0a181e97-e339-4d97-a7e9-2ed15373d2ad · JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. PK-11-874/2014Proceso Nr. 1-18-3-00019-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.9.10. (S) JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Joniškis Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui E. V., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, kaltinamajai V.

V., kaltinamosios gynėjui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje privataus kaltinimo tvarka V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡situokusi, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., n u s t a t ė : 2012-06-06 teismui pateiktame nukentėjusiojo E. V. skunde privataus kaltinimo tvarka V.

V. buvo kaltinama tuo, kad ji Å iaulių apygardos teismui per JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ pateiktame 2012 m. vasario 21 d. procesiniame dokumente – „Apeliaciniame skunde dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ E. V., pakertančiÄ pasitikėjimÄ juo, kaip asmeniu ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o bÅ«tent:

„Dar gyvendama santuokoje su E. V. patirdavau smurtÄ , bÅ«davo keliamas triukÅ¡mas, vaikas to pasekoje yra bijantis tėvo“, todėl yra pagrindo manyti, kad V. V. padaryta veika atitinka BK 154 str. 1 d. numatytos veikos požymius.2012-12-11 nukentėjusysis E. V. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo LR BPK 256 str. pagrindu, kuriame V. V. kaltinama tuo, kad ji Å iaulių apygardos teismui per JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ pateiktame 2012 m. vasario 21 d. procesiniame dokumente – „Apeliaciniame skunde dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu“, 2012 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme LNK televizijos laidos „24 valandos“ komandos akivaizdoje ir darant vaizdo įraÅ¡Ä , kuris vėliau buvo parodytas per LNK televizijÄ 2012 m. spalio 18 d. laidoje „24 valandos“, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ E. V., pakertančiÄ pasitikėjimÄ juo, kaip asmeniu ir G.

V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o bÅ«tent, kad V. V., gyvendama santuokoje su E. V., patirdavo smurtÄ , bÅ«davo keliamas triukÅ¡mas, vaikas bijo tėvo“. Kaltinamoji V. V. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jos buvęs sutuoktinis E. V. yra nekartÄ smurtavęs prieÅ¡ jÄ ir vaikÄ G. V. G., kai buvo 2 mėnesių amžiaus, buvo iÅ¡mesta iÅ¡ lovytės. Tėvams ji neskambindavo, nes bijojo, bÅ«davo paimti telefonai. E. V. savo mamai pateikdavo tokiÄ versijÄ , kad jis geras, o ji bloga. E. V. buvo primušęs ir jos brolį V.

K., kai Å¡is jÄ muÅ¡amÄ užstojo. Ne vienÄ sykį E. V. yra triukÅ¡mavęs, kaimynai belsdavo į duris, tada E. V. nusiramindavo. Su dukra leidžia tėvui bendrauti, bet Å¡is pats neatvažiuoja. E. V. neleisdavo jai bendrauti su tėvais, psichologiÅ¡kai smurtavo, atimdavo telefonÄ , vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Kai buvo nėščia ir gyveno Linkaičiuose, E. V. motina ir sesuo E. jÄ primuÅ¡tÄ nuvežė pas save. Ji paskambino tėvų kaimynams ir prašė mamos, kad jÄ parsivežtų.

Mama atvažiavo su broliu T. ir parsivežė. Skustis negalėjo, nes E. V. grasino susidorojimu. Jos tėvams buvo uždrausta lankyti anÅ«kę. Kai atvažiavo, buvo iÅ¡varyti jėga, E. V. pasakė „Tokių Å¡iukÅ¡lių man nereikia“. Laidoje „24 valandos“ sakė ir procesiniame dokumente parašė tiesÄ . E. V. smurtavo, gÄ sdino, kad nesiskųstų. Kai prasidėdavo barniai, jÄ tÄ patį vakarÄ ar kitÄ rytÄ iÅ¡veždavo su gresiančiais persileidimais. Gydytojams nieko nesakydavo, meluodavo, kad užsigavo, nes bijojo.

Policijai pareiÅ¡kimų dėl vyro elgesio nerašė, nes Å¡is sakydavo „aÅ¡ turiu 2 grupę, kÄ man policija padarys“. Nesakė tėvams, jog vyras smurtauja, nes bijojo, be to, mylėjo vyrÄ , kentėjo, bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . TiesÄ pradėjo sakyti, kai grįžo gyventi pas tėvus, nes tada nebebijojo. Visiems sakė, kad skiriasi su E. V. dėl pastarojo vartojamo smurto. Dukra dabar bijo tėvo. Savo skunde parašė ir laidoje pasakė taip, kaip buvo. Neturėjo tikslo pakirsti pasitikėjimo E. V., nesiekė ir nesuprato, kad tai gali atsiliepti E. V. gyvenime.Nukentėjęs asmuo E. V. parodė, kad su V.

V. santuokÄ sudarė 2009-10-24, apie pusę metų gyveno dviese, o 2010-06-09 gimė dukra G. PrieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę V. V. ir dukrÄ G. nesmurtavo, netriukÅ¡mavo ir dukra jo nebijo. Kaltinamosios pareiÅ¡kimai apeliaciniame skunde ir laidos „24 valandos“ metu pažemino jo reputacijÄ . Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai iÅ¡ pradžių nebuvo apie jį geros nuomonės, nes V. V. buvo pripasakojusi. Jam kaltinamoji neleidžia matytis su dukra motyvuodama, jog vaikas jo bijo. 2011 m. lapkričio mėnesį nuvykus pas gydytojÄ neurologę, pastaroji su juo blogai bendravo, JoniÅ¡kyje pas dukros gydytojÄ pusę valandos turėjo klausytis koks jis tėvas.

Kaltinamosios paraÅ¡ytas sakinys apeliaciniame skunde jį paniekino, pakirto pasitikėjimÄ juo. Ä® teismÄ privataus kaltinimo tvarka kreipėsi tik po 4 mėnesių, nes laukė kol su V. V. sudaryta sutartis įsigalios ir jis galės ramiai lankyti dukrÄ . V. V. neleidus matytis su dukra, jis dėl bendravimo su vaiku kreipėsi į Žagarės policijÄ . Tik paskambinus įgaliotiniui, V. V. jį įleido. V. V. buvo iÅ¡kvietusi „24 valandas“, ir kieme teigė, jog jis smurtaudavo, kėlė triukÅ¡mÄ , vaikas jo bijo.

Tai yra netiesa, jis nesmurtavo. Šeimoje būdavo konfliktų, bet ne triukšmas, vaikas jo nebijo. Visa tai sukėlė jam neigiamas pasekmes, jis yra visiškai izoliuotas nuo vaiko, turi kaimynams, visiems kitiems įrodinėti, kad yra normalus žmogus, o ne smurtautojas. Tiek Joniškio rajono savivaldybės, tiek Šiaulių savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai įsitikino, kad vaikas saugiai jaučiasi su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė civilinėje byloje prašė skirti psichologine ekspertizę, nes vaikas bijo tėvo, jis privalėjo 3 mėn. lankyti kursus kaip elgtis su vaiku.

Mano, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vaikas jo bijo, įtakojo psichologinės ekspertizės skyrimÄ . Palaiko savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos 5000 Lt sumai. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė sukeltais nemalonumais Vaiko teisių apsaugos skyriuje, policijoje, patirtas stresas.Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamoji yra jo sesuo. Jis yra matęs kaip E. V. stÅ«mė jo nėščiÄ seserį, matydavo ant sesers V. rankų „mėlynes“. Brolis T. K. yra parsivežęs primuÅ¡tÄ seserį pas tėvus, kai Å¡i dar buvo nėščia.

Po to, V. V. atsiprašė V., kad Å¡i sugrįžtų. Vaikas bijo tėvo, net apie pastarÄ jį paminėjus. E. V. buvo pagrobęs dukrÄ G. jėga. Kai sesuo dar gyveno santuokoje su E. V., pas pastaruosius jis lankydavosi retai, nes E. V. neleisdavo normaliai bendrauti su seserimi, visada stovėdavo Å¡alia. Kai paskambindavo seseriai, visada atsiliepdavo E. V.Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. E. V. yra vartojęs prieÅ¡ jos dukrÄ ir fizinį, ir psichologinį smurtÄ . Konkrečios datos nepamena, tačiau dukra buvo apie 5 mėn. nėščia, kai pastarosios primuÅ¡tos važiavo parsivežti ji su sÅ«numi T.

Matydavo ant dukters kÅ«no „mėlynes“, bet Å¡i tylėdavo, bijojo skųstis, nes E. V. grasino susidorojimu. Numanė, kad žentas smurtauja, nes kai paskambindavo dukrai, girdėdavo triukÅ¡mÄ , verkdavo vaikas. Gimus anÅ«kei, E. V. jiems neleido lankytis, yra jÄ iÅ¡stÅ«męs iÅ¡ buto. Tik kai iÅ¡siskyrė su E. V., dukra ėmė pasakoti. Vaikas nenori matyti tėvo, pastarasis yra pagrobęs vaikÄ iÅ¡ kiemo. E. V. nelankė savo dukros tik rašė skundus Vaiko teisių apsaugos skyriui. LaidÄ â€ž24 valandos“ dukra iÅ¡kvietė, nes norėjo iÅ¡ E. V. atsiimti vaiko lovytę bei drabužėlius, kadangi dukra kai skyrėsi pasiėmė tik savo daiktus.Liudytoja D.

M. parodė, kad dirba kultÅ«ros darbuotoja. E. V. pažįsta senai, pastarasis 15 metų vaidina jos vadovaujamame kolektyve, o V. V. pažįsta kaip E. V. buvusiÄ sutuoktinę. Kartais E. V. veždavosi žmonÄ ir dukrÄ Ä¯ pasirodymus. Tada V. dukra dar buvo iki metų amžiaus. Bendraudavo gražiai. Jai žinoma, kad E. V. bendrauja su pirmÄ ja žmona, myli vaikus iÅ¡ pirmos santuokos. Matė laidÄ â€ž24 valandos“, nepatikėjo tuo, kÄ apie E. V. sakė V. V. MinėtÄ laidÄ matė ir kiti kolektyvo nariai, apie tai kalbėjosi.

Niekas iš jų nepatikėjo, kad E. V. galėjo smurtauti, kad vaikas jo bijo. Laidos metu pateikta V. V. informacija nepakirto jų pasitikėjimo E. V., nepakeitė jų nuomonės apie E. V. Liudytoja G. V. parodė, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas yra jos sūnus, o kaltinamoji – buvusi marti. Kai sūnus ir marti gyveno santuokoje, dažnai lankydavausi pas juos. Marti niekada nėra sakiusi, kad kas nors blogai šeimoje, kad vyras smurtauja. Jai buvo keista, kad marti nebendravo su savo tėvais, sakė, kad tėvai jos nemylėjo, skriaudė.

Viskas jos nuomone buvo normaliai sÅ«naus Å¡eimoje. Nėra girdėjusi, kad bÅ«tų kviesta policija, kaimynai nėra sakę, kad triukÅ¡maujama ar vyksta barniai. Kad vaikas bijo tėvo, tai tik kaltinamosios žodžiai. Vaikas nebijojo tėvo. Kaltinamoji neleidžia vaikui bendrauti su tėvu. Jos santykiai su marčia buvo normalÅ«s, pasikalbėdavo, bendravo beveik kiekvienÄ dienÄ , kartu maudydavo mergaitę. Kai sÅ«nus pasakė, kad marti su mergaite iÅ¡važiuoja, jai buvo smÅ«gis. Buvo marčios tėvai, policija, nes sÅ«nus neleido iÅ¡vežti vaiko.

Viskas prasidėjo, kai mergaitė buvo nuvežta pas neurologÄ , nes jie pastebėjo, kad mergaitė nesivysto taip, kaip turėtų. SÅ«nus su marčia ginčijosi, nesutarė dėl vaiko gydymo. Matė laidÄ â€ž24 valandos“. Po tos laidos niekas iÅ¡ pažįstamų nieko blogo nepasakė apie jos sÅ«nų.Liudytoja G. E. parodė, kad dirba JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nuo 2012-09-04. Skaitė byloje minimÄ apeliacinį skundÄ , žiÅ«rėjo laidÄ â€ž24 valandos“.

Laidoje ir skunde pateikta informacija neturėjo įtakos skyriaus darbuotojų nuomonei apie E. V. Nors V. V. tvirtina, kad vaikas bijo tėvo, tačiau skyriaus darbuotojai matė, kad vaikas tėvo nebijo. Civilinėje byloje prašė paskirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes kitaip negalima iÅ¡spręsti E. V. bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi Å¡alys geranoriÅ¡kai nesutaria dėl bendravimo su vaiku. 2012 m. vasario 21 d. apeliantės V. V. apeliaciniame skunde dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu yra sakinys „dar gyvenant santuokoje su E. V. patirdavau smurtÄ , bÅ«davo keliamas triukÅ¡mas, vaikas to pasekoje ir dabar dar yra bijantis tėvo“ (5-7 b. l.).CD užfiksuotas laidos „24 valandos“ vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti kaip kaltinamoji, privatus kaltintojas, liudytojos S. K., G.

V. bendrauja tarpusavyje bei su laidos kÅ«rybinės grupės nare (45 b. l.).V. V. 2012-10-02 paaiÅ¡kinime antstolei Vaivai Å imkienei nurodyta, kad tėvas E. V. vaikÄ lanko retai, „dukrytė tėvo neprisileidžia prie savęs, jį stumia, duoda tėvui per rankas ir pradeda verkti“, „Tėvas negali paimti į rankas, dukrytė pradeda verkti“ (136-137 b. l.).JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-02-15 raÅ¡te Nr. (17.7.)-SV-165 antstolei V. Å imkienei „Rekomendacijos dėl vaiko perdavimo“ nurodyta, kad V.

V. teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos gera valia nevykdo, neleidžia vaiko tėvui E. V. matytis su dukra. Siekiant, jog bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į vaiko interesus, buvo pravesti prevenciniai pokalbiai, abu tėvai užraÅ¡yti į pozityviosios tėvystės įgÅ«džių ugdymo kursus. Vaiko teisių apsaugos skyrius įvertinęs susidariusiÄ situacijÄ , rekomenduoja kviesti psichologÄ -psichiatrÄ , kad įvertintų ar pasimatymas su tėvu traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, ar nustatyta ir teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai.

Kai kompromisinis susitarimas tarp tėvų neįmanomas, bÅ«tų tikslinga vaiko ir tėvo pasimatymus organizuoti neutralioje teritorijoje, dalyvaujant psichologui. V. V. tikslinga įpareigoti paruoÅ¡ti mergaitę G. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimui su tėvu E. V. ir perdavimui jam pagal galiojantį teismo sprendimÄ , taikant psichologo pagalbÄ (138-139 b. l.).JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-04-02 raÅ¡te Nr. (17.7.)-SV-293 antstolei V. Å imkienei „Rekomendacijos dėl vaiko perdavimo“ nurodyta, kad nuo 2013-03-06 iki 2013-06-20 vaikas G.

V. buvo pas tėvÄ , jo gyvenamojoje vietoje. Vaikas puikiai jautėsi su tėvu, žaidė, smagi lakstė po kambarius, ėjo į laukÄ pasivaikščioti su tėvu E. V. V. V. kreipėsi į policijÄ dėl vaiko G. V. neteisėto paėmimo, pareikalavo dukrÄ grÄ Å¾inti, pranešė policijai apie vaiko pagrobimÄ . Vykdant antstoliui teismo sprendimÄ dėl vaiko perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugÄ , vykdymo procese rekomenduotinas psichologo dalyvavimas (140-142 b. l.).Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-12-04 raÅ¡te Nr. SVT-3124 E. V.

„Dėl bendravimo su dukra“ nurodyta, kad V. V. teigia, jog dukra bijo vykti kartu su tėvu, Å¡iai dienai nėra susiformavę glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai tarp dukters ir tėvo (143 b. l.).Antstolės V. Å imkienės padėjėjos 2014-01-03 akte Nr. 0071/12/01041 nurodyta, kad nuvykus pas V. V. vykdyti teismo sprendimÄ , mergaitė noriai bendravo su tėčiu (144 b. l.).IÅ¡ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutarties matyti, kad teismas, siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjo E. V. ir suinteresuoto asmens V.

V. nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), individualius psichologinius ypatumus, jos emocinę bÅ«senÄ , santykį su kiekvienu iÅ¡ tėvų, prisiriÅ¡imo prie jų aspektus bei jų tarpusavio santykių ypatumus, paskyrė teismo psichologijos ekspertizę (145-147 b. l.).Nukentėjęs asmuo ir privatus kaltintojas E. V. bei jo atstovė kaltinimÄ palaikė, prašė tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kaltinamosios gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad teismas turėtų iÅ¡teisinti V.

V., nes kaltinamoji neturėjo tyčios apÅ¡meižti nukentėjusįjį. Be to, patikslintas kaltinimas suformuluotas ydingai, neaiÅ¡kiai, todėl trukdo tinkamai gintis. PraÅ¡o spręsti kaltinamosios kaltės klausimÄ pagal pirminį kaltinimÄ , nes patikslintu kaltinimu privatus kaltintojas prijungė naujÄ veikÄ , dėl kurios turėtų bÅ«ti užvesta nauja byla. LR CK 2.24 str. 9 d. įtvirtintas imunitetas atsakomybei už tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimÄ teismo procesiniuose dokumentuose.

Tarp apeliaciniame skunde ir laidos „24 valandos“ metu V. V. padarytų pareiÅ¡kimų ir pasekmių, kurias nurodo E. V. nėra jokio priežastinio ryÅ¡io. Tai, kad V. V. nesikreipė dėl smurto į policijÄ , kad tai anksčiau neiÅ¡kilo vieÅ¡umon, dar nereiÅ¡kia, kad smurto nebuvo. Be kaltinamosios apie E. V. smurtavimÄ davė parodymus liudytojai S. K. ir V. K. Neįrodyta, kad V. V. padarė veikÄ , kuria yra kaltinama, o visos abejonės yra kaltinamojo naudai.Privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ palaiko nukentėjusysis (BPK 408 str. 1 d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylÄ teisme, palaiko kaltinimÄ , pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (BPK 34 str. 2 d.).

Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimÄ . BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla.

Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiÅ¡kos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas.

Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiÅ¡kos laisvė gali bÅ«ti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ . Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ , kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei vieÅ¡uosius interesus.

Vienas aktualiausių saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. IÅ¡ esmės, kiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ Å¡ių vertybių (saviraiÅ¡kos laisvę bei asmens garbę ir orumÄ ), neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylÄ , teismas privalo priimti tokį sprendimÄ , kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ . Pagal Europos žmogaus teisių teismo suformuotÄ praktikÄ saviraiÅ¡kos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputacijÄ (EŽTT sprendimas Almeida Azevedo prieÅ¡ PortugalijÄ ).

Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalis įtvirtina absoliutų imunitetÄ civilinei atsakomybei už teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtÄ informacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas už teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtÄ informacijÄ nenumato net Å¡velnesnės – civilinės atsakomybės, akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė už tÄ pačiÄ veikÄ tuo labiau negalima. Å meižimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti, apÅ¡meižti. Byloje nėra duomenų, kad V. V. bÅ«tų turėjusi tikslÄ 2012 m. vasario 21 d. apeliaciniame skunde Å iaulių apygardos teismui civilinėje byloje ar kviesdama laidos „24 valandos“ kÅ«rybinę grupę, tyčia E. V. apÅ¡meižti, paniekinti ar pažeminti.

Pirmu atveju V. V. ginčijo teismo sprendimÄ civilinėje byloje, nesutikdama su nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, antru atveju kreipėsi į laidÄ â€ž24 valandos“, siekdama atsiimti iÅ¡ buvusio sutuoktinio nepilnametės dukters lovytę, kitus daiktus. IÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad privatų kaltintojÄ ir nuteistÄ jÄ sieja ilgalaikiai nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos, dominuoja konfliktinė situacija. V. V. savo pozicijÄ dėl E. V. naudoto smurto, triukÅ¡mo kėlimo bei nuomonę, kad vaikas bijo tėvo teigė nuo pat civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo iki Å¡iol.

IÅ¡ į bylÄ privataus kaltintojo pateiktų dokumentų matyti, kad V. V. tas pačias aplinkybes yra nurodžiusi ne tik minėtame apeliaciniame skunde ir laidos „24 valandos metu“, tačiau ir savo paaiÅ¡kinime antstolei, JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos bei Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams, taip pat civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis ir jo pakviesta liudytoja G. V. tvirtino, kad V. ir E. V. Å¡eimoje triukÅ¡mo, smurto nebuvo.

Kaltinamoji ir jos pakviesti liudytojai V. K., S. K. tvirtino, kad buvęs V. V. sutuoktinis E. V. vartojo prieÅ¡ V. V. ir fizinį, ir psichologinį smurtÄ . Byloje oficialių duomenų apie E. V. smurtavimÄ buvusios sutuoktinės V. V. atžvilgiu nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra viena iÅ¡ latentiÅ¡kiausių nusikalstamų veikų, teismas negali daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jokio smurto V. ir E. V. Å¡eimoje nėra buvę. Å iuo atveju kiekviena abejonė turi bÅ«ti vertinama kaltinamosios naudai.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios V. V. nuomonės apie E. V. elgesį santuokos metu iÅ¡dėstymas apeliaciniame skunde civilinėje byloje ir laidos „24 valandos“ metu negalėjo E. V. iÅ¡skirtinai paniekinti ar pakirsti pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu, ir G. V. tėvu.              Nei vienas iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų nenurodė, kad po laidos „24 valandos“ parodymo per televizijÄ bÅ«tų pakeitęs nuomonę apie E. V., ėmęs apie pastarÄ jį blogiau galvoti, nepasitikėti E. V. kaip asmeniu ar vaiko tėvu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai vedė prevencinius pokalbius ne vien su E. V., o su abiem vaiko G. V. tėvais, abu tėvai buvo užraÅ¡yti į pozityviosios tėvystės įgÅ«džių ugdymo kursus, atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus, o ne todėl, kad V. V. apeliaciniame skunde ir laidos „24 valandos“ metu nurodė, jog E. V. vartojo smurtÄ , triukÅ¡mavo ir vaikas bijo tėvo. Pakruojo rajono apylinkės teismas nutartimi paskyrė civilinėje byloje teismo psichologijos ekspertizę, siekdamas nustatyti vaiko G.

V. individualius psichologinius ypatumus, jos emocinę bÅ«senÄ , santykį su kiekvienu iÅ¡ tėvų, prisiriÅ¡imo prie jų aspektus bei jų tarpusavio santykių ypatumus, o ne todėl, kad V. V. apeliaciniame skunde ir TV laidoje galimai paskleidė apie E. V. neigiamÄ informacijÄ . Akivaizdu, kad V. V. apeliaciniame skunde ir laidos „24 valandos“ metu pateikta informacija apie buvusį sutuoktinį E. V. atitiko įprastÄ kaltinamosios V. V. ir nukentėjusiojo E. V. nesutarimų dėl bendravimo su vaiku pobÅ«dį, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog E. V. galėjo pasijusti iÅ¡imtinai paniekintas ar pažemintas bÅ«tent po apeliacinio V.

V. skundo padavimo ar laidos „24 valandos“ filmavimo ir transliacijos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistosios V. V. neigiami pasisakymai apie E. V. asmenį savaime negali bÅ«ti vertinami kaip galintys paniekinti ar pažeminti pagal BK 154 straipsnio prasmę. Teismo nuomone nepritartina tokiai praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Teismas, remdamasis tuo kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad V. V. siekė paniekinti ar pažeminti E. V., kad V. V. apeliaciniame skunde ir laidos „24 valandos“ metu pateikta informacija apie E. V. siekia tokį pavojingumo lygį, kad bÅ«tų taikomos baudžiamosios teisės priemonės ir konstatuoja, kad V. V. veiksmuose nenustatyta jos tyčia paniekinti ar pažeminti E. V., pakirsti pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir vaiko G.

V. tėvu, todėl ji iÅ¡teisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktasIÅ¡teisinus V. V., nukentėjusiojo E. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : V. V. iÅ¡teisinti pagal BK 154 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).E. V. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ JoniÅ¡kio rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                               Vijoleta Kurtkienė