2020-12-16 Nr. AB-23937-3-65-3-00029-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5131-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00029-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Utenos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai (2,203 – 12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas) bei neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą; 2) NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau – ir Išvada); 3) NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) „Dėl privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. plano“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gavo Skyriaus Raštą, kuriame buvo nurodyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“ (toliau – UAB „Mobitakas“) matininkas V. Z. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelias Nr. 4915, esančio (duomenys neskelbtini) rajone ( toliau – ir kelio sklypas), matavimus, parengė šio žemės sklypo planą bei kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro Utenos filialui nustačius, kad kelio sklypo ribų negali pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos neatitinka pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ( toliau ir – pareiškėjo sklypas) , plane pažymėtų ribų, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 126 punktu, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad kelio sklypo, planas parengtas teisingai, o pareiškėjo sklypo planas yra tikslintinas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas ir neatskiriama jo dalis kadastro duomenų byla, Išvada yra neteisėti, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tvirtino, kad atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų, faktiškai nacionalizavo dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, nes atliekant kelio sklypo kadastrinius matavimus, po to juos tikrinant ir priimant sprendimą suformuoti naują žemės sklypą, į šį žemės sklypą buvo įtraukta apie 320 kv. m ploto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo.

4. Pareiškėjas teigė, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškiai pažymėtos natūroje, nustatytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, tvirtino, kad keisti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas yra imperatyviai draudžiama. Pažymėjo, kad privataus turto nacionalizavimas galėjo būti įgyvendinamas tik laikantis griežtai įstatymuose nustatytos tvarkos bei teisingai atlyginant. Nurodė, kad nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas buvo galimai suformuotas pažeidžiant teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąraše nurodyto suprojektuoto kelio sklypo plotas buvo 17,43 ha, o naujai suformuoto ir įregistruoto kelio sklypo plotas yra 18,49 ha, t. y. 1,06 ha didesnis. Esant tokiai situacijai, kadastrinių matavimų darbai galėjo būti tęsiami tik turint atsakovo išvadą, kaip to reikalavo Kadastro nuostatų 21 punktas. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie naujai formuojamą žemės sklypą, jam nebuvo siųsti naujo formuojamo žemės sklypo planai. NŽT Utenos skyrius, nekreipdamas dėmesio į pažeidimus, parengė 2017 m. spalio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą bei priėmė Sprendimą.

5. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Skyrius nurodė, kad, pagal turimus archyvinius duomenis, 1993 m. parengtame (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekte bei vėliau parengtuose ir patvirtintuose šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo nurodyta, kad kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, plotis yra 18 m. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše nurodyta, kad kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, yra priskirtas krašto keliams.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte (1995 m. balandžio 11 d. – 2002 m. spalio 22 d. laikotarpio redakcija) buvo nustatyta, kad žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas V kategorijos kelias, minimalus plotis yra 18 metrų. Skyrius paaiškino, kad 2002 m. sausio 25 d. parengtame pareiškėjo sklypo, plane Nr. 86 buvo nurodyta, kad jį kerta kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, kurio plotas neįskaičiuotas į bendrą šio žemės sklypo plotą. Tačiau pagal plane Nr. 86 nurodytas pareiškėjo sklypo ribų posūkio taškų koordinates, tarp šio žemės sklypo rytinės ir vakarinės dalių yra tik apie 13,70 m pločio tarpas.

Atsakovas, remdamasis šiais duomenimis, padarė išvadą, kad atliekant pareiškėjo sklypo kadastrinius matavimus, buvo nesivadovauta teisės aktuose nustatytu kelio Nr. 4915 pločiu. Nurodė, kad UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z., 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikęs kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė planą M:1000, kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pateikė ją Skyriui. Skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą, jį suderino bei priėmė Sprendimą, kuriuo buvo suformuotas kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, juostos žemės sklypas ir patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V.

Z. nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys. VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Sprendimu suformuoto kelio juostos žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (11.10.4)-UGS-676 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ nurodė, kad kelio sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas kitų žemės sklypų, tarp jų – ir pareiškėjo sklypo, ribas. Atsakovas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 126 punktu, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad kelio sklypo planas parengtas teisingai ir kad turi būti tikslinami kitų žemės sklypų, tarp jų – ir pareiškėjui sklypo planai.

Skyrius apie tai pareiškėją informavo 2017 m. gruodžio 1 d. parengtu Raštu.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. Z. skundo reikalavimą dėl Tarnybos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą, taip pat panaikinti Išvadą.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų dėl nuosavybės teisių pažeidimo iš esmės nenagrinėjo, todėl šio ginčo esmės neatskleidė. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo dalyko nuosavybės teisės pažeidimo aspektu nenagrinėjo ir dėl to teismo sprendimo nepriėmė. Todėl apeliacinėje instancijoje naujo sprendimo priėmimas ribotų šalių teisę į apeliaciją ir tuo būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Nustatęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) nutraukimo palikta buvo nepakeista. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas įpareigotas išaiškinti pareiškėjui jo teisę teikti į bylą žemės planą, patvirtinantį jo nurodomą nuosavybės teisių pažeidimą.

11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, teismo posėdžio metu:

11.1. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad administraciniais aktais 2002 m. buvo suformuotas konkrečių ribų ir ploto žemės sklypas, jo ribos buvo pažymėtos vietovėje, parengtas sklypo planas pagal riboženklius, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir valstybės parduotas V. A.. 2003 m. pareiškėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo tą patį 8 918 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ginčo dalyje auga medžiai, pastatyta tvora. Pareiškėjo žemės sklypą kerta kelias, kuriam buvo atlikti kadastriniai matavimai 2017 m. ir nuspręsta, jog kelio plotis turi būti 18 m. Pareiškėjo advokatas akcentavo, kad valstybė administraciniais aktais faktiškai paėmė iš pareiškėjo dalį jam priklausančio žemės sklypo, nacionalizavo dalį žemės sklypo, tačiau už ją tinkamai neatlygino. Dėl atliktų kelio juostos žemės sklypo kadastrinių matavimų ne tik pasikeitė pareiškėjo žemės sklypo ribų konfigūracija, bet ir 330 kv. m. sumažėjo sklypo plotas. Nurodė, kad sutinka, jog 2002 m. rengiant žemės sklypo planą galėjo būti padaryti pažeidimai, tačiau po to buvo priimti atitinkami institucijų sprendimai, sudarytos sutartys, pareiškėjas apie tuos pažeidimus nežinojo, iš privataus asmens nusipirko konkrečių ribų žemės sklypą, juo naudojosi 14 metų ir turėjo teisėtą lūkestį toliau šiuo žemės sklypu naudotis. Atsakovas, priimdamas Išvadą, negalėjo kvestionuoti (keisti, naikinti) ankstesnių priimtų administracinių sprendimų, kuriais buvo patvirtintas 2002 m. pareiškėjo sklypo planas. Rėmėsi Kadastro nuostatų 21, 125 ir 126 punktais. Pareiškėjo priklausančio žemės sklypo dviejų dalių ribos pažymėtos tiesiomis linijomis, o parengtame kelio juostos plane žemės sklypo riba ties pareiškėjo sodyba pažymėta laužyta linija. Pabrėžė, kad nors kelio sklypo ploto skirtumas yra didesnis nei leistina paklaida ir pareiškėjo sklypo ribos skiriasi, tačiau atsakovas nustatytų procedūrų, numatytų Kadastro nuostatų 21 punkte, neatliko. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Išvadoje suformuluotas teiginys apie tikslintiną pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą buvo įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl neatlikęs papildomų kadastrinių matavimų, jis negali laisvai disponuoti savo žemės sklypu.

11.2. Atsakovo Skyriaus atstovas nurodė, kad kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, buvo pažymėtas 1993 m. nurodant, kad šio kelio plotis 18 metrų. Atsakovo atstovas nurodė, kad tokio pločio kelio pažymėjimas atitiko Kelių įstatyme įtvirtintą valstybinių kelių reglamentavimą. Nurodė, kad matininkas, atlikdamas pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, neišlaikė 18 m. kelio juostos, t. y. nuo kelio vidurio ašies 9 metrų į abi puses. Žemės sklypų kadastriniai matavimai anksčiau vyko kameraliai, nevykdavo į vietą. Paaiškino, kad pareiškėjo sklypo dalis nebuvo nusavinta, priimta Išvada. Pareiškėjo sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti tikslintini, nes sklypai persidengia. Pagal Tarnybos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1T-105, ženklinant kelio juostą nėra kviečiami gretimų žemės sklypų savininkai. Kelio juosta vietoje nebuvo ženklinama riboženkliais. Kadangi pareiškėjas nusipirko žemės sklypą, tai kompensavimas negalimas.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė atsiliepimų į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė

III. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. patikslintą skundą tenkino; panaikino Skyriaus Sprendimą bei neatskiriamą jo dalį – kadastro duomenų bylą, panaikino Skyriaus Išvadą ir priteisė iš atsakovo Skyriaus pareiškėjui 760,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. išrašas patvirtino, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Pastarasis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir jo duomenys nustatyti 2002 m. Byloje nustatyta, kad V. A. pagal 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-1038 nusipirko 8 918 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NJ-1038 5 ir 10 punktuose nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir prie šios sutarties pridedamas parduodamos žemės sklypo planas. Iš 2002 m. parengto ir patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano buvo matyti, kad šio žemės sklypo bendras plotas – 8 918 kv. m., gretimybėse nurodyta – laisva valstybinė žemė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas pagal su V. A. sudarytą 2003 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-3807 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. NJ-3808 privačion nuosavybėn įsigijo 0,8918 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Toks pastarojo žemės sklypo plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2002 m. vasario 22 d. pagal Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 10-04-19 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajone“ (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. išrašas).

14. Teismas nustatė, kad UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z. 2017 m. rugsėjo 25 d. atliko kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė šio kelio juostos žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą. UAB „Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu Nr. 269 priimti sprendimą dėl būtinybės tikslinti neteisingai suformuotų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas, nes suformuota kelio juosta valstybinės reikšmės regioniniam keliui Nr. 4915-1 kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ją suderino ir 2017 m. spalio 5 d. priėmė Sprendimą suformuoti žemės sklypą (kelio juostą), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. 4907 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, bei patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis ir kadastro duomenų bylą.

VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašymu įregistruoti Sprendimu suformuotą kelio juostos žemės sklypą. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (11.10.4)-UGS-676 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“, kuriame nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tarp jų – ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad, patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, jog kelio sklypo planas parengtas teisingai, o turi būti tikslinami keturių žemės sklypų, kurių ribas kerta kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, tarp jų – ir pareiškėjo sklypo, planai. Remiantis šia Išvada pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas: „Architektūriniai-urbanistiniai apribojimai.

NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 išvada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.“ Skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. Raštu informavo pareiškėją, kad tikslintinas jo nuosavybe valdomo žemės sklypo planas.

15. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad, remiantis 2017 m. spalio 5 d. Sprendimu, Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. gruodžio 14 d. įregistruotos Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4915 Lukošiūnai-Paberžė-Šlepečiai (2,203-12,154 km)) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teisė į šį žemės sklypą.

16. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir su 2018 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl valstybinės reikšmės keliu užimto žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. teismui pateikė matininkų parengtą savo žemės sklypo ir kelio sklypo susikirtimo schemą (planą).

17. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punktu ir 841.1.1.1 papunkčiu, Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 51 punktais.

18. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedą 2017 m. spalio 4 d. buvo surašytas Skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 41KAM-85775, tačiau jame nurodyta, jog patikrinus kelio sklypo kadastro duomenų bylą nustatyta, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas nustatyti teisingai.

19. Teismo vertinimu, remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3, 10 ir 12 punktais, ir Skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, turėjo nurodyti pastabose, jog žemės sklypo (kelio juosta), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kerta, be kita ko, besiribojantį ir pareiškėjui priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Skyrius turėjo nederinti ir netvirtinti Sprendimu žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai (2,203 – 12,154 km), kadastro duomenų bylos.

20. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo sklypo ploto ir ribų, pažymėjęs, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje taip pat nurodė, kad „Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Šios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas“ bei atsižvelgęs į CK 4.93 straipsnio 2–4 dalių, Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 nuostatas, sprendė, kad įstatymuose valstybės ir privataus asmens nuosavybės teisė į tą pačią nekilnojamo daikto (žemės sklypo dalį), yra nenumatyta, tačiau būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje 2017 m. gruodžio 14 d. įregistravus Lietuvos valstybės nuosavybės teises į kelio sklypą (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4915 Lukošiūnai-Paberžė-Šlepečiai (2,203-12,154 km) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teises į šį žemės sklypą.

21. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktas nesuteikia teisės NŽT ar jos struktūriniam padaliniui paimti iš asmens nuosavybę. Todėl Skyrius turėjo atsisakyti priimti Išvadą pagal Kadastro nuostatų 126 punktą ir atsisakyti nustatyti, kad kelio sklypo kadastro duomenų byla parengta teisingai ir patvirtinti kadastro duomenis, nes tokia Išvada sudaro teisinę galimybę valstybei ir privačiam asmeniui vienu metu įregistruoti nuosavybės teisę į tą patį nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypo dalį) Nekilnojamojo turto registre ir pažeidžia privačių asmenų (šiuo atveju – pareiškėjo) teises bei Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas.

22. Teismo nuomone, Skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, kadangi kelio sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, nurodyto teritorijų planavimo dokumente, ploto skirtumas yra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Kadastro nuostatų 1 priede. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąrašo, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345, 25 punkte nurodyta, kad suprojektuoto kelio Nr. 4915 Šlepečiai – Lukošiūnai plotas 17,43 ha (4,86 + 5,10 + 7,47 ha). Sprendimu suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinės reikšmės regioninio kelio Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai plotas 18,4925 ha, t. y. naujo suformuoto kelio plotas skiriasi 1,0625 ha nuo buvusio kelio ploto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąraše ir viršija leistiną maksimalią ploto paklaidą, nurodytą Kadastro nuostatų 1 priede. Remiantis Kadastro nuostatų 1 priedu, atitinkamam suprojektuotam žemės sklypui maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,50 ha (0,12 x 17,43 ha, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2 000 m. mastelį 1:10000, patvirtinto Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 10-08-57). Atsižvelgiant į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.4, 10 ir 12 punktus, Skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, neturėjo suderinti kelio plano ir neturėjo tvirtinti Sprendimu kelio sklypo kadastro duomenų bylos.

23. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas ne valstybinės reikšmės kelias Nr. 4915 (kaip nurodyta Sprendimo pavadinime ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre), bet valstybinės reikšmės kelias Nr. 4907.

24. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Skyrius, gavęs UAB „Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 269, kuriame buvo nurodoma, jog suformuota kelio juosta valstybinės reikšmės regioniniam keliui Nr. 4915 kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir pareiškėjo sklypą galėjo pradėti procedūrą, numatytą Kadastro nuostatų 21 punkte, tačiau to nepadarė, nors, kaip minėta, suformuoto kelio sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas minėtų Nuostatų 1 priede, ir naujai suformuoto kelio juostos ribos (konfigūracija) neatitiko 2002 m. parengto ir patvirtinto pareiškėjo sklypo plane pažymėtų ribų (konfigūracijos).

25. Teismas, spręsdamas dėl Skyriaus parengtos Išvados, nurodė, kad taip pat turėjo būti atsižvelgiama į Kelių įstatymo 3 straipsnį, 7 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 5 punktą.

26. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 patvirtino Lietuvos Respublikos magistralinių ir krašto kelių sąrašą, kurio 2 priedo duomenimis, kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915 (13,4 km ilgio) buvo priskirtas krašto kelių kategorijai. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikslino šį sąrašą ir 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias Lukošiūnai – Šlepečiai, Nr. 4915 (ilgis – 13,40 km), buvo priskirtas rajoninių kelių kategorijai (1416 eilutė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 nauja redakcija išdėstytame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915 (ilgis – 12,30 km), išliko priskirtas rajoninių kelių kategorijai (1434 eilutė). Žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikšmės keliai. Nuo 2002 m. spalio 23 d. galiojančio Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai, t. y. ir priskirti rajoniniams keliams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Teismas sprendė, jog pagal nurodytą teisinį reguliavimą, valstybė keliui Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, buvo suteikusi valstybinio kelio statusą, nuo 1999 m. birželio 9 d. jį priskyrusi rajoniniams keliams. Įvertinus bylos duomenis, buvo matyti, kad 1993–1997 m. rengto (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekto grafinėje dalyje (brėžinyje) yra įbraižytas kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, ir pažymėta, kad jo plotis yra 18 metrų.

27. Utenos apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 10-08-57 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“ patvirtino 2000 m. parengtą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projektą. Išanalizavęs šį projektą, teismas sprendė, kad jo grafinėje dalyje (brėžinyje) kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, yra įbraižytas; šis kelias kirto ir į dvi dalis padalijo žemės teritoriją, kurioje vėliau buvo suformuotas pareiškėjo sklypas; kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, plotis (18 m) projekte nėra nurodytas.

28. Sprendžiant dėl 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte pažymėto valstybinio kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, pločio, šios projekto dalies sprendiniai teismo įvertinti sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtinto Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo 1416 eilutės duomenimis ir 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Teismo vertinimu, tai reiškė, kad 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekto sprendinys dėl jame įbraižyto kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, turėjo būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad šis kelias yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, o jo plotis – 18 m; šiuo keliu užimta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

29. Teismas pažymėjo, kad pagal Kadastro nuostatų 126 punktą, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Kaip minėta, remiantis šia Išvada pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas: „Architektūriniai-urbanistiniai apribojimai. NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 išvada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.“

30. Taigi, pagal Kadastro nuostatų 126 punktą pirmiausia priimamas sprendimas dėl būtinybės tikslinti besiribojančio žemės sklypo (-ų) planą (-us), kuriame privalo būti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimą turi būti informuotas savininkas (-ai), taip pat surašoma išvada kadastro tvarkytojui, t. y. priimami skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams. Toks Kadastro nuostatų 126 punkto vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-727-552/2020). Iš byloje teikiamų duomenų buvo akivaizdu, kad nebuvo priimtas atskiras administracinis sprendimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje buvo nurodytas sprendimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Šiuo aspektu, teismas akcentavo, kad netgi vertinant, ar pačioje Išvadoje yra nurodyti teisiniai ir faktiniai jos priėmimo pagrindai, pagrindžiantys tikrinamų kadastrinių matavimų teisėtumą, akivaizdu, kad Išvadoje nebuvo jokių teisinių ir faktinių argumentų, kodėl besiribojančio pareiškėjo sklypo duomenys turi būti tikslinami. Teismas pažymėjo ir tai, kad teisiniai argumentai ir faktiniai administracinio akto priėmimo pagrindai (sprendimo, išvados ir kt.) turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, o ne sprendime, kuriuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka vertinamas administracinio akto teisėtumas, ar teisme nagrinėjant bylą.

31. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju V. A. perkant valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypo plane (2002 m. sausio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas). Taigi, teismas sprendė, kad Išvadoje nebuvo jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl sprendimo, kodėl pareiškėjo sklypo duomenys turėjo būti tikslinami, taip pat neįvertinta tai, kad 2002 m. šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypo plane, neįvertintas imperatyvus teisinis reguliavimas, numatytas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog kelio sklypo planas parengtas teisingai, nes, kaip minėta, buvo nustatyta procedūrinių pažeidimų dėl kelio juostos minimalios leistinos paklaidos ir ribų atitikties pareiškėjo sklypui.

32. Minėta, kad kelio kadastro duomenų rengimo ir kadastro duomenų formų pildymo tvarką reglamentuoja Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės, kuriose, teismo vertinimu, yra įtvirtintos specialiosios teisės normos. Tai reiškia, kad kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymui Kadastro nuostatų 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 punktuose įtvirtintos taisyklės netaikomos.

33. Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėse nustatyta, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas, taip pat nepildoma kelio juostos plane 3-ioji lentelė (42 punktas; 2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija). Pagal Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 37 ir 421 punktus (2016 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1P-263-(1.3.) redakcija), tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi kelio juostos, esančios mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio juostos, kuri ribojasi su sodininkų bendrijos teritorija, kadastro duomenys, kelio juostos planas turi būti suderintas ir su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu.

34. Todėl teismas, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo teiginius, kad jam reikėjo pranešti apie naujai formuojamą žemės sklypą (kelio juostą Nr. 4915), išsiųsti jam formuojamo žemės sklypo planus.

35. Atsižvelgęs į nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl Skyriaus Sprendimas bei neatskiriama sprendimo dalis – kadastro duomenų byla, Išvada yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.), todėl teismo turi būti panaikinti.

36. Pareiškėjo skundą teismui tenkinus, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo prašoma 726,00 Eur suma neviršijo pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) kriterijus numatytos maksimalios sumos, taip pat bylos medžiaga patvirtino, jog pareiškėjas, teikdamas skundą ir apeliacinį skundą teismui sumokėjo 23,00 Eur ir 11,25 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjui iš atsakovo Skyriaus priteista viso 760,25 Eur suma.

IV. 37. Atsakovas NŽT Skyrius apeliaciniame skunde prašo teismo priimti naują sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde apžvelgia pirmosios instancijos teismo argumentus ir nurodo, kad teismas nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pateiktus byloje rašytinius ir žodinius įrodymus, bei įvertinęs įrodymų visumą priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Be to, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės imperatyvias normas ir jų reikalavimus, taip pat spręsdamas ginčo teisinius santykius netinkamai vadovavosi ir taikė Žemės, Kelių, Kadastro įstatymų nuostatas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių nuostatas ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, susijusius su ginčo teisiniais santykiais. Skyrius apeliaciniame skunde nurodo:

38.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypų persidengimo planą, atsižvelgė tik į privataus asmens nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius bei interesus, nuošalyje palikdamas valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą – kelią, kuris negali patekti į privačią nuosavybę, nes tai yra iš civilinės apyvartos išimtas daiktas.

38.2. Šiems ginčo santykiams nėra taikomas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas.

38.3. Teismas visiškai nevertino aplinkybės ir rašytinių įrodymų, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą teisinį reguliavimą valstybė keliui Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, buvo suteikusi valstybinio kelio statusą, nuo 1999 m. birželio 9 d. jį priskyrusi rajoniniams keliams ir įsakmiai nustačiusi, kad juo užimta žemės teritorija išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat teismas neįvertino ir visiškai neatsižvelgė, kad 1993–1997 metais rengto (duomenys neskelbtini) preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinėje dalyje (brėžinyje) yra įbraižytas kelias Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, ir aiškiai pažymėta, kad jo plotis yra 18 metrų. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, ir pateiktus rašytinius įrodymus, padarė neteisingą išvadą, kad buvo paimta privati nuosavybė, nors iš byloje pateiktų dokumentų, tiek pareiškėjo pateikto žemės sklypų persidengimo plano matyti, kad šiuo atveju, nukenčia atsakovas, nes dalis valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės (kelias) yra privačioje nuosavybėje, kas pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nėra teisiškai galima.

38.4. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad Skyrius netinkamai taikė Kadastro nuostatų 126 punktą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo faktu, kad Skyrius, pagrįsdamas Išvados teiginį, jog pareiškėjo sklypo planas neteisingas, nurodė, jog S. B. individualios įmonės parengto plano duomenimis, atstumas tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo rytinės ir vakarinės dalių įsiterpusio kelio plotis yra apie 13,70 m. Teismas neįvertino 2002 m. sausio 26 d. parengto pareiškėjo sklypo plano duomenų, dėl kurių nėra pagrindo abejoti, kad atstumas tarp taškais Nr. 5 ir Nr. 6 bei Nr. 1 – Nr. 4 pažymėtų linijų, kurios žymi šio sklypo dviejų atskirų dalių ribas, yra mažesnis nei 18 metrų. Atsakovas, įvertinęs turimus ir pateiktus dokumentus, padarė teisingą išvadą, kad S. B. individuali įmonė, atlikdama pareiškėjo sklypo kadastrinius matavimus, sprendinių nesilaikė, todėl šios įmonės parengtas žemės sklypo planas neteisingas. Šiuo atveju, kaip administracinis aktas gali būti vertinamas tik Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 51 punkte nurodytas NŽT teritorinio padalinio sprendimas, kadangi jis sukelia teisiškai reikšmingas pasekmes, o NŽT teritorinio padalinio išvada, rengiama atliekant Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktuose nustatytus veiksmus, nelaikytina administraciniu aktu.

38.5. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais ir motyvais, kad, remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3, 10 ir 12 punktais, Skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, turėjo nurodyti pastabose, jog kelio sklypo ribos, kerta, be kita ko, besiribojantį ir pareiškėjo sklypą; turėjo nederinti ir netvirtinti Sprendimu kelio sklypo kadastro duomenų bylos. Bylos duomenimis, teismas, išanalizavęs kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, juostos žemės sklypo planą ir nustatytus šio kelio kadastro duomenis, nustatė, kad plane užfiksuota, jog kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, juostos žemės sklypo ribos ties statiniais turi laužtinės formą. Bylos duomenimis, A. Z. priklausantys pastatai, stovintys žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Taigi, aukščiau nurodytas kelio sklypo ribų pažymėjimas nepažeidžia Kadastro nuostatų 20 punkte įtvirtintos taisyklės, nustatančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Be to, kelio sklypo plane ties pareiškėjui priklausančiais statiniais pažymėtos ribos leidžia įgyvendinti asmens nuosavybės teises į šiuos daiktus.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Direkcija) apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pagal rūšinį teismingumą. Direkcija apeliaciniame skunde nurodo:

39.1. 2019 m. spalio 22 d. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimais spręsti teismingumo byloje Nr. T-73/2019, esant analogiškoms šioje byloje aplinkybėms, konstatavo, kad tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ginčijamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

39.2. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nukrypo nuo suformuotos vieningos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų. Teismas iš esmės neišsprendė nei restitucijos taikymo, nei kompensavimo klausimų, tokiu būdu nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų, be to, patenkindamas pareiškėjo skundą panaikino Sprendimą bei neatskiriamą jo dalį – kadastro duomenų bylą, Išvadą pilna apimtimi, neįvertinęs to, kad minėtais sprendimais ir išvada buvo patvirtintas maždaug 10 km ilgio ir 18 ha ploto planas, o ne tik ginčo žemės sklypo ribos teritorijoje (t. y. dėl 313 kv. m neatitikties), tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino naikintinais viso valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai kadastrinius duomenis ir kadastrinę bylą.

40. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo NŽT Skyriaus apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

40.1. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog Kadastro nuostatų 126 punktas (taip pat ir bet kuris kitas) nesuteikia teisės NŽT ar jos struktūriniam padaliniui paimti iš asmens nuosavybę. Nenuginčijus atitinkamų esminių argumentų visi atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra net nenagrinėtini šioje byloje. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo įvairius argumentus, jog teismas neatsižvelgė į valstybės interesus, jog atsakovo veiksmais iš pareiškėjo paimta žemės sklypo dalis, yra valstybei išimtine tvarka priklausantis turtas, kad parengiant pareiškėjui šiuo metu priklausančio žemės sklypo planą buvo padaryti pažeidimai, ir t.t. Tačiau visi šie argumentai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

40.2. Šioje byloje buvo sprendžiama (šios bylos nagrinėjimo dalykas) ne tai ar teisingai atsakovas įvykdė teisingumą, bet tik tai, ar atsakovas turėjo teisę vykdyti teisingumą. Todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas neturėjo teisės vykdyti teisingumo (ko neginčija pats Skyrius apeliaciniame skunde), nenagrinėtini apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kaip „teisingai“ atsakovas įvykdė teisingumą paimdamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalį ir perduodamas valstybės nuosavybėn.

40.3. Galima pažymėti, kad Skyrius neginčija ir kitų, nors ir neesminių, tačiau teismo konstatuotų pakankamų pažeidimų, atsakovo aktams panaikinti. Atsakovas neginčija teismo išvadų, jog kelio sklypo, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, nurodyto teritorijų planavimo dokumente, ploto skirtumas yra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Kadastro nuostatų 1 priede. Taip pat neginčija, jog kelio sklypo konfigūracija, nurodyta kadastro duomenų byloje, skiriasi nuo žemės sklypo konfigūracijos, nurodytos teritorijų planavimo dokumente. Dėl ko turėjo būti pradėtos procedūros, numatytos Kadastro nuostatų 21 punkte, tačiau jos nebuvo pradėtos.

40.4. Taip pat, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo visą eilę deklaratyvių tariamų pažeidimų, tačiau jų neargumentuoja, nurodo tariamus pažeidimus klausimais, kuriais teismas net nepasisakė. Atsakovo teiginys, jog šiems ginčo santykiams netaikomas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas, atmestinas kaip deklaratyvus. Tačiau atitinkamame straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuris nurodo, jog natūroje pažymėtos žemės sklypo ribos atliekant vėlesnius kadastrinius matavimus negali būti keičiamos. Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Mobitakas“ atlikdamas vėlesnius kadastrinius matavimus pakoregavo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas, kurias vėliau patvirtino atsakovas savo sprendimu, todėl pažeidė ir atitinkamas įstatymo nuostatas.

40.5. Atsakovas netinkamai aiškina Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktus. Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktai suteikia teisę ir įpareigoja NŽT žemėtvarkos teritorinius skyrius priimti sprendimus ir išvadas dėl atliekant kadastrinius matavimus parengtų žemės sklypų planų ir anksčiau įregistruotų žemės sklypų planų teisingumo (teisėtumo). Kadastro nuostatuose nėra reglamentuota kokioje apimtyje žemėtvarkos skyrius gali spręsti ir vertinti anksčiau įregistruoto žemės sklypo plano teisingumą (teisėtumą). Todėl sprendžiant dėl žemėtvarkos skyrių kompetencijos priimant sprendimus ir išvadas Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktų pagrindu reikia vertinti sistemiškai ir kitus teisės aktus (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 9 dalį). Todėl pareiškėjui neišreiškus sutikimo, atsakovas negalėjo pirmtakų sprendimų panaikinti administracine tvarka. Pagal Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktus žemėtvarkos skyriai vertindami kadastrinių matavimų teisingumą turėtų įvertinti ar naujai rengiamas žemės sklypo planas nepažeidžia anksčiau įregistruotų žemės sklypų ribų, ir jei pažeidžia, priimti sprendimą dėl naujai rengiamo žemės sklypo plano taisymo. Tuo metu dėl anksčiau įregistruoto žemės sklypo teisėtumo gali spręsti tik labai ribotoje apimtyje ir tik jei konstatavus atitinkamą pažeidimą nebus nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų atitinkamo sklypo savininkui negu buvo nustatyta anksčiau patvirtintu žemės sklypo planu.

40.6. Atsakovas nurodo, jog jo priimta ir teismo panaikinta Išvada, pateikta atliekant Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktuose nustatytus veiksmus, nelaikytina administraciniu aktu, bei, jog tai dokumentas, kuriuo viešojo administravimo subjektas įformina savo atliktus veiksmus, todėl šiai išvadai netaikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Remiantis VAĮ 2 straipsnio 9 dalimi individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Šiuo atveju pagal Išvadą atsakovas priėmė Sprendimą, kad UAB „Mobitakas“ parengtas žemės sklypo planas parengtas teisingai, o pareiškėjui kaip ir kitiems asmenims, priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslintini. Išvados pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre buvo padaryti įrašai tiek pareiškėjui priklausančio žemės sklypo registre, netgi aiškiai atitinkamą Išvadą įvardijant kaip įrašo pagrindą, tai suteikė teisę registruoti Lietuvos valstybei šiuo metu priklausantį žemės sklypą. Po atitinkamos Išvados pareiškėjas nebegali disponuoti jam priklausančia nuosavybe, todėl šie atsakovo argumentai yra atmestini.

41. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Direkcijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

41.1. Dėl rūšinio teismingumo pažymi, kad šioje byloje ginčas pirmiausia kyla dėl atsakovo veiksmų, kuriais buvo nacionalizuota (atimta iš pareiškėjo ir perduota valstybės nuosavybėn) dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Todėl šioje byloje ginčas pirmiausia kilo dėl atsakovo teisės paimti neatlygintinai nuosavybę. Šioje byloje nekilo jokio ginčo dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų. Šios ribos buvo aiškios ir registruotos nekilnojamojo turto registre. Tačiau atsakovo veiksmais buvo nuspręsta neatlygintinai paimti dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir atitinkamą dalį priskirti valstybei nuosavybės teise priklausančiam kelio sklypui.

41.2. Direkcija apeliaciniame skunde nurodo įvairius argumentus, kurie yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visi atitinkami argumentai turėtų būti nagrinėjami, jei šioje byloje būtų ginčijami administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas šiuo metu pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, vėliau atitinkama žemė parduota šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui, kuris ją vėliau pardavė pareiškėjui. Tik tokiu atveju būtų prasmė aiškintis, ar pareiškėjui priklausančios sodybos kiemas, kada nors buvo keliu ir atitinkamai valstybės išimtine nuosavybe. Tiek atsakovas, tiek Direkcija pripažįsta, jog įstatyme numatytoje kelio zonoje stovi pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas, kuris buvo pastatytas daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Niekas neginčijo, jog atitinkama žemės sklypo dalis tikrai nebuvo valstybei išimtine teise priklausanti nuosavybė. Taip pat ir nacionalizuota pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis daugiau kaip pusę amžiaus buvo naudojama kaip atitinkamos sodybos kiemas ir ji niekada nebuvo naudota kaip kelias. Todėl vėliau įstatymais nustačius kelių pločius, nereiškia, kad atitinkamas kiemas tapo valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančia žeme kaip kelio dalis. Tačiau visos šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

42. Atsakovas NŽT Skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Direkcijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nurodo, kad išnagrinėjęs Direkcijos apeliacinio skundo motyvus, iš dalies sutinka su jais ir paaiškina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, todėl jis turi būti panaikintas ir tenkintas Direkcijos apeliacinis skundas dalyje dėl sprendimo panaikinimo. Skyrius informuoja, kad Direkcijos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai, iš esmės tapatūs išdėstytiems atsakovo Skyriaus pateiktame apeliaciniame skunde, todėl prašo teismo jais vadovautis.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į atsakovo NŽT Skyriaus apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

44. Direkcija atsiliepime nurodo, kad sutinka su Skyriaus apeliacinio skundo argumentais, jog teismas: netinkamai vertino valstybinės reikšmės kelio užimamo žemės sklypo statuso ypatumus, t. y. aplinkybę, kad toks žemės sklypas nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei; iš esmės neišsprendė nei restitucijos taikymo, nei kompensavimo klausimų, tokiu būdu nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų; patenkindamas pareiškėjo skundą panaikino Sprendimą bei neatskiriamą jo dalį – kadastro duomenų bylą, Išvadą pilna apimtimi, neįvertinęs to, kad minėtais Sprendimais ir Išvada buvo patvirtintas ne tik ginčo žemės sklypo ribos teritorijoje, tokiu būdu teismas iš esmės pripažino naikintinais viso valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai kadastrinius duomenis ir kadastrinę bylą; netinkamai vertino žemės sklypų persidengimo aplinkybę, nes net ir nustatęs, kad ginčo turtas išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, teismas šią aplinkybę ignoravo pirmenybę teikdamas išimtinai privačiam interesui; netinkamai aiškino ir taikė Kadastro nuostatų 126 punktą, todėl atitinkami procedūriniai pažeidimai teismo sprendime konstatuoti be pagrindo; neturėjo pagrindo ginčo situacijos kvalifikuoti kaip neatlygintino žemės nusavinimo ir juolab be teismo sprendimo; netinkamai vertino byloje nustatytą aplinkybę, jog S. B. individuali įmonė, atlikdama žemės sklypo, šiuo metu priklausančio pareiškėjui, kadastrinius matavimus, net ir turėdama atitinkamus duomenis bei sprendinius, jais nesivadovavo, ir dėl šios priežasties šio žemės sklypo planas parengtas neteisingai, neatsižvelgiant į esminę ir imperatyvią sąlygą, kad keliui turėjo būti palikta 18 metrų pločio juosta; nepagrįstai padarė išvadą, jog NŽT teritorinis padalinys neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, turėjo nurodyti pastabose, kad kelio žemės sklypo juosta kerta pareiškėjui priklausantį sklypą bei nederinti ir Sprendimu netvirtinti kelio žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir kt.

Direkcija akcentuoja, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad plane ties pareiškėjui priklausančiais statiniais pažymėtos kelio ribos nesudaro kliūčių pareiškėjui tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę. Direkcija pažymi, kad bylos nagrinėjimo eigoje surinktų duomenų visuma, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepaičiai juostos kadastriniai matavimai buvo atlikti tinkamai, todėl nėra abejonių kad Skyrius priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą suformuoti žemės sklypą, patvirtinti kadastro duomenis bei parengė teisingą ir teisėtą Išvadą, kad kelio sklypo planas parengtas teisingai, o pareiškėjui priklausančio sklypo – tikslintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. 45. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į žemę pažeidimo, atsakovui priėmus sprendimus, kuriais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis pateko į valstybei priklausantį rajoninės reikšmės keliui suformuotą žemės sklypą.

46. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, sprendė, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos žemės sklypo kadastro duomenų suformavimui, todėl Skyriaus Sprendimas bei neatskiriama sprendimo dalis – kadastro duomenų byla, Išvada yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą.

47. Atsakovas Tarnybos Utenos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Direkcija apeliacinį skundą grindžia tuo, kad buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų, kadangi neišsprendė restitucijos taikymo ir kompensavimo klausimų, bei teismas negalėjo panaikinti Išvados pilna apimtimi. Tarnybos Utenos skyrius apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino įrodymus, atsižvelgė tik į privataus asmens nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius bei interesus. Atsakovo įsitikinimu, ginčui neturėjo būti taikoma Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, bei teismas padarė neteisingą išvadą, kad buvo paimta privati nuosavybė, kadangi dalis valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės (kelias) yra privačioje nuosavybėje, todėl nukenčia tik atsakovas, be to, teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad Skyrius netinkamai taikė Kadastro nuostatų 126 punktą, o Išvadai taikė VAĮ 8 straipsnį. Atsakovo teigimu, kelio juostos žemės sklypo ribų pažymėjimas nepažeidžia Kadastro nuostatų 20 punkte įtvirtintos taisyklės.

48. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.

49. Tarnybos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai (2,203 – 12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ suformuotas žemės sklypas (kelio juosta), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, bei patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys ir kadastro duomenų byla. Tarnybos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ nurodyta, kad: 1) patikrinus kelio juostos žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, juostos) planas parengtas teisingai; 2) turi būti tikslinami besiribojančių žemės sklypų, tarp jų – ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai.

50. Šios administracinės bylos ginčo esmė yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-944-261/2020, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas neginčija atsakovo teisės formuoti žemės sklypą kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, statybai, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei dalis žemės sklypo be jo sutikimo pateko į keliui formuojamą žemės sklypą. Todėl šio ginčo dalyką sudaro pareiškėjo nuosavybės teisės pažeidimo aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro 2018 m. vasario 8 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Šios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl šio žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų dėl nuosavybės teisių pažeidimo iš esmės nenagrinėjo, todėl daroma išvadą, kad šio ginčo esmės neatskleidė. Atsakovas pateikė žemės planą, suformuotą kelio statybai, tačiau pareiškėjas įrodinėdamas savo teisės pažeidimą, žemės plano patvirtinančio žemės naudojimo teisės pažeidimą teismui nepateikė. Nesant tokio įrodymo nebuvo galimybės nustatyti konkrečiai ar buvo pakeistos žemės sklypo ribos, ar tikrai dėl to sumažėjo pareiškėjo valdomo žemės sklypo plotas bei kokiu dydžiu. Tik turint byloje minėtą dokumentą būtų pakankamas pagrindas konstatuoti ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę ir kokia apimtimi. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo išaiškinti pareiškėjui jo teisę teikti į bylą žemės planą, patvirtinantį jo nurodomą nuosavybės teisių pažeidimą.

52. Visų pirma, nagrinėdama Direkcijos apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, kad Direkcijos minimoje Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimais spręsti 2019 m. spalio 22 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-73/2019 buvo sprendžiama dėl ginčo, susijusio su privataus asmens žemės sklypo, kuriam neatlikti kadastriniai matavimai ribų nustatymu ir nurodoma, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau ir buvo minėta, ginčo dalyką sudaro pareiškėjo nuosavybės teisės pažeidimas, o ne jo žemės sklypo ribų nustatymas. Atsižvelgiant į tai, Direkcijos apeliacinio skundo argumentas dėl rūšinio teismingumo yra nepagrįstas ir nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydamas dėl Direkcijos apeliacinio skundo teiginių susijusių su restitucijos taikymu ir kompensavimu, primena, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį (CK 1.80 str. 2 d.). Ji taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl sandorių ar administracinių aktų, kuriais perleistos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo ir pareiškėjo ar valstybės grąžinimo į buvusią iki ginčijamų aktų priėmimo padėtį, taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas restitucijos ar nepriteisdamas kompensacijos pareiškėjui nukrypo nuo teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų.

54. Pažymėtina, kad buvo reikalaujama į bylą pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodytą žemės sklypo planą, patvirtinantį pareiškėjo nurodomą nuosavybės teisių pažeidimą. Pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. teismui pateikė matininkų parengtą savo žemės sklypo ir kelio sklypo susikirtimo schemą (planą), iš kurios buvo galima matyti pareiškėjo sklypo persidengimą (susikirtimą) su kelio sklypu. Sklypų susikirtimo schema parengta remiantis byloje esančiu S. B. individualios įmonės 2002 m. parengtu pareiškėjo sklypo planu ir kadastro žemėlapyje pažymėto kelio sklypo ribomis. Iš pastarosios schemos galima matyti besikertančių žemės sklypų ribas ir nustatyti plotą, kuriuo sumažėjo pareiškėjo žemės sklypas patvirtinus naujus kelio Nr. 4915 kadastro duomenis, t. y. 313 kv. m. (153 + 127 + 33 kv. m.).

55. Atsakovo Skyriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino įrodymus, atsižvelgė tik į privataus asmens nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius bei interesus.

56. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

57. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o atsakovo teiginiai, kad teismas atsižvelgė tik į pareiškėjo nuosavybės teises, teisėtus lūkesčius ir interesus, nepagrįsti jokiais konkrečiais motyvuotais argumentais.

58. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčui pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, netinkamai įvertino Kadastro nuostatų 126 punkto nuostatas, be to, teismas nepagrįstai taikė Išvadai VAĮ 8 straipsnį.

59. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, kt.).

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

61. Kaip jau minėta, Skyrius Išvadoje, nurodė, kad, patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog planas parengtas teisingai, o turi būti tikslinami keturių žemės sklypų planai. Remiantis šia Išvada pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas: „Architektūriniai-urbanistiniai apribojimai. NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 išvada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.“

62. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

63. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).

64. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

65. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-497-438/2018). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

66. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Išvadoje nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl sprendimo, kodėl pareiškėjo sklypo duomenys turi būti tikslinami, taip pat neįvertinta tai, kad 2002 m. pareiškėjo sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypo plane, neįvertintas imperatyvus teisinis reguliavimas, numatytas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai, Nr. 4915, juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, nes buvo nustatyta procedūrinių pažeidimų dėl kelio juostos minimalios leistinos paklaidos ir ribų atitikties pareiškėjo žemės valdos projektui.

67. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Skyrius, gavęs UAB „Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 269, kuriame buvo nurodoma, jog suformuota kelio juosta valstybinės reikšmės regioniniam keliui Nr. 4915-1 kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir pareiškėjo sklypą, galėjo pradėti procedūrą, numatytą Kadastro nuostatų 21 punkte, tačiau to nepadarė, nors suformuoto kelio sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede, ir naujai suformuoto kelio juostos ribos (konfigūracija) neatitiko 2002 m. parengto ir patvirtinto pareiškėjo sklypo plane pažymėtų ribų (konfigūracijos).

68. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 12 punktas numato, kad inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylų rengimo taisykles ir šių statinių kadastro duomenų formas tvirtina Tarnyba. Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisykles, reglamentuojančias kelio kadastro duomenų rengimo ir kadastro duomenų formų pildymo tvarką, Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“. Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad kelio kadastro duomenys nustatomi vadovaujantis šiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.

69. Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 471 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojas negali kelio juostos ribų pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nes kelio juostos riba kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gretimo žemės sklypo ribas, Kadastro tvarkytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys turi atlikti veiksmus, nurodytus Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktuose. Pagal Kadastro nuostatų 125 punktą, Kadastro tvarkytojas, nustatęs, priežastis, dėl kurių kadastro žemėlapyje negali pažymėti žemės sklypo ribų, parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui. Kadastro nuostatų 126 punktas numato, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Kadastro nuostatų 126 punktas nesuteikia teisės Tarnybai ar jos struktūriniam padaliniui paimti iš asmens nuosavybę. Skyrius turėjo atsisakyti priimti Išvadą pagal Kadastro nuostatų 126 punktą ir atsisakyti nustatyti, kad kelio juostos Nr. 4915 kadastro duomenų byla parengta teisingai ir patvirtinti kadastro duomenis, o besiribojančių privačių asmenų žemės sklypų planai tikslintini, nes tokia Išvada sudaro teisinę galimybę valstybei ir privačiam asmeniui vienu metu įregistruoti nuosavybės teisę į tą patį nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypo dalį) Nekilnojamojo turto registre ir pažeidžia privačių asmenų (šiuo atveju – pareiškėjo) teises bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas.

71. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas negalėjo panaikinti Išvados visa apimtimi, neįvertinęs to, kad sprendimais ir išvada buvo patvirtintas maždaug 10 km ilgio ir 18 ha ploto planas, o ne tik ginčo žemės sklypo ribos teritorijoje (t. y. dėl 313 kv. m neatitikties), tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino naikintinais viso valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4915 Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai kadastrinius duomenis ir kadastrinę bylą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagrindas minėtai Išvadai ir Sprendimui priimti buvo UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikti kelio Lukošiūnai – Paberžė – Šlepečiai kelio juostos žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengti šio kelio juostos žemės sklypo planas ir kadastro duomenų byla. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad Tarnybos Utenos skyrius, patikrinęs minėtą kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, turėjo nurodyti pastabose, jog kelio sklypas, kerta, be kita ko, besiribojantį ir pareiškėjo sklypą, o Tarnybos Utenos skyrius turėjo nederinti ir netvirtinti Sprendimu žemės sklypo (kelio juostos) kadastro duomenų bylos, pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas šioje byloje dėl visos Išvados panaikinimo.

72. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Kadastro nuostatuose yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas), įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, gali būti pakeisti tik šio nekilnojamojo daikto savininko ar patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens prašymu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Šiuo reguliavimu užtikrinama, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisės apimtis nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo, patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens) prašymu pakeista.

73. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad remiantis Kadastro nuostatų 21 ir 126 punktais, kaip taisyklė, gali būti tikslinami žemės sklypų planų duomenys tuo atveju, jeigu šių žemės sklypų ribos, buvo nustatytos neatliekant kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų (kelių, vandens telkinių ir panašiai) atžvilgiu, nustatomas ploto skirtumas, atsiradęs tarp atliktų preliminarių ir kadastrinių matavimų (Nuostatų 124 p.).

74. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kitų aplinkybių, nurodytų Nuostatų 124 punkte nenustatyta, jų iš esmės nenurodo ir atsakovas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nurodymas pareiškėjui tikslinti ginčo žemės sklypo plano duomenis (iš esmės pakeisti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas), duotas dėl galimai užimtos keliui priklausančios žemės, kas neatitinka minėtų Nuostatų reikalavimų.

75. Taigi pareiškėjo sklypo formavimas yra laikomas baigtu nuo 2002 metų, jo kadastro duomenys yra nustatyti ir nenuginčyti, todėl atsakovas, gavęs kelio sklypo suformavimo dokumentus, privalėjo patikrinti juos ir duoti savo išvadą. Turint omenyje, kad nagrinėjamu atveju naujai formuojamo žemės sklypo (kelio) ribos nesutapo su gretimai esančio žemės sklypo, kurio kadastriniai matavimai atlikti, ribomis, atsakovas turėjo arba pasiūlyti pirmiausiai išspręsti ginčą dėl žemės sklypų ribų šalių susitarimu ar civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, arba iš viso atsisakyti tvirtinti kelio sklypo duomenis, nurodęs parengtos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos trūkumus ir grąžinęs bylą vykdytojui.

76. Paaiškėjus, kad dėl matininko ar valstybės institucijų klaidos privačion nuosavybėn pateko valstybės išimtinei nuosavybei priklausantis turtas, institucijos turi teisę imtis priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas, tačiau tai turi daryti teisės aktų nustatyta tvarka – kreiptis į prokuratūrą, inicijuoti viešojo administravimo institucijų aktų ar sandorių nuginčijimą, restitucijos taikymą ir pan.

77. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją).

78. Kiti apeliacinių skundų argumentai, šio ginčo plotmėje, pripažinti teisiškai nereikšmingais ir dėl jų plačiau nepasisakytina. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

79. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

80. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo dokumentas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo priteisti 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimus į apeliacinius skundus parengimą.

81. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

82. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuojama taikant koeficientą 1,3.

83. Nustatyta, kad pareiškėjas advokatui už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą sumokėjo 726 Eur (2020 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ADK Nr. 0000033, 2020 m. lapkričio 23 d. Swedbank sąskaitos išrašas). Taigi maksimali priteistina suma pareiškėjui už jam suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) sudaro 2 133,96 Eur (1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3). Pareiškėjo prašoma suma – 726 Eur – neviršija maksimalios, todėl priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 726 Eur (septyni šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius