2023-06-14 Nr. DBT-65-3-63-3-00585-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-34/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00585-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Dinaka“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 16SD-515-(14.16.136 E.), kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, ir leisti 6 mėnesiams pastatyti statybinį vagonėlį.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo, kuriame vykdoma statyba, plotas yra užimtas statybinėmis medžiagomis, be to, dalis šio sklypo neįvažiuojama, nes jame dar nėra drenažo, todėl pareiškėjui statybos metu reikia laikinai pasinaudoti šalia esančio valstybinės žemės sklypo dalimi.

Suabejoję dėl pareiškėjo keliamo ginčo rūšinio teismingumo, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdami savo abejones, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pažymėjo, jog valstybinės nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo, nuomos ir panaudos santykiai yra reguliuojami privatinės teisės normų, todėl keliamas ginčas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu. Taigi teismui paduotu skundu pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista teisė laikinai naudotis pageidaujama valstybinės žemės sklypo dalimi.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014; 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016). Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog NŽT, vykdydama valstybinės žemės leidimo laikinai naudotis suteikimo funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nutartį byloje Nr. T-5/2020; 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį byloje Nr. T-58/2017; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-42/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia NŽT Palangos skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Taigi siekiant statybos metu laikinai naudoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), būtina gauti NŽT, kaip valstybinės žemės valdytojo, sutikimą.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1P-26-(1.3.) patvirtintose Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad išdavęs sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme, esančia už žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybą, ribų, NŽT teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ nustatyta tvarka apie išduotą sutikimą informuoja savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, administraciją apie išduotą sutikimą (Taisyklių 17 p.). NŽT teritorinio skyriaus išduodamame sutikime nurodyta, kad sutikimo gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi valstybine žeme mokėti žemės nuomos mokestį (Taisyklių 2 priedas). NŽT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas neišduoti sutikimo statybos metu laikinai naudotis valstybine žeme, esančia už žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybą, ribų, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui (Taisyklių 25 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog išduodamas ar atsisakydamas išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, NŽT teritorinis skyrius veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žeme). Todėl ginčas dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakoma išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėjas, ginčydamas NŽT Palangos skyriaus įsakymą vadovaujasi ir viešosios teisės normomis, atsižvelgus į pareiškėjo siekį, kad jam būtų suteikta laikinai naudotis pageidaujama valstybinės žemės sklypo dalis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui dėl sprendimo panaikinimo perduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams nustatyta tvarka spręsti priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys