2019-12-04 Nr. AB-22774-3-61-3-00498-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3107-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00498-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui trūko vietos kamerose, sanitarinis mazgas nuo kameros ploto buvo atskirtas maža sienele, kuri neužtikrino privatumo. Kamerų langai nevalomi, dėl grotų negalėjo jų išvalyti pats. Aplinkoje, kurioje buvo laikomas, buvo pelėsio, grybelio, tarakonų ir graužikų, jam trūko oro. Manė, kad 1 valandos pasivaikščiojimas prieštarauja tarptautinei praktikai. Dėl rašomų skundų Lukiškių TI-K administracija pareiškėją perkėlinėjo į kitas kameras daugiau nei 18 kartų. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau pareiškėjo skundai dėl laikymo sąlygų buvo ignoruojami.

3. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas, žiemą kamerose buvo šalta, vasaros metu – karšta. Maistas buvo neskanus ir nekaloringas. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nukentėjo jo orumas, reputacija.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Jame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras teisės aktai nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė praustis duše ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, dušuose įrengtos pertvaros. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Taip pat atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai, visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, remonto darbai Lukiškių TI-K atliekami pagal iš anksto sudarytą planą arba gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnis. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Manė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1520 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (2017 m. gegužės 18 d. išvyko į Laisvės atėmimų vietų ligoninę).

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad kamerose trūko vietos ir dėl baldų bei sanitarinio mazgo užimamo ploto, konstatavo, jog pareiškėjui tenkantis kameros plotas pažeidė iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų aiškinimo kilusios 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto ribą, t. y. pareiškėjui įvairiais laikotarpiais būnant kamerose Nr. 125, 303, 326, 297, 290, 275, 255 teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Todėl teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto minėtose kamerose 117 parų, pareiškėjo galimybes judėti papildomai apsunkino ir bendros erdvės pojūtį mažino kameroje esantys baldai, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, susijusių su gyvenamojo ploto reikalavimais, iš dalies pripažino pagrįstais.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Todėl teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimą nuo likusio kameros ploto. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2012 m. kamerose Nr. 252–257 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros patalpos su durimis. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo. Tačiau nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto kitais laikotarpiais, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista 303 dienas.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, dirbtinė apšvieta, negalėjo kameros vėdinti per langus, kamerose buvo drėgna, tvanku, dulkėta, jose buvo tarakonų ir graužikų, kamerų langai nevalomi, dėl įrengtų grotų negalėjo jų išvalyti pats, veisėsi pelėsis, grybelis, žiemą kamerose buvo šalta, vasarą karšta, atsižvelgė į pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktus ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolus. Teismas nustatė, kad kamerų būklė yra nuolat tikrinama, pažeidimai fiksuojami ir šalinami; kameros, kuriose ginčo ar artimam ginčo laikotarpiui, buvo laikomas pareiškėjas, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl teismas, įvertinęs VSC duomenis, konstatavo, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, atitinkamais laikotarpiais buvo nustatyti tam tikri nežymūs pažeidimai, kurie buvo pašalinti, tačiau daugumoje kamerų pažeidimų visiškai nebuvo nustatyta. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos buvo švarios, santechnikos įrenginiai tvarkingi, minkštas inventorius tinkamas naudoti, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta; ventiliacija kamerose tinkama, kameros vėdinamos per langus; pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. Iki 2017 m. gegužės 18 d. su skundais į Lukiškių TI-K administraciją iš esmės nesikreipė.

12. Teismas vertino, kad skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Aplinkybė, jog kameroje Nr. 285 ant lubų buvo nusilupusių dažų ir kameros langai patikrinimo metu buvo nešvarūs, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė itin didelius psichologinius išgyvenimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų, netinkamai įrengtų langų atmestini.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę 15 minučių, nustatė, jog tai yra abstraktu ir nekonkretu. Todėl teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo nusiskundimą dėl aplinkybės, kad leidimas pasivaikščioti gryname ore tik valandą per parą prieštarauja tarptautinei praktikai. Dėl netinkamo, nehigieniškai dalinamo maisto teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K maitinimo procesas yra kontroliuojamas, be to, pareiškėjas skunde neįvardijo labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu. Pareiškėjo teiginį, kad jis Lukiškių TI-K buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą teismas taip pat atmetė, nustatęs, jog pareiškėjas buvo patalpinamas į kameras atsižvelgiant į tuo metu esantį užimtumą bei laisvas vietas kamerose, taip pat siekiant užtikrinti minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimus.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas 303 paras buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, 117 parų pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o kitokio pobūdžio pažeidimų ginčo laikotarpiu nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad neužtikrinus pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą bei privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 520 Eur.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertina kaip neargumentuota.

17. Atsakovo atstovas taip pat nurodo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, susijusią su žalos atlyginimo klausimais.

18. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neįrodė ir nepateikė teismui jokių faktinių duomenų, jog gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisykles. Be to, teismas neįvertino ir kitų aplinkybių, kurios turėjo reikšmės neturtinės žalos nustatymui. Teigia, kad visi kamerų gultai yra dviejų aukštų ir nė vienas gultas neturi kopėtėlių, kuriomis būtų galima užlipti į antro aukšto gultą. Tualetas yra bendroje patalpoje. Naudojantis tualetu yra nuolatinis nepatogumas ir diskomfortas bei įtampa dėl nuolat stebinčių pareigūnų, nes tualetas yra įrengtas prie pat įėjimo į kamerą (pareigūnai privalo periodiškai kas 15 minučių stebėti kamerą, todėl iš esmės kiekvieną kartą susiduriama su pareigūno ar pareigūnės žvilgsiu). Tokia situacija sukelia nuolatinį diskomfortą, nepatogumą ir įtampą kas trukdo normaliai atlikti gamtinius reikalus, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas patyrė ne itin didelius nepatogumus.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat neatkreipė dėmesio į visus kitus jo nusiskundimus, susijusius su netinkamomis laikymo sąlygomis (patalpų antisanitarines sąlygas, neužtikrintą tinkamą temperatūrą, labai mažą kalorijų kiekį, netinkamą aprūpinimą patalyne, nešvarių pagalvių, užklotų ir čiužinių; taip pat dėl saugumo neužtikrinimo ir kameroje neįmontuotų pareigūnų iškvietimo mygtukų; dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių; nepriimtino ir netinkamo bei įžeidinėjančio pareigūnų elgesio; dėl netinkamo dušo patalpų įrengimo ir dušuose neįrengtų pertvarų, užtikrinančių privatumą; nepriimtino dušo organizavimo (tik 15 minučių per savaitę), ir kt.). Nurodo, kad visi pareiškėjo argumentai yra išdėstyti skunde ir paremti jo realiais išgyvenimais, jausmais ir emocijomis.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų. Pareiškėjas turi Seimo kontrolierių pažymas dėl kalinimo sąlygų – tai akivaizdūs įrodymai, kuriuos galima patikrinti internete (pažymos Nr. 4D-2008/2-1277; 4D-2013/1-1577; 4D-2014/1-1756, 4D-2015/1-117, 130; 4D-2013/1-1260; 4D -2014/1-5; 4D- 2014/1-322; 4D-2014/1-504; 4D-2014/1-856; 4D-2014/4/1-530; 4D-2013/4-598; 4D-2013/1-1645; 4D-2015/1-308; 4D-2013/1-1670, be to, tai įrodo ir paties LVAT praktika).

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad neturtinė žala neturi būti vertinama vien tik simboline suma, žalos atlyginimas turi turėti ir prevencinį, atgrasomąjį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinėjimo ateityje (atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą regreso galimybę), taip pat akcentuoja ir tai, jog prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės yra simbolinė, nes neviršija kaltiesiems asmenims (pareigūnams) už jo teisių pažeidinėjimą atsakingo asmens (valstybės) sumokėto atlyginimo sumos.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuota, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir kitaip neįrodytas skunde nurodytos sumos dydis.

25. Pareiškėjas pateikė apeliacinio skundo papildymą, prašydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti jo skundą visa apimtimi, taip pat priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, arba grąžinti jo skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl EŽTK 3 straipsnio pažeidimo, nors pripažino, jog 303 paras buvo pažeista jo teisė naudotis tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ir oficialioje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintų aiškumo, motyvuotumo, racionalumo reikalavimų.

27. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą, vertindamas atsakovo atstovo poziciją ir cituodamas neteisingus Lukiškių TI-K pareiškimus bei paaiškinimus, tačiau nepateikdamas jiems teisinio įvertinimo. Teismas neteisingai apskaičiavo dienas, kuomet pareiškėjo teisė į žmogaus orumą nežeminantį kameros plotą buvo pažeista. Pažymi, kad kamerose niekada nebuvo laikomas vienas, išskyrus tik keletą atvejų, kai buvo laikomas vienas kameroje pusę dienos. Keturvietės kameros yra nuo 5,33 iki 8,31 kv. m ploto, be to, privaloma pagal teismų praktiką atimti iš šio ploto ir sanitarinio mazgo plotą, todėl kamerų dydis yra nuo 2,33 iki 5,31 kv. m ploto. Taigi į tokį plotą talpinant daugiau nei vieną asmenį yra aiškiai pažeidžiama EŽTT praktikoje nustatyta 3 kv. m ploto vienam asmeniui riba.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai apskaičiavo dienas, kuomet pareiškėjo teisė į žmogaus orumą nežeminančias kalinimo sąlygas dėl neatskirto tualeto buvo pažeista. Kamerose niekuomet nebuvo laikomas vienas, taigi jose be ventiliacijos laikant du ar daugiau asmenų žmogaus teisė į privatumą yra pažeidžiama besąlygiškai. Kaip matyti iš bendro visų kamerų sąrašo (priedas Nr. 2), iš kiekvienos kameros bendrojo ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (privalomi 3 kv. m arba realiai užimamos 3/8 dalys kameros ploto), pažeidžiama teisė į 5 kv. m ploto normą asmeniui. Kadangi dėl bylos perdavimo apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimas užsitęsė nepriimtinai ilgai, kas yra Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas, pareiškėjas prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, jog 117 parų nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas ir nustatęs 303 paras trukusį privatumo naudojantis tualetu pažeidimą, priteisė 1 520 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitus pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

31. Lietuvos valstybės atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, o nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Taip pat pažymi, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius padarinius arba kitus analogiškus nepatogumus.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai arba grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, nepagrįstai byloje vadovavosi atsakovo atstovo pozicija, nesutinka, kad nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų dėl patirtos žalos.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo laikotarpiu iš viso 117 parų, pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3 kv. m. Teismas, įvertinęs vienam asmeniui tenkantį plotą kamerose Nr. 125, 303, 326, 297, 290, 275, 255, konstatavo būtent Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas Konvencijos pažeidimo nenustatė. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esanti medžiaga, o pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotu pažeidimo laikotarpiu, konkrečiai nenurodo, kaip turėtų būti apskaičiuotas šis laikotarpis.

35. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas visą jo suėmimo laiką neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Atsakovo atstovas savo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

36. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). Pažymėtina, kad EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui, kuris turi būti įvertintas nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo laikotarpiu iš viso 303 paras truko pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimas, šias aplinkybes pagrindžia byloje esanti medžiaga, todėl vertinti kitaip padarytos išvados nėra jokio pagrindo.

38. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, susijusių su skunde nurodytomis kitomis aplinkybėmis (t. y. dėl tinkamos ventiliacijos nebuvimo, dėl nešvaraus oro kiekio kamerose, dėl galimybės pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę ir leidimo pasivaikščioti gryname ore tik valandą per parą; dėl netinkamo apšvietimo, dėl drėgmės, pelėsio, grybelio, tvankumo, dulkių, tarakonų ir graužikų buvimo, kamerų langų nevalymo, netinkamos temperatūros žiemą ir vasarą; per dažno perkėlimo iš vienos kameros į kitą; dėl netinkamo, nehigieniškai dalinamo maisto). Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

41. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

42. Atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (117 parų teko mažesnis už nustatytą minimalų gyvenamasis plotas ir 303 parų tęsėsi privatumo naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinimo pažeidimas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją, t. y. priešingai nei nurodo atsakovo atstovas.

43. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 1 520 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo ir pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė