2013-11-22 Nr. AB-8736-3-62-3-00784-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A858-1285/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-62-3-00784-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REALTY ADVISER“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonės Valstybės turto fondui, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REALTY ADVISER“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2011 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“; 2) įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą sutvarkyti pareiškėjos J. V. duomenis apie žemės sklypą, t. y. atstatyti iki 2012 m. sausio 9 d. buvusius duomenis bei įregistruoti pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kurio plotas 0,0562 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus visą medžiagą, susijusią su valstybei priklausančio žemės sklypo prijungimu prie pareiškėjos žemės sklypo; 4) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant Kauno rajono savivaldybės administracijos paskelbtą aukcioną, uždraudžiant pasirašyti valstybei priklausančios žemės sklypo dalies 0,0985 ha pirkimo – pardavimo sutartį.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2002 m. balandžio 30 d. iš pardavėjų P. U. ir A. U. įsigijo atskirus nekilnojamojo turto vienetus: 0,0562 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. 2 su bendro naudojimo patalpa pažymėta a-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato su priklausiniais ir kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo sandorio sudarymo pagrįstai tikėjosi, jog įsigytas žemės sklypas su jame esančiu įvažiavimu priklausys tik jai vienai. Tačiau 2012 m. liepos mėnesį ji gavo informaciją, jog jos atskiras žemės sklypas yra prijungtas prie kito žemės sklypo, todėl ji yra to žemės sklypo bendrasavininkė. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, jog iki 2012 m. sausio 9 d. dienos pareiškėja buvo vienintelė jai priklausančio žemės sklypo savininkė, o bendrasavininke tapo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 pagrindu. Nurodė, jog tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, tiek ir kiti teisės aktai gina asmens nuosavybės teisę. Šiuo atveju dėl nesuprantamų ir neaiškių priežasčių pareiškėja neteko vienintelės žemės sklypo savininkės statuso, prie jos žemės sklypo buvo prijungtas dar kitas žemės sklypas ir pareiškėja tapo viena iš žemės sklypo bendrasavininkių, toks atliktas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmas akivaizdžiai yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisės aktams. Pažymėjo, jog žemės sklypų sujungimo ir įregistravimo, kaip vieno bendro žemės sklypo, veiksmai galėjo būti atlikti tik sutinkant pačiai pareiškėjai J. V., tačiau jokių sutikimų pareiškėja nebuvo davusi. Pagal šiuo metu neteisėtai parengtus ir įregistruotus dokumentus, esamu įvažiavimu jau galės naudotis ir kitas žemės sklypo bendrasavininkis, dėl to kils naujas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat, jei pareiškėja norės parduoti savo žemės sklypą, turės gauti kito bendrasavininkio sutikimą ir pan.

Nurodė, jog atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė pareiškėjai apie tai nežinant. Apie minėtą įsakymą jai tapo žinoma tik prieš pat skelbiant viešą aukcioną dėl gretimo žemės sklypo pardavimo, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės dalyvauti viešame aukcione, kurio metu gretimas žemės sklypas buvo parduotas. Pareiškėja pabrėžė, kad jai nesuprantamas ginčijamo administracinio akto turinys. Šiame įsakyme yra formaliai išvardinti teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo", tačiau nėra tiksliai nurodyta, kokiomis konkrečiomis teisės normomis remiantis atskiras nekilnojamojo turto objektas buvo sujungtas su kitu žemės sklypu ir tapo bendra daline nuosavybe, nesuprantamos administracinio akto priėmimo priežastys, nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo galima iš privačios nuosavybės paimti nekilnojamojo turto objektą, nesant pareiškėjos valios ir sutikimo, ir padaryti jį bendrosios dalinės nuosavybės objektu, taip pat pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios paskirties. Pažymėjo, jog ginčo objektas yra kultūros paveldo teritorijoje. Teisės aktai valstybės institucijoms leidžia atlikti tik tai, kas tiesiogiai juose nurodyta, o kas nėra nurodyta, valstybės institucijoms neleidžiama atlikti. Atsakovo veiksmai, priimant skundžiamą įsakymą, buvo neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 turi būti panaikintas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 56-59) į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad namų valdos žemės sklypas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymu Žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo".

Apie žemėtvarkos projekto papildymo svarstymą buvo pranešta viešai teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja jame nedalyvavo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnija 2011 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-227 informavo NŽT, kad pareiškėja buvo kviesta suderinti sklypo ribas ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, tačiau kviestu laiku neatvyko. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai, Kadastro nuostatai) 32 punktas numato, jog kadastrinius matavimus atliekantis matininkas turi nustatyti ir riboženkliais paženklinti (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribas arba atstatyti sunaikintus anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženklius.

Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – ir Kviestiniai asmenys). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Minėto nutarimo 32 punkte taip pat yra numatyta, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Todėl atsakovas manė, kad Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas buvo sudarytas nepažeidžiant minėto nutarimo nuostatų, nes pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) geodeziniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti dar 1998 m. spalio 7 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 05-5856, minėto sklypo riboženkliai buvo išlikę.

Pažymėjo, kad kadastrinių matavimų byla buvo parengta laikantis Nuostatų reikalavimų, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti ginčijamą įsakymą dėl kadastrinių duomenų patikslinimo. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Žemės sklypų taisyklės) 7 punktas numato, kad kai gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. formuojamas vienas sklypas, nustatant bendraturčiams tenkančias dalis.

Akcentavo, kad pastatas – gyvenamasis namas (trijų ir daugiau butų pastatai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, t. y. 1/2 pareiškėjai J. V. ir 50/100 UAB „BALTIC REALTY ADVISER", todėl buvo teisinis pagrindas bendro sklypo suformavimui, remiantis Žemės sklypų taisyklių 7 punkto pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REALTY ADVISER“ (toliau – ir UAB „BALTIC REALTY ADVISER“) atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, jog ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 buvo tik patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. 1547 kv. m. ploto gyvenamosios paskirties žemės sklypas buvo suformuotas 2009 m. spalio 28 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2079 ir 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, todėl 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 nuginčijimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurs, nes minėtas įsakymas yra išvestinio pobūdžio, skirtas administracinių aktų, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas įgyvendinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (40)3R-2705 (b. l. 99) teismui nurodė, jog pritaria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą išdėstytiems argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas nurodė, jog neturėdami teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 9 ir 12 straipsniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2002 m. birželio 30 d. notariškai patvirtinta sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo iš P. U. ir A. U. 0,562 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esančiame gyvenamajame name (1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2-ą butą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su priklausiniais: ½ dalimi ūkinio pastato 2I1m ir kiemo rūsiu 310b. Minėta sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto viešame registre. 0,562 ha žemės sklypą P. U. buvo įsigijęs 1996 m. kaip asmeninio ūkio privatizavimo objektą pagal valstybinės žemės sutartis. 1997 m. buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, 1998 m. spalio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.05-5856 patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypas suformuotas kaip atskiras nekilnojamo turto objektas (b. l. 52-54), į kurį buvusio savininko nuosavybės teisės įregistruotos nuo 1998 m. spalio 7 d. ( b. l. 10).

Nurodė, jog Žemės tvarkymo bylos duomenys patvirtina, kad tuo pačiu adresu tame pačiame name 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys kiti du butai (1-as ir 3-as) kartu su ūkinio pastato dalimi nuosavybės teise priklausė Kauno rajono savivaldybės tarybai. 2009 m. spalio 28 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2079 patvirtintas 1547 kv. m. ploto kitos paskirties (ne žemės ūkio veiklai) ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriuo siūloma Kauno apskrities viršininko administracijai sudaryti panaudos sutartį su Kauno rajono savivaldybe dėl 994 kv. m. šios žemės sklypo dalies.

Nustatė, kad 2011 m. gegužės 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnija raštu Nr. S-227 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama priimti sprendimą dėl 1547 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir įteisinimo Nekilnojamojo turto registre, iš kurio pagal nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto plotą 994 kv. m. priskirti Kauno rajono savivaldybei, o 553 kv. m. – J. V.. 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas patikslintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo Kauno rajono savivaldybei ir J. V. suformuotas (duomenys neskelbtini) 0,1547 ha kitos paskirties žemės sklypas.

Pažymėjo, kad ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 buvo patikslinti žemės sklypo ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nurodant sklypo plotą 0,1547 ha, iš kurio 0,0562 dalis tenka J. V., 0,0985 dalis – valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai, kuri viešo aukciono būdu buvo parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „BALTIC REALTY ADVISER.

Teismas pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) normos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėdama Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, apie šią procedūrą ir jos metu priimtą sprendimą privalėjo informuoti žemės sklypo bendraturtę J. V., nes jos teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, tačiau pareiškėja apie tai nebuvo informuota Kadastro nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo numatyta tvarka.

Atsakovo argumentą, kad pareiškėja 2011 m. gegužės 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos raštu Nr. S-227 buvo kviesta suderinti žemės sklypo ribas ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, tačiau kviestu laiku neatvyko, pirmosios instancijos teismas atmetė. Nurodė, kad prieš priimant ginčijamą įsakymą dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, buvo surašytas 2009 m. gegužės 4 d. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Minėtame akte J. V. nėra pasirašiusi. Jos parašo nėra ir GEO LTD parengtame 2009 m. rugsėjo 22 d. 1547 kv. m. plane, nors jos pavardė yra nurodyta prie asmenų, kurie turi išreikšti poziciją dėl sutikimo su paženklintomis žemės sklypo ribomis. Pabrėžė, kad 2009 m. gegužės 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte įrašas dėl riboženklių išlikimo padarytas kita rašysena, todėl minėtos aplinkybės patikimumas teismui kėlė abejonių.

Nurodė, kad šiuo atveju buvo surašytas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, todėl, teismo nuomone, privalėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1.2-32.1.1.5 punktų nustatytų reikalavimų dėl suinteresuotų asmenų kvietimo į šią procedūrą. Nuostatų 32.1.1 punktas numato, jog žemės sklypo ribos paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (Nuostatų 32.1.1.2 p.). Teismas akcentavo, kad konkrečiu atveju administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad Nuostatuose numatytos procedūros, įpareigojančios pranešti sklypo bendraturčiui apie žemės sklypų ribų nustatymo veiksmus, būtų buvę laikytasi. Nuostatuose nėra įtvirtintas suinteresuoto asmens informavimas apie žemės sklypo ribų nustatymo veiksmus pranešant per seniūną, todėl darytina išvada, jog pareiškėja nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka informuota apie procedūrą, dėl kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Apie priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai taip pat nebuvo pranešta. Šią aplinkybę atsakovas pripažįsta ( b.l. 36).

Pažymėjo, jog 1998 m. spalio 7 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 05-5856 buvo patikslinti P. U. (jo teises vėliau perėmė J. V.) priklausiusio 0,0562 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal jo užsakytus geodezinius matavimus ir 1997 m. rugpjūčio 17 d. parengtą Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, tačiau, teismo nuomone, net ir išlikus minėto žemės sklypo riboženkliams, pareiškėja kaip sklypo bendrasavininkė privalėjo būti kviečiama nustatant 1547 kv. m. bendro sklypo matavimus. Nustatant jo ribas, turėjo būti surašomas bendro žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Kadangi buvo atliekamos bendro, naujai suformuoto, o ne atskiro žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūros, todėl atsakovo nurodyti Nuostatų 32.1.1.1, 32.1.1.6 punktai konkrečiu atveju negalėjo būti taikomi.

Teismas nurodė, kad iš esmės nėra aiškūs skundžiamo sprendimo priėmimo teisiniai motyvai, nes nenurodė, kokiomis minėtų teisės aktų konkrečiomis normomis remiamasi, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, priimdamas jį, neišdėstė aplinkybių, pagrindžiančių faktinį minėto sprendimo priėmimo pagrindą.

Pabrėžė, kad pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai sprendimas nėra aiškus ir suprantamas. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat negalėjo nurodyti konkrečių teisės normų, kuriomis remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

Akcentavo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog būtent ginčijamo sprendimo pagrindu pareiškėjai yra įregistruotos 562/1547 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal ankstesnius viešojo registro duomenis jai buvo įregistruotas žemės sklypas kaip atskiras (o ne bendrosios nuosavybės) nekilnojamojo turto objektas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjai ginčijamas sprendimas sukelia teisines pasekmes ir gali būti savarankišku ginčo dalyku, ginant pažeistas teises, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ argumentus, kuriais teigiama, jog ginčijamas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, laikė nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, darė išvadą, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs kadastrinių duomenų patikslinimo tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nepranešant apie kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą buvo pažeistos jos teisės ir teisės aktų reikalavimai. Kadangi priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, šie procedūriniai pažeidimai sudarė pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), nepasisakant dėl kitų skunde išdėstytų argumentų.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC REALTY ADVISER“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. V. skundą atmesti ir priteisti UAB „BALTIC REALTY ADVISER" patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde (b. l. 133-136) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos ginčijamas administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 yra tik išvestinis, priimtas siekiant įgyvendinti pagrindini ankstesnį administracinį aktą – 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo", kurio pagrindu, vadovaujantis Noreikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, buvo suformuotas 0,1547 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl nesukeliantis tiesioginiu teisiniu pasekmių, kadangi ginčijamu aktu buvo tik patikslinti žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nurodant sklypo plotą, 1547 ha, iš kurio 0,0562 dalis tenka J. V., o 0,0985 dalis – valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai.

2. Šioje administracinėje byloje skundžiami atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos veiksmai (skundžiamas 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107) kildinami iš galiojančio 2011 m. birželio 10 d. Nacionalines žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis administracinis aktas, kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo žemės sklypas pareiškėjos nuomone jos teisių nepažeidžia (tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493 neskundžiamas), darytina išvada, kad ginčijamas administracinis aktas objektyviai nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjos subjektinių teisių.

3. Iš Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog būtent ginčijamo sprendimo pagrindu pareiškėjai J. V. buvo įregistruotos 562/1547 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau tai nereiškia, kad šį sprendimą nuginčijus teismo tvarka, bus apgintos J. V. teisės ir teisėti interesai, kadangi teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu), net ir įsiteisėjus pirmos instancijos teismo sprendimui, nepasikeistų – pats procesas butų iš esmės beprasmis - J. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo 562/1547 dalis netaptų atskiru turto objektu, kadangi asmens turinčio teisę teikti prašymą dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo prašymo pagrindu, kadastriniai duomenys būtų patikslinti analogiškai ginčijamiems.

4. Palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BALTIC REALTY ADVISER" patektų į absoliučiai neapibrėžtą teisinę situaciją, kuri akivaizdžiai pažeistų jo teises bei teisėtus interesus, taip pat įsiteisėjus pirmos instancijos teismo sprendimui, neaiškios būtų ginčijamo teismo sprendimo pasekmės, kadangi UAB „Baltic Realty Adviser" yra sąžiningas ir teisėtas 985/1547 dalies žemės sklypo, įgyto 2012 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1935, savininkas. Tačiau jo, kaip teisėto žemės sklypo dalies savininko, teisės disponuoti daiktu (žemės sklypu), atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant detalųjį planavimą, bus apribotos, kadangi žemės sklypas suformuotas 2011 m. birželio 10 d. įsakymu, kuris nėra ginčijamas, tačiau nėra jo ribų.

5. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ir pritaikė teisės normas šioje administracinėje byloje, dėl ko, nepagrįstai nustatė procedūrinius pažeidimus bei tuo pagrindu tenkino pareiškėjos skundą. Apie žemėtvarkos projekto papildymo svarstymą buvo pranešta viešai teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja ginčo žemės sklypo suformavimo procese nedalyvavo. Darytina išvada, kad dėl pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo) susiklostė tokia situacija, kuriai užkirsti kelią buvo laikas ir priemonės.

Pareiškėja J. V. atsiliepime (b. l. 173-176) į trečiojo suinteresuoto asmens UAB “BALTIC REALTY ADVISER“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad:

1. Atsakovas, kurio teises ir pareigas labiausiai lietė šis aukščiau nurodytas teismo sprendimas, apeliacinio skundo nepateikė, iš to daroma išvada, jog atsakovas sutiko su tokiu priimtu sprendimu ir jo panaikinimu. Ginčo žemės sklypas, kuris kaip atskiras turtinis vienetas buvo suformuotas 1998 metais, J. V. buvo įsigytas kaip atskiras turtinis vienetas, turintis atskirą unikalų numerį, pagal kurį galima identifikuoti šį žemės sklypą, taip pat buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, t. y. buvo nustatytos aiškios šio žemės sklypo ribos.2002 m. balandžio 30 d. J. V. tapo teisėta atskiro ir savarankiško žemės sklypo savininke.

2. Pareiškėja netikėtai sužinojo, jog yra pardavinėjami kiti butai tame pačiame name, kuriame ji turi įsigijusi butą. Tuomet pradėjo labiau domėtis vykstančiais procesais, kreipėsi į atitinkamas institucijas ir sužinojo, kad pareiškėjai priklausantis atskiras savarankiškas žemės sklypas yra prijungtas prie valstybinio žemės sklypo. Dėl šios priežasties, pareiškėja tapo bendrasavininke su Lietuvos valstybe, o vėliau ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB "BALTIC REALTY ADVISER". Nepraleisdama įstatymuose numatyto 30 dienų termino pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo.

3. Skundžiamas administracinis aktas nėra išvestinis, nes jo pagrindu buvo įregistruota nuosavybė. Jeigu šis aktas būtų išvestinis, tuomet jis nebūtų pateiktas Valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir nebūtų sukūręs atitinkamų teisinių pasekmių.

4. Apeliantas turėjo pareigą pasidomėti apie įsigijamą nekilnojamojo turto objektą, ar jis suformuotas nepažeidžiant kitų asmenų teisių, ar nebus kokių nors ginčų ir kt. Todėl šiuo atveju, apeliantas turi teisę kreiptis į atitinkamą instituciją, su kuria jis sudarė sutartį, dėl jos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

5. Visi žemes reformos veiksmai turi būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, tačiau vykdomi žemės reformos veiksmai negali daryti įtakos pareiškėjos teisėms, kadangi jos turimas žemės sklypas nepatenka į žemės reformos sudėtį. Pareiškėjos turimas žemės sklypas nepatenka į Lietuvos Respublikos žemes fondą, todėl bet kokie sprendimai, įsakymai yra negaliojantys nuo jų priėmimo dienos ta apimtimi, kuria tokiais įsakymais daroma įtaka J. V. teisėms ir pareigoms.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju iš pareiškėjos nuosavybė yra paimta pažeidžiant teisės aktus, taip buvo šiurkščiai pažeista tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir kiti teisės aktai. Pareiškėjai nežinant, jos privati nuosavybė buvo prijungta prie kitos nuosavybės, jos neinfomavus buvo suformuotas vienas bendras žemės sklypas ir pareiškėja tapo tik bendrasavininke bendrame žemės sklype. Tokie veiksmai grubiai ir šiurkščiai pažeidė J. V. teises ir teisėtus interesus. Kadangi ji niekada nepageidavo būti bendrasavininke su kuo nors ir turėti atitinkamas dalis, o ne atskirą žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 177-179) į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Papildomai nurodo, kad:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Iš byloje esančių dokumentų, matyti, jog palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos teisinė padėtis liktų neaiški, kaip ir apelianto. Apelianto teisės bus ribojamos, sklypo ribos administraciniu aktu liktų neapibrėžtos. Esant tokiam neformaliam procedūros pažeidimui, nėra pagrindo pripažinti ginčijamą administracinį aktą neteisėtu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 165-167) į apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują – atmesti pareiškėjos J. V. skundą.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir pritaria trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ nurodytiems argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prisideda (b. l. 170-171 ) prie trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BALTIC REALTY ADVISER“ apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9.)-1832 ir pateiktą kadastrinių matavimų bylą.

Pareiškėja nesutinka su nustatytu kadastrinių duomenų patikslinimu ir teigia, jog skundžiamo įsakymo tekstas yra nesuprantamas ir nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 25 ir 29.7 punktus žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pagal Taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (Taisyklių 29.8.5 p.), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 29.9. p.). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 32.1.1-5 punktuose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą ir byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie žemės sklypo formavimą, kuris buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493. Pareiškėja kaip žemės sklypo bendrasavininkė privalėjo būti kviečiama nustatant 1547 kv. m. bendro sklypo matavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo informuota tik viešai 2011 m. gegužės 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos raštu Nr. S-227, tačiau nebuvo laikytasi privalomos Nuostatų 32 punkte įtvirtintos atliekamų veiksmų, nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo metu, tvarkos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. gegužės 4 d. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pareiškėja nėra pasirašiusi bei jos parašo nėra ir GEO LTD parengtame 2009 m. rugsėjo 22 d. 1547 kv. m. plane, nors jos pavardė yra nurodyta prie asmenų, kurie turi išreikšti poziciją dėl sutikimo su paženklintomis žemės sklypo ribomis.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis jų tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiomis konkrečiai teisės aktų normomis remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs kadastrinių duomenų patikslinimo tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos skunde teikiamus argumentus dėl jos pažeistų teisių ir siekiamo rezultato pradėtoje byloje. Akivaizdu, kad pareiškėja nenori būti aptariamo žemės sklypo bendrasavininke. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ginčijamas sprendimas sukelia teisines pasekmes ir gali būti savarankišku ginčo dalyku ginant pareiškėjos nurodomas pažeistas teises. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 panaikinimas pareiškėjos siekiamų pasekmių savaime nesukels, kadangi ne skundžiamo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-3107, bet Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pagrindu pareiškėjai ir Kauno rajono savivaldybei buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, pareiškėjos skunde teikiami argumentai iš esmės susiję būtent su šio akto teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja skunde ir kituose proceso dokumentuose iš esmės neginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107 turinio, t. y. juo tikslinamų kadastro duomenų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo rašto teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar turės įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nuginčijus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-3107, be kita ko, liks galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493, kuriuo ir buvo suformuotas aptariamas žemės sklypas. Kol šis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, tol jis yra teisėtas ir galiojantis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas administracines bylas teismas privalo būti aktyvus, t. y. išaiškinti ir pasiūlyti pareiškėjams patikslinti nurodytą skunde ar suformuluoti naują skundo dalyką (esant reikalui, išaiškinti teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą terminą atitinkamam reikalavimui pareikšti) taip, kad būsimu procesiniu sprendimu pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas galėtų būti realiai apginti, o kartu ir byla išnagrinėta iš esmės.

Atsižvelgusi į paminėtus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas, turi būti panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas pareiškėjai turėtų išaiškinti jos teisę skųsti tinkamą administracinį aktą, kurio pagrindu ginčas gali būti išspręstas iš esmės, taip pat (esant reikalui) teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ panaikinimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tik įgyvendinus šią teismui tenkančią pareigą bus nustatytos visos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios liko neįvertintos pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjos skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC REALTY ADVISER“ apeliaciniu skundu taip pat siekia prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010) yra išaiškinęs, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, šiuo klausimu teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje. Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas, apeliacinės instancijos teismui dėl procesinės teisės pažeidimų grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiame etape nesvarstytinas ir jis bus sprendžiamas priėmus teismo sprendimą, kuriuo byla bus išnagrinėta iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REALTY ADVISER“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti pareiškėjos J. V. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys