0a440b3b-db13-47e5-b45f-5e27d3de3e52 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-531/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04011-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Å imkaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Å idlauskui,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui ir Kristinai Rutkauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

B. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžio, kuriuo:- A. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, Å¡ios bausmės vykdymÄ BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p. pagrindu atidedant 1 metams 6 mėnesiams bei įpareigojant A.

B. atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų G. K. ir Ž. S., ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ .- M. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, Å¡ios bausmės vykdymÄ BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p. pagrindu atidedant 1 metams bei įpareigojant M.

B. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo G. K., bei tęsti darbÄ .Be to, Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ A. B. ir M. B. priteista solidariai G. K. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir iÅ¡ kiekvieno po 13,71 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:A. B. ir M. B. nuteisti už tai, kad jie 2015 m. sausio 16 d. apie 21.40 val., veikdami bendrininkų grupėje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniÅ«nijoje, Ramygalos miestelyje, vieÅ¡oje vietoje – Laisvės gatvėje, prie pastate Nr. x esančios UAB „Š“ priklausančios parduotuvės, gatvėje esančių aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius G.

K. ir Ž. S., tyčia pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ A. B. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų deÅ¡inės rankos kumščiu smÅ«giavo vienÄ smÅ«gį G. K. į veidÄ , tačiau nepataikė, nes Ž. S. visu kÅ«nu užstojo G. K., pargriaudamas pastarÄ jį ant Å¡aligatvio ir kÅ«no priekiu užgriÅ«damas ant G. K., po ko A. B. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė kojomis gulinčiam nugara ant Å¡aligatvio grindinio nukentėjusiajam G. K. vienÄ smÅ«gį į kairę ausį, vienÄ smÅ«gį į kaklÄ , minėtų smÅ«gių sudavimu sukeldamas fizinį skausmÄ nukentėjusiajam G.

K., sudavė koja vienÄ smÅ«gį pastarajam į nugaros kairę pusę, tuo padarydamas nugaros kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ â€“ kÅ«no sužalojimÄ , nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo G. K. sveikatÄ , bei gulinčiam ant G. K. nukentėjusiajam Ž. S. sudavė kojomis vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ , vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sudavė koja vienÄ smÅ«gį į nosį, tuo pačiu metu M.

B. kojomis sudavė gulinčiam nukentėjusiajam Ž. S. vienÄ smÅ«gį į nosį, du smÅ«gius į kitas galvos vietas, vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ , bei vienÄ smÅ«gį į kairį Å¡onÄ , smÅ«gio į kairę rankÄ sudavimu padarant sužalojimÄ , nežymiai sutrikdžiusį Ž. S. sveikatÄ , o smÅ«gio į kairį Å¡onÄ sudavimu sukeliant fizinį skausmÄ Å½. S., bendrais veiksmais, aukščiau minėtų A. B. smÅ«gio koja į nosį Ž. S. sudavimu ir M. B. aukščiau nurodytais smÅ«giais: vieno smÅ«gio koja į veidÄ , dviejų smÅ«gių kojomis į įvairias galvos vietas Ž.

S. sudavimu, padarė nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ â€“ kÅ«no sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo Ž. S. sveikatÄ , tokiu bÅ«du nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo bei priimti Å¡ioje dalyje naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis Å¡ioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamo nuosprendžio suraÅ¡ymo.

Teigia, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais ir su kitų liudytojų parodymais nesutampančiais nukentėjusiųjų parodymais, neteisingai aiÅ¡kino specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis, nepagrįstai atmetė jo ir kito nuteistojo M. B., taip pat liudytojo K. B. parodymus, nevertino R. G. parodymų. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų neblaivumÄ , dėl ko jų parodymais galima remtis tik toje dalyje, kurioje Å¡iuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Apeliantas pažymi, kad teismas nenustatė konflikto tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų priežasties, bei nurodo savo įvykio versijÄ . Nurodo, kad bylos duomenimis nukentėjusieji abu patys buvo nugriuvę, tačiau teismas nevertino jų nugriuvimo aplinkybių ir galimo susižalojimo jo metu. Nuteistasis A. B. teigia, kad jam inkriminuotų smÅ«gių G. K. ir Ž. S. nepatvirtina jokie bylos duomenys, iÅ¡skyrus pačių nukentėjusiųjų nenuoseklius ir nelogiÅ¡kus parodymus. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kiek laiko Ž.

