2017-10-18 Nr. AB-18913-3-61-3-05018-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1218-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05018-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo development“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Energo development“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2015 m. spalio 16 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 49SJN-1287-(14.49.105) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti ar išspręsti pareiškėjo prašymą jam išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be aukciono.

2. Pareiškėjas teigė 2015 m. birželio 26 d. atsakovui pateikęs prašymą be aukciono sudaryti ilgalaikę ginčo sklypo nuomos sutartį, nes po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015 išnyko pagrindai, iki tol trukdę tokia teise pasinaudoti, o Bendrovė atitiko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlygą, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė prašymą tenkinti. Teisminiai ginčai dėl šio sklypo nuomos sutarties vyko nuo 2006 m. Teismai nustatė, kad ginčo sklypas be aukciono buvo išnuomotas nesant tam teisinio pagrindo (sklype įregistruotas tik statinys (tvora), kurio nepakako teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą atsirasti), todėl nuomos sutartį nutraukė. Teismo proceso metu pareiškėjas ginčo sklype teisėtai įrengė dvi automobilių stovėjimo aikšteles. Bendrovė neįgijo teisės išsinuomoti ginčo sklypą po statybų, nes teismai jos veiksmus sudarant ankstesnę nuomos sutartį vis pripažindavo neteisėtais, iki jo kaltė paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi. Taigi, pareiškėjui atsirado teisė iš naujo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) buvo būtinos visuomenės poreikiams tenkinti.

3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį, nes joje pažymėta, jog Bendrovei negalėjo būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku (ginčo sklypu). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo per 3 mėnesius atlaisvinti žemės sklypą ir priteisė iš valstybės kompensaciją, susietą su statinių verte ir šalių kaltės laipsniu dėl neteisėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. 2015 m. kovo 2 d. nutartyje nurodyti kaltės klausimai buvo sprendžiami ne dėl pareiškėjo teisės į ginčo sklypą, bet dėl kompensacijos dydžio. Pareiškėjas neatitiko subjektui, turinčiam teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, keliamų reikalavimų, nes Bendrovei priklausantys statiniai (automobilių stovėjimo aikštelės), esantys ginčo sklype, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, turėjo būti nugriauti iki 2015 m. birželio 2 d., už šiuos statinius jam priteista kompensacija.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Energo development“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, pareiškėjas, remdamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, 2015 m. liepos 1 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas be aukciono sudaryti su juo valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ilgalaikes nuomos sutartis. Prašymas motyvuotas tuo, kad šis sklypas (sklypai) užstatytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais – automobilių stovėjimo aikštelėmis. Atsakovas skundžiamu 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 49SJN-1287-(14.49.105) atsisakė pradėti ginčo sklypo išnuomojimo procedūrą, atsižvelgdamas į teismų sprendimais pareiškėjui nustatytą įpareigojimą per 3 mėnesius atlaisvinti ginčo sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 2 punktu UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB „Energo development“) leido be aukciono iki 2097 m. sausio 16 d. išnuomoti ginčo sklypą, tą pačią dieną sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, kuria Bendrovei be aukciono išnuomotas sklypas daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 6 430 kv. m valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo du nebaigti statyti pareiškėjui priklausantys statiniai (inžineriniai) – automobilių stovėjimo aikštelės.

7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 2–6 punktus, pripažino negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767 nuo jos sudarymo momento ir įpareigojo Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį: įpareigojo Bendrovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą ir jai iš valstybės priteisė 50 754,33 Lt (14 699,47 Eur) kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi Bendrovei priteistiną kompensaciją padidino iki 75 879 Eur, kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi konstatavo, jog valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia metu pastatų, dėl kurių ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ginčo sklype nebuvo, buvo tik nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) – stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, priskirtinos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams. Taigi, jau įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais iš esmės konstatuota, jog Bendrovei nesuteikta teisė kitu teisėtu būdu, įskaitant nuomą be aukciono, naudotis ginčo sklypu. Be to, tai, kad pareiškėjas ginčo sklype vis dar turėjo statinius, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu turėjo būti pašalinti, reiškė, jog jis nevykdė teismo sprendimo. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta sąlyga šiuo atveju neegzistavo, nes įstatymus pažeidžiantis asmuo negalėjo turėti iš to naudos – pagal bendrąjį principą iš neteisės teisė neatsiranda. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad skundžiamas atsakovo 2014 m. liepos 29 d. sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Energo development“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo įvertinti jo subjektines teises ne dėl buvusios nuomos sutarties sudarymo aplinkybių ir pasekmių, bet dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo ar galimybės kitu teisėtu būdu naudotis ginčo sklypu, nes tokių padarinių bendrosios kompetencijos teismai nevertino. Pareiškėjo teisei įgyvendinti galiojo visos tam reikalingos sąlygos: automobilių stovėjimo aikštelių statybų teisėtumo faktas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi; teismai nesprendė aikštelių nugriovimo kaštų; statybos leidimas aikštelėms nėra panaikintas ir / ar pripažintas negaliojančiu; automobilių stovėjimo aikštelių teisinė registracija tebegaliojo; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi konstatavo, kad Bendrovės kaltė dėl neteisėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nustatyta nepagrįstai; teismų sprendimais spręsta tik kompensacijos už statinių pašalinimą dydžio praradus teisę kitu teisėtu būdu Bendrovei naudotis ginčo sklypu, bet nespręsta dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia padarinių, t. y. teisės Bendrovei kitu teisėtu būdu naudotis ginčo sklypu, jos veiksmuose nenustačius kaltės. Be to, teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 2015 m. automobilių stovėjimo aikštelės nėra laikino pobūdžio ir turi aiškią funkcinę paskirtį, nes jos yra intensyviai naudojamos ūkinėje veikloje visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. faktinė situacija po teismų sprendimų pasikeitė. Pareiškėjas dėl įpareigojimo per 3 mėnesius atlaisvinti ginčo sklypą atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartis galima ir vykdymo procese, nes visiškai pasikeitė pareiškėjo teisės ir jis nebėra laikomas praradusiu teisę į galimybę naudoti valstybinės žemės sklypą kitu teisėtu būdu.

11. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsakovas dar kartą pažymi, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį. Už dėl įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdymo patirsiamus nuostolius pareiškėjui buvo priteista kompensacija, Tarnyba 2015 m. gegužės 13 d. raštu jam pasiūlė kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl šios kompensacijos išmokėjimo. Teismai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dalyje dėl įpareigojimo per 3 mėnesius atlaisvinti ginčo sklypą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl restitucijos. Kompensacija už statinių nugriovimą pareiškėjui priteista būtent todėl, kad šie statiniai teisėti, priešingu atveju nebūtų buvę nuspręsta pareiškėjui atlyginti su statinių nukėlimu susijusių išlaidų. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. gegužės 2 d. patvarkymu atsisakius atnaujinti procesą, atnaujinta vykdomoji byla Nr. 0178/15/03250 ir Bendrovė įpareigota per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo atlaisvinti ginčo sklypą. Įvykdžius įsiteisėjusį teismo sprendimą, pareiškėjas ginčo sklype neturės jokių statinių, todėl jis negalėjo pasinaudoti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tai, kad pareiškėjui priklausantys statiniai vis dar įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šių aplinkybių nepaneigia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 49SJN-1287-(14.49.105), kuriuo atsisakyta su pareiškėju sudaryti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį be aukciono.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXIX skyriuje, Žemės įstatyme, kituose specialiuosiuose įstatymuose). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2014 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-93-2014). Pabrėžtina, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 16 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo keliami reikalavimai yra išimtinai susiję su teise išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, t. y. kyla iš civilinių teisinių santykių, šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

16. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl išnagrinėjo bylą pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla pagal pareiškėjo skundą perduodama bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 5 dalimi ir 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ skundą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius