2019-04-03 Nr. AB-8479-3-61-3-02398-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1076-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02398-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m liepos 5 d. buvo konvojuotas iš Daugpilio miesto (Latvijos Respublika) į Klaipėdą pagal Europos arešto orderį. Buvo vežamas paprastu automobiliu, todėl per daug valandų trunkančią kelionę patyrė daug nepatogumų, pažeminimų, žiaurų konvojaus sargybos elgesį, nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad 2016 m. liepos 20 d. – rugsėjo 27 d. buvo etapuojamas iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) ir atgal. Nuo 2016 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio buvo etapuojamas iš Šiaulių TI į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Konvojavimas minėtais maršrutais tęsėsi iki 2017 m. vasario 28 d.

3. Pareiškėjas teigė, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pablogėjo sveikata, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumų, pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad konvojaus automobiliai visada buvo perpildyti, važiuojant maršrutu neleisdavo pasinaudoti tualetu. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų raštu, išskyrus teismą, niekur nesikreipė.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjo skundas per daug abstraktus, jame nenurodyta konkreti konvojaus diena, kada jo teisės galimai buvo pažeidžiamos bei su tuo susijusios aplinkybės, konvojavimo aplinkybės neindividualizuotos.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo 2016 m. liepos 5 d. iš Daugpilio į Klaipėdą nekonvojavo. Jis buvo konvojuotas planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius – 9 kartus, Kaunas-Tauragė-Kelmė-Šiauliai-Kaunas – 2 kartus, Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Kaunas – 1 kartą. Planinio konvojaus metu naudoti automobiliai atitiko teisės aktus, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus. Paaiškino, jog prieš kelionės pradžią konvojus patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojuoti. Automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. VST transportas, skirtas asmenims konvojuoti, turi transporto priemonės liudijimą ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitą. Pareiškėjas buvo konvojuotas tvarkingomis transporto priemonėmis. Pareiškėjas į atsakovą dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų nesikreipė, todėl jo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. VST pareigūnai konvojavimo metu konvojuojamuosius į tualetą veda pasikeitimo punktuose tik patiems konvojuojamiesiems prašant. Apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš pareiškėjo konvojavimų dokumentų matyti, kad juose yra įrašai apie išvedimą į tualetą pasikeitimo punktuose Kauno TI, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Šiaulių TI, Mažeikių policijos komisariate. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sutrikusią sveikatą konvojavimo metu ar po jo, taip pat nepagrindė kitų kilusių neigiamų pasekmių. Prašoma priteisti suma prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo skundų raštu negavo; prieš išvykstant etapu gaunama medikų išvada, ar yra galimybė asmenį konvojuoti paprastu transportu, ar būtinas specialusis transportas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų specialiais automobiliais nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

10. Teismas, įvertinęs VST pateiktus duomenis, konstatavo, kad 2016 m. liepos 5 d. pareiškėjas iš Daugpilio į Klaipėdą konvojuotas nebuvo. Jis 2016 m. liepos 19 d. – 2017 m. sausio 17 d. buvo konvojuotas planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius – 9 kartus, Kaunas-Tauragė-Kelmė-Šiauliai-Kaunas – 2 kartus, Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Kaunas – 1 kartą.

11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

12. Teismas nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tik jų pačių prašymu ir tik po vieną. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas tualetu galėjo naudotis pasikeitimo punktuose, papildomų prašymų dėl naudojimosi tualetu neužfiksuota, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti tualetu nebuvo pažeista.

13. Teismas, įvertinęs žiniaraščius ir konvojuojamųjų sąrašus, pažymėjo, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen“ ir „Mercedes Benz“, kurie prieš konvojavimą buvo patikrinti dėl tinkamumo konvojuoti ir atitikties teisės aktams. Be to, iš byloje pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Kauno techninės apžiūros centro ir UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitiko techninius reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo etapuojamas tvarkingais automobiliais.

14. Įvertinęs faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktus teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimų, konvojuojant 2016 m. liepos 19 d. – 2017 m. sausio 17 d. minėtais maršrutais, nustatyta nebuvo, o 2016 m. liepos 5 d. iš Daugpilio į Klaipėdą VST pareiškėjo nekonvojavo.

III. 15. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas konvojavimo sąlygas ir patirtus nepatogumus.

16. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti argumentai, grindžiamas šiais papildomais argumentais: 1) pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nesikreipė į gydytojus. Pareiškėjas po ir prieš kiekvieną etapą eidavo pas gydytojus Šiaulių TI dėl kaklo skausmų, prašė vaistų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė; 2) būtini dokumentai pareiškėjui yra neprieinami, teismas pats turėjo juos išsireikalauti.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į apelianto skundą nesutinka su skundu, laiko jį nepagrįstu ir nemotyvuotu, todėl atmestinu.

18. Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismui pateikė išsamius duomenis bei įrodymus dėl VST pareigūnų vykdytų apelianto konvojavimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, nepažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo pareiškėjui V. L..

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimų konvojuojant 2016 m. liepos 19 d. – 2017 m. sausio 17 d. minėtais maršrutais nenustatyta, o 2016 m. liepos 5 d. iš Daugpilio į Klaipėdą VST pareiškėjo nekonvojavo. Nenustačius neteisėtų VST veiksmų (vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų), negalima institucijos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Teismas akcentavo, jog nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas nėra prasmingas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad kreipėsi dėl kaklo skausmų į gydytojus, o tai patvirtinančius įrodymus privalėjo išsireikalauti teismas. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).

24. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pareiškėjo 2016 m. liepos 5 d. iš Daugpilio į Klaipėdą nekonvojavo. Jis 2016 m. liepos 19 d. – 2017 m. sausio 17 d. buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais „Mercedes Benz“ (valst. Nr. AHG 184) ir „Volkswagen“ (valst. Nr. EDL 149, valst. Nr. EDL 152, valst. Nr. EDL 153, valst. Nr. EFS 558, valst. Nr. EFS 559, valst. Nr. EFS 561, valst. Nr. EFS 563, valst. Nr. FUV 253, valst. Nr. FUV 254) planinių konvojų maršrutais: Vilnius–Klaipėda–Vilnius – 9 kartus, Kaunas–Tauragė–Kelmė–Šiauliai–Kaunas – 2 kartus, Kaunas–Panevėžys–Šiauliai–Kaunas – 1 kartą.

26. Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl konvojavimo automobilių tinkamumo bei pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, arba argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo, iš esmės nepateikė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti tualetu, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nedetalizavo, kada konkrečiai jis prašė pareigūnų leisti pasinaudoti tualetu, tačiau tam nebuvo sudarytos sąlygos. Dėl vedimo į tualetą pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 134 punkte nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tik pačių prašymu ir tik po vieną. Teiginiai, kad konvojavimo metu turi būti numatytos stotelės pasinaudoti tualetu, laikomi nepagrįstais. Konvojaus žurnaluose žymimi įrašai apie tai, ar konvojuojamieji yra išvedami į tualetą. Be kita ko, įvertinama, ar asmuo pats kreipiasi į konvojaus pareigūnus dėl galimybės pasinaudoti tualetu ir ar pareigūnai tokį prašymą tenkina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1713-624/2017, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-211-492/2017).

28. Apeliantas šias aplinkybes paneigiančių dokumentų nepateikė, be to, administracinėje byloje yra pateiktas 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjo skundas dėl 2016 m. spalio 7 d. konvojavimo eigos, į kurį atsakovas atsakė ir nurodė, jog 2016 m. spalio 7 d. atsakovas teisminių konvojavimų į Kauno apylinkės teismą nevykdė. Byloje nėra daugiau duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus VST ar konvojavimą vykdžiusiems pareigūnams. Nors pareiškėjas ir teigia, kad tai netiesa, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė: nenurodė, kada, į ką ir dėl kokių konkrečių konvojavimo sąlygų kreipėsi. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Nei viename iš administracinėje byloje esančių kelionės žiniaraščių nėra įrašų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus arba jo teiktus skundus ar prašymus.

29. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad dėl kaklo skausmų jis kreipėsi į gydytojus, o tai patvirtinančius įrodymus privalėjo išsireikalauti pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti VST pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl, nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas nebuvo prasmingas.

30. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis buvo konvojuotas nežmoniškomis sąlygomis, kurios prilygsta kankinimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialiosios teisės normas taikė tinkamai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan