2024-12-18 Nr. AB-18461-3-61-3-02836-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2596-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02836-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.1; 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HTF Group“ (pagal Juridinių asmenų registrą – „Htf group“) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Htf group“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S127923 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas Migracijos departamentui vertinant, jog pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tokią išvadą atsakovas grindė tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Htf group“ (toliau – ir Bendrovė), ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal Trūkstamų profesijų sąraše įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo reikalavimų krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, nes turimų transporto priemonių skaičius nesuderinamas su Bendrovėje įdarbintų vairuotojų skaičiumi. Atsakovas atliko vertinimą, ar Bendrovė vykdo veiklą, skaičiuodamas jam priklausančias transporto priemones bei darbuotojų skaičių, tačiau netiksliai ir neapibrėžtai nurodė, jog Bendrovė taip pat teikia naujus tarpininkavimo raštus dėl naujų darbuotojų. Atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl manė, jog pateikti duomenys, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės ir kad yra nelegalios migracijos grėsmė. Šios atsakovo išvados vertintinos kaip nepagrįstos prielaidos, kurios iš esmės pažeidžia jo interesus, nes Sprendimas buvo priimtas neobjektyviai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, buvo pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatyti ne pavieniai faktai, o visetas juridinių faktų, kurie susieti su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek teisės aktų, tiek teismų praktikos reikalavimus. Sprendimo turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas vertino pareiškėjo galimybes ir siekį dirbti Bendrovėje, o nustatytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neatitinka teisės aktuose nustatyto leidimo išdavimo tikslo. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Sprendime aiškiai nurodytos sąlygos, kurių jis neatitinka, būtent tai, kad Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos (krovininio kelių transporto), pareiškėjas nebus įdarbintas pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal sutartą darbo funkciją. Sprendime pateiktos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės ir jų įvertinimas, leidęs daryti pagrįstą išvadą, kad yra teisėti pagrindai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Htf group“ nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. D. skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 11 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Htf group“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas 2024 m. sausio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2401-LLG-4261, remiantis tuo, jog UAB „Htf group“ ketina jį įdarbinti pagal profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).

7.2. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam nebuvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė turėdamas 2023 m. lapkričio 13 d. išduotą leidimą laikini gyventi, kuris galioja iki 2025 m. lapkričio 13 d. Asmuo niekada nėra dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

7.3. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20240111-008436 nurodė ekonominės veiklos rūšį – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonominės veiklos kodas – 4940). Tačiau valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovė vykdo krovininio kelių transporto veiklą (ekonominės veiklos kodas – 4941) ir statybos baigiamuosius darbus (ekonominės veiklos kodas – 4339). Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, Bendrovė turėjo 15 EBKR licencijos kopijų, leidžiančių vežti krovinius tarptautiniais maršrutais.

7.4. Bendrovei nuosavybės bei nuomos teise priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7 – krovininės, o 10 EBKR licencijos kopijų susieta su konkrečiomis transporto priemonėmis. Bendrovėje dirbo 82 darbuotojai, iš kurių 44 – tarptautinio krovinių vežimo vairuotojai. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo vairuotojais, tačiau tik 4 transporto priemonės buvo tinkamos dalyvauti viešajame eisme. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad įmonė turėjo daugiau vairuotojų nei krovininių transporto priemonių, tinkamų vežimo veiklai vykdyti.

7.5. Dėl šių aplinkybių Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Bendrovė neturi pakankamai transporto priemonių viešajame eisme ir negali užtikrinti nuolatinio darbo užsieniečiams, įskaitant pareiškėją. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi pateikti duomenys neatitiko tikrovės ir buvo nustatyta nelegalios migracijos grėsmė.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis leidimo laikinai gyventi išdavimo aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Be to, Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad pareiškėjo darbdavys UAB „Htf group“ nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir pareiškėjas realiai Trūkstamų profesijų sąraše esančią profesiją – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją – atliks ne UAB „Htf group“, tačiau Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis. Ši aplinkybė Migracijos departamentui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį UAB „Htf group“, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, kadangi Sprendime atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo tikslu ir kai buvo priimamas Sprendimas, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų. Teismas nurodė, kad, priimant Sprendimą, nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas įdarbintas UAB „Htf group“ ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas UAB „Htf group“ neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti UAB „Htf group“. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, o Bendrovės veiklos vertinimas. Sprendimu Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo įdarbinimo UAB „Htf group“ aplinkybių ir pareiškėjo su Bendrove sudarytos darbo sutarties turinio bei aplinkybių, ar pareiškėjas nėra sudaręs darbo sutarčių su sprendime nurodytomis Vokietijos įmonėmis. Nors Sprendime Migracijos departamentas, įvertinęs UAB „Htf group“ veiklą, minėjo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, tačiau šio teiginio tiesiogiai nesusiejo su pareiškėjo įdarbinimo aplinkybėmis bei darbo sutarties turiniu. Teismas nurodė, jog esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo įdarbinimo sąlygų atitiktis Įstatymui, o ne Bendrovės veiklos organizavimo vertinimas. Šiuo atveju atsakovas nenurodė faktinio Sprendimo pagrindo, o Sprendime apie UAB „Htf group“ veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas UAB „Htf group“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad teisinis pagrindas Sprendime nurodytas netiksliai, kadangi atsakovas jame aiškiai nenurodė, kurio ar kurių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygų neatitiko pareiškėjas.

11. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 papunkčių reikalavimų, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vertino UAB „Htf group“ vykdomos veiklos atitiktį Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitiktį Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams.

12. Panaikinęs Migracijos departamento Sprendimą, teismas įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

13. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1–2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, vertino byloje pareiškėjo pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovo 722,50 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

14. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiojo suinteresuoto asmens naudai, teismas pažymėjo, jog kartu su banko išrašu, patvirtinančiu 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, nėra pateikta PVM sąskaita-faktūra ar kiti dokumentai, detaliai nurodantys suteiktas teisines paslaugas, jų apimtį bei laiką, todėl prašymas nepagrįstas dėl išlaidų pagrįstumo trūkumo. Teismas taip pat pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokio atsiliepimo ar kito procesinio dokumento šioje byloje, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis jam buvo suteiktos teisinės paslaugos, ar jos buvo būtinos ir kokia apimtimi jos prisidėjo prie bylos nagrinėjimo. Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis pasyvumas rodo, kad jo dalyvavimas byloje galimai buvo minimalus arba nereikšmingas, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „Htf group“ už advokato teisinę pagalbą.

III. 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Htf group“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą, t. y. priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš atsakovo, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde vadovaujasi bylinėjimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus dokumentus ir paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tai lėmė netinkamai išspręstą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. UAB „Htf group“ atstovas 2024 m. spalio 14 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su priedais, o taip pat 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą MK Nr. 437, išrašytą už susipažinimą su administracine byla Nr. eI2-11495-428/2024, paaiškinimų teikimą ir atstovavimą, klientui atsiskaičius už teisines paslaugas – ir įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo, kurio pusėje į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas darbdavys (Bendrovė), naudai, UAB „Htf group“ taip pat turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų, neviršijančių galimo priteisti dydžio, atlyginimą, todėl teismas privalėjo tenkinti Bendrovės prašymą.

17. Pareiškėjas R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių normų taikymo ir aiškinimo aspektu ir teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje, pateikė prašymą jas atlyginti laiku, tačiau teismas nepagrįstai minėto prašymo netenkino.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo motyvais, kuriais buvo atmestas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir nurodo, kad Bendrovė nepateikė atsiliepimo į skundą, tačiau 2024 m. spalio 14 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir priedus, o 2024 m. spalio 15 d. – išrašą iš banko dėl apmokėjimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo aktyvus tapo tik likus vienai dienai prieš numatytą teismo posėdį ir jo pateikti teismui dokumentai jau buvo pateikti Migracijos departamento, kuriuos atsakovas buvo pateikęs su atsiliepimu į skundą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie teismui nebuvo žinomi, teikiami paaiškinimai ir dokumentai analogiškose bylose, o tai leidžia spręsti apie tokių paaiškinimų ir dokumentų teikimo nereikalingumą ir abejones dėl tokių teisinių paslaugų būtinumo. Taigi Bendrovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirtų išlaidų ir bylos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokėjo Bendrovė, Bendrovės ir pareiškėjo advokatai priklauso tai pačiai advokatų kontorai, o tai leidžia daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas, kai pareiškėjo ir Bendrovės siekiai ir argumentai sutampa dėl bylos nagrinėjimo esmės ir baigties. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai prašo priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S127923, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui R. D. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigojo pareiškėjo 2024 m. sausio 11 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Htf group“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatęs, kad prašymas nepagrįstas dėl išlaidas pagrindžiančių dokumentų trūkumo.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus šiuo aspektu. Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kita sprendimo dalis nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

25. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2401-LLG-4261, remiantis tuo, jog Bendrovė ketina jį įdarbinti pagal profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, byloje teikė rašytinius paaiškinimus, kurie, jo manymu, yra reikšmingi tinkamai ir teisingai bylą išnagrinėti (el. b. II t.), prašė pareiškėjo skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, Bendrovė, įsipareigojusi jį įdarbinti, taip pat įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino iš esmės dėl išlaidas pagrindžiančių įrodymų trūkumo. Tačiau, patikrinus bylą šiuo aspektu, nustatyta, kad Bendrovė buvo atstovaujama pagal 2023 m. gruodžio 13 d. teisinių paslaugų sutartį advokato Mindaugo Kazlausko (el. b. II t., l. 65–67), kuriam UAB „Htf group“ 2024 m. spalio 14 d. sumokėjo 605 Eur (Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 90030) pagal jo pateiktą 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 437 už susipažinimą su administracine byla Nr. eI2-11495-428/2024 (pareiškėjas R. D.), paaiškinimų pateikimą ir atstovavimą (el. b. II t., l. 6), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

29. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 878,56 Eur (2 196,4 Eur x 0,4), taigi trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 605 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ši suma priteistina Bendrovei iš atsakovo.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, nepagrįstai netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, UAB „Htf group“ iš atsakovo Migracijos departamento priteisiant 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Paduodamas apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 11,25 Eur, todėl jam priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis.

32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo Migracijos departamento 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias grindžia 2024 m. lapkričio 15 d. atstovavimo sutartimi, 2024 m. lapkričio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/11-15 bei 2024 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 777777.

33. Nors bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį (nebuvo dėstomi sudėtingi teisės klausimai) bei nedidelę apimtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintina perpus, t. y. iki 100 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Htf group“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Htf group“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pakeisti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Htf group“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Htf group“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą apeliacinės instancijos teismui.

Priteisti pareiškėjui R. D. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė