0a1fdda1-e89a-41e6-a012-3d034f278d39 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-8206-189/2016

Proceso Nr. 3-61-3-02765-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1.1.2.; 1.9.8.1.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai S. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-322;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija arba atsakovas) 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. 68-72;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. S-124 (7-75/2016).

Nurodė, jog ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo iÅ¡ BUAB „Eurovista ir KO“ (toliau – Ä®monė) 2009 m. gautas 129420 Lt pinigines lėšas priskyrė prie apmokestinamųjų pajamų. PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo Ä®monės direktorius, o Ä®monės 2009 m. birželio–liepos mėn. pervestos piniginės lėšos (iÅ¡ viso 129 420 Lt) yra skolos grÄ Å¾inimas už pareiÅ¡kėjo laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. atliktas pinigines operacijas Ä®monės naudai.

Nurodė, jog mokesčių administratorius nesurinko jokios informacijos, kuri paneigtų aplinkybę, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Mokesčių administratoriaus apklaustos Ä®monės buhalterės L. K. paaiÅ¡kinimas, jog Ä®monės apskaitos dokumentai laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. buvo „padriki“, nenurodant jokių aplinkybių, susijusių su Ä®monės finansinėmis operacijomis, vykusiomis 2005–2009 metais, pareiÅ¡kėjo teigimu, nelaikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ginčo situacijoje nustatant paskolinių santykių buvimÄ .

Nurodė, jog mokesčių administratorius rėmėsi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00479-10, kuriame pareiÅ¡kėjui buvo pareikÅ¡ti įtarimai neteisėtai pasisavinus svetimÄ turtÄ , taip pat aplaidžiai tvarkant Ä®monės apskaitÄ , metu surinkta informacija. Tačiau pažymėjo, kad minėtas ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2015 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Å . Å . nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai informacijos apie galimus nusikalstamus pareiÅ¡kėjo veiksmus.

Be kita ko, minėto ikiteisminio tyrimo dalykas nebuvo paskolinių teisinių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės vertinimas, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, mokesčių administratoriui analizuojant pareiÅ¡kėjo gautas apmokestinamÄ sias lėšas už 2009 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriui nebuvo pateikta Ä®monės finansinė atskaitomybė už 2009 m. ir kad nėra galimybės nustatyti nei Ä®monės Å«kinės-komercinės veiklos, nei vertinti su veikla susijusių sandorių.

Ä®monė nėra pateikusi mokesčių administratoriui duomenų apie Ä®monės suteiktas arba grÄ Å¾intas paskolas už 2008–2009 m. Å ias aplinkybes mokesčių administratoriui patvirtino ir Ä®monės bankroto administratorius. PareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, darė iÅ¡vadÄ , jog pripažintina, kad mokesčių administratorius nesurinko ir neatkÅ«rė jokių tariamai iÅ¡kreiptų ar paslėptų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjo 2009 m. iÅ¡ Ä®monės gautomis lėšomis.

Taip pat mokesčių administratorius nesurinko ir byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su susiklosčiusiais paskoliniais teisiniais santykiais tarp pareiškėjo ir Įmonės.

PareiÅ¡kėjas, grįsdamas paskolinių teisinių santykių egzistavimÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2005 m. gruodžio 21 d. paskolino Ä®monei 100000 Lt, minėtus pinigus įneÅ¡damas į Ä®monės sÄ skaitÄ . Tuo tarpu mokesčių administratorius nenustatė kokiu kitu, nei paskolinių teisinių santykių, pagrindu pareiÅ¡kėjas galėjo Ä®monei perduoti pinigines lėšas. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2008 m., kuriuose atsispindi pareiÅ¡kėjo atlikti piniginių lėšų pervedimai (iÅ¡ viso 572493,26 Lt sumai) į Ä®monės sÄ skaitÄ arba mokėjimai tretiesiems asmenims už Ä®monę.

PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius netinkamai aiÅ¡kino paskolinių teisinių santykių požymius ir neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, laikomas sudarytu nuo piniginių lėšų perdavimo. RaÅ¡ytiniu dokumentu, pagrindžiančiu paskolinių teisinių santykių atsiradimÄ , laikytinas skolos dokumentas, taip pat ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. PareiÅ¡kėjo vertinimu, įrodyti, jog paskolos nebuvo ar pinigai buvo gauti už kitas paslaugas, turi Å¡ias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius.

Jei mokesčių administratorius pervestų piniginių lėšų nelaiko paskola, tai lėšos turėtų bÅ«ti traktuojamos kaip be pagrindo įgytas turtas, kuris kreditoriaus reikalavimu taip pat privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas. Tačiau nagrinėjamu atveju Ä®monė niekada nereiÅ¡kė reikalavimo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pervestas lėšas, dėl ko pripažintina, kad piniginės lėšos buvo iÅ¡mokėtos pagrįstai. Pažymėjo, jog juridinis asmuo, iÅ¡mokėdamas fiziniam asmeniui pinigines lėšas, kurios nėra laikytinos neapmokestinamosiomis pajamomis, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Ä¯statymų nustatytÄ pajamų mokestį.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad Ä®monė bÅ«tų sumokėjusi įstatymų nustatytus mokesčius už 2009 m. pareiÅ¡kėjui pervestas pinigines lėšas. Minėta aplinkybė, pareiÅ¡kėjo nuomone, suponuoja tai, jog ir Ä®monė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtas pinigines lėšas traktavo kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ bei jų nepriskyrė apmokestinamosioms pajamoms. PareiÅ¡kėjas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, darė iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius nesurinko jokių įrodymų, kurie paneigtų paskolinių teisinių santykių egzistavimÄ tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės, nepagrįstai sprendė, kad vienintelis pareiÅ¡kėjo tikslas buvo gauti mokestinę naudÄ , todėl priėmė nepagrįstus ir naikintinus sprendimus.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjo gautų iÅ¡ Ä®monės piniginių lėšų tyrimÄ , nustatė Å¡ias svarbias aplinkybes:

1. Įmonės direktorius nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. A. Z. nurodė, kad jam, kaip naujai paskirtam direktoriui, buhalterinės apskaitos dokumentai perdavimo-priėmimo aktu nebuvo perduoti, jo „neprileido“ prie apskaitos dokumentų, jis buvo tarsi „statytinis“ direktorius (liudytojo A. Z. 2013 m. liepos 31 d. apklausos protokolas).

2. Įmonės buhalterė nuo 2010 m. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. L. K. paaiškino, jog apskaitos dokumentai buvo „padriki“, niekas nebuvo apskaityta, jos darbo metu nebuvo atliktas nei vienas bankinis pavedimas, pareiškėjas prašė išrašyti buhalterines pažymas (liudytojos L. K. 2013 m. rugsėjo 13 d. apklausos protokolas);

3. Pagal Ä®monės bankroto administratoriaus pateiktus pirminius apskaitos dokumentus mokesčių administratorius negalėjo nustatyti 768488,95 Lt, tame tarpe ir nurodytos 100020 Lt lėšų sumos, pervedimo pareiÅ¡kėjui pagrįstumo, nes Ä®monė nėra pateikusi administratoriui registrų už 2008–2009 m., kuriuose atsispindėtų minėtos sumos apskaitymas buhalterinėse sÄ skaitose. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta dokumentų, todėl negalima iÅ¡ dalies nustatyti Ä®monės veiklos, jos Å«kinės-komercinės, finansinės bÅ«klės rezultatų ar įvertinti turtÄ nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d.

4. Nėra duomenų, kad Ä®monė 2008–2009 m. mokesčių administratoriui bÅ«tų teikusi duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas.

5. Pareiškėjas teigė, kad 2008–2009 m., kai buvo Įmonės vadovu, jis turėjo Įmonės banko kodų generatorius. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl pervestų piniginių lėšų, jų pervedimo pagrindo, galimų skolų susidarymo, laikotarpio, tačiau pareiškėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.

6. ProkuratÅ«ra nurodė, kad praktiÅ¡kai neįmanoma paneigti įtariamojo (pareiÅ¡kėjo) teiginio, esÄ jis kaip fizinis asmuo buvo perėmęs Ä®monės skolÄ už ŽŪB „Portulaka“ skolas 273307,95 Lt sumai, tačiau prokuratÅ«ra pažymėjo, kad tokį faktÄ patvirtinantys dokumentai ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams taip ir nebuvo pateikti.

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų apie Ä®monės įsiskolinimus jam, jų apskaitymÄ buhalteriniuose registruose, mokesčių administratorius negalėjo patikrinti pareiÅ¡kėjo bei Ä®monės finansinių įsipareigojimų, o vien pinigų pavedimai Ä®monei ar už jÄ nepatvirtina aplinkybių, kad vėliau gauti pinigai buvo už skolų grÄ Å¾inimÄ . Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė iÅ¡ Ä®monės per 2009 metus gautos 129420 Lt sumos kaip skolų (paskolų) grÄ Å¾inimÄ . Inspekcija, vadovaudamasi 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAÄ®) 69 straipsnio 1 dalimi, Å¡ioje dalyje įtvirtintÄ normÄ aiÅ¡kinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2691/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-404/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2311/2013), konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas siekė gauti mokestinę naudÄ ir taip iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, todėl minėtÄ sumÄ apmokestino kaip kitas gautas pajamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, toliau – ir ABTÄ®) II dalies I skyriaus pirmasis skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 straipsnis).

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, vadovaujantis turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, papildomai apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, Å¡ių mokesčių delspinigius ir skirti baudas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., 2015 m. kovo 17 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-170 apskaičiavo pareiÅ¡kėjui 5 605,31 Eur gyventojų pajamų mokestį ir 2 248,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Vietos mokesčių administratorius, nustatė, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui į jo banko sÄ skaitÄ Ä®monė pervedė 129 420 Lt piniginių lėšų, kurios įvardintos kaip „pagal sutartį“ bei „skolos grÄ Å¾inimas“, sumÄ , t. y. 2009 m. birželio 11 d. atlikti 9 pavedimai po 10 000 Lt ir 1 pavedimas 10 020 Lt sumai, iÅ¡ viso 100 020 Lt; 2009 m. liepos 7 d. atliktas pavedimas 4 000 Lt sumai ir 2009 m. liepos 28 d. pavedimu pervesta 25 400 Lt.

Kadangi pareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo metu su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių gautas įplaukas, taip pat, bÅ«damas Ä®monės vadovu nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d., Ä®monės operatyvaus patikrinimo metu nepateikė Ä®monės pirminių apskaitos dokumentų, o pagal Ä®monės bankroto administratoriaus pateiktus pirminius apskaitos dokumentus mokesčių administratorius negalėjo nustatyti 768 488,95 Lt, iÅ¡ jų ir ginčo sumos, pervedimo pareiÅ¡kėjui pagrįstumo, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad Ä®monė 2008–2009 m. mokesčių administratoriui neteikė Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas, bei atsižvelgęs į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , mokesčių administratorius konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, kokie finansiniai įsipareigojimai siejo pareiÅ¡kėjÄ bei Ä®monę, t. y. mokesčių administratorius neturėjo galimybės nustatyti, kokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų pagrindu pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Ä®monės ginčo laikotarpiu buvo pervesti iÅ¡ viso 129 420 Lt.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes dėl juridinę galiÄ turinčių dokumentų nebuvimo (pareiÅ¡kėjas jų nepateikė) ir atsižvelgęs į tai, kad tik PareiÅ¡kėjas turėjo Ä®monės banko kodų generatorių (t. y. tik pareiÅ¡kėjas galėjo atlikti pavedimus iÅ¡ Ä®monės atsiskaitomosios sÄ skaitos), mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad, ginčo piniginių lėšų pavedimuose nurodant „pagal sutartį“, „skolos grÄ Å¾inimas“ ir „grÄ Å¾inama skola pagal grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ 2006-12-01“, buvo siekiama iÅ¡vengti mokestinių prievolių, t. y. pajamų mokesčio mokėjimo nuo kitų gautų pajamų.

Vadovaudamasis MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius atkÅ«rė iÅ¡kreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡ Ä®monės gautas pajamas apskaičiavo, neatsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ gautų piniginių lėšų pavedimuose nurodytÄ paskirtį. Mokesčių administratorius ginčo pinigines lėšas (129 420 Lt) pripažino PareiÅ¡kėjo kitomis gautomis pajamomis ir atitinkamai jas apmokestino (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 135–138).

Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-322 patvirtino patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-170 apskaičiuotÄ 5 605,31 Eur gyventojų pajamų mokestį ir 2 248,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokas, papildomai apskaičiavo 3 137,09 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir 1 258,54 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigius bei skyrė 1 681 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudÄ bei 674 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudÄ (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 129–133).

PareiÅ¡kėjas, nesutikęs su tokiu Vilniaus AVMI sprendimu, pateikė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2016 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 68-72 patvirtino minėtÄ Vilniaus AVMI sprendimÄ (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 57–58). PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Inspekcijos 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. 68-72 (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 1–2). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi mokestinį ginÄÄ , 2016 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. S-124 (7-75/2016) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, Inspekcijos 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. 68-72 patvirtino (Komisijos byla, 2 tomas, b. l. 170–174).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡ioje administracinėje byloje skundžiamais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais, laikėsi pozicijos, kad Ä®monės 2009 m. birželio–liepos mėn. į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervesta 129 420 Lt piniginių lėšų suma yra skolos grÄ Å¾inimas už pareiÅ¡kėjo atliktas pinigines operacijas Ä®monės naudai laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. Taip pat, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2005 m. gruodžio 21 d. paskolino Ä®monei 100 000 Lt, minėtÄ pinigų sumÄ Ä¯neÅ¡damas į Ä®monės sÄ skaitÄ . Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad, esant paskoliniams santykiams tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės, mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAÄ® 69 straipsnio nuostatas ir apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skunde teismui iÅ¡dėstytus ir pareiÅ¡kėjo atstovės teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje ginčo esmę sudaro tai, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės 2005–2008 metais buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai ir ginčo piniginių lėšų suma, Ä®monės 2009 metais pervesta į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , laikytina minėtu 2005–2008 m. laikotarpiu gautos paskolos grÄ Å¾inimu, todėl priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms.

Pasisakant dėl ginčo esmės, pabrėžtina, kad mokesčių administratorius skundžiamuose sprendimuose, nenukrypdamas nuo administracinės jurisprudencijos, atskleidė MAÄ® 69 straipsnio esmę bei prasmę, todėl Å¡io aspekto aptarinėjimas, įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju nepateikė argumentų dėl MAÄ® 69 straipsnio nuostatų taikymo, netikslingas, nes tai bÅ«tų pasikartojantis bei perteklinis momentas. Kita vertus, svarbu pažymėti, jog MAÄ® 69 straipsnio taikymÄ lemia konkrečios faktinės aplinkybės, kurios ir suponuoja nurodytÄ teisinį kvalifikavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad mokesčių administratorius, taikydamas minimÄ teisinį reguliavimÄ , turi surinkti atitinkamus bei pakankamus įrodymus, kurių pagrindu galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojo vieÅ¡ai deklaruojama Å«kinės operacijos atlikimo forma neatitinka realaus turinio. Tačiau pabrėžtina, jog ir mokesčių mokėtojas savo galimybių ribose turi teikti įrodymus, patvirtinančius jo paaiÅ¡kinimus apie vienas ar kitas esmines faktines bylos aplinkybes. Taigi nagrinėjamo ginčo baigtis betarpiÅ¡kai susijusi su surinktų faktinių duomenų įvertinimu, kas neatsiejama nuo įrodymų instituto taikymo.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visumÄ , o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (pavyzdžiui: 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-261/2016; 2016 m. spalio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-684-575/2016; 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3695-575/2016 ir kt.).

Remiantis iÅ¡dėstytomis nuostatomis patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, darytina iÅ¡vada, jog bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog Ä®monės 2009 metais pervesta į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ ginčo 129 420 Lt piniginių lėšų suma yra skolos grÄ Å¾inimas už pareiÅ¡kėjo atliktas pinigines operacijas Ä®monės naudai laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. į Ä®monės sÄ skaitÄ pervedė iÅ¡ viso 572 493,26 Lt (b. l. 31–53). Minėta, jog pareiÅ¡kėjas laikėsi pozicijos, kad Ä®monės į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. liepos 7 d. ir 2009 m. liepos 28 d. pervesta piniginių lėšų suma (iÅ¡ viso 129 420 Lt) yra bÅ«tent skolos grÄ Å¾inimas už pareiÅ¡kėjo atliktus pavedimus Ä®monės vardu minėtu 2006 m. gruodžio 1 d.–2008 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu.

Tačiau šį pareiÅ¡kėjo teiginį paneigia jo paties dar iki mokestinio patikrinimo pradžios (2014 m. gruodžio 16 d.) pateiktas 2014 m. spalio 10 d. praÅ¡ymas Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo dokumentais ir nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00479-10 (Komisijos byla, 1 t., b. l. 15–21). Å iame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas, pacitavęs visus bankinių operacijų, atliktų laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d., iÅ¡raÅ¡us, kuriuos pareiÅ¡kėjas citavo ir skunde teismui (b. l. 5–7), nurodė, jog Ä®monė „iki Å¡iol“ pareiÅ¡kėjui nėra grÄ Å¾inusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos banke į Ä®monės sÄ skaitÄ bei įvairiems Å«kio subjektams už Ä®monės prievoles ir įsipareigojimus pervestos 572 493,26 Lt sumos (Komisijos byla, 1 t., b. l. 19).

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje pirminiai paaiÅ¡kinimai yra pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jie yra neįtakoti laiko ir kitų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-301/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 11, 2007; 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-695/2009). Taigi nustačius Å¡iÄ aplinkybę, taip pat įvertinus mokesčių administratoriaus surinktus duomenis, kad: pareiÅ¡kėjas nuo 1998 m. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo vienintelis Ä®monės akcininkas (turėjo 100 proc.

Ä®monės akcijų); ginčui aktualiu laikotarpiu disponavo Ä®monės banko kodų generatoriumi; 2008 m. rugsėjo 9 d.–2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu, bÅ«damas Ä®monės direktoriumi, todėl atsakingu už Ä®monės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir neiÅ¡saugojo Ä®monės buhalterinės apskaitos registrų ir kitų juridinių dokumentų ir dėl to, nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų bei jų pagrindu sudarytų apskaitos registrų, nėra galimybės visiÅ¡kai nustatyti Ä®monės veiklos, jos Å«kinės komercinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d.;

Ä®monė 2008–2009 m. mokesčių administratoriui neteikė Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad Ä®monė ginčo pinigines lėšas (129 420 Lt) pareiÅ¡kėjui pervedė kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad jis 2005 m. gruodžio 21 d. paskolino Ä®monei 100 000 Lt, minėtÄ pinigų sumÄ Ä¯neÅ¡damas į Ä®monės sÄ skaitÄ , pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančio grynųjų pinigų pervedimo kvito Nr. 155310706 matyti, jog 100 000 Lt sumos mokėtoju yra nurodomas ne pareiÅ¡kėjas, bet Ä®monė (b. l. 54). Todėl remiantis Å¡iuo dokumentu taip pat nėra pagrindo pripažinti paskolinių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės egzistavimÄ .

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad esama įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, bÅ«damas vieninteliu Ä®monės akcininku ir direktoriumi, iÅ¡ Ä®monės sÄ skaitos pervesdamas pinigines lėšas į savo asmeninę sÄ skaitÄ , bankiniuose pavedimuose nurodydamas mokėjimo paskirtį „pagal sutartį“, „skolos grÄ Å¾inimas“ ir „grÄ Å¾inama skola pagal grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ 2006-12-01“, siekė sukurti savo veiksmų teisėtumo regimybę, į kuriÄ neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama, atkuriant tikrÄ jÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ siekti mokestinės naudos. Konstatuotina, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 69 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai neatsižvelgė į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ bei atkÅ«rė iÅ¡kreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , laikydamas, kad realiai pareiÅ¡kėjas gavo kitas pajamas, apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. BÅ«tent aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo vienintelis Ä®monės akcininkas ir direktorius, jis disponavo Ä®monės banko kodų generatoriumi, sudaro pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjÄ , o ne Ä®monę, atsakingu už mokestinės prievolės įvykdymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus ir panaikinti Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-322, Inspekcijos 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. 68-72 ir Komisijos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. S-124 (7-75/2016) nėra teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška