Legislator Case Law & Legislation
0a20448c-b83c-4de6-9fca-ebb8e7d2dc11 AI generated

0a20448c-b83c-4de6-9fca-ebb8e7d2dc11 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0a20448c-b83c-4de6-9fca-ebb8e7d2dc11
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis, atsakovas ir trečiasis asmuo 2013 metų rugsėjo mėnesį sudarė žodinę sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas sutiko savo nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. iÅ¡laikymÄ vaikų motinai trečiajam asmeniui E. L. mokėti per jos brolį atsakovÄ R. B.. Tuo metu E. L. su nepilnamečiais vaikais gyveno Airijoje, kur jai, kaip vieniÅ¡ai motinai, kuri negauna jokių pajamų, buvo galimybė gauti iÅ¡mokas iÅ¡ Airijos valstybės socialinės paramos fondų. Atsakovas sutiko bÅ«ti tarpininku ir iÅ¡ ieÅ¡kovo ar jo atstovų į atsakovo asmeninę banko sÄ skaitÄ pervestas pinigines lėšas iÅ¡gryninus perduoti trečiajam asmeniui.

Legislator headnote

AI generated

0a20448c-b83c-4de6-9fca-ebb8e7d2dc11 · Kauno apygardos teismas: Teismas nevertino byloje pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, kad Airijoje vieniÅ¡os motinos paÅ¡alpa E. L. buvo mokama nuo 2005 m. spalio 4 d., nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo mokamų iÅ¡mokų vaikams. 8.2. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigÄ apie paskolinius santykius, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas atsakovui nebuvo skolingas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ skolinosi iÅ¡ atsakovo įvairias pinigų sumas dar iki grįžimo į LietuvÄ 2012 m., suraÅ¡ydamas paskolos raÅ¡telius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-945-924/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02762-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. B., atstovaujamo advokatės I. A., apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-377-652/2019 pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo E. L., dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 1439,50 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis, atsakovas ir trečiasis asmuo 2013 metų rugsėjo mėnesį sudarė žodinę sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas sutiko savo nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. iÅ¡laikymÄ vaikų motinai trečiajam asmeniui E. L. mokėti per jos brolį atsakovÄ R. B.. Tuo metu E. L. su nepilnamečiais vaikais gyveno Airijoje, kur jai, kaip vieniÅ¡ai motinai, kuri negauna jokių pajamų, buvo galimybė gauti iÅ¡mokas iÅ¡ Airijos valstybės socialinės paramos fondų. Atsakovas sutiko bÅ«ti tarpininku ir iÅ¡ ieÅ¡kovo ar jo atstovų į atsakovo asmeninę banko sÄ skaitÄ pervestas pinigines lėšas iÅ¡gryninus perduoti trečiajam asmeniui.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovas 2013 - 2014 m. atliko vienuolika pavedimų, kuriais atsakovui pervedė viso 4970,29 Lt, kas atitinka 1439,50 Eur. IÅ¡laikymÄ vaikams ieÅ¡kovui padėjo teikti jo motina J. L., kuri keletÄ kartų pati iÅ¡siuntė pinigus atsakovui. Visuose mokėjimų nurodymuose mokėjimo paskirtis yra nurodyta alimentai, kai kuriuose nurodyta alimentai E. L., viename mokėjimo nurodyme nurodyta – už bilietus. Toks Å¡alių ir trečiojo asmens žodinis susitarimas įstatymui neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui susipykus, trečiasis asmuo kreipėsi į antstolę dėl iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovas iÅ¡ antstolės gavo 2017 m. spalio mėn. 12 d. raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , todėl paaiÅ¡kėjo, kad E. L. antstolei pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-4041-59/2005, kurio pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalaujama sumokėti 7911,52 Eur iÅ¡laikymo vaikams skolos likutį.

Vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje, kurioje bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens santuoka ir susitarta, kad jų nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas teiks po 200 Lt (58 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas ieškovo pervestus pinigus nepilnamečių vaikų išlaikymui privalėjo perduoti trečiajam asmeniui, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jis to nepadarė ir tokiu būdu liko skolingas ieškovui 1439,50 Eur.

3. Atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo E. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio 2013 m. rugsėjo mėn. žodinio susitarimo tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti, nes ieškovo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta 2005 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu, vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su jų motina - trečiuoju asmeniu, kuri jau tada gyveno Airijoje ir, augindama du vaikus bei būdama išsituokusi, turėjo teisę į Airijos valstybės skiriamas pašalpas šeimai.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis siekė, jog vaikų motina gautų vieniÅ¡os motinos paÅ¡alpas, nėra paremta nė vienu įrodymu. IeÅ¡kovo iÅ¡galvotos aplinkybės neva apie buvusį susitarimÄ ir teiktÄ per atsakovÄ iÅ¡laikymÄ vaikams atsirado tada, kai trečiasis asmuo kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio dukrai padidinimo ir perdavė antstolių kontorai vykdyti teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kovo įsiskolinimo vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismo sprendimu ieÅ¡kovas buvo įpareigotas mokėti kas mėnesį periodines iÅ¡mokas vaikų motinai po 116 Eur per mėn. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki sÅ«naus pilnametystės, o nuo minėtos datos po 58 Eur per mėn. iki dukters pilnametystės. Nuo ieÅ¡kovo nurodytos datos (2013 m. spalio 18 d.) nė viena pavedimu sumokėta atsakovui piniginė suma neatitiko periodinių iÅ¡mokų dydžio vienam nepilnamečiui vaikui ir periodiÅ¡kumo, numatyto teismo sprendime.

IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ gyveno Airijoje, bendravo su atsakovo Å¡eima, iÅ¡ kurios periodiÅ¡kai skolindavosi pinigus. Dalį skolos ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino gyvendamas Airijoje, po ko jam buvo grÄ Å¾intas paskolos raÅ¡telis. Grįžęs į LietuvÄ 2013 metais ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovas sutiko, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inama dalimis, pervedant į atsakovo sÄ skaitÄ banke. Atsakovo sÄ skaita banke, į kuriÄ buvo pervestos IeÅ¡kovo lėšos, neiÅ¡liko. IeÅ¡kovas pilnai atsiskaitė su atsakovu, iÅ¡mokėdamas visÄ skolos likutį grįžęs į LietuvÄ .

Atsakovui kėlė nuostabÄ perlaidose įraÅ¡yta mokėjimo paskirtis - alimentai, už bilietus, tačiau minėtų aplinkybių jis nesureikÅ¡mino, nes džiaugėsi atgavęs skolÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo R. B. 1439,50 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 32,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui V.

L..

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo yra buvę sutuoktiniai, jie turi du bendrus vaikus, kuriems 2005 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu, nutraukiant V. L. ir E. L. santuokÄ , buvo nustatytas iÅ¡laikymas - po 200 litų kiekvienam vaikui. IeÅ¡kovas pateikė nurodymus pervesti grynuosius pinigus, iÅ¡ kurių nustatyta, kad buvo padaryta 11 pervedimų, tris kartus grynuosius pinigus pervedė ieÅ¡kovo motina J. L., o likusius ieÅ¡kovas. Devyniuose nurodymuose pervesti grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta alimentai, viename – alimentai E. L., viename nurodyta - už bilietus.

6. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, civiliniai teisiniai santykiai būtų kvalifikuotini pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, t. y., kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui. Susitarimo nepripažįsta trečiasis asmuo, nereikalauja atsakovo įvykdyti prievolę. Teismas sprendė, kad kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo tokio susitarimo nepripažįsta, ieškovui nepateikus daugiau byloje įrodymų, tik mokėjimų nurodymus, darytina išvada, jog susitarimas dėl pinigų pervedimo trečiajam asmeniui E. L. neįvyko, nors, atsižvelgiant į mokėjimų paskirtį, liudytojos J. L. parodymus, manytina, kad ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl tokio susitarimo sudarymo ir vykdymo.

7. Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimo, raÅ¡ytinių įrodymų byloje nėra pagrindo nustatyti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos sutartiniai santykiai, nes atstovė nenurodė nei sutarties sudarymo aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ , paskolos gavėjo įsipareigojimÄ ir kitus požymius, reikÅ¡mingus paskolos sutartiniams santykiams. Tačiau byloje yra nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovas gavo ieÅ¡kovo nurodytus pinigus.

Nenustačius, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta sutartis trečiojo asmens naudai, paskolos sutartis, teismas konstatavo, kad atsakovas gavo pinigus be pagrindo. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimas neįvyko, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kė atsakovui reikalavimo įvykdyti prievolę, atsakovas turi grÄ Å¾inti be pagrindo jam pervestus pinigus. Nors ieÅ¡kovas prašė grÄ Å¾inti pinigus kitu teisiniu pagrindu, tai nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Todėl nepaisant to, ar reikalavimų juridinis pagrindas procesiniame dokumente yra nurodytas teisingai, ar neteisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti; pripažinus, kad neatskleista bylos esmė - panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 135-140). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Teismas nesiaiÅ¡kino žodinio susitarimo sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, jo tikslo, kodėl susitarimas mokėti iÅ¡laikymÄ buvo dėl dviejų nepilnamečių vaikų, nors menamo susitarimo metu vienas jų buvo pilnametis, piniginės perlaidos neatitiko teismo sprendimu priteistos iÅ¡laikymo sumos.

Teismas nevertino byloje pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, kad Airijoje vieniÅ¡os motinos paÅ¡alpa E. L. buvo mokama nuo 2005 m. spalio 4 d., nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo mokamų iÅ¡mokų vaikams. 8.2. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigÄ apie paskolinius santykius, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas atsakovui nebuvo skolingas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ skolinosi iÅ¡ atsakovo įvairias pinigų sumas dar iki grįžimo į LietuvÄ 2012 m., suraÅ¡ydamas paskolos raÅ¡telius.

SkolÄ ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino 2013-2014 metais, o ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė praėjus 4-5 metams po skolos grÄ Å¾inimo. GrÄ Å¾inus skolÄ paskolos raÅ¡teliai buvo sunaikinti, todėl jų negalėjo pateikti. Atsakovas nekreipė dėmesio į mokėjimo nurodyme nurodytÄ paskirtį. 8.3. Teismas išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, nes ieÅ¡kovas teismo nustatytu pagrindu ieÅ¡kinio negrindė ir jo neįrodinėjo. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė sandoriu, kuris liko neįrodytas, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Atsakovas, gindamasis nuo neteisėtų reikalavimų, paaiÅ¡kino buvusias faktines aplinkybes, kurių ieÅ¡kovas nepaneigė. Pripažinus, kad ieÅ¡kovo nurodyto sandorio, iÅ¡ kurio kildinamas reikalavimas, nebuvo, todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovas pinigines lėšas pervedinėjo atsakovui grÄ Å¾indamas skolÄ . 8.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas įgijo be pagrindo, Å¡ios iÅ¡vados nepagrindė įrodymais. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ieÅ¡kovo piniginių perlaidų paskirties, nepagrindė piniginių lėšų pervedimo, kuriame lėšų paskirtis nurodyta „už bilietus“, be pagrindo minėtas lėšas laikė nepagrįstu atsakovo praturtėjimu.

Piniginės lėšos už bilietus atsakovui buvo grÄ Å¾intos po to, kai ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jis nupirko bilietus į AirijÄ , kad ieÅ¡kovas atskristų į sÅ«naus mokyklos iÅ¡leistuves. IeÅ¡kovas melavo savo motinai (liudytojai), kad siunčia alimentus vaikų iÅ¡laikymui. Minėtų aplinkybių teismas neatskleidė, Å¡alių neapklausė, nepaÅ¡alino akivaizdžių prieÅ¡taravimų procesiniuose dokumentuose. Teismo sprendimas pagristas prielaidomis. 8.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įvykdydamas prievolę atsakovui (grÄ Å¾indamas skolÄ ) ieÅ¡kovas Å¡iÄ prievolę pats pripažino, dėl ko negalima laikyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo prievoliniai santykiai.

Atsakovas ne praturtėjo, bet gavo tai, kas jam priklausė ieÅ¡kovui įvykdžius prievolę; atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai - ieÅ¡kovas pats, savo valia grÄ Å¾ino skolÄ , kas negali bÅ«ti traktuojama kaip nesÄ Å¾iningas praturtėjimas.

9. IeÅ¡kovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmos instancijos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 153-156). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Teismas nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstas, keliami reikalavimai įrodyti, todėl ieÅ¡kinį tenkino. 9.2.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo nedalyvavimas teismo posėdyje neva sukliudė teismui atskleisti bylos esmę, nes toks klausimas byloje nebuvo keliamas ir sprendžiamas. Pats atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, o jeigu bÅ«tų dalyvavęs, bÅ«tų galėjęs pats paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas tarp Å¡alių žodinis susitarimas. 9.3. Airijos valstybės socialinės paramos fondams matant, kad į E. L. asmeninę banko sÄ skaitÄ kiekvienÄ mėnesį pervedamos piniginės lėšos, socialinės iÅ¡mokos jai nebÅ«tų buvę mokamos arba bÅ«tų ženkliai mažinamos.

Iki Å¡ios dienos trečiasis asmuo ieÅ¡kovui ir antstoliui, kuris vykdo iÅ¡laikymo įsiskolinimo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra nurodžiusi tik asmeninę banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Lietuvos banko filiale. IÅ¡ to seka, kad ji iki Å¡ios dienos nuo Airijos valstybės slepia gaunamas pajamas tikslu ten gauti kuo didesnes socialines garantijas. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių trečiasis asmuo neturi ir niekada neturėjo oficialių darbinių santykių. Tai pati patvirtino 2018 m. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio padidinimo. 9.4.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo skolÄ , todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos sutartiniai santykiai. Atsakovo atstovė nenurodė nei sutarties sudarymo aplinkybių, nei įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ , negalėjo nurodyti kada ir kiek tiksliai neva ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo skolinosi pinigų, negalėjo įrodyti paskolos gavėjo įsipareigojimų ir kitų požymių, reikÅ¡mingų paskolos sutartiniams santykiams.

Deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai negali bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. 9.5. Atsakovas nenuginčijo aplinkybės, kad jis gavo ieÅ¡kovo pervestus 1439,50 Eur. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimas neįvyko, nes atsakovas gautų pinigų trečiajam asmeniui nepadavė, o trečiasis asmuo nepareiÅ¡kė atsakovui reikalavimo įvykdyti prievolę. Todėl teismas, tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovas gavo pinigus be pagrindo ir turi juos grÄ Å¾inti.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Ä®vertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai). Dėl įrodymų vertinimo 12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Be to kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 ir kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas iÅ¡vadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, taip pat, jog teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes. Dėl bylos esmės 14. Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė sandoriu, kurio neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, nes ieÅ¡kovas teismo nustatytu pagrindu ieÅ¡kinio negrindė ir jo neįrodinėjo; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigÄ apie paskolinius santykius, nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas atsakovui nebuvo skolingas, nors ieÅ¡kovas savo valia grÄ Å¾ino skolÄ , kas negali bÅ«ti traktuojama kaip nesÄ Å¾iningas atsakovo praturtėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Be to, teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai Å¡alių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikant bÅ«tent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Taigi, jei ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieÅ¡kovo nuomonės. PrieÅ¡ingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau tokiu atveju nėra keičiami nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1439,50 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį su atsakovu ir trečiuoju asmeniu sudarė žodinę sutartį, pagal kuriÄ jis savo vaikų – G. L. ir A. L. – iÅ¡laikymui skirtus pinigus vaikų motinai trečiajam asmeniui E. L. sutarė mokėti per jos brolį atsakovÄ R.

B., t. y. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklosčiusiais sutartiniais santykiais (CK 6.189 str. l d.). IeÅ¡kovas nurodė, kad jis viso 2013 - 2014 m. atliko vienuolika pavedimų, kuriais atsakovui pervedė viso 1439,50 Eur; atsakovas ieÅ¡kovo pervestus pinigus nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui privalėjo perduoti trečiajam asmeniui, tačiau, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jis to nepadarė ir liko ieÅ¡kovui skolingas minėtÄ sumÄ . IeÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė 11 nurodymų pervesti grynuosius pinigus, kurie patvirtina, kad 2013 - 2014 m. buvo padaryta 11 pervedimų į atsakovo banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) bendrai 1439,50 Eur sumai - tris kartus grynuosius pinigus pervedė ieÅ¡kovo motina J.

L., o likusius ieškovas. Devyniuose nurodymuose pervesti grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta – „alimentai“, viename – „alimentai E. L.“, dar viename – „už bilietus“ (b. l. 5-15).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi trečiojo asmens E. L. naudai, sprendė, kad Å¡alių civiliniai teisiniai santykiai bÅ«tų kvalifikuotini pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.191 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , jog jeigu sudaręs sutartį asmuo iÅ¡lygo, kad iÅ¡ sutarties atsiradusi prievolė turi bÅ«ti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai iÅ¡lygtas prievolės įvykdymas, jei ko kita nenumato įstatymai ar nelemia prievolės esmė.

Kadangi atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo E. L. minėtos sutarties sudarymo nepripažino, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas, jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus nurodymus pervesti grynuosius pinigus, patvirtinančių tokios sutarties sudarymÄ , nepateikė, pagrįstai sprendė, kad susitarimas dėl pinigų pervedimo trečiajam asmeniui E. L. neįvyko. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė sutartis trečiojo asmens naudai, teismas neturėjo pagrindo aiÅ¡kintis Å¡ios sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, jos tikslo ir kitų apelianto nurodytų aplinkybių, kurios iÅ¡dėstytos Å¡ios nutarties 8.1 pastraipoje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nesiaiÅ¡kindamas minėtų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Å iuo atveju apeliantas, teigdamas, kad Å¡alis siejo paskolos sutartiniai santykiai ir ieÅ¡kovas byloje pateiktais nurodymais pervesti grynuosius pinigus grÄ Å¾ino skolÄ apeliantui, privalėjo įrodyti Å¡iÄ aplinkybę, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo pareigÄ apie paskolinius santykius.

19. Vertindamas apelianto argumentus, kuriais siekiama įrodyti tarp Å¡alių susiklosčius paskolos teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

20. Nors apeliantas teigė, kad tarp Å¡alių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau Å¡iÄ pozicijÄ grindė tik savo paties ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, jog ieÅ¡kovas byloje pateiktais nurodymais pervesti grynuosius pinigus grÄ Å¾ino jam skolÄ . Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡alių paskolos teisinių santykių buvimÄ , t. y. nenurodė nei paskolos sutarčių sudarymo bei skolos raÅ¡telių pasiraÅ¡ymo aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ , paskolos gavėjo (ieÅ¡kovo) įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ .

Be to, apelianto nurodomas aplinkybes, kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai bei ieÅ¡kovas byloje pateiktais nurodymais pervesti grynuosius pinigus grÄ Å¾ino apeliantui skolÄ ir taip pats pripažino prievolę apeliantui, paneigia juose nurodyta mokėjimų paskirtis bei liudytojos J. L. parodymai, kuriais netikėti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

22. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

23. Apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas (atsakovas) iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo pinigus be teisinio pagrindo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 - 2014 m. ieÅ¡kovas į apelianto banko sÄ skaitÄ atliko 11 pervedimų bendrai 1439,50 Eur sumai. Nenustačius, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ trečiajam asmeniui E. L. mokėti per atsakovÄ R. B., taip pat apeliantui neįrodžius, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus gavo esant teisiniam pagrindui, t. y. tarp Å¡alių susiklosčius paskolos teisiniams santykiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be teisinio pagrindo jam pervestus pinigus.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 25. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus skundÄ apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas pateikė duomenis dėl patirtų 100 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengima. IÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių iÅ¡laidų dydžio, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

B. ieÅ¡kovui V. L. 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas