0a32abcc-8aac-4e5f-994e-fb88e62d0e08 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-670-254/2015                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00828-2013-5                                                                                Procesinio dokumento kategorijos: (S) 30.5.;121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Izoldos Nėnienės ir ArÅ«no Rudzinsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo B. G. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-308/2014 pagal ieÅ¡kovės M.

T. ieÅ¡kinį atsakovui B. G. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys J. M., D. Å ., J. P., A. Å ., V. Å ., J. Å . ir D. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. T. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribÄ su atsakovui B. G. priklausančiais žemės sklypais, pagal UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ , plane pažymėtÄ taÅ¡kais 2-3-4. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,4416 ha namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kuris rytinėje dalyje ribojasi su atsakovui priklausančiais žemės sklypais: namų valdos žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės teigimu, ji 2009 m. užsakė ir atliko savo namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau atlikti matavimai negali bÅ«ti įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, nes su atsakovu iÅ¡kilo ginčas dėl ribos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: nustatė ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ribÄ su atsakovui priklausančiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini )ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ , plane pažymėtÄ taÅ¡kais 2-3-4.

Taip pat teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 350 Lt iÅ¡laidų už žemės sklypo projekto paruoÅ¡imÄ ir 4000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendimÄ motyvavo Å¡iais argumentais:1. Teismas nustatė, kad tarp gretimų ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų iki ieÅ¡kinio padavimo teismui nebuvo nustatyta aiÅ¡ki žemės sklypų riba bei Å¡i riba iki Å¡iol nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, o Å¡alys sklypų ribomis laikė jų užtvertas tvoras arba pasodintus medelius.

Teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2013-03-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuotomis aplinkybėmis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-07-01 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini)pateikta informacija bei pateiktais žemės sklypų planais, padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiojo asmens J. P. žemės sklypo ribos pasislinko į V. Å . žemės sklypÄ , bei atitinkamai V. Å . sklypo riba buvo paslinkta į atsakovo B.

G. sklypo pusę, todėl atsakovo žemės sklypas atitinkamai buvo paslinktas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Pasak teismo, kaimyninio sklypo savininkui J. P. atlikus kadastrinius matavimus jo sklypo ribos pasislinkimas į gretimÄ Â sklypÄ buvo panaikintas, todėl atsirado galimybė nustatyti sklypų ribas mirusios V. Å . žemės sklypui ir atsakovui pagal pradinius projektinius dokumentus, nemažinant jų įsigytų namų valdų žemės sklypų. Pažymėta, kad teismui patvirtinus ieÅ¡kovės namų valdos sklypÄ pagal UAB „Dextrus“ paruoÅ¡tÄ planÄ , atsakovas remdamasis Å¡iuo teismo sprendimu galėtų parengti savo žemės sklypų planus ir atsakovas savo teises dėl namų valdos ploto iÅ¡saugojimo galėtų realizuoti nustačius tikslias sklypo ribas su V.

Å . įpėdinių valdomu žemės sklypu.2. Teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovės namų valdų žemės sklypai nevirÅ¡ija galiojusio 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ numatyto maksimalaus namų valdos dydžio 2 ha ir atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovė žemės reformos įstatymo nurodomu laiku nebÅ«tų naudojusis namų valda tokio dydžio, kokia ji yra užfiksuota namų valdos pardavimo metu, bei sudarant sklypo planÄ Å¡io pardavimo metu.

Pažymima, kad Å¡alių inventorizacinėse bylose žemės sklypo planų nėra, yra tik schema. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas planas, pagal kurį jis pageidauja, jog bÅ«tų nustatyta sklypo riba yra netinkamas, kadangi Å¡iuo planu yra numatoma dalies gretimo ieÅ¡kovės namų valdos sklypo priskyrimas atsakovo namų valdai (plotas tarp taÅ¡kų 2-4 ir 6-5 pagal 2014-03-18 UAB „Dextrus“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ). Teismas atmetė, kaip neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kad ieÅ¡kovė siekia pasididinti savo žemės sklypÄ dėl jos rekonstruotos lauko virtuvės iÅ¡plėtimo į jo žemės sklypo pusę, nes byloje pateiktas suderintas statinio projektas.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teritorija pažymėta 2014-03-18 UAB „Dextrus“ žemės sklypo plane tarp taÅ¡kų 2-4 ir 6-5 jis visÄ laikÄ naudojosi pravažiavimui, nes teismo įsitikinimu, iÅ¡ surinktų įrodymų byloje matyti, kad tiek Å¡alių, tiek įtrauktų į bylÄ trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypų naudojimas ir ribos nebuvo tinkamai nustatytos iki iÅ¡kilus Å¡alių ginčui.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas B.

G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , Å¡iais motyvais:1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų nebuvo nustatyta ir įregistruota žemės sklypo riba. Pažymi, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre bei pažymėti kadastro žemėlapyje 2002-05-29 atlikus preliminarius matavimus, todėl riba tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų yra aiÅ¡ki, ji atribota tvora, šį faktÄ patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

Akcentuojama, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos tvora yra ant sklypų ribos, todėl daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad riba tarp sklypų yra aiÅ¡ki. Atsakovo įsitikinimu, riba tarp Å¡alims priklausančių žemės sklypų visada sutapo su ieÅ¡kovei priklausančios lauko viralinės 411m siena bei sklypus skiriančia tvora ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Pažymi, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kodėl vienuose dokumentuose ieÅ¡kovės sklypo riba nuo kelio yra 30,35 m., o kituose 32 m.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusistovėjusius faktinius žemės naudojimo santykius. Pažymima, kad nors teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės namų valdos techninės apskaitos bylos, teisingai nurodė, kad jos žemės sklypo riba prie kelio yra 30,35 m., tačiau nenurodė ir nenagrinėjo aplinkybės, kad pagal šį dokumentÄ sklypų riba sutapo su Å«kinio pastato siena ir buvusia bei esama tvora. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovei 1997 m. įsigyjant namų valdos žemės sklypÄ turėjo bÅ«ti žinoma sklypų riba, kuri atitiko faktinį naudojimÄ .2.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ribÄ nesivadovavo racionalumo ir efektyvumo kriterijais, neužtikrino Å¡alių interesų pusiausvyros. Teigiama, kad nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾emės sklypo ribÄ , jo vaismedžiai bei du inžineriniai statiniai (kanalizacijos ir vandentiekio Å¡uliniai) liko ieÅ¡kovei nustatytoje dalyje, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Antstolė konstatavo faktÄ , kad tarp atsakovo Å«kinių pastatų ir ieÅ¡kovės įrengtos 3 m tvoros yra 3,55 m atstumas, todėl atsakovo teigimu, nustačius naujÄ ribÄ tarp sklypų Å¡is atstumas sumažėjo taip, kad negalima su jokiomis transporto priemonėmis patekti į atsakovo laukus ir bitynÄ , be to, neiÅ¡laikytas 3 m. atstumas nuo atsakovo pastatų iki ieÅ¡kovės sklypo ribos, kaip to reikalauja įstatymai.

3. Atsakovo įsitikinimu, teismas klaidingai konstatavo, kad ginčo žemės sklypų inventorizacijos bylose nėra sklypų planų, o yra tik schema. Teismas sprendime nenurodė, kodėl nekilnojamojo turto kadastro byloje esanti medžiaga laikytina ne planu, o schema, kuria negalima vadovautis nustatant ribÄ tarp sklypų. Pažymėta, kad tuo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esantys žemės sklypų planai visada buvo tokie, kokie pateikti teismui ir žemės reformÄ atliekančios institucijos jais vadovavosi.

Akcentuojama, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas, prieÅ¡ingai nei atsakovo, nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. Pažymima, kad 1995-04-06 asmeninio Å«kio žemės paženklinimo akte esantis ieÅ¡kovės paraÅ¡as liudija jos sutikimÄ su paženklinto žemės sklypo ribomis. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo žemės sklypas persidengęs su ieÅ¡kovės sklypu, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai teigia prieÅ¡ingai. Teigiama, kad 2010-05-14 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu sudaryta komisija atvykusi į vietÄ nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo riboženkliai Nr. 2, 3 ir 4 įtvirtinti atsakovui priklausančių žemės sklypų ribose, todėl jo pretenzijos yra pagrįstos ir į žemę įkalti riboženkliai Å¡alintini iÅ¡ jo sklypo.4.

Atsakovas nurodo, kad teismui atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , 2014 m. spalio 23 d. komisija, nustatė, kad tarp ieÅ¡kovei ir gretimo sklypo, priklausančio V. K. esantis riboženklis Nr. 1 daugiau nei vienu metru nesutampa su faktiÅ¡kai naudojama ir atliekant V. K. sklypo kadastrinius matavimus nustatyta sklypų riba. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad kaimyno iÅ¡ kitos pusės sklypas yra pasislinkęs į ieÅ¡kovės į sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovė nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡matuota jos faktiÅ¡kai nuo kelio pusės naudojamo sklypo riba.

Teigiama, kad nors komisija nustatė, kad neatitinka žemės sklypų koordinatės, pagal kurias UAB „Dextrus“ atliko ieÅ¡kovės sklypo planus, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių netyrė. Akcentuojama, kad UAB „Dextrus“ parengtas planas ne tik keičia ribÄ tarp žemės sklypų, bet neatitinka privatizavimo dokumentų ir preliminarių žemės sklypo ribų įregistruotų registre.5. Apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Pažymi, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 350,00 Lt plano parengimo iÅ¡laidų, nes Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, kadangi patenkinus ieÅ¡kinį planas lieka galiota ir ieÅ¡kovė juo toliau naudosis.

IeÅ¡kovė M. T. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovė nesutinka su apelianto argumentais, kad riba tarp ginčo žemės sklypų yra aiÅ¡ki. Pažymima, kad žemės sklypų suformavimas preliminarių matavimų pagrindu nėra tikslus, o ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypams atlikus tikslius kadastrinius matavimus, jie nebuvo įregistruoti, nes iÅ¡kilo ginčas dėl ribos. Taip pat nesutinkama su apelianto argumentu, kad riba tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų visada sutapo su ieÅ¡kovės lauko viralinės 411 m siena, o sklypai dar nuo 1982 m. yra atriboti tvora.

Teigiama, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui 1982-1983 m. apsigyvenus ginčo žemės sklypuose, jų sklypai nebuvo atriboti tvoromis, o riba, pasak ieÅ¡kovės, ėjo nuo Å¡iaurinėje sklypo pusėje (prie gatvės) augančios obels iki pietinėje sklypo pusėjo esančio elektros stulpo. Teigiama, kad ieÅ¡kovė pasistatė lauko viralinę (Å«kinis pastatas 4Ilm), tarp kurios sienos į atsakovo sklypo pusę ir sklypų ribos buvo kiek didesnis nei vieno metro atstumas ir ieÅ¡kovė naudojosi savo sklypo dalimi už lauko viralinės (į atsakovo sklypo pusę), kur buvo lauko veja, jÄ Å¡ienavo, Å«kinio pastato 4Ilm pamate į atsakovo sklypo pusę buvo įrengta ir naudojama anga bulvėms į rÅ«sį pilti.

Å i sklypo dalis buvo ieÅ¡kovės naudojama ir rekonstruojant Å«kinį pastatÄ 4I1m ir, pasak ieÅ¡kovės, atsakovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Akcentuojama, kad vielinę tvorÄ , einančiÄ nuo kelio iki ieÅ¡kovės Å«kinio pastato kampo savavaliÅ¡kai įrengė atsakovas, jau prasidėjus ginčams dėl sklypo ribos ir Å¡iÄ tvorÄ jis užtvėrė toje vietoje, kur ribÄ pažymėjo jo užsakymu geodezinius matavimus atlikęs UAB „Laukodeta” matininkas. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad anksčiau jos sklype buvo tvora, bet kitoje vietoje, Å¡alia jos augo svarainiai, tačiau atsakovo pasamdytas matininkas ieÅ¡kovės žemės sklypo ribÄ pažymėjo neteisingai, nes vieta kur augo svarainiai liko atsakovo pusėje.

Teigiama, kad vielinį tinklÄ nuo Å«kinio pastato 4Ilm į pietinę sklypo pusę yra įrengusi pati ieÅ¡kovė, tačiau tai ne ribos su atsakovo sklypu žymėjimas, o ieÅ¡kovės įrengtas voljeras paukščiams.

2. Teigiama, kad 1992-07-17 žemės sklypo ir statinių iÅ¡sidėstymo planas yra neteisingas. 1992-07-17 ieÅ¡kovės žemės sklypo ir statinių iÅ¡dėstymo plane sklypo vakarinė riba (Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su V. K. namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) eina per kiemo Å¡ulinio vidurį. Atliekant ieÅ¡kovės sklypo kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovės sklypo vakarinė riba buvo pažymėta pagal V. K. sklypo kadastriniais matavimais nustatytÄ ir įregistruotÄ ribÄ ir faktiÅ¡kai sutampa su 1992-07-17 ieÅ¡kovės žemės sklypo ir statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėta sklypo vakarine riba - abiejuose planuose sklypo riba su V.

K. eina per kiemo šulinio vidurį. Tačiau atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus ir pamatavus 32 m. sklypo plotį (kaip yra nurodyta 1992-07-17 ieškovės žemės sklypo ir statinių išdėstymo plane), ieškovės žemės sklypo rytinė riba (t.y. ginčijama riba su atsakovo žemės sklypu) nesutampa su ieškovės ūkinio pastato 4Ilm siena, o yra 1,10 m - 1,53 m atstumu į atsakovo sklypo pusę. Tai, pasak ieškovės, rodo, kad ieškovės namų valdos žemės sklypo rytinė riba 1992-07-17 žemės sklypo ir statinių išdėstymo plane buvo pažymėta klaidingai.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje yra pateikta atsakovo namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje esančiame 1989-02-08 pastatų iÅ¡sidėstymo žemės sklypo plane vakarinė atsakovo sklypo riba pažymėta einanti Å¡alia požeminio Å¡ulinio, o iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 1 ir fotonuotraukoje Nr. 8 užfiksuotų aplinkybių matyti, kad atsakovo savavaliÅ¡kai užtverta vielinė tvora, atribojanti jo naudojamÄ sklypÄ nuo ieÅ¡kovės sklypo, yra nutolusi net 1,92 m atstumu nuo požeminio Å¡ulinio dangčio.3.

Pasak ieÅ¡kovės, atsakovo nurodytoje vietoje tarp jo Å«kinio pastato ir ieÅ¡kovės tvoros nėra jokio kelio ar Å¡ios sklypo dalies naudojimo pravažiavimui žymių. Nesutinkama, kad atsakovo inžineriniai statiniai patenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . IÅ¡ 2014-05-18 UAB „Dextrus“ sudaryto žemės sklypų plano, matyti, kad sklypai persidengia linija, kurios plotis nuo 1,10 m iki 1,53 m. IÅ¡ antstolės sudaryto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tokiu atstumu nuo įrengtos tvoros atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje jokių inžinerinių statinių nėra.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 2 ir fotonuotraukoje Nr. 8 užfiksuota, kad požeminio Å¡ulinio dangčio kraÅ¡tas yra 1,92 m. atstumu nuo tvoros, t.y. teismui nustačius ginčijamÄ ribÄ pagal UAB “Dextrus” planÄ , pasak ieÅ¡kovės, nurodyti statiniai patenka į atsakovo sklypÄ . Pažymima, kad į ieÅ¡kovės sklypÄ patenka tik vienas atsakovo vaismedis. Akcentuojama, kad nustačius sklypo ribÄ ten kur pageidauja ieÅ¡kovas, sumažėtų jos sklypo plotas. Teigiama, kad teismas ėmėsi visų priemonių siekdamas suderinti visų suinteresuotų asmenų interesus.

Atkreipiamas dėmesys, kad gretimo žemės sklypo, priklausančio V. K. kadastriniai matavimai yra įregistruoti, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas pasislinko į V. K. priklausantį sklypÄ .

4. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 350 Lt už žemės sklypo plano parengimÄ , nes 350 Lt UAB “Dextrus” buvo sumokėti ne už ieÅ¡kovės sklypo kadastrinių matavimų atlikimÄ , o už 2014-05-18 UAB „Dextrus“ sudaryto žemės sklypų plano, kuriame nurodytas ieÅ¡kovės ir atsakovo žemes sklypų persidengimas pagal sudarytus UAB „Dextrus“ (ieÅ¡kovės žemės sklypo) ir UAB „Laukodeta“ (atsakovo žemės sklypo) kadastrinių matavimų planus, parengimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.Byloje sprendžiamas klausimas dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo teismine tvarka (CK 4.45 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1997-04-21 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 0,4410 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 10), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1993-12-11 (1 t. b. l. 12-16). Atsakovui 0,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2002-04-08, žemės sklypai suformuoti taip pat atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1993-12-11 (1 t. b. l. 72-74).

Žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į Å¡alių turimuose dokumentuose esančiÄ informacijÄ apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kuriÄ teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau neturi bÅ«ti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.Aplinkybė, kad Å¡alių ginčas sprendžiamas teisme, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypų savininkai dėl sklypo ribų nesutaria.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad žemės sklypų riba yra aiÅ¡ki iÅ¡ byloje esančių dokumentų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 1992-07-07 plane iÅ¡ techninės apskaitos bylos ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ilgis Å¡iaurinėje pusėje yra 32 m, su atsakovui priklausančiais žemės sklypais ilgis sudaro 138 m, sklypo riba sutampa su statiniu 4I1m (1 t. b. l. 17), 1995-12-27 asmeninio Å«kio žemės sklypo planas sutampa su planu iÅ¡ techninės apskaitos bylos (1 t. b. l. 38).

IÅ¡ atsakovui priklausančio sklypo ribų nustatymo abriso matyti, kad rytinis sklypo ilgis yra 132,50 m, o sklypo ilgis Å¡iaurinėje dalyje 29,30 m. (1 t. b. l. 34), iÅ¡ techninės apskaitos bylos nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo Å¡iaurinė riba yra 29,30 m., o ilgis 85,35 m., Å¡ulinys patenka į atsakovo sklypÄ . (1 t. b. l. 57). Pažymėtina, kad 1989-02-08 ieÅ¡kovei priklausančių statinių iÅ¡sidėstymo schemoje, ginčo ribos ilgis yra 82,35 m. (1 t. b. l. 71). Taigi, Å¡alių inventorizacijos bylose ginčo ribos tarp sklypų ilgis yra skirtingas.

Apelianto argumentai, kad ieškovės sklypo riba nuo kelio dokumentuose nurodyta skirtinga, tik patvirtina tai, jog esami dokumentai byloje yra prieštaringi. Esant situacijai, kai planuose riba sutampa su statinio 4I1m siena, tačiau sklypų linijų ilgiai skiriasi, laikytina, kad dokumentuose nurodyta žemės sklypo riba, faktiškai buvo kitoje vietoje. Pastebėtina, kad minėtuose planuose sklypus skirianti tvora nėra pažymėta ir ji nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti 1993 m. atliekant preliminarius matavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija 1993-10-19) 4 straipsnį, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis Å¡iuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiÅ«lymus. Projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos (redakcija nuo 1993-10-23) 38 punktas numatė, kad preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija.

Preliminariniame projekte numatomas privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudų iÅ¡dėstymas ir suformuojamos jų ribos. Taigi tuo metu žemės sklypai buvo formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektais atliekant tik preliminarius matavimus. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad minėtos metodikos 2.20. punkte numatyta, jog pagal patvirtintÄ kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektÄ Ä¯forminami žemės nuosavybės ir naudojimo teisės dokumentai. Å ie dokumentai parengiami po to, kai žemėnaudų ribos paženklinamos riboženkliais.

Byloje esančiame ieškovės asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte nurodyta, kad žemė paženklinta vietoje 1995-04-06 (1 t. b. l. 57). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad nei atsakovo, nei ieškovės sklype riboženkliai neišlikę (1 t. b. l. 20-27). UAB „Dextrus“ 2009-09-24 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto 6 punkte nurodyta, kad sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais (1 t. b. l. 9). UAB „Laukodeta“ 2012-10-19 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto 6 punkte taip pat nurodyta, kad sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais (1 t. b. l. 52).

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jeigu ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos ir buvo paženklintos vietoje, tačiau riboženkliai nei vieno sklypo neiÅ¡liko, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad atsakovės paraÅ¡as 1995-04-06 asmeninio Å«kio žemės paženklinimo akte liudija, kad riba eina taip, kaip Å¡iuo metu yra atsakovo užtverta tvora. Ä®sigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimui Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau Kadastro nuostatai) žemės sklypo ribos buvo nustatomos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Kadastro nuostatų 124 punktas įtvirtina, kad jeigu žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, nustatytos neatliekant kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis ir pagal ortofotografinio žemėlapio situacijÄ aiÅ¡kiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontÅ«rų (kelių, vandens telkinių ir panaÅ¡iai) atžvilgiu, tikslinama mažesnio tikslumo riba.

Todėl aplinkybė, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (1 t. b. l. 134) nereiškia, kad riba tarp sklypų įregistruota, nes atsakovo žemės sklypo ribos nebuvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir atlikus tikslius kadastrinius matavimus jos gali keistis. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kadastro nuostatais, UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengė ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, o 2012-10-19 UAB „Laukodeta“ sudarė atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2011-05-17 raÅ¡te nurodė, kad patikrinus UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtÄ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo planÄ nustatyta, kad žemės sklypo rytinė riba nesutampa su žemės sklypo plane iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro bylos bei asmeninio Å«kio žemės sklypų plano situacija (1 t. b. l. 20-25). Tuo tarpu vakarinė ieÅ¡kovės žemės sklypo riba sutapo su V. K. žemės sklypo riba, kuri yra pažymėta kadastro žemėlapyje (1 t. b. l. 26-27).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2013-07-01 rašte, nurodė, kad atlikus ginčo žemės sklypų valstybinę kontrolę, nustatė, jog palyginus atsakovo užsakymu 2012-10-19 UAB „Laukodeta“ atliktus atsakovo žemės sklypo matavimus nustatyta, kad plane pažymėti linijų ilgiai nesutampa su to paties sklypo abrise nurodytais ilgiais. Vadinasi, abiejų šalių atlikti tikslūs kadastriniai matavimai nesutampa su ankstesniais dokumentais. UAB „Dextrus“ 2014-03-18 parengtas planas patvirtina, kad sklypų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa (ribos persidengia).

Kadangi nei vieni kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Laukodeta“ parengtas žemės sklypo planas patvirtina ginčo ribÄ . Be to, NŽT 2014-10-23 atlikusi žemės naudojimo patikrinimÄ , kartu su patikrinimo aktu į bylÄ pateikė žemės sklypų situacijos planÄ (2 t. b. l. 90), kuris taip pat patvirtina aplinkybę apie sklypų persidengimÄ . Pastebėtina, kad apeliantas neteisingai interpretuoja minėto patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, nes jame nenurodyta, kad Å¡alia ieÅ¡kovės esantis žemės sklypas, priklausantis V.

K. (įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre) galimai yra pasislinkęs į ieÅ¡kovės pusę, nes akte nustatyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo Å¡iaurinės ribos ilgis yra 32 m ir nuo Å¡/r taÅ¡ko iki vielinės tvoros yra 1,30 m, atstumas į vakarų pusę, tačiau žemės sklypų situacijos plane ieÅ¡kovės ir V. K. žemės sklypo ribos sutampa. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto kadastre esantį planÄ laikė schema, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Teisėjų kolegija pastebi, kad 2010-05-04 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad ieÅ¡kovės namų valdos riboženkliai Nr. 2, 3, 4 įtvirtinti atsakovui žemės sklypų ribose, tačiau vėlesniame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-03-13 žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad Å¡iaurinėje pusėje B.

G. ribos ilgis faktiÅ¡kai yra 30,5 m., pagal nuosavybės dokumentus turi bÅ«ti 29,30 m., ieÅ¡kovės M. T. – sklypo ribos ilgis faktiÅ¡kai yra 30,8 m., pagal nuosavybės dokumentus turi bÅ«ti 32 m. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad pamatavus jos žemės sklypo ribÄ nuo vakarų pusėje esančio gretimo žemės sklypo (V. K.) ((duomenys neskelbtini)), iÅ¡matuoto atliekant kadastrinius matavimus, 32 m., tvora, pastatyta tarp B. G. ir M. T. žemės sklypų yra 1,2 m. M. T. žemės sklype ir turėtų bÅ«ti atstatyta per 1,2 m.

Å is dokumentas, patvirtina, kad atsakovas 1,2 m. naudojasi ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu, todėl Å¡iuo metu esanti tvora nepatvirtina ginčytinos ribos. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ .

Todėl apelianto nurodytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2011-05-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo vietoje aktas negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti ribos tarp žemės sklypų. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ esamų dokumentų negalima spręsti, jog riba tarp Å¡alių sklypų yra aiÅ¡ki, ji nėra įregistruota atlikus tikslius kadastrinius matavimus, todėl teismas turėjo teisinį pagrindÄ nustatyti ginčo ribÄ tarp sklypų pagal faktinius duomenis.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas ginčo ribÄ neatsižvelgė į susiklosčiusius faktinius žemės sklypų naudojimo santykius ir nustačius naujÄ ribÄ atsakovo vaismedžiai ir kanalizacijos bei vandentiekio Å¡uliniai atsidurs ieÅ¡kovės sklype. IeÅ¡kovės teigimu, nustačius sklypo ribÄ ji bus patraukta 1,2 m. į vakarinę pusę, kaip minėta, NŽT 2013-03-13 patikrinimo akte nustatė, kad bÅ«tent 1,2 m. atsakovo pastatyta tvora patenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ .

Iš UAB „Dextrus“ parengto plano matyti, kad du medžiai lieka ant sklypo ribos, inžineriniai įrenginiai nepažymėti, ant UAB „Laukodeta“ plano pažymėti trys medžiai netoli ginčo ribos bei du šuliniai. Antstolė 2014-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad atstumai nuo tvoros iki pirmos vyšnios 1,30 m., iki antros vyšnios 1,24 m., iki trečios vyšnios 1,35 m, iki pirmo agrasto 1,3 m., iki antro agrasto 1,15 m., iki ketvirtos vyšnios 2,15 m., požeminio šulinio dangtis nutolęs nuo tvoros 1,35 m., kitas šulinio dangtis nutolęs 1,92 m., didelė sena obelis nutolusi 1,14 m. (1 t. b.l. 108-112).

Darytina iÅ¡vada, kad nustačius ribÄ tarp sklypų pagal UAB „Dextrus“ parengtÄ planÄ ir ribÄ patraukus 1,2 m. į vakarinę pusę, tik vienas atsakovo agrastų krÅ«mus pateks į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Sutiktina su ieÅ¡kove, jog atsakovas šį krÅ«mÄ gali perkelti į savo sklypÄ arba esant situacijai, kai krÅ«mas tik 5 cm pateks į ieÅ¡kovės sklypÄ , t.y., bus ant sklypo ribos, atsakovo teisė naudotis minėtu objektu numatyta CK 4.46 straipsnio 1 dalyje. Inžineriniai statiniai taip pat liks atsakovo sklype.

Be to, nustačius žemės sklypų ribÄ pagal UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ , ieÅ¡kovės žemės sklypas nepadidėja. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad visi vaismedžiai auga vienoje linijoje, kas patvirtina, ieÅ¡kovės teiginį, kad žemės sklypų riba anksčiau sutapo su augančiais vaismedžiais (nuotrauka Nr. 6), atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad sklypų ribÄ liudija tarp sklypų esantis griovelis, tačiau iÅ¡ fotonuotraukų Nr. 1., Nr. 15, matyti, kad griovelis galimai yra ten, kur auga vaismedžiai.

Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad tarp sklypų buvo kelias, atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis), nes kelias nebuvo pažymėtas jokiame byloje esančiame plane. Dėl apelianto argumento, kad perkėlus sklypo ribÄ bus neiÅ¡laikytas 3 m. atstumas nuo atsakovo pastatų iki ieÅ¡kovės sklypo ribos, kaip tai numatyta statybos techniniame reglamente, teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priede numatyta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi tik statant naujus statinius.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti apelianto suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ jo argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Å i nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos teismo priimamiems procesiniam sprendimams, kuomet nustatoma, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų turi pagrindÄ plačiau nepasisakyti.      Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 350 Lt už žemės sklypo plano parengimÄ . Nustatyta, kad 350 Lt yra priteista už 2014-05-18 UAB „Dextrus“ sudaryto žemės sklypo plano, kuriame nurodytas ieÅ¡kovės ir atsakovo žemes sklypų persidengimas pagal sudarytus UAB „Dextrus“ (ieÅ¡kovės žemės sklypo) ir UAB „Laukodeta“ (atsakovo žemės sklypo) kadastrinių matavimų planus, parengimÄ , t.y., Å¡is dokumentas buvo skirtas iÅ¡imtinai teisminiam bylos nagrinėjimui, siekiant įrodyti ginčo žemės sklypų ribos nesutapimÄ atlikus kadastrinius matavimus ir ribas pažymėjus valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl Å¡io plano parengimo iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 290 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. PraÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 290 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ paliktÄ nepakeistÄ .             . Priteisti iÅ¡ apelianto B. G. ieÅ¡kovei M. T. 290 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai:                                                                                                                     Dalė Burdulienė Izolda Nėnienė ArÅ«nas Rudzinskas