0a1a9297-e38f-4aae-8446-b03bc4b86ae4 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-376-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01658-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.1.; 1.2.14.6.1.; 2.1.2.11.; 2.1.7.; 2.1.15.3.3.1.; 2.2.2.3.1.2.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį vieÅ¡aisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu V. N. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi neįrodyta, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija n u s t a t ė: V. N. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtÄ nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2012-10-10 apie 11 val., iki 2012-10-25, apie 13 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtÄ nukentėjusiajam M. S. priklausantį 70 Lt vertės siaurapjÅ«klį ir 150 Lt vertės elektrinį Å¡lifuoklį „Bosch“, tokiu bÅ«du pasisavino svetimo turto už 220 Lt.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M.

S. praÅ¡o panaikinti teismo nuosprendį ir priimti kitÄ nuosprendį – pripažinti V. N. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, priteisti iÅ¡ V. N. 1130 Lt jam turtinės žalos atlyginimui už magnetolÄ â€žPioneer“, elektrinį Å¡lifuoklį, plytelių pjaustymo stakles, veržliaraktį, atsuktuvÄ , 550 Lt sumokėtus pinigus avansu, kėdutę-įrankių dėžę, supjaustytÄ taburetę. Nesutinka su nuosprendžiu, nes mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino liudytojų parodymus ir dėl to neteisingai kvalifikavo V.

N. padarytÄ veikÄ . Nurodo, kad V. N. prisipažino nepranešęs ir neatsiklausęs, savavaliÅ¡kai paėmęs jo (apelianto) siaurapjÅ«klį ir automobilinį Å¡lifuoklį „Bosch“, juos pridavęs į lombardÄ , kadangi norėjo iÅ¡gerti, todėl mano, kad tokia V. N. veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Taip pat nurodo, kad jis buvo priverstas paskolinti grÄ Å¾tÄ â€žBlack & Deker“, plytelių pjaustymo stakles, universalųjį veržliaraktį, siaurapjÅ«klį tam, kad V.

N. baigtų tualeto remonto darbus, kadangi V. N. savo įrankius pardavė lombardui, o gautus pinigus pragėrė. Be to, nurodo, kad V. N. buvo sumokėjęs už remonto darbus avansu, nes V. N. pinigų išprašė vaikų mokslams, avalynei, vaistams, taip pat davė 50 Lt verslo pažymėjimui įsigyti, 50 Lt asmens tapatybės dokumentams susitvarkyti. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi už daugkartines vagystes teisto V. N. parodymais, kaip teisingais, nes byloje aiškiai nurodytas pastarojo vagystės tikslas – nusipirkti alkoholio.

Nurodo, kad iÅ¡ dalies sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl V. N. patikėto grÄ Å¾to ir elektrinio kampinio Å¡lifuoklio „Bosch“, veržliarakčio ir atsuktuvo vagystės, tačiau automobilis poliruoklis „Bosch“, automobilinė magnetola „Pioneer-2000“ nelabai panaudotini tualeto remonto darbams. Teigia, kad magnetolos „Pioneer-2000“ atpažinimas buvo atliktas netinkamai, kadangi liudytojai A. K. iÅ¡ pateiktų atpažinti trijų magnetolų tik viena buvo „Pioneer“, be to, liudytoja nepateikė jokių magnetolos įsigijimo dokumentų, todėl mano, kad teismas nepagrįstai Å¡iÄ magnetolÄ priskyrė A.

K., o ne jo nuosavybe. Taip pat skunde nurodoma, kad tyrėja nepagrįstai jį apkaltino Å¡meižiant V. N. vien dėl to, kad jis V. N. pavadino vagimi, tačiau pats V. N. save vadino vagimi ir nepagrįstai jį pavadino dideliu nusikaltėliu, užsiimančiu neteisėta veikla – mokesčių slėpimu, neteisėtai įdarbinančiu V. N., dėl to darbo inspekcija atliko tyrimÄ .Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas bei prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl V.

N. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 3 dalyje. IÅ¡ nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis nesutinka dėl V. N. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bei jo iÅ¡teisinimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi, apelianto nuomone, V. N. savavaliÅ¡kai paėmė ir lombarde užstatė ne tik kaltinime nurodytus du įrankius, bet ir kitus remonto darbams jam duotus naudotis elektrinius įrankius, taip pat pavogė automagnetolÄ â€žPioner-2000“ ir automobilį poliruoklį „Bosch“.

BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už svetimo turto pagrobimÄ , o BK 183 straipsnyje – už patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimÄ . Pagal teismų praktikÄ vagystei bÅ«dinga tai, kad svetimas turtas neteisėtai slapta ar atvirai neatlygintinai paimamas, pasisavinamas, taip kaltininkui įgyjant galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Tuo tarpu turto pasisavinimui bÅ«dinga tai, kad kaltininkas neteisėtai, neatlygintinai jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ paverčia savo turtu, t. y. pasisavina.

Skirtumas tarp šių dviejų nors ir panašių nusikalstamų veikų yra tai, kad vagystės atveju kaltininkas yra visiškai svetimas užvaldomo turto atžvilgiu, o turto pasisavinimo atveju – turtas jam yra patikėtas, yra jo žinioje užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu, t. y. turtas kaltininkui nėra visiškai svetimas.Nukentėjusysis parodė, kad V. N. ir Ž. B. leido naudotis jam priklausančius įrankius, kadangi V. N. savo darbo įrankius buvo užstatęs lombarde (11, 12, 190 b. l.).

Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad nukentėjusysis jiems davė savo įrankius remonto darbams atlikti, tačiau dalį įrankių jie buvo atsinešę ir savų, kad spalio 25 d. grįžęs iÅ¡ parduotuvės į butÄ , kur buvo palikęs dirbti V. N., pastarojo neberado, kaip neberado ir jų kuprinės su įrankiais, todėl apie V. N. veiksmus papasakojo nukentėjusiajam, kuris peržiÅ«rėjęs savo daiktus, neberado kelių įrankių (20, 21, 190–191 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V.

N. prisipažino išnešęs iš nukentėjusiojo buto tik siaurapjūklį ir elektrinį šlifuoklį „Bosch“ ir juos užstatęs lombarde (46–47, 51–52, 189–190 b. l.). Minėti daiktai buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (24–27 b. l.). Įvertinus šiuos nuteistojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymus bei byloje surinktus kitus įrodymus, daroma išvada, kad nukentėjusiajam susitarus su V. N. bei Ž. B. dėl bute atliekamų remonto darbų, t. y. rangos darbų, ir suteikus šių darbų atlikimui reikiamas priemones (įvairius elektrinius įrankius), tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu nukentėjusysis M.

S. savo įrankius patikėjo nuteistajam. Kadangi V. N. prisipažino neatsiklausęs M. S. iÅ¡nešęs siaurapjÅ«klį ir elektrinį Å¡lifuoklį „Bosch“ iÅ¡ buto, kuriame jam buvo leista naudotis Å¡iais nukentėjusiojo jam duotais įrankiais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos du įrankius V. N. pasisavino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. N. pripažino kaltu Å¡iuos įrankius pasisavinus ir teisingai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, nes pasisavintų daiktų vertė nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio.

Nukentėjusysis skunde teigia, kad iš jo buvo pavogta daugiau įrankių, taip pat ir automagnetola „Pioneer-2000“ bei automobilis poliruoklis „Bosch“, tačiau, kaip pats nukentėjusysis nurodė, jis neturi šių daiktų priklausomybės jam patvirtinančių dokumentų (pvz., pirkimo dokumentų). Nuteistasis prisipažino pasisavinęs tik siaurapjūklį ir elektrinį šlifuoklį bei neigė ėmęs kitus nukentėjusiojo nurodytus daiktus. Liudytojas Ž. B. parodė, kad su veržliarakčiu jis pats dar po pareiškimo policijai dirbo, be to, nežino kokio atsuktuvo pasigedo nukentėjusysis, nes bute tų atsuktuvų buvo daug.

Tokius liudytojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, jog bute automagnetolos bei įrankiai sudėti kartu su kitais daiktais buto koridoriuje (1 t., 4–8 b. l.). Taip pat byloje pareigūnams nepavyko nustatyti, kad kituose lombarduose V. N. vardu būtų įkeisti daiktai. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad bute vyko remonto darbai, nukentėjusiojo įrankiai, kuriais buvo leista naudotis, nebuvo paslėpti, o buvo sudėti atviroje vietoje, kad remonto darbus atlikdavo ne tik nuteistasis, tačiau ir liudytojas Ž.

B. (1 t., 21, 40 b. l.), daroma iÅ¡vada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. N. pavogė ar pasisavino iÅ¡ nukentėjusiojo M. S. elektrinį vibracinį Å¡lifuoklį „Bosch“, plytelių pjaustymo stakles, universalų veržliaraktį, atsuktuvÄ , o nuteistojo kaltę grįsti vien nukentėjusiojo subjektyvia nuomone vien dėl to, kad V. N. anksčiau yra teistas, negalima, nes visos abejonės ir prielaidos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Nukentėjusysis apklausos metu nurodė neva iÅ¡ jo pagrobtos automagnetolos požymius – ant automagnetolos korpuso kairėje priekinėje pusėje yra stambi valdymo rankenėlė, juoda spalva, nuimamas valdymo skydelis, automagnetolos modelis – „2000“, eurojungtis (1 t., 11 b. l.), tačiau M.

S. pripažino, kad neturi jokių dokumentų, pagrindžiančių tokius savo teiginius. Nukentėjusiojo teiginių, jog lombarde rasta jam priklausanti automagnetola „Pioneer“ nepatvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas Ž. B. parodė, kad magnetolos, kuriÄ nukentėjusysis neva atpažino lombarde, pas M. S. bute nematė, kadangi pas nukentėjusįjį buvo senesnės kasetinės magnetolos ir nukentėjusysis iÅ¡ karto nieko nesakė apie dingusiÄ magnetolÄ . Be to, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad automagnetolos buvo sudėtos atviroje vietoje ir jos vizualiai atrodo senesnių modelių nei lombarde rasta ir byloje apžiÅ«rėta magnetola „Pioneer“ (1 t., 4–8, 29–31 b. l.).

Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad 2012-10-12 V. N. lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), užstatė elektrinį Å¡lifuoklį „Bosch“, o automagnetolÄ tame pačiame lombarde tÄ pačiÄ dienÄ užstatė kitas asmuo – A. K. (1 t., 25, 26 b. l.). IÅ¡ lombardo sutarties su A. K. dėl automagnetolos užstatymo matyti, kad automagnetola pristatyta dėžėje, o automagnetolos pas nukentėjusįjį bute buvo sudėtos be pakuočių, viena ant kitos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A.

K. patvirtino atneÅ¡usi į lombardÄ automagnetolÄ , kad V. N. ji nepažįsta (1 t., 32–33 b. l.). Be to, liudytoja atpažino jai rodomÄ automagnetolÄ (1 t., 34–35 b. l.). Nukentėjusysis teigia, kad automagnetolos atpažinimas yra neteisėtas, nes liudytojai buvo pateikta atpažinti tik viena „Pioneer“ markės automagnetola. Pagal BPK 193 straipsnyje nurodyta, kad daiktai parodomi atpažinti tarp kitų tos rÅ«Å¡ies daiktų ir parodomų atpažinti daiktų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys.

IÅ¡ daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo duomenų matyti, kad liudytojai A. K. atpažinti buvo pateiktos trys automagnetolos, kurios vizualiai panaÅ¡ios. Nors A. K. atpažinti buvo pateikta tik viena „Pioneer“ markės automagnetola, tačiau liudytoja nurodė, jog Å¡iÄ automagnetolÄ atpažįsta iÅ¡ jos individualių bruožų: iÅ¡ garso jungtuko, krentančios apdailos detalės ir kt. bruožų. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai buvo pateiktos atpažinti trys automagnetolos ir A.

K. nurodė iÅ¡skirtinius bruožus, pagal kuriuos ji atpažįsta savo automagnetolÄ , daroma iÅ¡vada, kad Å¡is procesinis veiksmas – daiktų (automagnetolų) parodymas atpažinti buvo atliktas iÅ¡ esmės teisingai, nepažeidžiant BPK 193 straipsnio reikalavimų. Dėl to nėra pagrindo Å¡io procesinio veiksmo pripažinti niekiniu. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, ir atsižvelgiant į tai, kad A. K. automagnetolÄ Ä¯ lombardÄ pristatė dėžutėje, daroma iÅ¡vada, kad lombarde rasta automagnetola „Pioneer-2000“ nuosavybės teise nepriklausė nukentėjusiajam, todėl pagrįstai nuteistasis dėl automagnetolos „Pioneer“ vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis Å¡iÄ veikÄ padarė.Kadangi neįrodyta, kad V.

N. pasisavino ar pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo pastarojo nurodytus kitus daiktus, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmetė (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pastebėtina, kad didžiÄ jÄ nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalį sudaro apelianto teigimu V. N. sumokėti pinigai už darbÄ ir papildomos iÅ¡laidos dokumentų tvarkymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo susiformavę civiliniai santykiai (rangos darbai), ginčai kilę iÅ¡ tokių santykių, tarp jų ir dėl atsiskaitymo už darbus, turi bÅ«ti sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka ir nėra Å¡ios baudžiamosios bylos (svetimo turto pasisavinimo ar vagystės) nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija iÅ¡samiau dėl to nepasisako.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo V.

N. nuteistas už dviejų įrankių pasisavinimÄ , o dėl kitų daiktų – elektrinio vibracinio Å¡lifuoklio „Bosch“, plytelių pjaustymo staklių, universalaus veržliarakčio, atsuktuvo pasisavinimo bei automagnetolos „Pioneer“ vagystės iÅ¡teisintas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nukentėjusiojo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkas                                                               Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                       Vaclovas Iždonas Bronius Zalaga