2022-01-12 Nr. AB-1013-3-62-3-01835-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-46-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01835-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN 1 sektoriuje 6, 7 ir 8 būriuose. Pataisos įstaigoje nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam turintis tekti gyvenamasis plotas gyvenamosiose patalpose. Taip pat buvo prasta ventiliacija (patalpos vėdintos tik pro langus, kurie dėl grotų vos prasidarė), trūkdavo gryno oro, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo netinkamas apšvietimas, veisėsi tarakonai, pelės. Patalpos buvo neremontuotos, grindys senos, sulūžusios, su skylėmis, langai netvarkingi (virš vieno lango, nukritus betonui, matėsi plieninė konstrukcija), neįrengtas poilsio (laisvalaikio) kambarys. Pastate, kuriame yra 6–7 ir 8 būriai, nebuvo įrengta patalpa rūkyti, todėl visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo priverstas patalpose kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas maudytis galėjo tik kartą per savaitę, o dušas buvo kitame pastate, dėl to eidamas į dušą ir iš dušo per lauką pareiškėjas ne kartą buvo peršalęs. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo nešvaru, praustuvai sulaužyti, ne visi veikė, o tie, kurie veikė, buvo be galvučių (tiesiog vanduo bėgo iš vamzdžio), nebuvo guminių kilimėlių (duomenys neskelbtini), veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti). Dušuose taip pat nebuvo pertvarų privatumui užtikrinti, o tarp besimaudančių asmenų būdavo labai nedidelis atstumas, pareiškėjas dėl savo kūno iš kitų besimaudančių nuteistųjų sulaukdavo įžeidžių replikų. Dėl to pareiškėjas žodžiu buvo kreipęsis į pareigūnus, bet sulaukė tik pašaipių replikų. Prausyklose, tualetuose viskas buvo išdaužyta, surūdiję. Prausykloje nebuvo įrengti veidrodžiai, nebuvo lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Prie unitazų nebuvo šiukšliadėžių. Būriuose taip pat nebuvo drabužių džiovyklų, o virtuvėje šaldytuvo, viryklių (elektrinių vyryklių) (jos dėl intensyvaus naudojimo greitai perdegdavo). Jei ir pastatydavo virtuvėje šaldytuvą, kiti nuteistieji jį nusinešdavo į savo gyvenamąją patalpą ir pareiškėjas neturėjo galimybės juo naudotis, dėl to jo nusipirktas maistas sugesdavo. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) jam padarė neturtinę žalą. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Šiuo atveju nėra būtinų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už kalinimo laikotarpį Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d. (dėl nelygių sienų, drėgmės, pelėsio, netvarkingos elektros instaliacijos virtuvėje bei prausykloje, nepakankamo apšvietimo, netinkamai įrengtos patalpos rūkymui, prausykloje neįrengtų veidrodžių, drabužių džiovyklų neįrengimo, šaldytuvo, kaitlentės (elektrinės viryklės) nebuvimo) paliko nenagrinėtą).

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, 6, 7 ir 8 būriuose.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktą teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3309-644/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Administracinė byla yra išnagrinėta, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą teismo sprendimą, konstatavo, kad jis priimtas išnagrinėjus analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl tų pačių Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), t. y., kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis: nelygios sienos, drėgmė, pelėsis, netvarkinga elektros instaliacija virtuvėje bei prausykloje, nepakankamas apšvietimas, netinkamai įrengtos patalpos rūkymui (nuteistieji rūkė bendrojo naudojimo patalpose), prausykloje neįrengti veidrodžiai, būryje nėra drabužių džiovyklų, šaldytuvo, elektrinės viryklės. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas iš dalies sutampa, teismas sprendė, kad atitinkama skundo paliekama nenagrinėta.

8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustatė, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl gyvenamojoje patalpoje kalinamų asmenų skaičiaus sutampa su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl ginčo dėl to nėra. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, dėl to, įvertinęs patalpų, kuriose pareiškėjas kalėjo, plotą ir jose buvusį lovų skaičių, konstatavo, kad minimali ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą ginčo laikotarpį.

9. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktas nustato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, išvėdinti gyvenamųjų patalpų, taip, be kita ko, išvengiant ir pelėsio, grybelio. Byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 77-1692 (toliau – ir Pažyma) patvirtina, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, kad patalpose įrengtas dieninis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Pravieniškių PN-AK užtikrino gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Pareiškėjo sveikatos istorijos duomenyse nėra duomenų apie pablogėjusį jo regėjimą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-7353 (toliau – ir patikrinimo aktas), tačiau teismas šiuo įrodymu nesirėmė sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ventiliacijos, apšvietos, kadangi pateiktas ne visas patikrinimo aktas, o tik vienas lapas, ir iš jo neaišku, kokios 6 būrio patalpos buvo tikrinamos ir kokie HN 134:2015 pažeidimai nustatyti. Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio ir drėgmės plitimą teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų per atveriamus langus taip išvengiant drėgmės kaupimosi. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4, 9 punktus patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarką, o valymo inventoriumi nuteistuosius aprūpina Resocializacijos skyriaus specialistai. Taigi pareiškėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsio ir kaupėsi nemalonus kvapas, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos įstaiga negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

11. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, temperatūrą, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes teigdamas, kad apšvietimas ir temperatūra buvo nepakankami. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos įstaiga vadovaujasi HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas ar temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros ar būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai perkelti jį į kitą patalpą, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, netvarkingą inventorių, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę, visose patalpose įrengti varstomi langai, įstaiga nuolat langus remontuoja, nes nuteistieji juos gadina, pastatų ir gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, techninis stovis patenkinamas, nuteistųjų gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant į poreikį ir asignavimus, nuolat remontuojamos. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl blogos pastatų, patalpų ar inventoriaus būklės. Kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

13. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 8.7 punktą nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami laisvalaikio kambariai (kiekvienam būriui). Atsakovo atstovas pripažino, kad 1 sektoriaus 6 ir 8 būriuose poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, tačiau kartu pažymėtina, jog pareiškėjas subjektyvių pasekmių dėl poilsio kambario neįrengimo skunde neišdėstė. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario būryje neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Byloje pateikti paslaugų atlikimo aktai patvirtina, jog minėtos paslaugos buvo atliktos. Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu po atliktų kenkėjų kontrolės paslaugų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rasta kenkėjų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl tarakonų, pelių ginčui aktualiu laikotarpiu yra nepagrįsti.

15. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas HN 134:2015 7 punkte. Nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir HN 134:2015 nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijoje įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais. Duomenis, kad nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti, patvirtina ir atsakovo atstovo pateikta Pažyma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymu ar skundu dėl rūkymo patalpose raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendrojo naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas institucijas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo rūkyti neskirtose patalpose, todėl pareiškėjo abstraktūs ir nekonkretūs nusiskundimai dėl privertimo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru vertintini kaip nepagrįsti.

16. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 8 punkte numatyta, jog turi būti įrengta džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys – 1 vnt.; lentyna avalynei džiovinti – pagal poreikį. Byloje esančioje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus Pažymoje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 ir 8 būriuose įrengtos atskiros patalpos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais į bylą oficialiais duomenimis. Nors pareiškėjas skunde tvirtino priešingai, tačiau, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, prieštaravimų nereiškė, atsakovo atstovo pateiktų duomenų nepaneigė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK. Todėl darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK nepažeidė Aprūpinimo normų 8 punkto.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos.

18. Teismas nurodė, kad Aprūpinimo normoje numatyta, jog dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; prausykloje virš kiekvienos praustuvės turi būti po veidrodį ir lentynėlę higienos priemonėms susidėti, šiukšlių dėžė prie kiekvieno klozeto (unitazo). Minėtoje atsakovo atstovo Pažymoje nurodyta, kad dušo patalpa tvarkinga, atitinka visus reikalavimus; patalpa valoma ir dezinfekuojama kiekvieną dieną Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo valytojo; nuteistųjų sugadintos nulaužtos galvutės nuolatos taisomos arba keičiamos naujomis; dušinėje yra guminiai kilimėliai, veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms susidėti; prausykloje virš praustuvių įrengti veidrodžiai, yra šiukšliadėžės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netvarkingos dušo patalpos, sulūžusių dušo galvučių, neveikiančių maišytuvų ar nesančių kilimėlių, veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normose numatyta, jog bendrabučio tipo virtuvėlėje, be kita ko, įrengiamas buitinis šaldytuvas (pagal poreikį), elektrinė viryklė (1 vnt. esant techninėms galimybėms), prausykloje – sieninis veidrodis (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės), džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys. Taigi pagal minėtą reglamentavimą elektrinės viryklės įrengimas būrio virtuvėlėje nėra privalomas. Pareiškėjas neneigia, kad vienas šaldytuvas būrio virtuvėlėje buvo įrengtas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl minėtų aplinkybių nekonstatuotini. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų virtuvėlės įrengtos pagal numatytus reikalavimus, viryklės ir šaldytuvai veikia, sugadinta buitinė technika nedelsiant remontuojama arba keičiama nauja. Laikyti šaldytuvus gyvenamojoje patalpoje draudžiama. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neveikiančio šaldytuvo ar viryklės, ar dėl šaldytuvų trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti.

20. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių-PN-AK.

III. 21. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo: 1) iš NVSC išreikalauti 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą; 2) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad:

21.1. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, iš bendro patalpos ploto turi būti išskaičiuotas patalpoje esančio sanitarinio mazgo plotas. Teismas sprendime turėjo vadovautis būtent Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir konstatuoti pareiškėjo teisės į gyvenamąjį plotą pažeidimą.

21.2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus pirmosios instancijos teismui grindė ir tuo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, pelėsis. Teismas šiuo aspektu nesurinko ir neištyrė visų esamų bylos įrodymų. Būtent NVSC medžiaga būtų pats tikriausias pareiškėjo dėstomų kalinimo sąlygų įrodymas, tačiau pareiškėjas šio akto neturi ir negali gauti, o atsakovo atstovas turi, tačiau pateikti į bylą nesuinteresuotas. Todėl teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, galėjo ir turėjo išreikalauti NVSC 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą iš atsakovo atstovo arba iš paties NVSC. Byloje neįvertinęs minėto NVSC patikrinimo akto išvadų teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl patalpų vėdinimo, apšvietimo, drėgmės ir pelėsio nepagrįsti.

21.3. Priešingai nei nurodo teismas, patalpose įsiveisęs pelėsis vėdinimo ir patalpų tvarkymo pagalba neišsinaikina. Tam reikalinga speciali patalpų dezinfekcija, netgi remontas, o gyvenimas tokiose patalpose kenkia žmogaus sveikatai. Pats įkalintas asmuo neturi jokios galimybės išnaikinti patalpų pelėsį. Todėl, nesant ginčo, kad pelėsis patalpose buvo, jį išnaikinti buvo atsakovo atstovo pareiga, o pareiškėjo kalinimo sąlygos tokiose patalpose be abejonės buvo netinkamos.

21.4. Teismas taip pat sprendime nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (anksčiau nurodytų ir kitų skunde išdėstytų, t. y. sulūžusių grindų, netvarkingų langų, netvarkingo inventoriaus, tarakonų ir pelių, nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose, drabužių džiovyklų, netvarkingų dušo patalpų, virtuvės inventoriaus) deklaratyvūs, neįrodyti, pareiškėjas anksčiau neteikė skundo dėl netinkamų kalinimo sąlygų įkalinimo įstaigos administracijai. Vėlgi nesutiktina su tokia teismo pozicija. Aplinkybė, kad pareiškėjas neteikė skundų administracijai, nurodytų aplinkybių nei įrodo, nei paneigia. Dėl teismo argumentų, kad skundo teiginiai deklaratyvūs, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovo atsiliepimo teiginiai tokie patys deklaratyvūs, tačiau teismas kažkodėl jais vadovavosi, o pareiškėjo argumentus atmetė.

21.5. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: kentė fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos. Pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl nuolatinės įtampos pareiškėjas pasidarė dirglus, jam sutriko miegas. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skundo argumentų. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai jas įvertino, dėl to priėmė teisingą sprendimą.

24. Pareiškėjas pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus duomenis: Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 7-1781, NVSC 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjas prašo iš NVSC išreikalauti 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pridėti pie bylos Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 7-1781 ir NVSC 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo (priėmimo), be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

27. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 7-1781 teikia tik apeliacinio proceso stadijoje, kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo tik dabar. Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 17 d. rašte Nr. 7-1781 nurodyta, kad pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas, tačiau šioje byloje jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo maitinimu, nenagrinėjamos. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad šis raštas galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo dalis pridėti prie bylos Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 17 d. raštą Nr. 7-1781 netenkinama.

28. Visgi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas NVSC 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo akto pirmąjį puslapį jau buvo pateikęs šioje byloje pirmosios instancijos teismui, siekiant, kad ši byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, kad nebūtų palikta jokių abejonių dėl galutinio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir pridėti prie bylos NVSC 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą. Pareiškėjo prašymo išreikalauti minėtą patikrinimo aktą nebėra pagrindo tenkinti, nes pats pareiškėjas jį pateikė.

V. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 10 d.

30. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo skundas.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas buvo kalinamas ne mažesnio nei 3,1 kv. m ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3.1 kv. m plotas, o tai atitiko pareiškėjo kalinimo metu galiojusius teisės aktus, kurie reglamentavo vienam asmeniui turintį tekti plotą bendrabučio tipo patalpose (pvz., Taisyklių 111.1 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 p.). Byloje nenustatyta, kad pačiose bendrabučio tipo patalpose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo įrengtas sanitarinis mazgas, dėl to šiuo aspektu pareiškėjo nurodomi argumentai apie sanitarinio mazgo ploto išskaičiavimą iš patalpų ploto ir tokį įskaičiavimą pagrindžiančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra teisiškai nereikšmingi.

33. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su aplinkybių vertinimu (t. y., kad byloje neįvertinęs NVSC 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo akto išvadų teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjo skundo teiginiai dėl patalpų vėdinimo, apšvietimo, drėgmės ir pelėsio nepagrįsti; priešingai nei nurodo teismas, patalpose įsiveisęs pelėsis vėdinimo ir patalpų tvarkymo pagalba neišsinaikina; teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (anksčiau nurodytų ir kitų skunde išdėstytų, t. y. sulūžusių grindų, netvarkingų langų, netvarkingo inventoriaus, tarakonų ir pelių, nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose, drabužių džiovyklų, netvarkingų dušo patalpų, virtuvės inventoriaus) deklaratyvūs, neįrodyti; neturi reikšmės šioje byloje, kad pats pareiškėjas anksčiau neteikė skundo dėl netinkamų kalinimo sąlygų įkalinimo įstaigos administracijai), teisėjų kolegija pažymi, kad patikrinus bylą įrodymų (aplinkybių) vertinimo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomas 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktas neįrodo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo netinkamos tiek, kiek ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Minėto patikrinimo akto išvados iš esmės galėtų būtų reikšmingos tik tai pareiškėjo skundo daliai, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu (t. y. ta dalimi, kuri apeliaciniu skundu neginčijama) palikta nenagrinėta, nes byloje pateiktas Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 7 d. raštas Nr. 1-3037, adresuotas NVSC, patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK nustatytus pažeidimus iš esmės pašalino (išskyrus nustatytus apšvietos normos pažeidimus 6 būrio 2 ir 6 gyvenamosiose patalpose, tačiau pareiškėjas šiose patalpose net nebuvo kalinamas).

Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja tas pačias aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus, bylos duomenis ir tuo pagrindu netinkamai nustatė bylos aplinkybes. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose aktualus yra kreipimosi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas viešojo administravimo institucijas, siekiant ginti savo galbūt pažeistas teises, aspektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-166-492/2021).

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo objektyviai vertinant sutrukdyti pareiškėjui kreiptis į pačią pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas viešojo administravimo institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjui nesikreipus dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus argumentus apie netinkamas kalinimo sąlygas, Pravieniškių PN-AK pateikus nuoseklią informaciją ir duomenis, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjui iš esmės teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos buvo užtikrintos, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo argumentai apie netinkamas kalinimo sąlygas (išskyrus tam tikras išimtis) yra pagrįsti.

34. Visgi teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog pareiškėjui teko praustis dušuose, kuriose nebuvo jokių pertvarų, nepažeidė jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo vėliausioje vyraujančioje praktikoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigai įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Dėl to pripažįstama, kad kalinamam asmeniui naudojantis dušu, kuriame visiškai nėra įrengta jokių pertvarų, yra pažeidžiama asmens teisė į privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui prausiantis duše, kuriame nebuvo visiškai jokių pertvarų, buvo pažeista jo teisė į privatumą (t. y. pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantys asmens teisę į privatumą).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą, taip pat Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.7 punkto pažeidimą (t. y., kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario – šį pažeidimą nustatė pats pirmosios instancijos teismas), konstatuotina, kad šių pažeidimų visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų Pravieniškių PN-AK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso buvo kalinamas 712 dienų, tačiau kadangi dušu naudojosi kartą per savaitę, jo teisę į privatumą buvo pažeista apie 99 kartus), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų ir dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), konstatuoja, kad nors pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nėra pagrindo priteisti jo prašomo dydžio sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 100 Eur.

37. Dėl pareiškėjo (jo atstovės) prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pažymėtina, kad šiuo atveju susidaro tokia teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma priteisti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, aptariamas prašymas netenkintinas ir iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017).

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui E. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius