2017-01-18 Nr. AB-1468-3-61-3-03782-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundą atsakovui valstybės įmonei Turto bankui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-01-18 Nr. AB-1468-3-61-3-03782-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Full text
N U T A R T I S
Administracinė byla Nr. eAS-27-146/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03782-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2;
43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundą atsakovui valstybės įmonei Turto bankui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ (toliau – ir Susivienijimas, pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 23 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2016 m. rugsėjo 22 d. skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Turto banko (toliau – ir VĮ „Turto bankas“, atsakovas) 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (15.14-21)SK4-8198; 2) įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintu Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų Vilniaus susivienijimui „Sodai“ (kodas 193276093), projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti VĮ Turto bankui pradėti 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo patalpos), viešo nuomos konkurso procedūras ir išnuomoti šias negyvenamąsias patalpas; 2) uždrausti VĮ Turto bankui pradėti Ginčo patalpų pardavimo procedūras ir parduoti šias negyvenamąsias patalpas; 3) uždrausti VĮ Turto bankui rengti sprendimo dėl Ginčo patalpų perdavimo naudotis panaudos pagrindais kitam subjektui, nei Vilniaus susivienijimas „Sodai“, projektą ir teikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 4) uždrausti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimą dėl Ginčo patalpų perdavimo naudotis panaudos pagrindais kitam subjektui, nei Vilniaus susivienijimas „Sodai“.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo prasme administracinis ginčas – tai asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.
Teismas pažymėjo, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Iš pareiškėjo skundo turinio ir pateiktų priedų teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su VĮ Turto banko 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (15.14-21)SK4-8198 ir prašo neleisti VĮ Turto bankui atlikti veiksmų, susijusių su negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuoma ir pardavimu.
Spręsdamas pareiškėjo keliamo ginčo teismingumo klausimą, teismas pažymėjo, kad VĮ Turto bankas yra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, ribotos civilinės atsakomybės valstybei nuosavybės teise priklausantis viešasis juridinis asmuo, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, tiek, kiek Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, kitais teisės aktais bei savo įstatais (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-300 patvirtintų VĮ Turto banko įstatų 1, 2, 4 punktai). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Pagal VĮ Turto banko įstatų 7.1 punktą, vienas iš VĮ Turto banko tikslų – įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą.
Nekilnojamojo turto nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545–6.566 str.). Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. T-147/2015, 2013 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. T-99-2013). Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra pripažinusi, kad ginčai dėl valstybės veiksmų, vykdant negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą, kurio tikslas – sudaryti civilinę patalpų nuomos sutartį, kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jie teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10).
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), todėl atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
III. Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.
Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai nustatė teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, nepagrįstai konstatavo esą ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl netinkamai taikė ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį ir 18 straipsnio 1 dalį. Teismas detaliai nesusipažino su Susivienijimo skundo turiniu ir pareiškėjo reikalavimais, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų esą pareiškėjas prašo neleisti VĮ Turto bankui atlikti veiksmus, susijusius su negyvenamųjų patalpų Domininkonų g. 14A, Vilniuje, nuoma ir pardavimu. Pareiškėjas pažymi, kad jo reikalavimas panaikinti skundžiamą VĮ Turto banko sprendimą yra kildinamas iš kilusio administracinio ginčo tarp asmens (Vilniaus susivienijimo „Sodai“) ir viešojo administravimo subjekto funkcijas atliekančio VĮ Turto banko dėl Susivienijimui teisės aktais nustatytos teisės į valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudą, kurios įgyvendinimui VĮ Turto bankas užkerta kelią savo veiksmais / neveikimu, t. y. ginčijamu sprendimu 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nr. (15.14-21)SK4-8198. Šiame sprendime VĮ Turto bankas nurodė, kad Susivienijimas neturi teisės į valstybės turto panaudą, kadangi Susivienijimas neatitinka teisės aktais nustatytų kriterijų asociacijoms, kurioms valstybės turtas gali būti suteikiamas panaudos pagrindais, todėl nerengs nutarimo projekto ir neteiks jo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri priima galutinį sprendimą dėl valstybės turto suteikimo panaudos pagrindais asociacijoms. Tarp Susivienijimo ir VĮ Turto banko nėra sudaryta jokia sutartis (nei panaudos, nei nuomos, nei kokia nors kita), todėl ginčas kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Ginčo atveju VĮ Turto bankas veikia ne kaip sutartinių teisinių santykių dalyvis, o kaip viešojo administravimo subjektas, kadangi įgyvendindamas teisės aktuose nustatytas valstybės turto valdytojo funkcijas, susijusias su viešojo administravimo procedūra – turto suteikimu panaudos pagrindais, jis veikia pagal jam suteiktus įgaliojimus ir vykdo viešojo administravimo funkcijas. Tik Vyriausybei priėmus sprendimą, yra sudaroma turto panaudos sutartis ir susiklosto sutartiniai teisiniai santykiai, ir tik tuomet iš šios sutarties kilę ginčai galėtų būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.
Teismas nepagrįstai nustatė teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį vadovaudamasis ne pareiškėjo skundo pagrindiniu reikalavimu, o prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi byloje Nr. T-147/2015 ir 2010 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. T-70-1, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo skundė išdėstytų aplinkybių.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jo keliamo ginčo atveju Susivienijimo ir VĮ Turto banko nesaisto jokie sutartiniai teisiniais santykiai, o ginčas kilo dėl to, kad VĮ Turto bankas, kaip viešojo administravimo subjektas, nevykdo jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų ir tokiu būdu riboja Susivienijimo teisės aktuose įtvirtintą teisę į valstybės turto panaudą. Taigi, šiuo atveju ginčo dalykas yra išimtinai viešojo administravimo pobūdžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Iš pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas suformulavo du materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus: 1) panaikinti VĮ Turto bankas 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (15.14-21)SK4-8198; 2) įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintu Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašu, parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų Vilniaus susivienijimui „Sodai“ (kodas 193276093), projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka priėjęs prie išvadų, kad pareiškėjas nesutinka su VĮ Turto banko 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (15.14-21)SK4-8198 ir prašo neleisti VĮ Turto bankui atlikti veiksmų, susijusių su negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuoma ir pardavimu, kad pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįsigilino į Susivienijimo keliamo ginčo pobūdį ir skunde suformuluotus reikalavimus, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų kokios teisminės gynybos prašo pareiškėjas administraciniam teismui pateiktu skundu. Pareiškėjas akcentavo, kad keliamo ginčo atveju Susivienijimas skundžia VĮ Turto banko neveikimą, t.y. viešojo administravimo funkcijų, kurias VĮ Turto bankas turi atlikti pagal Aprašą, nevykdymą, o tai riboja Susivienijimo teisę į valstybės turto panaudą.
Pagal teismų praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis, pobūdis. Pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per atitinkamas institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be atitinkamų valdžios, t.y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės vykdo ūkinę – komercinę veikla, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Iš VĮ Turto banko įstatų 8 punkto matyti, kad dalis VĮ Turto bankas funkcijų yra susiję su viešuoju administravimu.
Siekiant nustatyti keliamo ginčo pobūdį yra svarbu atsižvelgti į tai, kokius argumentus pareiškėjas nurodo ir kokius suformuluoja materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą administraciniu teisiniu aspektu, t.y. skundžia VĮ Turto bankas neveikimą viešojo administravimo srityje (atsisakymą atlikti Aprašo 8 punkte numatyto dokumento parengimo ir pateikimo Vyriausybei procedūrą) ir prašo teismo įpareigoti VĮ Turto bankas atlikti šią procedūrą. Pareiškėjas skunde nesuformulavo jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl galimai pažeistų jo teisių, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsniu, taip pat nurodytomis Asociacijų įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Aprašo nuostatomis. Taigi pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas viešosios teisės normomis. Teismas šių aplinkybių nevertino.
Teismas, pasisakydamas dėl keliamo ginčo pobūdžio, nepagrįstai nurodė, esą pareiškėjas prašo neleisti VĮ Turto bankui atlikti veiksmų, susijusių su negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuoma ir pardavimu. Iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo matyti, kad šiame skunde pareiškėjas, be kita ko, buvo pateikęs prašymą taikyti skundo reikalavimų užtikrinimo priemonę – VĮ Turto bankui atlikti veiksmus, susijusius su negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuoma ir pardavimu. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę keliamo ginčo pobūdžio nustatymui įtakos neturi.
Teismo nutartyje nurodytos Specialios teisėjų kolegijos nutartys sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą neaktualios, nes nurodytų bylų ratio decidendi nėra analogiškos pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis naikintina perduodant šiam teismui pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399) 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas