2021-03-17 Nr. AB-5412-3-62-3-03006-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-913-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03006-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių pareiškėjas buvo atvežtas 2018 m. kovo 7 d. ir paskirtas į 5 būrį, kuriame kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 žmonių, dėl to trūko gyvenamojo ploto; visame bendrabutyje, kuriame yra 3, 4, 5, 6 būriai ir laikoma apie 200 žmonių, yra tik 1 tualetas su 4 klozetais ir 4 pisuarais; gyvenamosiose patalpose buvo parazitų; patalpų dezinfekcija atliekama netinkamai – skystis būdavo purškiamas ant nuteistųjų, jų drabužių ir patalynės; dėl blakių įkandimų pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti, todėl ne kartą buvo nubaustas dėl to, jog pramiegodavo, darbe apsnūdęs prasčiau atlikdavo darbą ir pan.

2.2. Pareiškėjas dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. patirto pažeminimo, įtampos, baimės, streso, emocinio ir fizinio skausmo, kreipėsi pagalbos į psichiatrą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus būriuose / brigadose metu gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas turėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartis su juridiniais asmenimis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų. Patalpoje pastebėjus kenkėjus papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

3.2. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą buvo kreipęsis dėl blakių sukandžiojimo, nerimo ir negalėjimo užmigti, peršalimo ir plaštakos traumos, inkstų bei nugaros skausmo. Pareiškėjo skundas yra grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs, todėl pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos fakto.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi R. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismui nagrinėti iš naujo.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kiek nuteistųjų buvo būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs šios aplinkybės, neturėjo galimybės vienareikšmiškai spręsti, jog sanitarinių įrenginių pakako. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl sanitarinių įrenginių pakankamumo yra niekuo nepagrįsta, padaryta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais apie sanitarinių įrenginių pakankamumą. Atsakovo atstovas nenurodė nuteistųjų skaičiaus būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, šios aplinkybės nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas. Akcentavo, kad nuteistųjų skaičius būriuose yra būtinas siekiant nustatyti, ar sanitarinių įrenginių skaičius atitinka Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs procesinį dokumentą pavadintą „Bylos papildymas“, kuriame nurodė naujo pobūdžio nusiskundimus, susijusius su laikymu kartu su rūkančiais asmenimis, rūkymo vietų nepritaikymu, antivandalinių tualetų įrengimu. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą pridėjo prie bylos, tačiau jokio teisinio vertinimo dėl jame nurodytų nusiskundimų nepateikė, nesprendė klausimo, ar šis pareiškėjo procesinis dokumentas vertintinas ar ne kaip skundo papildymas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas galbūt nepažeidžiant nustatytų kalinimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą.

IV. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinę žalą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. buvo gautas teisme pareiškėjo procesinis dokumentas, pavadintas „Bylos papildymas“ (b. l. 55–57), kuriame nurodyti naujo pobūdžio nusiskundimai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neprašo, jog 2019 m. kovo 12 d. pateiktas procesinis dokumentas būtų vertinamas kaip skundo papildymas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 3-iojo sektoriaus 5 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 d. rugsėjo 20 d. Teismas sprendė, kad 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pažymos (b. l. 33, 34) patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-čiojo sektoriaus 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,64 kv. m. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju minimali bendrabučių tipo patalpų 3,1 kv. m ploto norma buvo užtikrinta.

11. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovui nepateikus duomenų, kiek nuteistųjų ginčo laikotarpiu pramiegojo, darbe buvo apsnūdęs, prasčiau atliko darbą ir pan., nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimai (b. l. 13, 14, 16) yra nuginčyti. Iš byloje esančio asmens sveikatos istorijos išrašo Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. kovo 27 d. pareiškėjas kreipėsi į psichoterapeutą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini). Buvo diagnozuota, kad pareiškėjas sveikas, su juo atliktas psichoterapeutinis pokalbis. 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjas skundėsi, kad negali prisitaikyti prie kalėjimo aplinkos ir blogai jaučiasi. Psichikos sutrikimai nenustatyti, nustatyta sutrikusi emocinė sfera. Su pareiškėju įvyko psichoterapeutinis pokalbis, jis buvo nukreiptas pas psichologą. Įvertinęs aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas pretenzijų nereiškė (b. l. 32), teismas sprendė, kad pareiškėjo patirti psichologiniai išgyvenimai nebuvo nulemti netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

12. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kt.), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas vertino, kad byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikšmiai, patirta neturtinė žala vertintina pinigais. Atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150 Eur.

V. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. B. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus argumentus. Atsakovo negalėjimas pateikti informacijos, apie tai, kiek nuteistųjų ginčo laikotarpiu buvo 5 būryje ir naudojosi sanitariniu mazgu, savaime neturėtų suponuoti higienos normų pažeidimų. Jeigu pažeidimas būtų pripažintas, būtina atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis (vertinant sanitarinio mazgo įrenginių trūkumą) atliko bausmę ganėtinai neilgą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d.

15. Atsakovo atstovas vertina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymi, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad būtent dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu, visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

17. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. B. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinę žalą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo teisė į pakankamą praustuvių, unitazų ir pisuarų skaičių nebuvo užtikrinta; 2018 m. balandžio, gegužės, rugsėjo mėnesiais Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 5 būrio gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė (pažeistas HN 134:2015 20 punktas) ir šiuo laikotarpiu diagnozuotos pareiškėjo odos problemos buvo Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekmė. Kitų pareiškėjo nusiskundimų teismas nepripažino pagrįstais.

20. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo praustuvių, unitazų ir pisuarų skaičiaus, neužtikrintos kenkėjų kontrolės 2018 m. balandžio, gegužės, rugsėjo mėn. Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 5 būrio gyvenamosiose patalpose, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrįstai priėjo išvadą, kad buvo pažeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (dėl neužtikrinto praustuvių, unitazų ir pisuarų skaičiaus, b. l. 25–30, 34) ir HN 134:2015 20 punktas (dėl neužtikrintos kenkėjų kontrolės, b. l. 38–43). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą, iš esmės deklaratyviai teigdamas, jog pareiškėjas neįrodė netinkamų kalinimų sąlygų.

24. Įrodymų vertinimo aspektu primintina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus esminiais aspektais.

26. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jeigu asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (žr. šios nutarties 19, 23 p.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimas, priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (150 Eur) šiuo atveju yra adekvatus, todėl negali būti mažintinas.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys