0a278c74-5b62-4204-aada-e92bbd95dc5b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-870/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41624-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.2; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.14; 2.4.6.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistojo V.

D. (V. D.) gynėjams advokatams Agatai Aganauskienei ir Vadimui MakuÅ¡inui, nuteistajam D. K., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. D. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V. D. paskirta galutinė dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, E. M. pripažintas kaltu: - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė, - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta keturiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė, - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir jam paskirta aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. M. paskirta galutinė aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. spalio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d. (20 dienų). Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ kaltu pripažintas D. K., tačiau dėl Å¡io asmens apeliacinis skundas nepaduotas.

Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš D. K. ir E. M. solidariai priteista 1 843,02 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir civiliniam ieškovui iš D. K. ir E. M. solidariai priteista 2 397,63 Eur turtinei žalai atlyginti dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Iš D. K. ir E. M. valstybės naudai priteistos nukentėjusiosios L. K. atstovavimo išlaidos – 840,67 Eur (po 420,33 Eur iš kiekvieno).

IÅ¡ V. D. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 465,54 Eur, iÅ¡ E. M. – 1 210,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. V. D. ir E. M. pripažinti kaltais dėl to, kad 2020 m. spalio 16 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai ir matydami vienas kito veiksmus bei jiems pritardami, neteisėtai panaudojo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V.

S. vardu, bei Å¡ios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, o bÅ«tent: svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę įvesdami į bankomatÄ , surinkdami PIN kodÄ , tokiu bÅ«du pateikdami melagingas žinias, kad jie yra V. S., bei neteisėtai atlikdami dvi finansines operacijas, tai yra 11:34:40 val. inicijuodami operacijÄ â€žbalanso peržiÅ«ra“ ir 11:35:57 val. inicijuodami grynųjų pinigų – 300 Eur išėmimo operacijÄ , bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , V.

S. priklausantį turtÄ â€“ 300 Eur.

2. Taip pat V. D. ir E. M. pripažinti kaltais dėl to, kad 2020 m. spalio 16 d., apie 11.40 val., alaus bare „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini), V. D. E. M. neteisėtai perdavė, o E. M. iÅ¡ V. D. neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. S. vardu, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, kuriÄ E. M. neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. spalio 17 d. 20.00 val. policijos pareigÅ«nai, atlikdami įvykio vietos apžiÅ«rÄ , mokėjimo kortelę surado.

3. Taip pat E. M. ir D. K. yra pripažinti kaltais dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. 18.00 val. iki 2020 m. spalio 17 d. 04.55 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio per kelis kartus D. K. sudavė ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. K. (V. K.) į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas žastuose, deÅ¡inėje Å¡launyje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus pilvo kairėje pusėje ir krÅ«tinės kairėje pusėje, kairės pusės 12-to Å¡onkaulio lūžimÄ , be to, sudavė rankomis, kojomis, peilio rankena ne mažiau penkių smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritį, trankė jo galvÄ Ä¯ grindis, nuo ko nukentėjusysis prarado sÄ monę, toliau, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami bendrai, D.

K. su E. M. – D. K. sudavė nukentėjusiajam, esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl jo atžvilgiu jau panaudoto smurto ir sÄ monės praradimo, keturis smÅ«gius rankomis, kojomis bei plastikiniu kibiru į galvos sritį, E. M. užmovė nukentėjusiajam plastikinį kibirÄ ant galvos bei sudavė ranka keturis smÅ«gius į galvos sritį, D. K. sudavė ranka keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydami jam stiprius galvos sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio smilkininės-momeninės sričių dangalu bei po minkÅ¡taisiais abiejų pusrutulių kaktiniu ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių pavirÅ¡ių sumuÅ¡imu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu ir smegenų koma, židininiu pÅ«liniu plaučių uždegimu, Å«miniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu Å¡oku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, smegenų mirtimi, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje 2020 m. spalio 20 d. 4.40 val. mirė.

Tokiu bÅ«du E. M. ir D. K. nužudė buvusį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės V. K.. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V. D. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Cituodamas nukentėjusiojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (iki teisiamojo posėdžio nukentėjusysis V. S. mirė, todėl jį apklausti teisme nebuvo galimybės), apeliantas pažymi, kad jis pats nuteistajam pasakė savo banko kortelės PIN kodÄ , paprašė iÅ¡gryninti 50 Eur ir iÅ¡ jų nupirkti alkoholinių gėrimų, cigarečių ir maisto, o grÄ Å¾Ä ir banko kortelę grÄ Å¾inti jam.

Tai vertintina kaip civilinėje apyvartoje leistino veiksmo – įgaliojimo suteikimas, kas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliantas ir iÅ¡grynino daugiau pinigų nei prašė V. S. ir negrÄ Å¾ino jam banko kortelės, tai negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas ar neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas. Nukentėjusysis neprieÅ¡taravo, kad V. D. paimtų jam priklausančiÄ banko kortelę ir panaudotų jÄ pinigų iÅ¡gryninimui, o apeliantas neslėpė savo ketinimų, t. y. kad eina iÅ¡gryninti nukentėjusiajam priklausančių pinigų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 ir 2.150 straipsniais, apeliantas nurodo, kad, neatsiskaitęs su nukentėjusiuoju pagal jo suteiktÄ pavedimÄ , V. D. padarė civilinį pažeidimÄ , bet ne nusikalstamÄ veikÄ . Kad V. S. reguliariai iÅ¡duodavo kitiems asmenims įgaliojimÄ atlikti finansines operacijas jam priklausančia banko kortele, patvirtino ir liudytojas V. S. (V. S.).

6. Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. M. yra pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. M. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra neteisėta ir nepagrįsta dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

8. Apelianto teigimu, jo suduoti keturi smÅ«giai plaÅ¡taka (delnu) nukentėjusiajam V. K. į galvos sritį negalėjo sukelti pastarojo mirties. E. M. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sudavimas nukentėjusiajam plaÅ¡taka (delnu) gali bÅ«ti vertinamas kaip smÅ«gio kietu buku daiktu sudavimas, t. y. tokiu daiktu, kuris atitiktų specialisto iÅ¡vados Nr. M309/2020(05) 6 punkte nurodytÄ sužalojimų nužudytojo galvoje padarymo mechanizmÄ â€“ suduodant smÅ«gius kumščiais bei spardant. Tose nukentėjusiojo kÅ«no vietose, į kurias jam nuteistasis sudavė smÅ«gius, iÅ¡orinių sužalojimų nėra. Suduodant delnu du kartus per plastikinį kibirÄ , uždėtÄ ant gulinčio žmogaus galvos, kibiras neleidžia kontaktuoti suduodančio asmens plaÅ¡takai (delnui) su galva, nes kibiro sienelės amortizuoja smÅ«gį. Tai pripažino ir teismo posėdyje apklaustas specialistas.

9. Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jo suduoti smÅ«giai buvo stiprÅ«s. SmÅ«gių stiprumÄ paneigia tai, kad ant nužudytojo veido nėra jokių iÅ¡orinių kraujosruvų. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad E. M. sudavė smÅ«gius V. K. pakankamai nestipriai – nuteistasis viena ranka sudavė gulinčiam nukentėjusiajam, o kita ranka laikė telefonÄ , kuriuo pats filmavo savo veiksmus. Specialistas taip pat negalėjo patvirtinti, kad buvo suduotas stiprus smÅ«gis tokiu atveju, kai asmuo viena ranka filmuoja, o kitos rankos plaÅ¡taka suduoda per kibirÄ .

Tai, kad ant V. K. galvos uždėtas kibiras suskilo, nepatvirtina nuteistojo suduotų smÅ«gių stiprumo, kadangi kibiras jau buvo įskilęs nuo ankstesnių smÅ«gių nukentėjusiajam, kuriuos sudavė ne E. M.. Teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto paaiÅ¡kinimais, kad kibiras skilo nuo kontakto į kažkuriÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį dėl į jį suduoto stipraus smÅ«gio. Specialistas neturi fizikinių žinių, todėl klysta, teigdamas, kad plastikinė kibiro sienelė skyla nuo kontakto su galva, prieÅ¡ingai, ji galėjo sulūžti tik deformuojant jÄ iÅ¡ iÅ¡orės, kuomet ji nesiliečia prie viduje esančio kÅ«no. Jei kibiras po sudužimo kontaktuotų su jo viduje esančia žmogaus galva ar veidu, lūžusios aÅ¡trios plastiko briaunos paliktų pavirÅ¡inius sužalojimus kÅ«ne.

Specialisto teigimu, po V. K. sÄ monės netekimo jam suduoti papildomi smÅ«giai galėjo lemti papildomus kapiliarų įtrÅ«kimus dangale, dengiančiame smegenis, tačiau tai tik teoriniai „pamÄ stymai“, specialistas negalėjo pasakyti, kad bÅ«tent tokie papildomi smÅ«giai lėmė žmogaus mirtį. IÅ¡ tokių specialisto teiginių, apelianto nuomone, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad priežastinis ryÅ¡ys tarp jo suduotų keturių nestiprių smÅ«gių ir nukentėjusiojo mirties yra tik nuspėjamas, bet nėra neginčytinai nustatytas.

Nėra nustatyta, kad nuteistojo suduotais smÅ«giais buvo padarytas nors vienas sužalojimas V. K. galvoje. Å ie smÅ«giai nebuvo intensyvÅ«s ir tikrai nebuvo tokie, kurie rodytų E. M. tyčiÄ atimti nukentėjusiojo gyvybę. Nuteistasis su V. K. nekonfliktavo ir netgi siekė jį apginti, prasidėjus kito asmens smurtiniams veiksmams, kÄ patvirtina apelianto ir liudytojo V. Å . parodymai, o tai paneigia jo tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. kaltė dėl V. K. nužudymo yra pagrįsta tik abejotina specialisto iÅ¡vada Nr. pM309/2020(05), kuri yra be tiriamosios dalies, bei teoriniais specialisto „pamÄ stymais“, kurių patikimumo teismas netikrino. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi Å¡ia specialisto iÅ¡vada, o kitus įrodymus (apelianto, nuteistojo D. K., liudytojo V. Å . parodymus, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus duomenis) atmetė.

11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra nustatyta, jog V. K. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad visi sužalojimai padaryti vienu metu, apklaustų asmenų parodymai taip pat patvirtina, kad visi smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo atlikti beveik nepertraukiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. K. buvo nužudytas veikiant netiesiogine tyčia, o atliekant smurtinius veiksmus tyčios forma nesikeitė. Å ios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstama veika buvo vientisa ir skaidyti jÄ Ä¯ atskiras dalis, t. y. iki nukentėjusiojo sÄ monės praradimo ir po jo, nėra jokio teisinio pagrindo.

Juo labiau, kai baudžiamojo proceso metu nėra nustatyta, kada buvo padaryti nukentėjusiojo galvos sužalojimai, sÄ lygoję jo mirtį – iki sÄ monės praradimo ar vėliau. Nusikalstama veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tik tuo atveju, kai kaltininkui sumanymas nužudyti kyla po to, kai nukentėjusysis jau yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-58-697/2015).

12. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, t. y. skundžiamas nuosprendis keičiamas ir E. M. bei D. K. įvykdytas nusikaltimas iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto perkvalifikuojamas į BK 129 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistojo E. M. kaltės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikavimo 13.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. 18.00 val. iki 2020 m. spalio 17 d. 04.55 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis V. K., kuris 2020 m. spalio 20 d. ligoninėje mirė. Baudžiamojo proceso metu surinkti ir teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirti bei tinkamai įvertinti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis E. M. ranka sudavė smÅ«gius V. K. į galvos sritį, o nuteistasis D. K. smÅ«giavo rankomis, kojomis bei tam tikrais daiktais į įvairias nukentėjusiojo kÅ«no vietas (taip pat ir į galvÄ ), t. y. nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas bendrai veikiant abiem nuteistiesiems.

Nuteistasis D. K. savo kaltės neginčijo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, o nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nesutinka, kad jo suduoti smūgiai buvo V. K. mirties priežastimi, todėl prašo jį išteisinti.

14. Pirmosios instancijos teisme E. M. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių metu tarp D. K. ir V. K. kilo konfliktas, virtęs muÅ¡tynėmis. PirmÄ kartÄ nuo D. K. suduotų smÅ«gių į galvÄ V. K. sukniubo, Å¡iek tiek pabuvo be sÄ monės, tačiau atsigavo. Tuomet D. K. ir nukentėjusysis vėl susikibo, V. K. krito nugara ant grindų ir nuo tada sÄ monės atgavęs nebuvo. D. K. buvo atsisėdęs ant V. K., sudavė jam kelis kartus į galvos sritį, taip pat smÅ«giavo ir į kÅ«nÄ , kojas, matė D. K. rankoje atlenkiamÄ peilį, kuriuo Å¡is trenkė nukentėjusiajam į galvÄ .

Vienu metu D. K. bandė kelti nukentėjusįjį, tačiau paleido jo kÅ«nÄ iÅ¡ rankų ir Å¡is laisvu kritimu krito ant grindų. Kai nukentėjusysis gulėjo be sÄ monės, E. M., norėdamas pasityčioti, uždėjo jam ant galvos plastikinį kibirÄ ir trenkė per jį 3–4 kartus, kibiras suskilo, tada dar 3–4 kartus plaÅ¡taka trenkė gulinčiam V. K. į galvos sritį. Per ant galvos uždėtÄ kibirÄ smÅ«giavo ir D. K.. E. M. su liudytoju V. Å . pylė nukentėjusiajam vandenį ant nugaros, trynė kaklÄ , buvo nunešę jį į voniÄ ir pakišę jo kÅ«nÄ po vandens čiaupu, tačiau nukentėjusysis neatsigavo, tik tam tikrais atvejais skleidė į knarkimÄ panaÅ¡ius garsus.

Tuomet jie vėl nunešė jį į kambarį, paguldė ant grindų ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, žiÅ«rėjo televizorių (t. 7, b. l. 94–96, 129). IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus nuteistasis davė ir apeliacinės instancijos teisme (t. 9, b. l. 97–98). Aplinkybes dėl nesėkmingo bandymo gaivinti nukentėjusįjį patvirtino ir liudytojas V. Å . (t. 7, b. l. 128). Nuteistasis D. K. apklausos pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad įvykio vakarÄ tarp jo ir V. K. kilo konfliktas, kurio priežasties neprisimena, jie susimušė, mušėsi kumščiais, po nuteistojo smÅ«gio į galvÄ nukentėjusysis be sÄ monės nukrito ant grindų, po ko D.

K. sudavė dar keturis smÅ«gius jam į Å¡onus. Nuteistasis bandė kelti be sÄ monės esantį nukentėjusįjį, tačiau Å¡io kÅ«nas iÅ¡slydo jam iÅ¡ rankų ir trenkėsi ant grindų. D. K. apklausiamas pripažino, kad nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas galėjo suduoti vienuolika smÅ«gių, nurodė, kad dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio daugelio įvykio aplinkybių neprisimena (t. 8, b. l. 37–38). Svarbu pažymėti, kad nuteistųjų smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį yra užfiksuoti byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose, kadangi nuteistasis E. M. mobiliuoju telefonu tai filmavo.

IÅ¡ pirmojo vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip D. K. paima ant grindų stovintį kibirÄ ir juo vienÄ kartÄ suduoda gulinčiam nukentėjusiajam į pakauÅ¡io sritį. Po to perima kibirÄ Ä¯ kitÄ rankÄ ir juo dar kartÄ suduoda į pakauÅ¡io sritį. Nuo smÅ«gio kibiras iÅ¡krenta iÅ¡ rankos, o D. K. spiria koja V. K. į deÅ¡inę galvos pusę, po to į galvos sritį dar suduoda vienÄ smÅ«gį kumščiu. IÅ¡ antrojo vaizdo įraÅ¡o matyti, kad gulinčiam ant grindų V. K. ant galvos yra uždėtas juodos spalvos kibiras, per kurį D.

K. suduoda du smÅ«gius kumščiu. Po to per kibirÄ du smÅ«gius plaÅ¡taka suduoda E. M.. Nuo antrojo smÅ«gio kibiras suskyla į dvi dalis ir nukrenta nuo galvos. E. M. plaÅ¡taka suduoda dar du smÅ«gius nukentėjusiajam į kairę veido pusę. Po to dar du smÅ«gius į kairę veido pusę ir ausį suduoda D. K. (t. 3, 73–75).

15. Nepaisant to, kad iš visų prieš nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų nuteistajam E. M. yra inkriminuotas tik keturių smūgių ranka sudavimas į galvos sritį, tai nešalina jo atsakomybės dėl V. K. nužudymo. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 309/2020(05), V. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės – momeninės sričių dangalu bei po minkštaisiais abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių paviršių sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu ir smegenų koma (kliniškai), židininiu pūliniu plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu (kliniškai), smegenų mirtimi.

Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos (t. 4, b. l. 67–69). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, specialistas G. S. Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju kraujo iÅ¡siliejimas po smegenų dangalais iÅ¡sivystė dėl trauminių poveikių į galvÄ visumos ir atriboti, kurio asmens smÅ«gis sukėlė sunkias pasekmes, o kurio tokių pasekmių nesukėlė, nėra galimybės (t. 8, b. l. 57).

Taigi, nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kurio asmens – E. M. ar D. K. – suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam į galvos sritį sÄ lygojo pastarojo mirtį. Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno iÅ¡ bendrininkų vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai veikė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2011, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-439-507/2015).

Å iuo atveju du pakaltinami asmenys, bendrai suduodantys smÅ«gius rankomis bei kojomis į nukentėjusiojo galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, neabejotinai suvokė, kad tokia veika gali sukelti pavojingus padarinius. Tokioje situacijoje dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam mirus, bendrininkų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas.

16. Kaip matyti iÅ¡ smurtinių veiksmų atlikimo eigos, pirmasis prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo D. K., suduodamas jam ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis, kojomis ir peilio rankena į galvos sritį, trankydamas nukentėjusiojo galvÄ Ä¯ grindis, kol Å¡is prarado sÄ monę, po ko suduodamas dar keturis smÅ«gius į galvos sritį rankomis, kojomis ir plastikiniu kibiru. Po tokių kito nuteistojo veiksmų, imdamas smurtauti pats, E. M. konkliudentiniais veiksmais neabejotinai pritarė D.

K. elgesiui ir suprato bendrÄ panaudoto smurto įtakÄ nukentėjusiojo sveikatai bei gyvybei. Nors E. M. ir sudavė tik keturis smÅ«gius (du per ant galvos uždėtÄ kibirÄ ir du tiesiogiai į veidÄ ), visi Å¡ie smÅ«giai buvo bÅ«tent į galvos sritį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir pažeidžiamiausia žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-231-303/2018 ir kt.). Taigi, E. M., bÅ«damas suaugęs ir turėdamas pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodamas nukentėjusiajam ranka į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ â€“ gali sukelti jo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes.

Nepaisant to, kad apeliantas nesiekė nužudyti nukentėjusįjį, kÄ pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai matydamas intensyvų smurtÄ prieÅ¡ jį, tai, kad nukentėjusiajam į galvÄ jau buvo suduotas ne vienas smÅ«gis ir Å¡is yra praradęs sÄ monę, savo aktyviais veiksmais prisidėdamas prie D. K. veiksmų, sutiko su prieÅ¡ V. K. naudojamo smurto pobÅ«džiu, numatė jo padarinius, suprato naudojamo smurto pavojingumÄ bei jo pasekmes ir nors Å¡ių pasekmių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti.

17. Nors, kaip nurodo apeliantas, konflikto pradžioje E. M. ir V. Å . bandė raminti D. K. ir V. K., akivaizdu, kad Å¡ie veiksmai nebuvo efektyvÅ«s, o vėliau E. M. ir pats prisijungė prie fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad E. M. ėmėsi tam tikrų priemonių, bandydamas gaivinti V. K., tačiau matydamas, kad nukentėjusysis sÄ monės neatgauna, jokios realios pagalbos jam nesuteikė, paliko gulėti ant grindų ir su draugais toliau vartojo alkoholinius gėrimus.

Kad nuteistasis buvo visiÅ¡kai abejingas nukentėjusiojo likimui, patvirtina ir tai, kad, galiausiai, padedamas V. Å ., jis iÅ¡nešė V. K. kÅ«nÄ iÅ¡ buto į laiptinę ir paliko gulėti prie turėklų (t. 7, b. l. 95). Idėja iÅ¡tempti nukentėjusįjį iÅ¡ buto kilo bÅ«tent E. M., kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. Å . parodymų, apeliantas pasakė, kad jo namuose lavono nereikia (t. 7, b. l. 129), kas tik patvirtina, kad E. M. suvokė įvykio aplinkybes ir tai, kokia yra V. K. sveikatos bÅ«klė. Nors V.

Å . siÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jam pasakė, kad nesikiÅ¡tų, ryte kaimynai eis į darbÄ , pamatys ir patys iÅ¡kvies (t. 7, b. l. 129). CiniÅ¡kÄ nuteistojo E. M. elgesį patvirtina ir tai, kad pastarasis filmavo savo ir D. K. smurtinius veiksmus bei siuntė Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us įvykyje nedalyvavusiems asmenims (D. D. (t. 2, b. l. 99–100), E. U. (t. 2, b. l. 85–86)), vaizdo įraÅ¡uose taip pat girdimi nukentėjusįjį žeminantys apelianto komentarai (t. 3, b. l. 73–75).

18. Nors nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad smÅ«gio plaÅ¡taka (delnu) sudavimas nukentėjusiajam gali bÅ«ti vertinamas kaip smÅ«gio sudavimas kietu buku daiktu, pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas G. S. nurodė, kad plaÅ¡takos pagrindinė dalis yra kietas bukas daiktas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, suduodant smÅ«gį delnu per ant galvos uždėtÄ kibirÄ , Å¡is neleidžia delnui kontaktuoti su žmogaus galva, t. y. kibiras amortizuoja smÅ«gį, vis dėlto, specialisto teigimu, suduodant smÅ«gius per kibirÄ , yra perduodama jėga, kuri per kibirÄ ateina į kÅ«nÄ .

Kibiras, atsitrenkdamas į kÅ«nÄ , padaro sužalojimus (t. 8, b. l. 57). Nepaisant to, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiojo kÅ«ne iÅ¡oriÅ¡kai buvo rastos tik poodinės kraujosruvos akių vokuose, yra užfiksuotos kraujosruvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose – kaktos, kairiojo smilkinio bei momens srityse, o, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, E. M. smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė ir į kairę galvos pusę. Apeliaciniame skunde nuteistasis gan plačiai pasisako apie tai, kokiu bÅ«du galėjo skilti plastikinis kibiras, uždėtas V.

K. ant galvos, kokį poveikį sulūžusio kibiro dalys gali padaryti žmogaus kÅ«nui, tačiau tai nagrinėjamu atveju neturi jokios reikÅ¡mės, nustatant E. M. kaltę. Nepaisant to, ar kibiras iki tol jau buvo įskilęs, ar jis skilo kontakto su nukentėjusiojo galva metu, ar ne, akivaizdu, kad jis sulūžo po nuteistojo suduotų smÅ«gių per jį, kas neabejotinai patvirtina Å¡ių smÅ«gių stiprumÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad E. M. ranka smÅ«giuoja pakankamai stipriai (tiek per kibirÄ , tiek per nukentėjusiojo galvÄ ) – nukentėjusiojo kÅ«nas nuo smÅ«gių juda (t. 3, b. l. 72).

Tai, kad asmuo vienoje rankoje laikė mobilųjį telefonÄ ir filmavo, nereiÅ¡kia, kad kita ranka jis negalėjo sugeneruoti pakankamos jėgos smÅ«gių sudavimui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. M. suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam buvo pakankamai stiprÅ«s ir reikÅ¡mingai prisidėjo prie nukentėjusiajam nustatytų galvos sužalojimų visumos.

19. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad E. M. kaltė yra pagrįsta tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. pM309/2020(05) ir specialisto paaiškinimais. Sprendžiant dėl apelianto kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, vaizdo įrašuose ir specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo, nuteistojo D. K., liudytojo V. Š. parodymus, vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis atmetė, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas jai vadovavosi. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių ir įrodymų palankiai apeliantui, savaime nereiškia priimto nuosprendžio neteisėtumo ar nepagrįstumo.

20. Apeliantas abejoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. pM309/2020(05) patikimumu dėl to, kad Å¡i iÅ¡vada yra be tiriamosios dalies. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 90 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad specialisto iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, iÅ¡silavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sÄ lygoms individualizuoti.

Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga. Ginčijama specialisto išvada šiuos turinio reikalavimus atitinka (t. 4, b. l. 74–75). Pirmosios instancijos teisme specialistas G. S. paaiškino, kad šioje specialisto išvadoje nėra tiriamosios dalies, nes buvo tiriamas ne kūnas ir ne biologinė medžiaga. Tiriamajai daliai gali būti prilyginama pastraipa, kurioje parašyta, kad yra „pateikta sulūžę dalys, sutepimų krauju nestebima“, tai susipažinimas su pateiktais objektais (t. 8, b. l. 57).

Taigi, apeliacinės instancijos teismui abejonių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. pM309/2020(05) patikimumu nekyla. Svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Å¡ia specialisto iÅ¡vada, kurioje pasisakoma dėl to, kokius sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti nuosprendžio 14 punkte minėtuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti asmenys, bet ir apklausė specialistÄ dėl Å¡ios iÅ¡vados turinio (t. 8, b. l. 57), o taip pat teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjo Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us, suteikė teisę dėl Å¡io įrodymo pasisakyti proceso dalyviams, pagarsino vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolÄ (t. 8, b. l. 37).

Å ios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, atvirkščiai, patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo reikalavimai pažeisti nebuvo.

21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, svarbu pažymėti, kad nors apeliantas akcentuoja, jog jis savo smÅ«giais negalėjo ir nesiekė sukelti mirtinų padarinių, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo įmanoma nustatyti, kurie smÅ«giai tokius padarinius sukėlė, o E. M., matydamas itin intensyvų D. K. smurtÄ (smÅ«gius rankomis, kojomis ir tam tikrais daiktais nukentėjusiajam, taip pat ir gulinčiam be sÄ monės, į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, įskaitant galvÄ ), prie jo savanoriÅ¡kai prisidėjo, taip jam pritardamas ir taip pat smÅ«giuodamas į galvos sritį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. M., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė V. K., todėl jį iÅ¡teisinti nėra jokio pagrindo.

22. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-334-699/2018).

23. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo E. M. parodymų, iÅ¡ pradžių tarp D. K. ir V. K. kilo žodinis konfliktas, kuris ilgainiui virto muÅ¡tynėmis. PirmÄ kartÄ nuo D. K. smÅ«gių nukentėjusysis sukniubo kambaryje, Å¡iek tiek pabuvo be sÄ monės, tačiau atsigavo. Vos atsigavęs, jis vėl ėmė eiti link D. K. ir jie vėl susikibo. Šįkart V. K. krito nugara ant grindų ir nuo tada sÄ monės atgavęs nebuvo (t. 7, b. l. 94; t. 9, b. l. 97–98). IÅ¡ nuteistojo D. K. parodymų matyti, kad konflikto pradžioje jie su nukentėjusiuoju mušėsi kumščiais – tiek nukentėjusysis jam sudavė smÅ«gius, tiek jis sudavė nukentėjusiajam, susitaikė, atsisėdę ant lovos kalbėjosi, tuomet vėl susimušė.

Šįkart nuo D. K. smÅ«gio V. K. krito be sÄ monės ant grindų ir nebeatsikėlė (t. 8, b. l. 37; t. 9, b. l. 99). Liudytojas V. Å . nurodė, kad D. K. susipyko su V. K. – iÅ¡ pradžių ėmė Å¡aukti vienas ant kito, kilo žodinis konfliktas, vėliau susistumdė, susimušė (t. 7, b. l. 128). Taigi, iÅ¡ Å¡ių parodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad pirminis konfliktas vyko abiejų asmenų iniciatyva, V. K. ne tik gynėsi nuo prieÅ¡ jį atliekamų smurtinių veiksmų, bet ir pats smurtavo, kas reiÅ¡kia, kad nesutarimai tarp asmenų kilo jam dar nesant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.

24. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad iki tol, kol nukentėjusysis prarado sÄ monę, t. y. tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, jam buvo suduotas ne vienas smÅ«gis į galvos sritį, taip pat tokie smÅ«giai jam buvo suduodami ir po sÄ monės praradimo. Kaip jau minėta nuosprendžio 15 punkte, V. K. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos (t. 4, b. l. 67–69) ir Å¡iuo atveju atriboti, kurio asmens kuris smÅ«gis sukėlė sunkias pasekmes, nėra galimybės. Taigi, nagrinėjamu atveju kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ nėra jokio pagrindo jÄ skirstyti į etapÄ iki nukentėjusiojo sÄ monės netekimo ir po jo, kadangi objektyviais duomenimis nėra galimybės pagrįsti, kuriame iÅ¡ Å¡ių etapų nukentėjusiajam į galvos sritį buvo suduotas mirtinas smÅ«gis.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje mirė tik 2020 m. spalio 20 d. 4.40 val., t. y. po trijų parų nuo smurtinių veiksmų atlikimo.

25. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatuota, kad nukentėjusysis buvo nužudytas E. M. ir D. K. veikiant netiesiogine tyčia, t. y. jiems nesiekiant V. K. mirties, bet sÄ moningai leidžiant tokioms pasekmėms kilti. Baudžiamojo proceso metu nenustatyta, kad nuteistųjų tyčios forma nusikalstamos veikos eigoje bÅ«tų pasikeitusi, t. y. kad jie, atsižvelgdami į nukentėjusiojo bÅ«klės pokyčius, matydami, kad jis tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir nebegali prieÅ¡intis, bÅ«tų sumanę jį nužudyti.

Ä®vertinus nuteistųjų tyčios formÄ (netiesioginė tyčia), nukentėjusiojo bÅ«klę smurtinių veiksmų atlikimo pradžioje (pats smurtavo), jo mirties priežastį (galvos sužalojimų visuma), baudžiamojoje byloje nėra pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji suvokė nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir bÅ«tent ja pasinaudodami atėmė jam gyvybę. Taigi, nenustačius nusikaltimÄ kvalifikuojančio požymio – bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymo, E. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį.

26. BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Nagrinėjamu atveju dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto) yra pagrindas nuosprendį švelninti ir jo neapskundusiam nuteistajam D. K.. Taigi, D. K. padaryta nusikalstama veika taip pat perkvalifikuojama iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį.

27. Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo yra Å¡alinamas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės požymis ir pripažįstama, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. 18.00 val. iki 2020 m. spalio 17 d. 04.55 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio per kelis kartus D. K. sudavė ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. K. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas žastuose, deÅ¡inėje Å¡launyje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus pilvo kairėje pusėje ir krÅ«tinės kairėje pusėje, kairės pusės 12-to Å¡onkaulio lūžimÄ , be to, sudavė rankomis, kojomis, peilio rankena ne mažiau penkių smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritį, trankė jo galvÄ Ä¯ grindis, nuo ko nukentėjusysis prarado sÄ monę, toliau, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami bendrai, D.

K. sudavė nukentėjusiajam keturis smÅ«gius rankomis, kojomis bei plastikiniu kibiru į galvos sritį, E. M. užmovė nukentėjusiajam plastikinį kibirÄ ant galvos bei sudavė ranka keturis smÅ«gius į galvos sritį, D. K. sudavė ranka keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydami jam stiprius galvos sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvomis kaktos ir kairio smilkinio bei momens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio smilkininės-momeninės sričių dangalu bei po minkÅ¡taisiais abiejų pusrutulių kaktiniu ir momeninių sričių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių vidinių pavirÅ¡ių sumuÅ¡imu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu ir smegenų koma, židininiu pÅ«liniu plaučių uždegimu, Å«miniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, septiniu Å¡oku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, smegenų mirtimi, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje 2020 m. spalio 20 d. 4.40 val. mirė.

Tokiu bÅ«du E. M. ir D. K. tyčia nužudė V. K.. Dėl nuteistojo V. D. kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 28. V. D. yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis, veikdamas kartu su E. M., neteisėtai panaudojo V. S. vardu iÅ¡duotÄ banko mokėjimo kortelę ir Å¡ios kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ), tokiu bÅ«du pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. S., išėmė V. S. priklausančius 300 Eur ir juos apgaule įgijo savo naudai.

29. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis V. D. neneigia panaudojęs V. S. vardu iÅ¡duotÄ banko mokėjimo kortelę ir išėmęs iÅ¡ jo banko sÄ skaitos 300 Eur, tačiau tvirtina nusikalstamos veikos nepadaręs, nes V. S. jam leidęs pasinaudoti Å¡ia kortele, jis tiesiog išėmęs daugiau grynųjų pinigų nei nukentėjusysis prašęs.

30. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo V. S. parodymų (t. 2, b. l. 130–131), V. D. be leidimo iÅ¡ striukės kiÅ¡enės paėmė nukentėjusiojo banko kortelę, tačiau Å¡is nuteistajam pasakė PIN kodÄ ir su juo susitarė, kad V. D. iÅ¡ims iÅ¡ banko sÄ skaitos 50 Eur, už kuriuos nupirks cigarečių, maisto ir alkoholinių gėrimų, o grÄ Å¾Ä ir banko kortelę grÄ Å¾ins nukentėjusiajam, tačiau nuteistasis išėjo ir negrįžo, kortelės ir pinigų negrÄ Å¾ino.

Anot nukentėjusiojo, toks pokalbis dėl pinigų išėmimo vyko V. S. (V. S.) bute. Nuteistasis V. D. apklausos metu nurodė Å¡iek tiek kitokias aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis jam pats pasiÅ«lė paimti jo banko kortelę, pasakė PIN kodÄ ir paprašė iÅ¡imti grynųjų pinigų bei nupirkti maisto ir cigarečių. Nuteistojo teigimu, visa tai vyko jiems bare vartojant alkoholinius gėrimus. V. D. pripažino, kad V. S. nekonkretizavo, kokiÄ pinigų sumÄ iÅ¡imti iÅ¡ banko sÄ skaitos, jis pats nusprendė iÅ¡imti 300 Eur, iÅ¡ kurių sumokėjo barmenei skolÄ už suvartotus alkoholinius gėrimus – apie 50 Eur, 50 Eur padavė V.

S., iÅ¡ likusių 200 Eur dar nupirko alkoholinių gėrimų bare, 20 Eur davė E. M., apmokėjo už taksi. Kad iÅ¡ banko sÄ skaitos išėmė 300 Eur, V. D. nukentėjusiajam nesakė, banko kortelės jam neatidavė. Vėliau per 3–4 dienas nuteistasis su V. S. ir V. S. iÅ¡leido likusius nukentėjusiojo pinigus maistui, alkoholiniams gėrimams ir cigaretėms (t. 7, b. l. 96–97). Kartu su V. D. pinigų iÅ¡imti ėjęs nuteistasis E. M. patvirtino, kad visa tai vyko jiems esant bare, tačiau pastarasis nematė, kai V.

S. padavė V. D. banko kortelę, kai jie ėjo prie bankomato, V. D. kortelę jau turėjo, žinojo PIN kodÄ . E. M. taip pat nurodė, kad iÅ¡ iÅ¡imtų 300 Eur visi valgė ir gėrė, V. D. jam davė 20 Eur, taip pat apmokėjo skolas bare (t. 7, b. l. 94). Kartu tuo metu bare buvęs liudytojas V. S. patvirtino, kad nukentėjusysis prašė iÅ¡imti pinigus iÅ¡ jo banko sÄ skaitos ar nupirkti maisto, bet liudytojas nematė, kam jis padavė banko mokėjimo kortelę (t. 7, b. l. 191).

31. Nors nukentėjusiojo V. S. ir nuteistojo V. D. parodymai dėl mokėjimo kortelės perdavimo vietos ir aplinkybių skiriasi, o nuteistasis E. M. ir liudytojas V. S. tvirtina perdavimo momento nematę, tačiau visų dėl Å¡ios nusikalstamos veikos apklaustų asmenų, taip pat ir nukentėjusiojo, parodymai dėl V. S. praÅ¡ymo iÅ¡imti pinigus sutampa. Kaip matyti iÅ¡ formuojamos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir Å¡iam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodÄ , nustačius visus bÅ«tinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 215 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, Nr. 2K-555-788/2015, Nr. 2K-44-788/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų turinio matyti, su kuo sutinka ir apeliantas, kad V. S. iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡imti beveik visus ten buvusius pinigus, t. y. 300 Eur, neprašė, iÅ¡imti tokiÄ sumÄ nusprendė pats V. D.. Negana to, apie šį faktÄ jis nukentėjusiojo neinformavo. Nors nuteistieji nurodė, kad Å¡ie pinigai buvo leidžiami ir bendroms reikmėms (alkoholiniams gėrimams, maistui, cigaretėms), tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad tai buvo daroma pinigų savininko, t. y.

V. S., leidimu ar sutikimu, nei vienas apklaustas asmuo, iÅ¡skyrus V. D., nepatvirtino matę, kaip V. D. nukentėjusiajam padavė 50 Eur, ar girdėję, kaip nukentėjusysis leido iÅ¡ jam priklausančių pinigų apmokėti bare susidariusiÄ skolÄ , sumokėti už taksi paslaugas ar duoti pinigų E. M.. Visus Å¡iuos sprendimus, kaip iÅ¡leisti svetimus pinigus, be jų savininko žinios ir sutikimo, priėmė V. D., t. y. jis elgėsi su Å¡iuo turtu kaip su nuosavu. Taigi, visi bylos duomenys patvirtina, kad V.

S. nebuvo davęs nei V. D., nei E. M. sutikimo iÅ¡imti iÅ¡ banko sÄ skaitos 300 Eur ir leisti juos savo nuožiÅ«ra, kas reiÅ¡kia, kad tokie savavaliÅ¡ki nuteistojo veiksmai buvo neteisėti. Akivaizdu, kad V. D. Å¡ioje situacijoje pasinaudojo nukentėjusiojo pasitikėjimu ir, leidęs jam suprasti, kad jis naudos mokėjimo kortelę tik nukentėjusiojo praÅ¡ymui įvykdyti, iÅ¡ tiesų be jo žinios, pasinaudodamas jo vardu, pateikdamas bankui melagingas žinias, kad jis yra V. S., neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, iÅ¡ kurių viena buvo grynųjų pinigų – 300 Eur – išėmimas.

Tokiais veiksmais V. D., veikdamas su E. M., apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , V. S. priklausantį turtÄ â€“ 300 Eur. Apelianto teiginiai apie nukentėjusiojo jam suteiktÄ Ä¯galiojimÄ panaudoti mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes, kaip matyti iÅ¡ aptartų duomenų visumos, nuteistasis peržengė nukentėjusiojo sutikimo ribas ir veikė prieÅ¡ingai jo interesams, dėl ko pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, inicijuojant ar atliekant didesnės kaip 3 MGL dydžio sumos finansinę operacijÄ , kvalifikuojamas pagal BK 182 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, todėl V. D. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

32. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį numatyta, be kita ko, tam, kas neteisėtai perdavė vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Nors nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti, tačiau nenurodo jokių argumentų tokiam savo praÅ¡ymui pagrįsti. V. D. apklausos metu pripažino, kad V. S. vardu iÅ¡duotos banko mokėjimo kortelės jos savininkui negrÄ Å¾ino, o Å¡iÄ kortelę savavaliÅ¡kai perdavė E. M. (t. 7, b. l. 96).

E. M. taip pat pripažino, kad V. D. jam perdavė V. S. banko mokėjimo kortelę ir pasakė PIN kodÄ (t. 7, b. l. 94). Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad E. M. iÅ¡ jo kortelės neėmė, po to, kai kortelę paėmė V. D., ji jam grÄ Å¾inta nebuvo, nuėjo į bankÄ , kortelę užblokavo ir iÅ¡siėmė naujÄ (t. 2, b. l. 130–131). V. S. vardu iÅ¡duota AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta E. M. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 31–62).

Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. D. neteisėtai perdavė E. M. svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. S. vardu, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, todėl yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Perkvalifikavus nuteistųjų E. M. ir D. K. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, šiems nuteistiesiems turi būti iš naujo skiriamos bausmės.

34. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

35. D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas yra smurtinio pobÅ«džio, padarytas veikiant bendrai su kitu asmeniu, sukėlė neatkuriamÄ Å¾alÄ â€“ žmogaus mirtį. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. D. K. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo aktyvus, jis intensyviai smurtavo ir kitaip tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusiojo. Iki Å¡io nusikaltimo padarymo D. K. Lietuvos Respublikoje buvo teistas tris kartus, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , po nusikaltimo padarymo nuteistas dar vienÄ kartÄ , teistas ir Didžiojoje Britanijoje, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas (t. 6, b. l. 19–24), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 16–18), iki sulaikymo niekur nedirbo (t. 6, b. l. 7), vedęs, turi nepilnametį sÅ«nų (t 6, b. l. 5).

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei bÅ«damas recidyvistas. Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė D. K. skirti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančiÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ta pačia bausmių skyrimo taisykle, D.

K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį taip pat skiria laisvės atėmimo bausmę, atitinkančiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį.

36. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. K. paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, D. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurios vykdymas buvo atidėtas vienerių metų terminui. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad po Å¡ių nuosprendžių priėmimo D.

K. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo dar kartÄ nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 19 d.), kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, taip pat buvo subendrinta su tuo pačiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme.

Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje D. K. paskirtÄ bausmę turėjo bendrinti su paskutiniuoju – Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, tačiau to nepadarė. Siekiant nepabloginti nuteistojo D. K. teisinės padėties ir neatimti iÅ¡ jo galimybės apskųsti teismo sprendimÄ dėl bausmių bendrinimo, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina, palikdamas šį klausimÄ spręsti nuosprendį priėmusiam teismui BPK 362 straipsnio tvarka.

37. E. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas yra smurtinio pobÅ«džio, padarytas veikiant bendrai su kitu asmeniu, sukėlė neatkuriamÄ Å¾alÄ â€“ žmogaus mirtį. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. E. M. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo ne toks aktyvus kaip bendrininko D. K., vis dėlto, jis taip pat smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvos sritį ir tyčiojosi iÅ¡ pastarojo. Be Å¡io nusikaltimo padarymo, E. M. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Iki Å¡ių nusikaltimų padarymo E. M. buvo vienÄ kartÄ teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (t. 5, b. l. 88–91), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 83–87), dirba (t. 5, b. l. 77), yra įgijęs plytelių klojėjo ir lengvųjų automobilių kėbulo taisytojo kvalifikacijas (t. 8, b. l. 32–35), nevedęs (t. 5, b. l. 75). Nuteistasis daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkės (t. 8, b. l.

31) ir darbdavio (t. 5, b. l.

78) charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. M. pripažįsta sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau savo kaltės jį nužudžius nepripažįsta), ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė E. M. už nužudymÄ skirti laisvės atėmimo bausmę, atitinkančiÄ sankcijoje numatytos bausmės minimalų dydį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ta pačia bausmių skyrimo taisykle, E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį taip pat skiria sankcijoje numatytos bausmės minimalų dydį atitinkančiÄ laisvės atėmimo bausmę. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 38.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ V. D. valstybės naudai priteistinos 320 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos, kuriÄ teikė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, iÅ¡laidos.

40. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismui neturint duomenų, kad nuteistasis V. D. bÅ«tų sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su pasirinktu gynėju, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė J.

T. Litvinskienė (t. 9, b. l. 7). Į 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusį teismo posėdį atvyko nuteistojo V. D. pasirinktas gynėjas advokatas Vadimas Makušinas, todėl advokatė J. T. Litvinskienė buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime (t. 9, b. l. 16–19). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju advokatė J. T. Litvinskienė teisinės pagalbos nuteistajam V. D. neteikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė teismui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ V. D. valstybės naudai priteistinos 153,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos, kuriÄ teikė advokatė Agata Aganauskienė, iÅ¡laidos.

42. Apeliacinės instancijos teismui turint duomenų, kad nuteistasis V. D. nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį su pasirinktu gynėju (advokatu V. Makušinu) (t. 9, b. l. 71), vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė A. Aganauskienė (t. 9, b. l. 87). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

Bylos duomenimis, V. D. niekur nedirba, turto neturi, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas draugus, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Be to, baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas buvo atliekamas ir nuteistajam gynėja advokatė A. Aganauskienė paskirta, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytÄ baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad Å¡ių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas.

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ D. K. valstybės naudai priteistinos 498,73 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

44. Nuteistasis D. K. apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo padavęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimÄ baudžiamojoje byloje, siekiant papildomai apklausti nuteistuosius bei, prireikus, įvykdyti BPK 255–256 straipsniuose nurodytus reikalavimus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam D. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas, nuteistasis buvo pristatytas į teismo posėdį ir apklaustas.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. K. baudžiamojo proceso apeliacine tvarka neinicijavo, gynėjas jam buvo paskirtas, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytÄ baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti. E. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti E. M. septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, E. M. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

D. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti D. K. vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistųjų V. D. (V. D.) ir D. K. nepriteisti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė