Legislator Case Law & Legislation
0a351983-5aca-4bba-b3c8-f74f8089cecd AI generated

0a351983-5aca-4bba-b3c8-f74f8089cecd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0a351983-5aca-4bba-b3c8-f74f8089cecd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. 1S-39-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.                                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D.

Legislator headnote

AI generated

0a351983-5aca-4bba-b3c8-f74f8089cecd · Vilniaus apygardos teismas: R. manymu, jei jis nesilaikys įstatymų, teismas bet kada gali priimti sprendimÄ jį grÄ Å¾inti į pataisos namus. Nuteistojo D. R. skundas atmestinas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistÄ jį D. R. – Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, kad bÅ«damas laisvėje pastarasis nenusikals, nes pastarojo asmeninės nuostatos bei kiti duomenys rodo, jog toks pasitikėjimas pastarajam dar negali bÅ«ti suteiktas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. 1S-39-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.                                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D.

R. (toliau – D. R. arba nuteistasis) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN) Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ dėl D. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : D. R. 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį – ir jam paskirta 2 (dviejų) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. kovo 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, bei D. R. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugpjūčio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. vasario 12 d. – 3 metai ir 8 dienos. 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Komisija, atsižvelgdama į D. R. mažėjančiÄ Å¾emÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ (sumažėjo nuo 39 iki 35 balų), įvykdytas Komisijos rekomendacijas, individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , nuobaudų neturėjimÄ , į tai, kad pastarasis net 3 kartus skatintas, jog jis VPN įgijo specialybę, buvo aktyvus dalyvaudamas reabilitacijos programose, taip pat į tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius, turi tikslus susijusius su Å¡eimos puoselėjimu ir darbine veikla bei į tai, kad jis sutiko, jog jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, padarė iÅ¡vadÄ , kad D.

R. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo laikymÄ si, ir tuo pagrindu taikė jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti minėtÄ Komisijos nutarimÄ . Teismas sutiko, jog D. R. atžvilgiu egzistuoja BVK 157 straipsnyje numatytų formalių sÄ lygų visetas, kuris bÅ«tinas asmeniui taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Visgi, teismas pabrėžė, jog nors D. R. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu per paskutinį laikotarpį sumažėjo 4 balais (39 – 4 = 35) ir yra priskiriama prie žemos rizikos, tačiau ji ir toliau yra nedaug žemesnė nei maksimali žemos rizikos riba, lygi 40 balų. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad paleistas į laisvę D. R. nenusikals, nes pastarasis ne tik daug kartų teistas, tačiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors jo sÄ lygų tuo atveju pastarasis nepažeidė, vėliau jis vėl nusikalto, o ir bausmės atlikimo metu buvo keletÄ kartų baustas už rėžimo pažeidimus.

Ä®vertinęs tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje numatyta, jog D. R. problemų sprendimo įgÅ«džiai yra prasti; jog jo ateities tikslai yra abstraktÅ«s; kad pastarasis neutralizuoja nusikaltimus savo fizinės sveikatos problemomis, kaltina valstybės politikÄ dėl nepasirÅ«pinimo juo, teismas konstatavo, kad D. R., kuris Å¡iuo metu yra atlikęs tik Å¡iek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, paleidimas į laisvę prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, todėl Å¡iuo metu lygtinis paleidimas jam negali bÅ«ti taikomas.

Nuteistasis pateikė skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties. Skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir Komisijos nutarimÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinti ir jį paleisti į laisvę. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas labiau rėmėsi D. R. charakterizuojančiais duomenimis iÅ¡ jo praeities ir neatsižvelgia į aplinkybių visumÄ , kuri jį teigiamai charakterizuoja: lygtinio paleidimo klausimÄ teismas sprendžia visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taikytas reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ .

Pasak nuteistojo, Komisija nusprendė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , ir pastarojo įsitikinimu, 8 Komisijos nariai apsvarstė visus jo poelgius. Teismui nepagrįstai nepakako žemos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nors teismų praktikoje yra į tai atsižvelgiama, o taip pat neliko įvertinta jo negalia, jog jis yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ . Pasak nuteistojo, sprendimÄ priėmusi teisėja rėmėsi BVK 157 straipsniu, o ne bausmės tikslais, prioritetu laikydama jo nubaudimo tikslÄ . D. R. remdamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo, teigia, jog taikant lygtinį paleidimÄ , jis galėtų bÅ«ti anksčiau laiko su artimaisiais ir integruotis į visuomenę, prieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, nes nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

D. R. manymu, jei jis nesilaikys įstatymų, teismas bet kada gali priimti sprendimÄ jį grÄ Å¾inti į pataisos namus. Nuteistojo D. R. skundas atmestinas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistÄ jį D. R. – Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, kad bÅ«damas laisvėje pastarasis nenusikals, nes pastarojo asmeninės nuostatos bei kiti duomenys rodo, jog toks pasitikėjimas pastarajam dar negali bÅ«ti suteiktas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

Teismas pažymi, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kad bÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materiali lygtinio paleidimo sÄ lyga).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad D. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 35 balais (pažymėtina, jog pirmÄ jį kartÄ svarstant galimÄ D. R. lygtinio paleidimo klausimÄ rizika įvertinta 39 balais).

Pažymėtina, jog nemaÅ¾Ä dalį (20 balų) nuteistojo nusikalstamumo rizikos sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Visgi, taip pat nemaÅ¾Ä dalį minėtos rizikos sudaro ir dinaminiai veiksniai (juos D. R. turi galimybę sumažinti) - 15 balų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje gali kisti Å¡iose sferose – 1) didelės finansinės skolos, 2) nesugebėjimas atpažinti problemų bei jų sprendimo įgÅ«džių stoka;

3) pateisinantis požiÅ«ris į savo nusikalstamÄ veikÄ . Minėtame dokumente pabrėžiama, kad D. R. neutralizuoja nusikaltimus savo fizinės sveikatos problemomis, kaltina valstybės politikÄ už nepasirÅ«pinimÄ juo; jog jam sunku atpažinti kylančias problemas, ir nors yra linkęs svarstyti savo elgesį, jį planuoti, negeba numatyti neigiamų savo veikimo pasekmių, labiau yra linkęs nepaisyti kitų žmonių interesų ir patenkinti savo poreikius; nors jis iÅ¡sako norÄ nebenusikalsti ir turi tikslų, jie yra labai abstraktÅ«s, paremti priklausomybe nuo kitų aplinkybių buvimo, sunkiai konkretizuojami ir efektyviai įgyvendinami (teikimo l. 9).

Minėtų argumentų kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, jog lygtinis paleidimas asmeniui taikomas tuo atveju, kai įvertinus daugybę aplinkybių, minimų BVK 157 straipsnyje, susiformuoja objektyvus ir tvirtas įsitikinimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Tačiau byloje esantys duomenys aukÅ¡tesniojo teismo, kaip ir apylinkės teismo, neįtikina, kad D. R. bent jau Å¡iuo metu laisvėje sugebės veikti teisėtu bÅ«du, ypač atsižvelgus į tai, kad jis nėra kritiÅ¡kas savo anksčiau atliktų veiksmų atžvilgiu - pastarajam vis dar bÅ«tina dalyvauti VPN organizuojamose reabilitacijos programose, perprasti priimtino elgesio visuomenėje ypatumus ir prisiimti atsakomybę už neteisėtÄ veikimÄ praeityje.

Å iame kontekste skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog nuteistojo įsitikinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos galimybės klausimÄ , bÅ«tina įvertinti pastarojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taikytas reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ . Å ių argumentų atžvilgiu, apygardos teismas pabrėžia, jog D. R. bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, tačiau jam taikytos ir drausminės nuobaudos; byloje nėra duomenų apie tai, kad D.

R. bÅ«tų atlyginęs (ar deda pastangas) nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ ar dengtų kitas skolas bei pateisina Å¡iÄ aplinkybę sunkia liga. Minėti argumentai, D. R. negebėjimo kritiÅ¡kai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių kontekste, stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad pastarasis bÅ«damas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti Å¡iÄ , nors santykinai ir žemÄ , rizikÄ yra realiai įgyvendinamos ir iÅ¡imtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

Pabrėžtina, kad nors D. R. teigia, jog Komisija jo situacijÄ Ä¯vertino objektyviau, pati Komisija spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimÄ nebuvo vieninga – vienas iÅ¡ Komisijos narių pateikė atskirÄ jÄ nuomonę ir siÅ«lė netaikyti jam lygtinio paleidimo (teikimo l. 5), kas taip pat turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo. Teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad D. R. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , jog įgytų teismo pasitikėjimÄ , yra visiÅ¡kai pagrįstos ir adekvačios.

Apylinkės teismas pabrėžė, jog D. R. praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepaisant to, kad lygtinio paleidimo laiku jis nepažeidė jo sÄ lygų, nuteistasis vėliau vėl darė turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Taigi siekdamas to, kad jam, kaip praeityje valstybės pasitikėjimo nepateisinusiam asmeniui, vėl bÅ«tų taikomas minėtas institutas, D. R. tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (likusi neatlikto bausmės dalis virÅ¡ija 3 metus) turi imtis svarių veiksmų, siekdamas įrodyti esÄ s vertas dar kartÄ juo patikėti (t. y. tokiam asmeniui natÅ«raliai keliami didesni pasitikėjimo reikalavimai nei asmens, kuriam iki tol minėtas institutas netaikytas, atžvilgiu).

Teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dėl galimo nepagrįsto baudimo tikslo jo atžvilgiu akcentavimo, yra nepagrįsti. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip iÅ¡reikÅ¡ti pasitikėjimÄ nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis bÅ«damas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę. Nuteistasis siekdamas Å¡io instituto taikymo turi bÅ«ti padaręs atitinkamas iÅ¡vadas bei bÅ«ti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu prieÅ¡ingu teisei ir tai tolesnio bausmės atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaiÅ¡tingu elgesiu bei požiÅ«rio į savo veiksmus kaita.

Tokios iÅ¡vados bÅ«tinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ - jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , teismas negali daryti iÅ¡vados, kad D. R. yra padaręs pakankamÄ ir bÅ«tinÄ pažangÄ , kad lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu bÅ«du bus įgyvendinti.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. R. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     ArÅ«nas Budrys                                                                                                           Jurgita Kolyčienė                                                      Ernestas RimÅ¡elis            Â