Legislator Case Law & Legislation
2022-02-17 Nr. AB-3708-3-61-3-00780-2020-2 AI generated

2022-02-17 Nr. AB-3708-3-61-3-00780-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-02-17 Nr. AB-3708-3-61-3-00780-2020-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-02-17 Nr. AB-3708-3-61-3-00780-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. sausio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) Departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-1583 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-991-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00780-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. sausio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) Departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-1583 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Inspekcijos pareigūnai 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu nustatė, kad atvira lauko teritorija, kurioje įmonė laiko atliekas, nėra įrengta tinkamai. Inspekcijos privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga.

2.2. Privalomasis nurodymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, todėl yra naikintinas, kaip ir Departamento Sprendimas.

2.3. Įvertinus Privalomojo nurodymo turinį, matyti, kad privalomajame nurodyme yra glaustai pateiktos aplinkybės, tariamai lėmusios pažeidimo faktą, nėra nurodoma jokių tokio nurodymo argumentų ir motyvų, neįvertintas pažeidimo pobūdis, pasekmės, padarymo aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjos atžvilgiu priimtas jai neigiamas pasekmes sukeliantis privalomasis nurodymas.

2.4. Sprendimas priimtas patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių pagrindu, visiškai jų nevertinant ir netikrinant šių aplinkybių tikrumo. Kartu su patikrinimo aktu pateiktoje nuotraukoje Nr. 12 užfiksuotas lauko dangos fragmentas ir prie nuotraukos įrašyta, kad „Lauko teritorijoje esanti betono skydų danga nesandari vandeniui ir pažeista mechaniškai“ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui. Patikrinimą atlikęs pareigūnas konkrečiai nenurodė, kurioje 0,36 ha teritorijos vietoje buvo užfiksuotas nuotraukoje atspindėtas dangos fragmentas, nors tokią galimybę pareigūnas turėjo, kadangi patikrinimo metu buvo naudojama vietos nustatymo priemonė.

2.5. Privalomajame nurodyme įvardytas pažeidimas nesuderinamas su Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 13 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, kadangi nurodomo punkto reikalavimas nereglamentuoja dangos būklės reikalavimų, yra įtvirtintas reikalavimas vandeniui nelaidžia kieta danga. Tokiam reikalavimui bendrovės teritorijos danga atitinka, o priešingų duomenų patikrinimo metu nenustatyta.

2.6. Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu taršos leidimas išduotas pareiškėjui vykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų tvarkymą, priimtos 2017 m. kovo 2 d. paraiškos taršos leidimui pakeisti pagrindu. Paraiškos 1.2 punkte nustatyta, kad visa lauko aikštelė siekia 0,36 ha plotą, atliekų laikymui. Lauko aikštelė įrengta taip, kad nuo jos paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas. Lauko aikštelėje įrengtas požeminis paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaras, iš kurio susirinkusios paviršinės nuotekos pagal sutartį su UAB „Vidurys“ išvežamos į valymo įrenginius. Paraiškos 1.7 punkte nustatyta, kad 1,9 ha teritorija, kurioje yra UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nuomojamo pastato dalis, yra asfaltuota, įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo rezervuaras. Už atliekų surinkimą ir tvarkymą yra atsakinga UAB „Vilnista“.

2.7. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad patikrinimo metu mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikomos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai neuždengti, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla vykdyta neuždarytose patalpose. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi patikrinimo akte pateikiamomis klaidingomis aplinkybėmis, paremtomis iš esmės subjektyviu pareigūnų vertinimu. Vykdomos veiklos metu dalis atliekų laikomos uždarose patalpose, dalis specialiai teritorijoje įrengtoje lauko aikštelėje. Lauke sandėliuojamos atliekos, kurios nėra biodegraduojančios ar kitaip yrančios, todėl nesukelia dulkėtumo. Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla yra vykdoma uždarose patalpose, patalpos sausos ir tvarkingos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo vietos turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatomis, galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

4.2. Faktas, jog aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis net matomas gruntas, pakartotinai konstatuotas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28.

4.3. Tai, kad atliekos laikomos ant nelaidžios dangos, patvirtinama ne tik patikrinimo akte, bet ir šį faktą patvirtina patikrinimo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos.

4.4. Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-4097 patikslino UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto taršos leidimo sąlygas ir pažymėjo, kad atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą ji gali vykdyti tik uždarose patalpose, tačiau atliekų laikymo vieta vykdoma pastate ir atviroje aikštelėje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo ir Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. gruodžio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-292 (toliau – Patikrinimo aktas), kurio tikslas ir rūšis buvo planinis teminis patikrinimas dėl atliekų tvarkytojui išduoto taršos leidimo sąlygų laikymosi. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad:

7.1.1. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, nuo 2016 m. vykdanti ūkinę veiklą (statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymą), per vienerius metus nuo veiklos pradžios neatlikusi aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus;

7.1.2. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, laiko susmulkintas atliekas, susidariusias po atliekų apdorojimo;

7.1.3. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ direktorius patikrinimo metu teigė, kad tai nėra susmulkintos atliekos, bet pagaminta produkcija – smėlis / žvyras, susidaręs po atliekų perdirbimo, yra tinkamas naudoti keliams tiesti kaip užpildas, tačiau nepateikė statybos produkto atitikties deklaracijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtinančios susmulkintų atliekų tinkamumą naudoti kaip statybos produktą. Vizualiai apžiūrėjus matyti, kad šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais, todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos, suteikiant joms atitinkamą kodą ir šios atliekos privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente;

7.1.4. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atvira lauko teritorija, kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorija danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbi vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

7.1.5. vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 12 punktu, galimai teršiamų teritorijų įrengimui, prieš gaunant statybos leidimą, turi būti parengtas techninis projektas su išvardintais paviršinių nuotekų tvarkymo sprendimais. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atstovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių lauko aikštelės statybos darbų užbaigimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams;

7.1.6. pareiškėjo atstovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kaip buvo tvarkomos paviršinės nuotekos, kurios privalėjo būti surinktos lauko teritorijoje; taip pat atsisakė nurodyti nuotekų kaupimo rezervuaro technines charakteristikas, nepateikė paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimo, sandarumą ir tinkamumą naudoti patvirtinančių dokumentų;

7.1.7. atsižvelgiant į Patikrinimo akto 4–6 punktus, darytina išvada, kad bendrovės lauko teritorijoje esanti aikštelė, kurioje vykdoma atliekų laikymo veikla, neatitinka teisės aktų reikalavimų;

7.1.8. patikrinimo metu bendrovė vykdė atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą ne uždarose patalpose, t. y. veiklos metu pastato vartai buvo neuždaryti, dėl ko dulkės ir oro teršalai galėjo patekti iš patalpų į aplinką;

7.1.9. pareiškėjas laiku pateikė atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitos ataskaitas už 2018 metus;

7.1.10. pareiškėjas veda atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitą;

7.1.11. įmonės uždarose gamybinėse patalpose laikomų atliekų kiekis sudaro 411,42 t ir tai viršija didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį – 200 t;

7.1.12. lauko teritorijoje laikomos atliekos nepatenka už teisės aktuose nurodyto atliekų tvarkymo įrenginio ribų;

7.1.13. pareiškėjas lauko teritorijoje viršijamas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų, susidarančių po mechaninio atliekų apdorojimo, kiekis;

7.1.14. pareiškėjas lauko teritorijoje kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas laiko tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir neuždengtuose konteineriuose;

7.1.15. pareiškėjas lauko teritorijoje laiko atliekas ne pagal teisės aktuose nustatytas zonas, t. y. atskirai laikant antrines žaliavas, medienos atliekas, antrines presuotas žaliavas, nerūšiuotas atliekas, mišrias statybines ir griovimo atliekas;

7.1.16. pareiškėjas uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas neatitinka teisės aktuose numatytos atliekų išdėstymo ir technologinės schemos, t. y. preso vietoje laikomos popierinės pakuotės atliekos; įrenginiai nesumontuoti arba demontuoti; zonoje, kur numatyta laikyti statybines medžiagas, laikomos supresuotos plastikinės pakuotės atliekos ir du presai;

7.1.17. vertinant patikrinimo metu užfiksuotus atliekų tūrius ir 2019 m. gruodžio 3 d. GPAIS duomenis, kuriais remiantis bendrovės 2019 m. IV ketvirčio pabaigoje planuojamas atliekų likutis yra 983,186 t, tikslinga atlikti įmonės pakartotinį patikrinimą dėl atliekų tvarkymo objekte laikomų atliekų svorio įvertinimo ir atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

7.2. Patikrinimo aktą 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ direktorius, tai patvirtino savo parašu. Pareiškėjo direktorius Patikrinimo akte prie pastabų nurodė, kad su išvadomis nesutinka ir paaiškinimus pateiks atskiru raštu.

7.3. Departamentas 2020 m. sausio 9 d. surašė Privalomąjį nurodymą. Jame nurodė, kad Patikrinimo akte nustatyta, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atvira lauko teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, t. y. lauko teritorijos kieta danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nurodyta nebevykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų laikymo atviroje lauko teritorijoje, esančioje P(duomenys neskelbtini) iki atviroje lauko teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga, atitinkančia minėtų teisės aktų reikalavimus. Bendrovė šiuos reikalavimus turi įvykdyti iki 2020 m. sausio 31 d. ir, juos įvykdžiusi, nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją).

7.4. Pareiškėjas 2020 m. sausio 17 d. pateikė Departamentui skundą dėl Privalomojo nurodymo, kuriame prašė panaikinti minėtą privalomąjį nurodymą kaip nepagrįstą. Departamentas 2020 m. vasario 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Departamento Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

8. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke (duomenys neskelbtini), iki šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga, suformuotas atsižvelgiant į Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292 konstatuotas aplinkybes, kad atvira lauko teritorija, kurioje bendrovė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas rūšiavimo ir perdirbimo veiklą vykdė neuždarytose patalpose, mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikytos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai nebuvo uždengti.

9. Vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neneigia fakto, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlikto patikrinimo metu aikštelės danga buvo suirusi, tik teigia, kad pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuotas suirusios dangos fragmentas, dėl ko negalima laikyti, jog aikštelė buvo visiškai suirusi. Aplinkybė, jog aikštelės danga neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo suirusi, nesandari ir pralaidi vandeniui, nenuginčijamai patvirtinama ne tik byloje kartu su patikrinimo aktu pateikta nuotrauka Nr. 12, kurioje paaiškinama, kad nuotraukoje pavaizduota įmonės teritorijoje esanti nelaidi vandeniui, mechaniškai pažeista betono skydų danga, bet ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28.

10. Apžvelgęs Taršos leidimo Atliekų šalinimo ir naudojimo techninio reglamento 4.4 punktą, teismas pažymėjo, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad faktą, jog atliekos buvo laikomos ant nelaidžios dangos patvirtina Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos, kurios pateiktos kartu su Patikrinimo aktu. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai savo skunde teigė, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas savaip interpretavo ir nepagrįstai išplėtė sąvoką „uždara patalpa“, kadangi, pareiškėjo nuomone, nei reglamente, nei paraiškose dėl taršos leidimo ir pakeitimo ši sąvoka niekada nebuvo apibrėžta kaip reikalavimas laikyti uždarus pastato langus, duris ir kt. Uždara patalpa nagrinėjamu atveju nebūtinai turi būti suprantama, kaip reikalavimas laikyti uždarus pastato langus ir duris. Šių aplinkybių nenurodo ir atsakovas. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad aplinka nebuvo apsaugota nuo atliekų neigiamo poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ir jų laikymo talpų tekėjo skysčiai, buvo skleidžiami kvapai, dulkės ir pan. Atliekos nebuvo dengiamos plėvele arba kitomis medžiagomis ir pan., todėl iš Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teismas nustatė, kad kaip tik atsakovas sąvoką „uždara patalpa“ vertina visai kitu aspektu, nei nurodo pareiškėjas. Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nenurodyta, kad patalpa uždara laikoma tik tuomet, kai uždaromi langai ir durys, o tuomet, kai laikomasi nustatytų reikalavimų.

11. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (3 str. 1 p., 8 str. 1 d., 2 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad ginčijami aktai atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jie yra motyvuoti, argumentuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, nurodoma jų apskundimo tvarka, pasirašyti įgaliotų pareigūnų. Iš ginčijamų aktų turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimti būtent tokie administraciniai aktai. Jais nebuvo sukeliama teisiškai neaiški situacija ir varžomos pareiškėjos galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepaneigė Privalomajame nurodyme ir Sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių bei neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimti administraciniai aktai yra neteisėtas ar negaliojantis. Teismas pareiškėjo abstrakčius argumentus, kuriais jis grindė administracinių aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą, vertino kaip išimtinai pareiškėjo subjektyvią, gynybinę poziciją.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidus procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ginčo aplinkybių vertinimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Departamentas, nuolat, be perstojimo tikrindamas pareiškėją, praktiškai visuose savo dokumentuose dėl pareiškėjo veiklos (taip pat ir Privalomajame nurodyme), kaip esminį tariamą veiklos neteisėtumą, pabrėžia aplinkybę, kad pareiškėjo naudojamas atliekų laikymui įrenginys (lauko aikštelė) nėra padengtas vandeniui nelaidžia danga, todėl jame ir esančiuose betono įtrūkimuose ar naudojimo metu atsiradusiose dangos pažeidimų vietose yra galima teritorijos tarša. Byloje nagrinėjamo Privalomojo nurodymo apimtis (t. y. dalykas) yra nurodymas atviroje lauko aikštelėje lakinai nebevykdyti veiklos dėl jos dangos tariamų trūkumų ir neatitikties teisės aktų reikalavimams. Departamento ir pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu nėra teisinga ir pagrįsta gyvenimiška praktine logika ar įrodymais.

14.2. Teritorijos, kurioje yra lauko aikštelė, danga yra betonuota dar nuo tada, kai šioje teritorijoje veikė 1994 m. vasario 11 d. įregistruota AB „Vilniaus melioracija“. Teikdamas paraišką Taršos leidimui gauti, pareiškėjas paraiškos priede Nr. 3 „Schemos ir žemėlapiai“ pateikė UAB „Kadastras jums“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. parengtą statinių išdėstymo planą, kuriame pažymėta, kad lauko aikštelė yra betonuota. Departamentas pastabų ir pasiūlymų paraiškai neturėjo, apie tai žinojo.

14.3. Nei Departamentas, nei teismas neneigia, kad atviroje lauko aikštelėje yra betono danga, tik ji neva turi galimą taršą lemiančių trūkumų. Taip pateikiamas loginis prieštaravimas – nelaidžios dangos neva nėra, bet ji turi trūkumų. Jeigu nebūtų dangos, negalėtų būti ir dangos trūkumų.

14.4. Betono danga kinta priklausomai nuo temperatūros, naudojimo ir kitų veiksnių. Tiesiog neįmanoma užtikrinti, kad ji nuolat būtų vienoda ir nepriekaištinga. Departamentas 2019 m. rugsėjo 3 d. (t. y. prieš keturis mėnesius iki Privalomojo nurodymo priėmimo) tikrino, ar įmonė buvo pašalinusi anksčiau veiklos metu pasitaikiusius pažeidimus ir nenurodė jokių lauko aikštelės dangos trūkumų ar galimų nuotekų pašalinimo nuo galimai teršiamos teritorijos pažeidimų. Tuo metu Departamentas nematė jokių tokio pobūdžio galimų pažeidimų.

14.5. Privalomasis nurodymas grindžiamas prielaidomis, kad neva dėl esančios betono dangos atskirų trūkimų, siūlių nesandarumo, duobių ar mikroplyšimų gali būti teršiamas po ja esantis gruntas, žemės gelmės ir jų ištekliai. Tai teismui įrodinėjama fotonuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Iš nuotraukų apie dangos trūkumus pamatyti ir suprasti, ar dangos laidumas teršia po danga esantį gruntą, žemės gelmes, požeminius vandenis ir pan., todėl nuotraukomis to įrodyti neįmanoma. Departamentas nėra pateikęs įrodymų, kokia buvo grunto būklė po atvira lauko aikštele ar ginčo teritorijoje iki įmonei pradedant veiklą 2016 m., todėl nėra įmanoma palyginti, ar ji pablogėjo ik Privalomojo nurodymo, ar ne. Departamento iki tol vykdyti patikrinimai, tarp jų ir tas, kuriuo remiamasi Privalomajame nurodyme, nefiksavo tokių parametrų kaip reali tarša.

14.6. Po Privalomojo nurodymo priėmimo Departamentas 2020 m. liepos 24 d. atliko eilinį patikrinimą, teigė apie galimą taršą lauko aikštelėje ir tik tada pats paėmė mėginius būtent iš tų vietų, kur, jo supratimu, tarša turėjo būti didžiausia. Departamento užsakyti ir padaryti matavimai rodo, kad pareiškėjas, veikdamas teisėtai pagal Taršos leidimą, visiškai neužteršė jokio grunto, t. y. jo veiklavietės (atviros lauko aikštelės) tyrimų duomenys rodo daug kartų mažesnę nei leistina taršą.

14.7. Esminė klaidinga Sprendimo prielaida, kad atvira lauko aikštelė įrengta taip, kad pažeistas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Pareiškėjo naudotos lauko aikštelės nuotekos yra tokios kokybės, kad atitinka visus teisės reikalavimus ir gali būti leidžiamos į gruntą, t. y. laistomos bet kur, o ne tik lauko aikštelės teritorijoje.

14.8. Pareiškėjas tvarko nepavojingas statybines, medienos, popieriaus ir pan. atliekas. Tai nėra maisto pramonės, organinės, biodegraduojančios (yrančios) ar neleistinus kvapus skleidžiančios atliekos.

14.9. Departamento patikrinimo metu, kurio pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, nebuvo surinkti tinkami įrodymai, todėl jis nėra pagrįstas nei teisingomis faktinėmis aplinkybėmis, nei joms taikytinomis teisės normomis.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlikto patikrinimo metu aikštelės (duomenys neskelbtini), danga buvo suirusi, tik teigia, kad pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuotas suirusios dangos fragmentas „nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui“ bei jog „iš nuotraukų apie dangos trūkumus pamatyti ir suprasti neįmanoma“. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pareiškėją įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti ir davė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui ne laidžia kieta danga. Šio nurodymo neįvykdžius, pareiškėjui buvo duotas pakartotinis 2020 m. kovo 19 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-16, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Taigi faktas, jog aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis net matomas gruntas, konstatuotas dviem patikrinimo aktais – 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-292 ir 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28.

17. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Privalomasis įrodymas surašytas remiantis vien subjektyvia pareigūnų nuomone. Patikrinimo akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), atliekos laikomos ant nelaidžios dangos. Tai patvirtina patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos, pateiktos kartu su Patikrinimo aktu. Nuotraukoje Nr. 12 pareigūnas nufotografavo (duomenys neskelbtini), lauko dangą ir raštu paaiškino, kad nuotraukoje pavaizduota įmonės teritorijoje esanti nelaidi vandeniui, mechaniškai pažeista (suardyta) betono skydų danga.

18. Atsakovas teigia, kad Privalomojo nurodymo atitikimas VAĮ 8 straipsniui išsamiai išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo sprendime, su kuriuo Departamentas sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijami Privalomasis nurodymas ir Sprendimas, priimti nepažeidus procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ginčo aplinkybių vertinimą, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinkantis su teismo išvadomis: Departamento patikrinimo, kurio rezultatų pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, metu nebuvo surinkti įrodymai, patvirtinantys ginčijamuose aktuose nurodytas faktines aplinkybes, be to, šie aktais nėra pagrįsti ginčo teisinimas santykiams taikytinomis teisės normomis.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino aikštelės dangos tariamus trūkumus, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga, niekaip neįrodo galimos taršos.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje ginčijamų Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino pareiškėjo pateiktame skunde nurodytais aspektais: įvertino byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, nurodė, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, taip pat ginčui išspręsti taikytiną teisinį reguliavimą.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

Nors pareiškėjas teigia, kad fotonuotraukos, vaizdo medžiaga bei susiję paaiškinimai neįrodo pažeidimų, tačiau įrodymų, sudarančių pagrindą suabejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu, pavyzdžiui, fotonuotraukų, vaizdo medžiagos, specialistų išvadų ir pan., nei nurodė, nei pateikė. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, kad praeityje atsakovas, ne kartą tikrinęs pareiškėjo veiklą, tokių trūkumų (0,36 ha betonuotos aikštes, skirtos perdirbtų atliekų sandėliavimui, trūkumų ir kt.) nenustatė, kad nėra nustatytas taršos faktas, nėra reikšmingi: galimas trūkumų nebuvimas praeityje savaime nesuponuoja išvados dėl jų nebuvimo patikrinimo metu; tam, kad būtų konstatuotas toks atliekų tvarkymo veiklai naudojamų įrenginio trūkumas, koks nustatytas nagrinėjamu atveju, nėra būtina nustatyti taršos faktą.

Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais. Prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, įtvirtintas AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte, administracinių teismų praktikoje vertinamas kaip vienas iš svarbiausių AAV kontrolės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1386/2011, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2920/2012, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3136/2012).

26. Byloje nustatyta, kad Departamente 2020 m. vasario 3 d. gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. skundas dėl Privalomojo nurodymo. Šiuo Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. sausio 31 d. nebevykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) laikymo atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje (duomenys neskelbtini), iki atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje) bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga, atitinkančia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršiniu nuotekų tvarkymo reglamento 13, 14 ir 15 punktuose, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 punkte ir Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Toks reikalavimas Privalomajame nurodyme suformuluotas, atsižvelgiant į Patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes: UAB „Atliekų rūšiavimo centras” atvira lauko teritorija, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje įmonė laiko atliekas (atliekų kiekis 4420 kub. m), nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo; vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas; lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. punktą ir Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

27. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Šiame Sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, kuris buvo įpareigotas nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) atviroje lauko teritorijoje, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 punkto reikalavimus. Visas patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nustatytas aplinkybes patvirtina patikrinimo metu padarytos fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga.

28. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

29. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

30. Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo vietos turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. 2 d.).

31. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 punkte numatyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

32. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktų įrodymų visumą ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui pagrįstai buvo duotas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, t. y. nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke, adresu (duomenys neskelbtini), iki šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Privalomasis nurodymas ir Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui: yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė motyvuota ir kt. Privalomasis nurodymas taip pat atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius privalomojo nurodymo turinio reikalavimus.

33. Į kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie yra iš esmės identiški skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytiems, atsakyta skundžiame sprendime. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismui motyvais, todėl dėl jų nebepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Kiitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir šiame sprendime dėl jų nebepasisako.

34. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus netenkinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan