0a351983-5aca-4bba-b3c8-f74f8089cecd · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedByla Nr. 1S-39-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.                                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos KolyÄienÄs ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi nuteistojo D.
Legislator headnote
AI generated0a351983-5aca-4bba-b3c8-f74f8089cecd · Vilniaus apygardos teismas: R. manymu, jei jis nesilaikys įstatymų, teismas bet kada gali priimti sprendimÄ jį grÄ Å¾inti į pataisos namus. Nuteistojo D. R. skundas atmestinas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakÄ tvirtinti Komisijos nutarimÄ ir lygtinai paleisti į laisvÄ nuteistÄ jį D. R. â Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, kad bÅ«damas laisvÄje pastarasis nenusikals, nes pastarojo asmeninÄs nuostatos bei kiti duomenys rodo, jog toks pasitikÄjimas pastarajam dar negali bÅ«ti suteiktas.
Full text
Byla Nr. 1S-39-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.                                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos KolyÄienÄs ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi nuteistojo D.
R. (toliau â D. R. arba nuteistasis) skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų (toliau â VPN) Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â Komisija) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ dÄl D. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t Ä : D. R. 2014 m. gegužÄs 8 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį â ir jam paskirta 2 (dviejų) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. kovo 6 d.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžiu skirta bausme, bei D. R. paskirta galutinÄ subendrinta 7 (septynerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. BausmÄs vykdymo pradžia â 2013 m. rugpjÅ«Äio 20 d., bausmÄs vykdymo pabaiga â 2021 m. vasario 20 d. Neatliktos bausmÄs dalis 2018 m. vasario 12 d. â 3 metai ir 8 dienos. 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Komisija, atsižvelgdama į D. R. mažÄjanÄiÄ Å¾emÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ (sumažÄjo nuo 39 iki 35 balų), įvykdytas Komisijos rekomendacijas, individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , nuobaudų neturÄjimÄ , į tai, kad pastarasis net 3 kartus skatintas, jog jis VPN įgijo specialybÄ, buvo aktyvus dalyvaudamas reabilitacijos programose, taip pat į tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius, turi tikslus susijusius su Å¡eimos puoselÄjimu ir darbine veikla bei į tai, kad jis sutiko, jog jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad D.
R. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos užtikrintų bausmÄs tikslų realizavimo bei teisingumo principo laikymÄ si, ir tuo pagrindu taikÄ jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkÄs teismas atsisakÄ patvirtinti minÄtÄ Komisijos nutarimÄ . Teismas sutiko, jog D. R. atžvilgiu egzistuoja BVK 157 straipsnyje numatytų formalių sÄ lygų visetas, kuris bÅ«tinas asmeniui taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.
Visgi, teismas pabrÄžÄ, jog nors D. R. nusikalstamo elgesio rizika bausmÄs atlikimo metu per paskutinį laikotarpį sumažÄjo 4 balais (39 â 4 = 35) ir yra priskiriama prie žemos rizikos, taÄiau ji ir toliau yra nedaug žemesnÄ nei maksimali žemos rizikos riba, lygi 40 balų. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad paleistas į laisvÄ D. R. nenusikals, nes pastarasis ne tik daug kartų teistas, taÄiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors jo sÄ lygų tuo atveju pastarasis nepažeidÄ, vÄliau jis vÄl nusikalto, o ir bausmÄs atlikimo metu buvo keletÄ kartų baustas už rÄžimo pažeidimus.
Ä®vertinÄs tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje numatyta, jog D. R. problemų sprendimo įgÅ«džiai yra prasti; jog jo ateities tikslai yra abstraktÅ«s; kad pastarasis neutralizuoja nusikaltimus savo fizinÄs sveikatos problemomis, kaltina valstybÄs politikÄ dÄl nepasirÅ«pinimo juo, teismas konstatavo, kad D. R., kuris Å¡iuo metu yra atlikÄs tik Å¡iek tiek daugiau nei pusÄ jam paskirtos bausmÄs, paleidimas į laisvÄ prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, todÄl Å¡iuo metu lygtinis paleidimas jam negali bÅ«ti taikomas.
Nuteistasis pateikÄ skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties. Skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti minÄtÄ nutartį ir Komisijos nutarimÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinti ir jį paleisti į laisvÄ. Skunde nurodoma, kad apylinkÄs teismas labiau rÄmÄsi D. R. charakterizuojanÄiais duomenimis iÅ¡ jo praeities ir neatsižvelgia į aplinkybių visumÄ , kuri jį teigiamai charakterizuoja: lygtinio paleidimo klausimÄ teismas sprendžia visapusiÅ¡kai įvertinÄs nuteistojo asmenybÄ, jo elgesį visos bausmÄs atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taikytas reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ .
Pasak nuteistojo, Komisija nusprendÄ jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , ir pastarojo įsitikinimu, 8 Komisijos nariai apsvarstÄ visus jo poelgius. Teismui nepagrįstai nepakako žemos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nors teismų praktikoje yra į tai atsižvelgiama, o taip pat neliko įvertinta jo negalia, jog jis yra sukÅ«rÄs Å¡eimÄ . Pasak nuteistojo, sprendimÄ priÄmusi teisÄja rÄmÄsi BVK 157 straipsniu, o ne bausmÄs tikslais, prioritetu laikydama jo nubaudimo tikslÄ . D. R. remdamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis dÄl lygtinio paleidimo, teigia, jog taikant lygtinį paleidimÄ , jis galÄtų bÅ«ti anksÄiau laiko su artimaisiais ir integruotis į visuomenÄ, prieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmÄ, nes nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
D. R. manymu, jei jis nesilaikys įstatymų, teismas bet kada gali priimti sprendimÄ jį grÄ Å¾inti į pataisos namus. Nuteistojo D. R. skundas atmestinas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakÄ tvirtinti Komisijos nutarimÄ ir lygtinai paleisti į laisvÄ nuteistÄ jį D. R. â Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, kad bÅ«damas laisvÄje pastarasis nenusikals, nes pastarojo asmeninÄs nuostatos bei kiti duomenys rodo, jog toks pasitikÄjimas pastarajam dar negali bÅ«ti suteiktas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdÄ individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmÄs atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.
Sprendžiant klausimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmÄs atlikimo metu, jam taikytos socialinÄs reabilitacijos priemonÄs bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybÄs (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .
Teismas pažymi, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo, kad bÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materiali lygtinio paleidimo sÄ lyga).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruoÅ¡Äs gyvenimo tikslų siekti tik teisÄtomis priemonÄmis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad D. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema â skalÄje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 35 balais (pažymÄtina, jog pirmÄ jį kartÄ svarstant galimÄ D. R. lygtinio paleidimo klausimÄ rizika įvertinta 39 balais).
PažymÄtina, jog nemaÅ¾Ä dalį (20 balų) nuteistojo nusikalstamumo rizikos sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nÄra galimybÄs sumažinti: ankstesni nusikaltimai, bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Visgi, taip pat nemaÅ¾Ä dalį minÄtos rizikos sudaro ir dinaminiai veiksniai (juos D. R. turi galimybÄ sumažinti) - 15 balų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje gali kisti Å¡iose sferose â 1) didelÄs finansinÄs skolos, 2) nesugebÄjimas atpažinti problemų bei jų sprendimo įgÅ«džių stoka;
3) pateisinantis požiÅ«ris į savo nusikalstamÄ veikÄ . MinÄtame dokumente pabrÄžiama, kad D. R. neutralizuoja nusikaltimus savo fizinÄs sveikatos problemomis, kaltina valstybÄs politikÄ už nepasirÅ«pinimÄ juo; jog jam sunku atpažinti kylanÄias problemas, ir nors yra linkÄs svarstyti savo elgesį, jį planuoti, negeba numatyti neigiamų savo veikimo pasekmių, labiau yra linkÄs nepaisyti kitų žmonių interesų ir patenkinti savo poreikius; nors jis iÅ¡sako norÄ nebenusikalsti ir turi tikslų, jie yra labai abstraktÅ«s, paremti priklausomybe nuo kitų aplinkybių buvimo, sunkiai konkretizuojami ir efektyviai įgyvendinami (teikimo l. 9).
MinÄtų argumentų kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pabrÄžia, jog lygtinis paleidimas asmeniui taikomas tuo atveju, kai įvertinus daugybÄ aplinkybių, minimų BVK 157 straipsnyje, susiformuoja objektyvus ir tvirtas įsitikinimas, kad nuteistasis laisvÄje gali gyventi laikydamasis visuomenÄje nustatytų normų. TaÄiau byloje esantys duomenys aukÅ¡tesniojo teismo, kaip ir apylinkÄs teismo, neįtikina, kad D. R. bent jau Å¡iuo metu laisvÄje sugebÄs veikti teisÄtu bÅ«du, ypaÄ atsižvelgus į tai, kad jis nÄra kritiÅ¡kas savo anksÄiau atliktų veiksmų atžvilgiu - pastarajam vis dar bÅ«tina dalyvauti VPN organizuojamose reabilitacijos programose, perprasti priimtino elgesio visuomenÄje ypatumus ir prisiimti atsakomybÄ už neteisÄtÄ veikimÄ praeityje.
Å iame kontekste skundÄ nagrinÄjantis teismas pažymi, jog nuteistojo įsitikinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos galimybÄs klausimÄ , bÅ«tina įvertinti pastarojo asmenybÄ, jo elgesį visos bausmÄs atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taikytas reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ . Å ių argumentų atžvilgiu, apygardos teismas pabrÄžia, jog D. R. bausmÄs atlikimo metu buvo ne tik skatintas, taÄiau jam taikytos ir drausminÄs nuobaudos; byloje nÄra duomenų apie tai, kad D.
R. bÅ«tų atlyginÄs (ar deda pastangas) nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ ar dengtų kitas skolas bei pateisina Å¡iÄ aplinkybÄ sunkia liga. MinÄti argumentai, D. R. negebÄjimo kritiÅ¡kai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dÄl jų kilusių pasekmių kontekste, stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad pastarasis bÅ«damas laisvÄje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybÄs mažinti Å¡iÄ , nors santykinai ir žemÄ , rizikÄ yra realiai įgyvendinamos ir iÅ¡imtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.
PabrÄžtina, kad nors D. R. teigia, jog Komisija jo situacijÄ Ä¯vertino objektyviau, pati Komisija sprÄsdama jo lygtinio paleidimo klausimÄ nebuvo vieninga â vienas iÅ¡ Komisijos narių pateikÄ atskirÄ jÄ nuomonÄ ir siÅ«lÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo (teikimo l. 5), kas taip pat turi reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl nuteistojo skundo pagrįstumo. Teismo vertinimu, minÄtos abejonÄs bei nuostata, kad D. R. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , jog įgytų teismo pasitikÄjimÄ , yra visiÅ¡kai pagrįstos ir adekvaÄios.
ApylinkÄs teismas pabrÄžÄ, jog D. R. praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, taÄiau nepaisant to, kad lygtinio paleidimo laiku jis nepažeidÄ jo sÄ lygų, nuteistasis vÄliau vÄl darÄ turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Taigi siekdamas to, kad jam, kaip praeityje valstybÄs pasitikÄjimo nepateisinusiam asmeniui, vÄl bÅ«tų taikomas minÄtas institutas, D. R. tolesnio laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu (likusi neatlikto bausmÄs dalis virÅ¡ija 3 metus) turi imtis svarių veiksmų, siekdamas įrodyti esÄ s vertas dar kartÄ juo patikÄti (t. y. tokiam asmeniui natÅ«raliai keliami didesni pasitikÄjimo reikalavimai nei asmens, kuriam iki tol minÄtas institutas netaikytas, atžvilgiu).
Teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dÄl galimo nepagrįsto baudimo tikslo jo atžvilgiu akcentavimo, yra nepagrįsti. Jokie tarptautiniai teisÄs aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip iÅ¡reikÅ¡ti pasitikÄjimÄ nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmÄs tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis bÅ«damas paleistas į laisvÄ anksÄiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebÄs gyventi laisvÄje gerbdamas teisÄ ir visuomenÄ. Nuteistasis siekdamas Å¡io instituto taikymo turi bÅ«ti padarÄs atitinkamas iÅ¡vadas bei bÅ«ti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu prieÅ¡ingu teisei ir tai tolesnio bausmÄs atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaiÅ¡tingu elgesiu bei požiÅ«rio į savo veiksmus kaita.
Tokios iÅ¡vados bÅ«tinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ - jog nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmÄ ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , teismas negali daryti iÅ¡vados, kad D. R. yra padarÄs pakankamÄ ir bÅ«tinÄ pažangÄ , kad lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmÄs tikslai tokiu bÅ«du bus įgyvendinti.
Taigi, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nÄra pagrindo. TeisÄjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. R. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisÄjai                                                     ArÅ«nas Budrys                                                                                                           Jurgita KolyÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Ernestas RimÅ¡elis            Â