S. buvo sutrikdyta sveikata bÅ«tent dėl galvos smegenų sukrėtimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog jam nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl galvos smegenų sukrėtimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad konflikto iniciatorius buvo G. K., kuris bÅ«damas neblaivus priekabiavo prie M. B., o jis į pastarųjų konfliktÄ nesikiÅ¡o ir jokių veiksmų, kurie pažeistų vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neatliko, be to, tokių duomenų byloje ir nėra.Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir bausmės paskyrimo bei priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį – vadovaujantis BK 40 str. dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti arba vadovaujantis BK 38 str. atleisti jį baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Teigia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės jam paskyrimo yra nepagrįstas dėl materialinės ir procesinės teisės normų netinkamo taikymo. Mano, kad yra visos sÄ lygos ir pagrindai taikyti jo atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės reglamentuojančius BK 38 str. ar 40 str. ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, o teismo iÅ¡vados dėl Å¡ių normų netaikymo yra nepagrįstos. Pažymi, kad dėl inkriminuotų veiksmų prisipažino, o kad A. B. dalyvautų nusikalstamų veikų padaryme nematė, todėl teismui nurodė smurtinius veiksmus padaręs vienas.

Nuteistojo manymu, teismas netinkamai iÅ¡analizavo ir įvertino įrodymus dėl A. B. smurtinių veiksmų atlikimo, nepagrįstai Å¡io kaltę grindė nukentėjusiųjų nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų neblaivumÄ bei to sÄ lygotÄ situacijos vertinimÄ . Teigia, kad G. K. buvo tyčia Ž. S. pargriautas ant betoninių plytelių ir pats užgriuvo ant G. K., dėl ko abu susižalojo, o nukentėjusiųjų parodymų apie jiems suduotus smÅ«gius nepatvirtina kiti duomenys bei iÅ¡ dalies paneigia liudytojų A.

B., D. M., R. G., K. B. parodymai, specialisto iÅ¡vados. Pažymi, kad pripažinęs atlikęs visus objektyviai nustatytus savo veiksmus ir dėl jų kilusias pasekmes, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašęs nukentėjusiojo, atlyginęs jam padarytÄ Å¾alÄ ir su juo susitaikęs, atlyginęs žalÄ ligonių kasai, yra neteistas ir administracine tvarka nebaustas, dirbantis, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo metai ir per tÄ laikÄ jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadaręs.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti jų ginamųjų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistasis A.

B. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ginčija savo kaltę bei įrodymų vertinimÄ , o nuteistasis M. B. nesutinka su BK 38, 40 str. netaikymu jo atžvilgiu, kritikuoja teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ nuteisiant A. B. bei teismo nustatytas nukentėjusiųjų sužalojimų padarymo aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinių skundų argumentus visos bylos apimtyje, nenustatė pagrindo apeliacinių skundų tenkinimui.Apeliantai skunduose iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, tačiau Å¡ie jų argumentai grindžiami savaip apraÅ¡ytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiÅ«rėjimu ir subjektyviu apeliantų interpretuojamos jų visumos vertinimu.

Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes dėl A. B. dalyvavimo inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybių, tačiau tokie jų argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistųjų skunduose pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu.

BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Nuteistasis A. B. tvirtina, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų G.

K. ir Ž. S., taip pat liudytojų R. G., E. S. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis bei kitais bylos duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad A. B., veikdamas kartu su M. B. bendrininkų grupėje kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė Ž. S. sveikatÄ , nežymiai sutrikdė G. K. sveikatÄ ir taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra teisinga, todėl kaltę ginčijančiam apeliantui A. B., nuteistam pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir iÅ¡teisinti jį dėl to nėra jokio pagrindo.Byloje nustatyta, kad A.

B. kartu su M. B. 2015-01-16 apie 21.40 val. naudojo fizinį smurtÄ G. K. ir Ž. S. atžvilgiu. Nors A. B. neigia smurtavęs prieÅ¡ Å¡iuos asmenis, tÄ antrina su juo kartu buvęs kitas nuteistasis M. B. bei teigia jokių smÅ«gių nematęs jų draugas K. B., aukščiau nurodytos, kaltinime apraÅ¡ytos smurto vartojimo aplinkybės patvirtintos byloje esančiais ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, o M. B. ir K. B. parodymai dėl A. B. nesmurtavimo vertintini kritiÅ¡kai dėl jų suinteresuotumo ir Å¡aliÅ¡kumo.Nukentėjusysis G.

K. parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prieš jį smurtavo A. B., kuris taip pat sudavė smūgius kojomis ir Ž. S.. Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad smurtinius veiksmus prieš jį atliko abu nuteistieji. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai apie esmines prieš juos atliktų nusikalstamų veiksmų aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti.Liudytoja R. G. parodė mačiusi, kaip kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vaikinas, pagal ūgį atitinkantis M.

B., koja smÅ«giavo gulintiems G. K. ir Ž. S., o pagal Å«gį A. B. atitinkantis vaikinas tuo metu stovėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pastarosios liudytojos parodymų turinys rodo, kad R. G. matė tik dalį įvykio, be to, ji jį stebėjo tam tikrais laikotarpiais, dėmesį nukreipdama vis į kitus asmenis, taip pat muÅ¡tynių eigoje nueidama į parduotuvę apsipirkti. Todėl ta aplinkybė, kad liudytoja R. G. neparodė mačiusi A. B. vartojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtÄ , to nepaneigia.

Pastebėtina, kad liudytoja E. S. parodė mačiusi, kaip du vaikinai mušė gulintį žmogų, kuris, kaip vėliau ji pamatė, buvo Ž. S.. Teismas neturėjo pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais – tarp nuteistųjų ir šių liudytojų jokių asmeniškumų nebuvo, jie neturėjo jokio motyvo apkalbėti nuteistuosius. Be to, kad A. B. smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius parodė ir tiesiogiai įvykio nematę, bet su nukentėjusiais iš karto po įvykio bendravę liudytojai G.

K., A. B., D. D., V. A., kuriems buvo nurodyti du smurtavę asmenys.Nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastai nustatyti byloje esančiomis specialistų iÅ¡vadomis, tačiau, nuteistųjų manymu, konstatuojant nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastÄ liko neįvertintos jų nugriuvimo aplinkybės ir galimi susižalojimai jo metu. IÅ¡ tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji prieÅ¡ fizinio smurto jų atžvilgiu pavartojimÄ abu nugriuvo ant Å¡aligatvio. Nukentėjusysis G.

K. parodė, kad A. B. bandant jam suduoti smÅ«gį, Ž. S., gindamas jį, pagriovė ant Å¡aligatvio. TÄ patį parodė ir nukentėjusysis Ž. S., nuteistasis M. B., liudytoja R. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo Ž. S. veiksmus, pargriaunant G. K. ir pačiam kartu nugriÅ«nant ant Å¡aligatvio, lėmė ne kas kita, kaip nuteistojo A. B. ketinimas bei aktyvus bandymas pavartoti fizinį smurtÄ vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų – G. K. – atžvilgiu.Sutinkamai su nukentėjusiųjų parodymais, nugriuvus G.

K. gulėjo ant plytelių veidu į viršų, o Ž. S. ant G. K. veidu žemyn. Abu nukentėjusieji parodė skausmÄ pajutę ne po nugriuvimo ar dėl jo, bet nuteistiesiems pradėjus smÅ«giuoti į juos kojomis ir po jų smurto. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad G. K. buvo padarytas nugaros kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, kuris laikytinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, atsiradęs tiesioginio smÅ«gio pasekoje ir negalėjo gautis jam griÅ«nant (t. 1, b.l. 64). IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų dėl Ž.

S. padarytų sužalojimų matyti, kad jam nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau aÅ¡tuonių tiesioginių, mažai tikėtina pačiam griÅ«nant, smÅ«gių pasekoje, kurie dėl nosies kaulų lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 31, 34, 37). Å ių specialistų iÅ¡vadų duomenis, kuriais netikėti nėra pagrindo, vertinant aukščiau nurodytų duomenų dėl nukentėjusiųjų nugriuvimo priežasties ir jų padėčių nugriuvus kontekste, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų priežastingumo bei sÄ sajos su nuteistųjų neteisėtais veiksmais.

Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantų teiginiai apie nukentėjusiųjų susižalojimÄ patiems nugriÅ«nant.Apelianto A. B. manymu, nėra pagrindo teigti, jog Ž. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl galvos smegenų sukrėtimo, nes nežinoma, kiek laiko jam sutrikdyta sveikata bÅ«tent dėl galvos smegenų sukrėtimo. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikatai sutrikus ilgiau nei 10 dienų, sužalojimas bÅ«tų kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 37).

Nors byloje nėra duomenų, rodančių Ž. S. sveikatos sutrikdymo trukmę (dienų skaičiaus), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galvos smegenų sukrėtimas Ž. S., kaip sveikatos sutrikdymo padarinys, yra neginčytinai konstatuotas specialisto iÅ¡vadomis, ir jis kaltinime nurodytas ne kaip vienintelis nesunkų sveikatos sutrikdymÄ lemiantis veiksnys. Kaip minėta, Ž. S. nustatytas ir nosies kaulų lūžis, kurio pakanka konstatuoti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl Å¡alia pastarojo sužalojimo nurodymas kito nustatyto sužalojimo – galvos smegenų sukrėtimo, nors ir neįvardinant sveikatos sutrikimo dienų skaičiaus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra leistinas ir tinkamas.

Be kita ko pažymėtina, kad pastarieji abu sužalojimai yra susieti su galva, todėl atskirai sveikatos sutrikdymo dėl kiekvieno iš jų atskirai dienų skaičiaus nustatymas nagrinėjamu atveju sunkiai įmanomas ir teisinio nuteistųjų veiksmų vertinimo ir jiems taikytinų sankcijų prasme nėra reikšmingas.Nustačius, kad į veido sritį nukentėjusiajam Ž. S. smūgiavo abu nuteistieji, nesant galimybės nustatyti, kuris konkrečiai smūgis ar keli smūgiai, atlikti Ž. S., buvo lemiamas(-i) ir dėl jo (jų) atsirado žalingi padariniai – būtent nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pagrįstai konstatuota, kad tokie padariniai atsirado dėl bendrai veikusių abiejų nuteistųjų veiksmų smurtaujant prieš nukentėjusįjį Ž.

S.. Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-424/2012, 2K-62/2014).Nuteistasis A. B., ginčydamas savo kaltę, teigia apie konflikto tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų priežasties nenustatymÄ bei nurodo G.

K., kaip konflikto iniciatorių. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių nuteistųjų nurodytas aplinkybes dėl konflikto pradžios, taip pat nėra įrodymų, kad nukentėjusysis G. K. įvykio metu bÅ«tų turėjęs peilį ar kitÄ pavojų keliantį ginklÄ . Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nuteistiesiems bÅ«tų kilęs realus pavojus, grėsmė iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės ir kad pastarieji bÅ«tų ėmęsi kokių tai fizinių aktyvių veiksmų.

PrieÅ¡ingai – byloje nustatyti tik aktyvÅ«s smurtiniai nuteistųjų veiksmai suduodant smÅ«gius gulintiems ir nesiprieÅ¡inantiems nukentėjusiesiems į įvairias kÅ«no dalis, tame tarpe ir galvos (veido) sritį, t. y. gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį. Å ios aplinkybės patvirtina nuteistojo A. B. ir bendrininko M. B. veiksmų pavojingumÄ ir tyčios kryptingumÄ â€“ sÄ moningÄ veiksmÄ , skirtÄ sužaloti nukentėjusiuosius, kurie gulėjo, nesiprieÅ¡ino jokiems prieÅ¡ juos atliekamiems veiksmams.

Konstatuotina, kad A. B., kaip ir jo bendrininkas M. B., veikė suvokdamas jų atliekamų veiksmų pavojingumÄ ir dėl jų veiksmų galinčius atsirasti padarinius – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymÄ . Nors A. B. nenumatė galinčio atsirasti konkretaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo laipsnio, tačiau smurtinių veiksmų pobÅ«dis rodo, jog jį, taip pat ir M. B., tenkino bet kokio laipsnio tokio pobÅ«džio padariniai. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji muÅ¡dami nukentėjusiuosius veikė kartu, pritardami vienas kito vartotam fiziniam smurtui.Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir darant prielaidÄ apie tam tikrų nukentėjusiųjų žodžių pasakymÄ nuteistiesiems iki Å¡ių fizinio smurto pavartojimo, neblaivių nukentėjusiųjų žodžių pasakymas nėra priežastis fizinio smurto vartojimui ir tokio elgesio nepateisina, atsakomybės už jį neÅ¡alina.Kaip matyti, kaltinime nurodytus veiksmus nuteistieji padarė vieÅ¡oje vietoje – Ramygalos miestelyje, Laisvės gatvėje, prie pastate Nr. x esančios UAB „Š“ priklausančios parduotuvės, ir jie atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius – „įžūlus elgesys“.

Minėtu elgesiu A. B. ir M. B. demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ne tik sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bet jų fizinio smurto panaudojimo pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta G. K. bei nesunkiai sutrikdyta Ž. S. sveikata. Kadangi BK 284 str. 1 d. neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, Å¡ie padariniai teisingai papildomai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai apeliantÄ A.

B., taip pat ir M. B. pripažino kaltais dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. padarymo.Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, paskyrė apeliantams bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rÅ«Å¡is, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ A.

B. veiksmuose bei vienos lengvinančios aplinkybės buvimÄ M. B. veiksmuose, tinkamai įvertino A. B. ir M. B. asmenybes, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Jiems paskirtos bausmės, kurių trukmė nustatyta mažesnė nei sankcijos vidurkis, paskirtos bausmės subendrintos palankiausiu bendrinimo bÅ«du – apėmimu, be to, jų vykdymas atidėtas. Tokios apeliantams paskirtos bausmės nėra per griežtos ir, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisingos. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantams turėtų bÅ«ti Å¡velninama bausmė, byloje nenustatyta.KritiÅ¡kai vertintini apelianto M.

B. teiginiai dėl, jo nuomone, nepagrįsto BK 38, 40 str. netaikymo jo atžvilgiu. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas svarstė pastarųjų įstatymų taikymo galimybę M. B. atžvilgiu ir argumentuotai atmetė jÄ , nurodydamas iÅ¡samius tokio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais ir pabrėžia, kad BK 38, 40 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡iuos straipsnius nėra kaltininko teisė net ir esant visoms Å¡iuose straipsniuose numatytoms sÄ lygoms.Nors nuteistasis M.

B. teigia pripažįstantis savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau kaltės pripažinimas vertintinas atsižvelgiant į visÄ kaltinimo apimtį. Tuo tarpu M. B. parodymų turinys, taip pat ir jo apeliacinio skundo turinys, prieÅ¡ingai apelianto deklaravimui, patvirtina jį pripažįstant tik dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių. Nekonstatavus kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažinimo viso kaltinimo apimtyje, net ir esant kitoms BK 38, 40 str. numatytoms sÄ lygoms, Å¡ių įstatymų taikymas negalimas dėl imperatyvių sÄ lygų visumos nebuvimo.Apeliantas M.

B. skunde nurodo bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau jos teismui buvo žinomos ir skiriant bausmę tinkamai įvertintos. AntrÄ kartÄ vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. Jokių pažeidimų skiriant nuteistajam M. B. bausmę teisėjų kolegija nenustatė. IÅ¡vados dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės tinkamumo nekeičia ir jo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktos charakteristikos bei darbo sutartis.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų A.

B. ir M. B. baudžiamosios atsakomybės klausimus, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a :Nuteistųjų A.

B. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                  Valdas Ciesiūnas                                                                  Jolanta Raščiuvienė                                                                  Pranas Šimkus