2018-03-21 Nr. AB-6029-3-61-3-00720-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-671-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00720-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Draudelių melioracijos sistemų naudotojų asociacijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Draudelių melioracijos sistemų naudotojų asociacija (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3R-35(AG-422/01-2015) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. BRK-10105(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. BRK-10105(12.4)); 3) įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti Asociacijai visą paramos sumą, t. y. 266 058,79 Eur. Vėliau pareiškėjo atstovas advokatas V. J. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 36–42) patikslino, jog prašo įpareigoti Agentūrą išmokėti Asociacijai likusią paramos sumą, t. y. 12 221,21 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VAGK sprendimu buvo atmestas Asociacijos skundas dėl NMA sprendimo Nr. BRK-10105(12.4) panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti Asociacijai visą paramos sumą (266 058,79 Eur). Paaiškino, jog Agentūra pritaikė sankciją pagal NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1 priedo lentelės 7 eilutės nuostatą, kurios turinys – pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, ko Agentūra nenustatė, tačiau vis tiek pritaikė sankciją.

Pareiškėjo manymu, Agentūra neturėjo teisinio pagrindo taikyti sankciją už pažeidimą, kurio Asociacija nepadarė, nes pirkimo laimėtoju buvo paskelbtas kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis tiekėjas. Be to, NMA sprendime Nr. BRK-10105(12.4) nenurodyta, kad Agentūra nustatė, jog pirkimų laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (rėmėsi administracinėmis bylomis Nr. A756-700/2008 ir Nr. A756-422/2009), toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nepadarė pažeidimo, už kurį gali būti pritaikyta 5 proc. dydžio sankcija. Akcentavo, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VPĮ) 3 straipsnio 1 punktu, siekdamas užtikrinti lygiateisiškumą, nediskriminavimą, abipusį pripažinimą ir proporcingumą, privalėjo pirkimo reikalavimus susieti su pasiūlymo kaina, nes pigiau darbus atliekančiam tiekėjui būtų sunkiau atitikti bendrus su įvykdytų objektų verte susijusius reikalavimus, lyginant su brangiau darbus atliekančiu tiekėju.

Minėti reikalavimai buvo apibrėžti tiksliai („0,8 siūlomos objekto vertės“; „0,7 siūlomos objekto vertės“), o pranešant tiekėjui apie atitiktį minėtiems reikalavimams buvo įvardinta, kokios sumos iš tiekėjo pateiktų įvykdytų objektų sąrašų atitinka minėtus reikalavimus. Taigi, tiekėjas, žinodamas, kokią kainą siūlė, žinojo, ar atitinka minėtus reikalavimus, nors pareiškėjas tai sužinojo tik po antrojo (pasiūlymo kainos) voko atplėšimo ir tik tuomet, matydamas, kad tiekėjas atitinka visus pirkimo reikalavimus, paskelbė jį nugalėtoju.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato V. J., taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 43).

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti VAGK sprendimą.

4. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. pateikė NMA paraišką Nr. 1IG-KS-13-1-007497-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. spalio 21 d. sudarė paramos sutartį Nr. 1IG-KS-13-1-007497-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 27 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą reg.

Nr. 1IG-KS-13-1-007497-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymas). Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo Mokėjimo prašymą, 2015 m. gruodžio 8 d. išsiuntė pareiškėjui sprendimą Nr. BRK-10105(12.4), kuriame nurodė, kad pareiškėjui suteikiama 253 837,58 Eur paramos suma vietoje prašytos 266 058,79 Eur paramos sumos, pripažinus netinkama finansuoti 12 221,21 Eur paramos sumą melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Sprendime Nr. BRK-10105(12.4) Agentūra nustatė, kad pareiškėjas pirkimo sąlygose netiksliai apibrėžė ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus (konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 kvalifikaciniai reikalavimai).

Agentūra, remdamasi VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgomis Nr. AC-38-1 ir Nr. AC-39-1), teigė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, turėjo patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir vėliau, dalyviams pranešęs apie patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atlikti bendrą pasiūlymo vertinimą. Tačiau Asociacija, netiksliai apibrėžusi kvalifikacinius reikalavimus, negalėjo tinkamai įvertinti tiekėjo atitikties pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 eilutėse nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir 2015 m. gegužės 8 d.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis informuodama tiekėją apie atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams su išlyga, kad „atitiktį pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 1 ir 2 dalių reikalavimams turės galimybę patikrinti tik po pasiūlymo kainos dalies atplėšimo, kadangi reikalavimai susiję su siūloma objekto verte“, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 7 dalį ir Asociacijos vadovo 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Supaprastintos taisyklės) 49 punktą.

Atsakovas pažymėjo, kad konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 kvalifikaciniai reikalavimai suformuluoti taip, jog jų turinys tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo siūlomo pirkimo objekto, t. y. rangos darbų, kainos, tokiu būdu, konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 kvalifikacinių reikalavimų turinys yra neapibrėžtas ir neaiškus, nes priklauso nuo kiekvieno tiekėjo pasiūlymo kainos. Tokie kvalifikaciniai reikalavimai objektyviai neatitinka tikslumo ir aiškumo reikalavimų. Kvalifikaciniai reikalavimai, išreikšti tiekėjo pasiūlymo kainos proporcine dalimi (0,8 ar 0,7), savo pobūdžiu yra kintami ir atskirų tiekėjų atžvilgiu gali būti skirtingo turinio, priklausomai nuo pasiūlytos kainos.

Dėl šios priežasties, pirkimo sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 kvalifikaciniai reikalavimai taip pat neatitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo kriterijų, be to, pasirinkta formuluotė leidžia tiekėjams tam tikra apimtimi manipuliuoti siūloma pirkimo objekto kaina, siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus. Netikslūs ir neaiškūs pirkimo sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 kvalifikaciniai reikalavimai neleidžia nustatyti, kokie konkrečiai pajėgumai ir patirtis laikoma minimalia ir pakankama tinkamam pirkimo sutarties vykdymui. Taigi, pareiškėjas, būdamas perkančioji organizacija, netinkamai įgyvendino savo diskreciją pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir nustatė aiškumo, tikslumo, skaidrumo bei lygiateisiškumo kriterijų neatitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, todėl negalėjo tinkamai įvertinti tiekėjų kvalifikacijos.

Agentūros manymu, pareiškėjas, netinkamai nustatęs minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat negalėjo tinkamai atlikti tolesnę pirkimo procedūrą. Pareiškėjo sprendimas dėl tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams buvo suformuluotas su išlyga (pareiškėjo 2015 m. gegužės 8 d. pranešimas 3477775 tiekėjui per CVP IS priemones), todėl pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 7 dalį ir Supaprastintų taisyklių 49 punkto nuostatas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo procedūrų atribojimo ir jo reikšmės, šio atribojimo esmė – kvalifikaciniai duomenys negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y.

įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį; perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (rėmėsi LAT išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. 3K-3-323/2009 ir Nr. 3K-3-126/2010).

Taigi, perėjęs į pasiūlymų kainos vertinimo stadiją ir atplėšęs vokus su tiekėjų siūlomomis kainomis, pareiškėjas neteisėtai grįžo į ankstesnę pirkimo stadiją ir pakartotinai vertino tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 reikalavimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai atliko pirkimo procedūrą ir pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 7 dalį, 39 straipsnio 6 dalį bei Supaprastintų taisyklių 49 punkto nuostatas. Šiame kontekste atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 3D-478 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 125 punktą, jeigu paramos gavėjas nesilaiko paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžia paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaiko paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, nustatytos Administravimo taisyklėse. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) (2013 m. rugpjūčio 20 d. redakcija) 197.4 punktą, paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Metodiką (2014 m. birželio 18 d. redakcija). Vadovaujantis Metodikos 1 priedo lentelės 7 eilute, Metodikos 7.2 punktu ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nustatyto pažeidimo pobūdį, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui taikytina 5 proc. dydžio sankcija, o sankcijos dydis, vadovaujantis Metodikos 7.2 punktu, skaičiuotinas nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.

Pagal Metodikos 1 priedo 7 eilutę už nustatytą pažeidimą pareiškėjui galėjo būti taikoma 25 proc. dydžio sankcija. Tačiau sankcija gali būti mažinama pagal Metodikos 10 punktą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mastą, pobūdį ir pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai, skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Atitinkamai Agentūra, įvertinusi konkrečios situacijos aplinkybes, skyrė pareiškėjui mažiausią 5 proc. sankciją, nes nustatė dvi iš trijų aplinkybių, kai galimas sankcijos sumažinimas: vykusioje pirkimo procedūroje pirkimo laimėtoju nebuvo nustatytas kitas tiekėjas ir buvo įgyvendintas racionalus lėšų panaudojimo principas; sankcijos dydis skaičiuotinas nuo konkrečiai investicijai apskaičiuotos paramos sumos.

Atsakovas papildomai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė teisės normų reikalavimus, o Agentūra vertino ne tiekėjo kvalifikaciją, todėl tai, kad tiekėjas atitiko kvalifikacinius reikalavimus, ginčo atveju Agentūros sprendimui ir motyvacijai neturi teisinės reikšmės. Be to, Agentūra nurodė šaltinį (teisės normą), kodėl tokia sankcija taikoma (mažinama nuo 25 proc. iki 5 proc.), t. y. nurodė Metodiką, 1 priedo 7 eilutę, taip pat nurodė, kad egzistuoja dvi sąlygos, kurioms esant sankcija gali būti mažinama nuo 25 proc. iki 5 proc.

Atsakovas, remdamasis VAĮ 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A556-2134/2012 ir Nr. A756-450/2010, pabrėžė, kad ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, jame aiškiai nurodyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos sutarties dėl paramos nuostatos, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–22) prašė teismo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra.

6. Ministerija nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 21 d. paramos sutartimi Nr. 1IG-KS-13-1-007497-PR001 įsipareigojo įgyvendinti projektą „Draudelių MSNA ir valstybinių melioracijos sistemų bei jų statinių rekonstrukcija“. 2015 m. birželio 9 d. raštu pareiškėjas Agentūrai pateikė projekto rangos darbų pirkimo dokumentus vertinimui atlikti. Agentūra, įvertinusi pateiktus dokumentus, pateikė pareiškėjui 2015 m. liepos 15 d. išvadą Nr. BRK-6620(15.6) (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad, pareiškėjas pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygose netiksliai apibrėžė ekonominės ir finansinės būklės bei techninių ir profesinių pajėgumų įrodymo kvalifikacinius reikalavimus (konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 eilutės), todėl negalėjo tinkamai įvertinti tiekėjo atitikties konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 eilutėse nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams, dėl to, 2015 m. gegužės 8 d.

CVP IS priemonėmis (3477775 pranešimas) informuodamas tiekėją apie atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams su išlyga, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 7 dalies ir Supaprastintų taisyklių 49 punkto nuostatas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Metodikos 1 priedo 7 punktu, pareiškėjui turėtų būti taikoma 5 proc. dydžio sankcija, o sankcijos dydis skaičiuotinas nuo konkrečiai investicijai apskaičiuotos paramos sumos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, 2015 m. liepos 20 d. apskundė ją Ministerijai, kuri 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 3JA-425-332 nurodė, kad Metodikos 1 priedo 7 punkte nurodyta sankcija taikoma už netinkamą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, paaiškino pažeidimo turinį, nurodydama, jog šis pažeidimas padarytas, kai laimėtoju yra paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija), kartu atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje nenurodyta, jog Agentūra būtų nustačiusi, kad pirkimų laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, todėl toks sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų.

Ministerija išreiškė nuomonę, kad Agentūra turėtų priimti naują sprendimą, kuris atitiktų VAĮ reikalavimus. Agentūra 2015 m. spalio 16 d. raštu Nr. BRK-8984(15.6) (toliau – ir Raštas) informavo Ministeriją ir pareiškėją, kad, pakartotinai įvertinus pareiškėjo pirkimą, naujų aplinkybių nenustatyta, todėl Išvada lieka galioti. Pareiškėjui dėl minėtos Išvados kreipusis į VAGK, Komisija sprendimu Nr. 3R-495(AG-350/05-2015) pareiškėjo skundą atmetė, konstatavusi, kad Išvada nėra galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Agentūra ginčijamu sprendimu Nr. BRK-10105(12.4) nutarė pareiškėjui pagal Mokėjimo prašymą taikyti 5 proc. dydžio sankciją, šis sprendimas priimtas tokiais pat motyvais, kaip ir Išvada, dėl sprendimo Nr. BRK-10105(12.4) pareiškėjas pateikė skundą VAGK. Ministerija atsiliepime Komisijai nurodė, kad: pareiškėjui pritaikyta Metodikos 1 priedo 7 punkte nurodyta sankcija, kuri taikoma už netinkamą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, kai laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija); sprendime Nr. BRK-10105(12.4) nenurodyta, kad Agentūra būtų nustačiusi, jog pirkimų laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, todėl toks sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų.

VAGK sprendime pritarta NMA sprendimo Nr. BRK-10105(12.4) argumentams, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas netiksliai apibrėžė kvalifikacinius reikalavimus, jis negalėjo tinkamai įvertinti tiekėjo atitikties konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 eilutėse nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl konstatuota, kad Agentūra pagrįstai pritaikė pareiškėjui Metodikos 1 priedo 7 punkte nurodytą sankciją, ir pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu (b. l. 49–61) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VAGK 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3R-35(AG-422/01-2015) bei NMA 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. BRK-10105(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigojo Agentūrą priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui paramos sumą teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 183,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su pareiškėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai pritaikė Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymų tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 1 priedo lentelės 7 eilutės (2013 m. rugpjūčio 20 d. redakcija) nuostatą, kurios turinys – pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, kadangi Agentūra to nenustatė. Teismas pabrėžė, kad byloje net nėra ginčo dėl to, jog pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis tiekėjas: Agentūra atsiliepime į skundą nurodė, kad tai, jog „tiekėjas atitiko kvalifikacinius reikalavimus, ginčo atveju Agentūros sprendimui ir motyvacijai neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas pažeidė teisės normų reikalavimus“. Vadinasi, atsakovas ultra vires pritaikė Metodikos 1 priedo lentelės 7 eilutės (2013 m. rugpjūčio 20 d. redakcija) nuostatą, todėl skundžiamas NMA 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. BRK-10105(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintinas kaip stokojantis teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad dėl tų pačių argumentų naikintinas ir VAGK 2016 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 3R-35 (AG-422/01-2015).

9. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti Asociacijai visą paramos sumą, t. y. 266 058,79 Eur, o pareiškėjo atstovas advokatas rašytiniuose paaiškinimuose prašė įpareigoti Agentūrą išmokėti Asociacijai likusią paramos sumą, t. y. 12 221,21 Eur. Teismas šį prašymą tenkino ir įpareigojo NMA priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui paramos sumą teisės aktuose nustatyta tvarka.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą (rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi). Tačiau teismas akcentavo, kad proceso šaliai suteikta teisė gauti tik pagrįstų ir racionalių išlaidų, susijusių su konkrečios bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Atitinkamai teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo advokatas parengė rašytinius paaiškinimus, kurie materializuoja teisinių konsultacijų teikimą ir dokumentų teisinę analizę, tačiau teismo posėdis truko tik 17 min., todėl atstovavimo teisme laikas laikomas 0 min. (rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punktu). Taigi, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų tenkinimo procentą (100 proc.), teismas nurodė, kad pareiškėjui priteistina suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sudarytų 308,76 Eur (771,90 Eur × 0,4 = 308,76 Eur) (rėmėsi Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais) bei 29 Eur žyminio mokesčio. Tačiau, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas konstatavo, kad ši administracinė byla nebuvo sudėtinga, nes pareiškėjo argumentaciją ypač palengvino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pozicija, todėl sprendė, kad pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina dar 50 proc. ir priteistina suma sudaro 154,38 Eur + 29,00 Eur = 183,38 Eur.

III. 11. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64–69), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

12. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčijamuose Agentūros ir Komisijos sprendimuose išdėstytus argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog NMA sprendimu Nr. BRK-10105(12.4) pareiškėjui pritaikyta sankcija tariamai yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Atsakovas papildomai pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju teismas sprendime akcentuoja tik vieną Metodikos 1 priedo 7 eilutėje apibrėžto pažeidimo dalį, neatsižvelgdamas į tai, jog sankcija pagal Metodikos 1 priedo 7 eilutę gali būti skiriama ir tuo atveju, kai teikėjų kvalifikacija nebuvo įvertinta pakankamai.

Tuo tarpu bylos faktinės ir teisinės aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pirkimą pareiškėjas atliko netinkamai – nustatė neaiškius ir neapibrėžtus kvalifikacinius reikalavimus, nesilaikė pirkimų vykdymo tvarkos, dėl ko negalėjo pakankamai patikrinti tiekėjų kvalifikacijos. Atsakovas pažymi, kad pranešimą dėl atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams pareiškėjas tiekėjams išsiuntė dar nežinodamas ir, dėl netinkamai suformuluotų kvalifikacijos reikalavimų, negalėdamas žinoti, ar visi tiekėjai, kurie perėjo į sekantį pirkimo etapą (kainos vertinimą) atitiko nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Tai reiškia, kad sprendimą dėl tiekėjų tinkamumo pareiškėjas priėmė pakankamai nepatikrinęs jų kvalifikacijos. Taigi, atsakovo manymu, šiuo atveju Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimą ir, remdamasi Metodikos 1 priedo 7 eilute, skyrė pareiškėjui 5 proc. sankciją. Atsakovas kartu akcentuoja, kad Metodikos 11 punktas įtvirtina, jog tuo atveju, jei nustatoma Metodikoje neaprašytų pirkimų pažeidimų, pirkimų dokumentus vertinantys Agentūros darbuotojai turėtų elgtis vadovaudamiesi analogiškais principais, taikydami artimiausią pagal turinį pažeidimo aprašymą, taip pat atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį bei pasekmes.

Tuo tarpu, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, netinkamas kvalifikacijos vertinimas nagrinėjamu atveju laikytinas nustatytu. Be to, pažeidimo nustatymo teisinis pagrindas yra įtvirtintas Administravimo taisyklių 153.1, 197.1.2 ir 197.4 punktuose, Įgyvendinimo taisyklių 33.2 ir 35.1 punktuose, Paramos sutarties 5.4 punkte, kaip aiškiai nurodoma ir pačiame Agentūros sprendime Nr. BRK-10105(12.4). Apibendrindamas, atsakovas tvirtino, kad minėtame Agentūros sprendime aiškiai atsispindi pažeidimo nustatymui reikšmingos faktinės aplinkybės, taikomos teisės aktų nuostatos, sankcijos dydžio apskaičiavimo tvarka, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

13. Pareiškėjas Draudelių melioracijos sistemų naudotojų asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 81–86) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas pažymi, kad Metodikos 1 priedo 7 eilutėje įtvirtintas pažeidimas yra siejamas būtent su netinkamu tiekėjų kvalifikacijos nustatymu. Tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei NMA, nei VAGK nenustatė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis laimėtojas. Tuo tarpu pareiškėjas, apibrėždamas ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus, dalį jų (2 lentelės 1 ir 2 eilutėse) susiejo su pasiūlymo kaina būtent siekdamas užtikrinti, jog viešajame pirkime galėtų dalyvauti kuo platesnis ratas tiekėjų ir pigiau darbus atliekančiam tiekėjui nebūtų eliminuota teisė dalyvauti viešajame pirkime. Be to, pirkimo sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 eilutėse numatyti kriterijai apibrėžti konkrečiais dydžiais („0,8 siūlomos pirkimo objekto vertės“ ir „0,7 siūlomos pirkimo objekto vertės“), suteikiančiais galimybę objektyviai ir visapusiškai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją. Taigi, pareiškėjas, pasirinkdamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir susiedamas dalį kvalifikacinių reikalavimų su siūlomo objekto verte, užtikrino, jog pigiau darbus atliekantys tiekėjai galėtų dalyvauti viešajame pirkime, o jų siūloma pirkimo vertė leistų identifikuoti tiekėjų profesinius pajėgumus, siejant būtent su konkrečiu pirkimo objektu, t. y. siūlomų atlikti darbų kaina. Tokiu būdu perkančioji organizacija galėjo sulaukti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, o kvalifikaciniai reikalavimai tik patvirtina tiekėjo pajėgumus įvykdyti pirkimo sutartį ir negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Pareiškėjas kartu pabrėžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja atskiras Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių, VPĮ nuostatas, tačiau visiškai nepateikia jokių argumentų ir aplinkybių, kurie suteiktų pagrindą teigti ar sudarytų pagrįstas prielaidas abejoti, jog nagrinėjamu atveju pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija. Pareiškėjo manymu, atsakovas, plečiamai aiškindamas ir taikydamas Metodikos nuostatas, pažeidžia vieną iš esminių viešosios teisės principų – teisėtumo principą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 76–79) prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą Ministerija pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. BRK-10105(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo pareiškėjui suteikta 253 837,58 Eur paramos suma vietoje prašytos 266 058,79 Eur paramos sumos, pripažinus netinkama finansuoti 12 221,21 Eur paramos sumą melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, bei dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 3R-35(AG-422/01-2015), kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėto NMA sprendimo Nr. BRK-10105(12.4) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti Asociacijai visą paramos sumą.

17. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

18. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo taikoma sankcija (pripažinta netinkama finansuoti 12 221,21 Eur paramos suma melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti), jį pagrindė tuo, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pirkimo sąlygose netiksliai apibrėžė ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus.

19. Įgyvendinimo taisyklių 125 punkte (Žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 3D-119 redakcija) nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.

20. Administravimo taisyklių 197.4 punkte (Žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 3D-13 redakcija) numatyta, kad paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką.

21. Pagal Metodikos 7 punktą sankcijos dydis skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties vertės su PVM. Metodikos 1 priedo 7 punkte numatyta, kad už netinkamą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, jeigu pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija), rekomenduojama 25 proc. dydžio sankcija, tačiau ši sankcija gali būti sumažinta iki 5 proc., jei nustatomos ne mažiau kaip 2 iš paminėtų aplinkybių: jei pasiūlymus pirkime pateikė daugiau nei vienas tiekėjas; jei vykusioje pirkimo procedūroje pirkimo laimėtoju nebūtų nustatytas kitas tiekėjas; jei buvo įgyvendintas racionalaus lėšų panaudojimo principas.

22. Kaip matyti iš ginčijamo administracinio sprendimo turinio, atsakovas sprendime nenurodė faktinių aplinkybių bei motyvų, dėl ko pareiškėjo veiksmai (neveikimas), vykdant pirkimus, kvalifikuotinas kaip pažeidimas, nurodytas Metodikos 1 priedo 7 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pirkimo sąlygose netiksliai apibrėžė ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus, nėra pagrindas tokią pareiškėjo veiką kvalifikuoti kaip pažeidimą, nurodytą Metodikos 1 priedo 7 punkte. Atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė aplinkybių ir motyvų, dėl ko pirkimo laimėtoju paskelbtas tiekėjas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, t. y. sprendimo taikyti sankciją nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais) bei nemotyvavo taikomų poveikio priemonių.

23. Taigi ginčijamas atsakovo sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o tai yra pagrindas šį administracinį aktą, kaip neteisėtą iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą administracinį aktą.

24. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis).

25. Panaikinus atsakovo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. BRK-10105(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, atsakovas privalo pareiškėjo Paraišką išnagrinėti iš naujo ir dėl jos priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui paramos sumą teisės aktuose nustatyta tvarka.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė