelyg ilgai, t. y. 3 mėnesius, todėl tai taip pat neatitinka Aprašo 3 punkto 2 dalyje nustatytų reikalavimų terminui.

58. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo, t. y. aplinkos ministras, pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba gavęs informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, šiuo atveju jį atliko neįgaliotas asmuo R. R., todėl, įvertinus atlikto tyrimo apimtį, 2020 m. gegužės 14 d. pažymoje vertintas aplinkybes, konstatuotina, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau be atsakingo vadovo pavedimo, todėl pripažįstama, kad toks tarnybinis patikrinimas (tyrimas) buvo atliktas neteisėtai ir nepagrįstai.

59. Teismas nurodė, kad atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą buvo nesilaikyta ir kitų esminių procedūrinių taisyklių.

60. Aplinkos ministrui 2020 m. gegužės 19 d. sudarius Komisiją, 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas buvo informuotas apie teisę per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo. Vis dėlto, įvertinus Pažymos ir minėto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį, matyti, kad Pažymoje aiškiai išvardinti galimai pareiškėjo kelionės Vilnius-Kaunas maršrutai, datos ir pan., tačiau pranešime tai nepadaryta, o tik nurodyta, kad „Jums priskirtas tarnybinis automobilis vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.) dažniausiai buvo laikomas privačioje automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas, kada konkrečiai neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu, kokiomis dienomis, valandomis ir pan. Iš pranešimo turinio visiškai neaišku, kuriomis konkrečiomis dienomis pareiškėjas neva neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu ir viršijo savo įgaliojimus. Tą savo 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime pažymėjo ir pats V. L., nurodydamas, kad „pateikti maršrutai yra visiškai formaliai išrašyti iš kelionės lapų, nevertinant, kas tuo metu naudojosi automobiliu, o patikrinimo terminas yra už labai ilgą laikotarpį, todėl išsiaiškinti kiekvieno maršruto prasmę yra labai sudėtinga“.

61. Teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas iš jam įteikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą negalėjo suprasti, kokiomis konkrečiai dienomis netinkamai naudojosi tarnybiniu automobiliu, kadangi pranešime laikotarpis nurodytas tik apibendrintai. Laikytina, kad toks procedūrinis pažeidimas užkirto pareiškėjui teisę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

62. Teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką, konstatavo, kad pareiškėjui atsakomybė už pažeidimus buvo taikyta pasibaigus įstatyme nustatytam imperatyviam 6 mėnesių terminui, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimų padarymo dienos.

63. Vertinant Motyvuotos išvados turinį, matyti, kad iš esmės joje, kaip ir Pažymoje, tik abstrakčiai nurodomi laikotarpiai ir maršrutai, kai pareiškėjas galimai tarnybiniu automobiliu vyko į Kauną. Tačiau išvadoje nėra konkretizuota, ar tuo metu pareiškėjas į Kauną vyko darbo reikalais, ar ne. Be to, apskritai nėra detalizuota, kas tuo metu vairavo tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo priskirtas ir D. J.. Išanalizavus išvadoje nurodytus laikotarpius, matyti, kad nesiaiškinta ir nepateikta jokių tikslių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas išvardintais laikotarpiais vyko į Kauną. Vien faktas, kad gyvena Kaune, nesudaro pagrindo manyti, jog visais atvejais jis vykdavo ne darbo, o kitais tikslais.

64. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nesilaikant Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų, suformuotos teismų praktikos, padarius esminius procedūrinius pažeidimus, padarytus pradedant tarnybinį nusižengimo tyrimą ir priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, todėl Įsakymą panaikino.

III. 65. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

66. Atsakovas nurodo, kad anoniminiai skundai, registruoti VDVIS (vieninga dokumentų valdymo informacinė sistema), registruoti numeriais D19-35 ir D19-37, buvo siųsti elektroniniu paštu pareiškėjui. Gauti „Karštąja linija“ skundai nenagrinėjami tik įsakyme nurodytais atvejais, kurių teismas nenustatė, todėl patikrinimas dėl jų privalėjo būti atliekamas. Teismo argumentai apie tai, kad neaišku (teismui nepateiktas toks dokumentas, nors teismas, nesant skunde tokio teisinio argumento, jo ir nesiūlė/neįpareigojo pateikti), kodėl būtent R. R. atliko patikrinimą, laikytini neesminiais.

67. Teisiniu reglamentavimu apibrėžti konkretūs terminai, kurių teismas negali interpretuoti savo nuožiūra. Atliekant tarnybinį patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą, procedūriniai terminai nebuvo pažeisti. Aprašo 3 punkte nustatytas terminas, per kurį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, gavęs oficialią informaciją sprendžia pradėti ar nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nustatytas terminas neapima ir negali apimti neoficialios informacijos patikrinimo, oficialios informacijos surinkimo ir įvertinimo, pateikimo nurodytam asmeniui veiksmų. Pažymėtina, kad objektyviai, dėl didelės tyrimo apimties to net nebūtų įmanoma padaryti.

68. Tarnybinį nusižengimo tyrimą atliko 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisija, remdamasi R. R. surinkta oficialia informacija.

69. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą̨, 2020 m. gegužės 14 d. pažymos kopiją (su datomis ir maršrutais), taip pat ir aplinkos ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo kopiją. Apie tai pareiškėjas nurodė̇ teikdamas 2020 m. gegužės 29 d. pareiškimą̨ dėl komisijos sudarymo ir komisijos narių nušalinimo (Aplinkos ministerijos atsiliepimo 14 priedas). Tą pačią dieną buvo pateiktas ir paaiškinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, todėl neabejotinai pareiškėjas buvo susipažinęs su pažyma ir turėjo galimybę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

70. Teismas nemotyvavo, kodėl 2020 m. gegužės 14 d. atliktas patikrinimas neturėtų̨ būti laikomas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytu tarnybiniu ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimu, kuriam taikytina išimtis. Aplinkos ministerijai įstatymu nustatyta kompetencija atlikti tarnybinius ir kitus AAD patikrinimus, todėl 3 metų išimties terminas taikytas pagrįstai. Aplinkos apsaugos departamentas paaiškina, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. AAD pradėjo vykdyti kontrolės funkcijas, tą dieną užbaigus regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimą.

71. Teismo nurodytų faktinių aplinkybių nepakankamas ištyrimas yra nelogiškas, nes pareiškėjo darbo vieta buvo Vilniuje, o gyvenamoji – Kaune. Automobilio judėjimas ir stovėjimo laikas fiksuotas, todėl akivaizdu prie kokių objektų vykta. Kelionė iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą ar atgal yra automobilio naudojimas ne tarnybos tikslais. Pažymėtina, kad surašant motyvuotą išvadą vadovautasi kelionės lapais (su maršrutais, datomis), pasirašytais pačio pareiškėjo (Aplinkos ministerijos atsiliepimo 29 priedas).

72. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

73. Aplinkos ministerija, remdamasi LVAT praktika, pažymi, kad pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, yra 2020 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (50-1)-D15-338), o ne 2020 m. vasario 25 d. gauti anoniminiai skundai.

74. Priešingai nei konstatuota Sprendime, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad gauti anoniminiai skundai Aplinkos ministerijoje užregistruoti 2020 m. vasario 25 d. jiems atitinkamai suteikiant registracijos Nr. D19-35 ir Nr. D19-37. Juos Aplinkos ministerijoje VDVIS sistemoje užregistravo Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja – L. K. ir pateikė aplinkos ministrui, kuris dėl jų nagrinėjimo sprendė juos nukreipdamas Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui, o šio skyriaus vedėja juos nukreipė – pagrindiniam vykdytojui – Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai specialistei. Minėti VDVIS kortelių D19-35 ir D19-37 užduočių išrašai (ekranvaizdžiai) patvirtina, kad Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė atliko tyrimą (tarnybinį patikrinimą) aplinkos ministro ir Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius vedėjo pavedimu (jai, kaip pagrindiniai vykdytojai, per VDVIS sistemą, nukreipiant VDVIS 2020 m. vasario 25 d. užregistruotu anoniminius skundus.

75. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. nusižengimas paaiškėjo tik atlikus tyrimą (tarnybinį patikrinimą), vadovaujantis VTĮ 34 str. 1 d., tarnybinė nuobauda V. L. paskirta 2020 m. liepos 3 d. už tarnybinį nusižengimą padarytą nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., t. y. nepraėjus 3 metams nuo nusižengimų padarymo dienos.

76. Nagrinėjamu atveju atliktas ne vidinis tyrimas, o tyrimas dėl kitos institucijos, t. y. AAD, tarnybinio transporto naudojimo. Tai patvirtina LVAT praktika (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015).

77. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo Sprendime, byloje yra neginčijami duomenys, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas į pareigas priimančio asmens – aplinkos ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. AMP1-54 sudarant Komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

78. Iš pirmosios instancijos išvados neaišku, kada, teismo nuomone, Aplinkos ministerija turėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą (ar per 5 darbo dienas nuo anoniminių skundų gavimo, ar per 5 darbo dienas – atlikus tarnybinį patikrinimą). Teisės aktuose neapibrėžtas tarnybinio patikrinimo terminas, todėl negali būti pagrįsta pirmosios instancijos nuomonė, kad jis užtruko per ilgai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. R. nedelsiant ėmėsi veiksmų tarnybinio patikrinimo atlikimui, ją gavusi analizavo ir vertino. Tarnybinis patikrinimas truko tiek kiek objektyviai buvo būtina surinkti tarnybiniam patikrinimui atlikti būtiną medžiagą ir ją išanalizuoti.

79. Apraše nustatytas 5 darbo dienų terminas sprendimui dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimui taikytinas nuo Pažymos (tarnybinio pranešimo) pateikimo aplinkos ministrui dienos. Aplinkos ministrui Pažyma pateikta 2020 m. gegužės 14 d., o aplinkos ministras 2020 m. gegužės 19 d. (nepraleidęs Aprašo 3 p.) nustatytų terminų sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisiją.

80. Pranešime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas atlikęs pažeidimus Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis ir pridėta pati Pažymą, kurioje, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aiškiai nurodytos pažeidimų datos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo kuo yra kaltinamas, ir taip tariamai pažeista jo teisė į gynybą. Tai, kad pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista ir pareiškėjas žinojo įtarimo (kaltinimo) apimtį patvirtina ir paties pareiškėjo 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinimas.

81. V. L. tarnybinė atsakomybė taikyta ne tik už tarnybinio transporto naudojimą asmeniniais tikslais, bet ir už kitus nustatytus pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė (pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl nustatytų pažeidimų: automobiliui nustatytos nelimituotos ridos, neužtikrinto tarnybinio automobilio GPS sistemos duomenų fiksavimo).

82. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

83. Pareiškėjas pažymi, kad Užduočių išrašuose yra nurodyta, kad anoniminiai skundai į VDVIS įtraukti 2020 m. vasario 25 d. (asmuo L. K.), o 2020 m. kovo 25 d., tai yra tik po mėnesio laiko, nusiųsti susipažinti (užduoties tipas) R. R.. Vadinasi R. R. be teisinio pagrindo atliko anoniminių skundų tyrimą. Tai, kad būtų priimtos rezoliucijos dėl informacijos pateiktos anoniminiuose skunduose tyrimo, duomenų nėra. Tai tik parodo, kad pradėti tyrimai dėl pareiškėjo veiksmų yra šališki, turint tikslą patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn.

84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015 nagrinėjo skirtingas aplinkybes palyginus su esama byla.

85. Pareiškėjas nurodo Motyvuotos išvados 11 puslapį, kuriame konstatuota, kad Aplinkos ministras 2020 m. vasario 19 d. įsakymu pripažino, kad tarnybinė nuobauda neskirtina dėl suėjusio 6 mėnesių terminui.

86. Komisijai atliekant tyrimą ir surašant Motyvuotą išvadą iš nurodytų aplinkybių ir turinio yra akivaizdu, kad nustatinėjant pareiškėjo kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareiškėjo galėjimui veikti pagal savo valią, tai yra tinkamai vykdyti tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat nėra išskirta ar išgryninta pareiškėjo kaltė, o juolab nusižengimo sudėtis.

87. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į komisijos nario R. S. pateiktus siūlymus objektyviai įvertinti komisijos tyrimo įrodymus ir juos papildyti, papildomai apklausiant pareiškėją bei kitus galimus liudytojus.

88. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į atsakovo Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą su juo sutinka ir jį prašo tenkinti.

89. Aplinkos ministerija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 90. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

91. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.

92. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (1 str.). VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

93. Iš pacituotos teisės normos matyti, kad joje įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų – terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Be to, įstatymų leidėjas išskyrė keturias atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti: 1) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); 2) kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; 3) kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas; 4) kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Taigi antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas (mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3778-575/2021).

94. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos ministerija gavo 2020 m. vasario 25 d. anoniminius skundus, kuriuose nurodyta informacija apie pareiškėjo naudojamą tarnybinį automobilį. Byloje pirmosios instancijos teismui 2021 m. vasario 3 d. pateiktos VDVIS kortelės (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio dokumento kortelė DOK-2542), jog anoniminiai skundai buvo užregistruoti Nr. D19-35 ir D19-37, suformuota užduotis – susipažinti, užduoties vykdytojas – R. R.. Atlikusi patikrinimą, R. R. 2020 m. gegužės 14 d. Aplinkos ministrui pateikė pažymą Nr. (50-1)-D15-338, kurioje nurodyta, kad „nustatytos tarnybinio automobilio laikymo vietos sudarė prielaidas tarnybinį automobilį naudoti ne tik tarnybiniais, tačiau ir asmeniniais tikslais“. Dėl nustatytos nelimituotos ridos atsirado prielaida neracionaliam AAD turto naudojimui. Konstatuota, kad tarnybinis automobilis, priskirtas pareiškėjui ir D. J., sudarė galimybę jo nežymėti. Tarnybinį patikrinimą atlikusi vyriausioji specialistė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriui pavedė pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Aplinkos ministras, įvertinęs Pažymoje esančią informaciją, nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. AMP1-54 sudarė Komisiją. Aplinkos ministerijoje 2020 m. birželio 16 d. registruota Komisijos Motyvuota išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad V. L. padarė tarnybinį nusižengimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, siūloma skirti jam griežtą papeikimą. AAD direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tarnybinės transporto priemonės naudojimą ne tarnybos, o asmeninėms reikmėms.

95. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde nurodo LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015 ir teigia, kad Aplinkos ministerijos darbuotoja atliko pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, todėl taikomas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti ir šis terminas nebuvo praleistas. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde pažymi, jog Aplinkos ministerijai įstatymu nustatyta kompetencija atlikti tarnybinius ir kitus AAD patikrinimus, todėl 3 metų išimties terminas taikytas pagrįstai.

96. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į VTĮ 34 straipsnio 1 dalį ir nurodytą LVAT praktiką, sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog Aplinkos ministerija gali atlikti kitų institucijų tarnybinius patikrinimus ir juos atlikus vėliau pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerijos darbuotoja R. R., atlikusi tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, susijusių su tarnybinio automobilio naudojimu, parengė 2020 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. (50-1)-D15-338. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei Pažymos turinį, daro išvadą, kad Aplinkos ministerijos darbuotojos R. R. atliktas tyrimas laikytinas tarnybiniu patikrinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Aplinkos ministerijos darbuotoja R. R. buvo įgaliota atlikti tarnybinį patikrinimą. Byloje nustatyta, kad darbuotojai buvo paskirta užduotis – susipažinti su gautais anoniminiais skundais (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio dokumento kortelė DOK-2542). Byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal pavedimą, nėra. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas be atsakingo vadovo pavedimo, todėl pripažįstama, kad toks tarnybinis patikrinimas (tyrimas) buvo atliktas neteisėtai ir nepagrįstai.

97. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir gali būti taikomas 3 metų išimties terminas tarnybinei nuobaudai skirti (VTĮ 34 straipsnio 1 dalis), turi pagrįsti pati institucija bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju nei atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija nepagrindė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, buvo atliktas teisėtai. Taigi, nesant byloje duomenų apie teisėtai atliktą tarnybinį patikrinimą, nėra pagrindo taikyti 3 metų išimties terminą, numatytą VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pareiškėjui atsakomybė už pažeidimus buvo taikyta pasibaigus įstatyme nustatytam imperatyviam 6 mėnesių terminui, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimų padarymo dienos.

98. Atkreiptinas dėmesys ir į Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde cituojamą administracinę bylą (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015), iš kurios matyti, kad kitos institucijos tarnybinis patikrinimas buvo atliktas oficialiu pavedimu. Byloje nurodyta, kad Aplinkos viceministras 2013 m. gegužės 6 d. pavedimu Nr. (16-4)-D8-3752 „Dėl Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gauto pranešimo tyrimo“ pavedė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriui patikrinti gautą informaciją dėl Utenos RAAD pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba ir pateikti išvadas dėl jos pagrįstumo.

99. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Motyvuotos išvados turiniu, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Motyvuotoje išvadoje tik abstrakčiai nurodomi laikotarpiai ir maršrutai, kai pareiškėjas galimai tarnybiniu automobiliu vyko į Kauną. Tačiau išvadoje nėra konkretizuota, ar tuo metu pareiškėjas į Kauną vyko darbo reikalais, ar ne. Be to, apskritai nėra detalizuota, kas tuo metu vairavo tarnybinį automobilį, kadangi jis buvo priskirtas ir D. J.. Išanalizavus išvadoje nurodytus laikotarpius, matyti, kad nesiaiškinta ir nepateikta jokių tikslių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas išvardintais laikotarpiais vyko į Kauną. Vien faktas, kad jis gyvena Kaune, nesudaro pagrindo manyti, jog visais atvejais jis vykdavo ne darbo, o kitais tikslais.

100. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015).

101. Šiuo atveju nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu surinkta informacija ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, buvo atliktas neteisėtai, praleistas 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti, taip pat nustatyti kiti procedūriniai pažeidimai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl pirmosios instancijos pagrįstai skundžiamą Įsakymą panaikino.

102. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė