2016-01-06 Nr. AB-383-3-61-3-05735-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-71-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05735-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. lapkričio 4 d. išvadą Nr. 4S-3682 (toliau – ir Išvada) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išvados dalies, kurioje yra išdėstytas įpareigojimas nutraukti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kartu sustabdant 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūrų tolimesnį vykdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas paaiškino, kad Išvadoje nustatytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūras bei per 40 dienų apie šio įpareigojimo įvykdymą informuoti atsakovą suponuoja, kad jei šis reikalavimas bus įvykdytas per jame nustatytą terminą, t. y. bus nutraukti pirkimai, skundas iš esmės nebeteks prasmės, nes nutraukus pirkimų procedūras, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ) nenumato galimybių tokį sprendimą panaikinti ir atnaujinti jau nutrauktą pirkimą. Pareiškėjo nuomone, teismui nustačius, jog Išvadoje nurodyti pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai ir panaikinus Išvadoje nustatytą įpareigojimą, pareiškėjo pažeistų teisių gynyba visiškai nebūtų užtikrinama, nes nebūtų įmanoma panaikinti kilusių padarinių. Dėl to būtina stabdyti atsakovo įpareigojimo nutraukti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūras vykdymą. Pareiškėjas nurodė, kad siekiant, jog jis netęstų pirkimų procedūrų ir nenudarinėtų sutarčių, sustabdant Išvadoje nurodyto įpareigojimo vykdymą, kartu galima sustabdyti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūrų vykdymą, t. y. įpareigojant pareiškėją netęsti pirkimų procedūrų ir nesudarinėti sutarčių. Tokiu atveju pareiškėjas galėtų atnaujinti pirkimo procedūras, jeigu skundas būtų patenkintas, o tuo atveju jei skundas nebūtų tenkinamas, pirkimo procedūros būtų nutrauktos, kaip yra nurodyta Išvadoje. Pareiškėjo teigimu, tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui ir nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, jog įvykdžius Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymą ir nutraukus pirkimų procedūras, iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimas bus neįmanomas, nes nebus galimas pirkimo procedūrų atnaujinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami; skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011). Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti Išvados galiojimą.

II. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetimo ir išspręsti UAB „Vilniaus energija“ prašymą iš esmės, t. y. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo sustabdyti Išvados dalies, kurioje yra nustatytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti pirkimų procedūras, vykdymą, kartu sustabdant pirkimų procedūras.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau reikalauja, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į skunde nurodytus faktus ir aplinkybes, taip pat viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo teigimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir paneigianti vieną iš pamatinių teisių – teisę į gynybą, nes nagrinėjamoje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundas netektų prasmės (įvykdžius Išvadoje nustatytą įpareigojimą nutraukti pirkimų procedūras, o byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, kilusių pasekmių ir teismo sprendimo būtų tiesiog neįmanoma įvykdyti).

Pareiškėjas pažymi, kad Išvados paskirtis yra ne tik informuoti pareiškėją apie padarytus tariamus pažeidimus, bet ir įpareigoti jį pašalinti pažeidimus – nutraukti vykdomų pirkimų procedūras, nepaliekant pareiškėjui alternatyvių elgesio variantų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė atnaujinti nutrauktas pirkimo procedūras. Todėl esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui (panaikinus Išvadą), bet pareiškėjui jau nutraukus pirkimų procedūras, toks teismo sprendimas neturėtų jokios prasmės: vadovaujantis VPĮ, procedūros negalėtų būti atnaujinamos. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir įvykdžius Išvadoje nurodytą įpareigojimą nutraukti pirkimus, net ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, susidarytų situacija, kad būtų neįmanoma panaikinti tokio jau anksčiau atlikto veiksmo padarinių, t. y. jeigu Išvada būtų panaikinta, pareiškėjas turėtų kartoti ir iš naujo pradėti pirkimus.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą yra pažymėta, jog vertinant, ar pagrįsta stabdyti ginčijamą administracinį aktą, reikia ne tik formaliai nustatyti, ar sprendimo įvykdymas pasunkės, bet ir atsižvelgti į reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumą siekiamam tikslui, proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas pažymi, kad jis siekia ne sustabdyti pačios Išvados galiojimą, tačiau tik joje nustatyto įpareigojimo vykdymą, iš esmės prašant pakeisti jį reikalavimo užtikrinimo priemone – kartu iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo sustabdant pirkimų procedūras. Pareiškėjo nuomone, dėl nustatyto įpareigojimo vykdymo laikino sustabdymo nekiltų jokios neigiamos pasekmės, būtų užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis ir viešasis interesas. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju svarbu tai, kad laikinai sustabdžius Išvadoje nustatyto įpareigojimo vykdymą, sutartys pirkimų pagrindu vis tiek nebūtų sudaromos, nes pareiškėjas skunde prašė ne tik laikinai sustabdyti įpareigojimo vykdymą, tačiau kartu sustabdyti ir pirkimų procedūras. Toks sprendimas, pareiškėjo nuomone, turėtų tenkinti ir atsakovą, kuris prieš parengdamas Išvadą kreipėsi į pareiškėją su įpareigojimu sustabdyti būtent sutarčių sudarymo procedūras iki bus parengta Išvada.

Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo tikslas neleisti pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui sudaryti sutarčių pirkimų pagrindu būtų visiškai užtikrinamas net ir pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pirkimų procedūros būtų tiesiog sustabdytos iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas pastebi, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nutraukus pirkimų procedūras, o vėliau teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą, kilusios pasekmės būtų ne tik neproporcingos siekiamam tikslui, tačiau ir teismo sprendimas būtent dėl VPĮ nustatyto reglamentavimo būtų neįvykdomas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nesutikimas su tokiu pareiškėjo prašymu patvirtintų, kad atsakovas nėra suinteresuotas sulaukti galutinio teismo sprendimo šioje byloje, o bet kokia kaina siekia, kad nepriklausomai nuo bylos baigties pirkimų procedūros būtų nutrauktos nedelsiant. Skundžiamos Išvados dalies vykdymas ir pirkimo procedūrų nutraukimas akivaizdžiai sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Išvados dalies vykdymo sustabdymas, kuris iš esmės neturėtų jokių neigiamų padarinių nė vienos iš bylos šalių teisėms ar pareigoms. Pareiškėjo nuomone, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju atkurtų šalių interesų pusiausvyrą.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas paaiškina, kad jis atliko pareiškėjo vykdomų ginčijamų viešųjų pirkimų atitikties VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams vertinimą ir, atsižvelgęs į Išvadoje nustatytus VPĮ pažeidimus bei vadovaudamasis VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, įpareigojo pareiškėją nutraukti minėtų pirkimų procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas mano, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes jame pateikti motyvai bei argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog „<...> įvykdžius Išvadoje nustatytą įpareigojimą nutraukti pirkimų procedūras, o byloje priėmus Pareiškėjui palankų sprendimą, kilusių pasekmių ir teismo sprendimo būtų tiesiog neįmanoma įvykdyti <...> netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nutraukus prikimo procedūras, o vėliau teismui patenkinus Pareiškėjos reikalavimus, kilusios pasekmės būtų ne tik neproporcingos siekiamam tikslui, tačiau ir teismo sprendimo vykdymas būtų ne tik apsunkintas, tačiau neįvykdomas būtent dėl VPĮ nustatyto reglamentavimo <...>“, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir akivaizdžiai prieštaraujantys tiek reikalavimo užtikrinimo priemonių esmei, tiek ir teismų formuojamai praktikai.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ne visais atvejais, o tik tuomet, kai nustatoma, kad teismui priėmus sprendimą panaikinti aktą, veiksmą iki jo priėmimo, atlikimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo motyvai, dėl kurių turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, yra nepagrįsti bei neatitinkantys realios situacijos. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 suformuotą praktiką, atsakovas laikosi pozicijos, kad, priešingai negu nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, tais atvejais, kai teismas, išnagrinėjęs ginčą, nustato, jog yra būtina grįžti į tam tikrą viešojo pirkimo procedūrų vykdymo etapą, net ir viešajam pirkimui jau pasibaigus, viešojo pirkimo procedūros gali būti atnaujinamos ir tęsiamos. Todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui vykdant atsakovo Išvadoje nustatytą įpareigojimą ir nutraukus pirkimus, teismas tenkintų pareiškėjo skundą ir panaikintų Išvadą, galimybė tęsti pirkimų procedūras išlieka, o pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.

Atsakovas pabrėžia, kad nors įstatyme ir numatyta galimybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekiant apsaugoti asmens, kuris ginčija priimtą aktą ar veiksmą, teises ir teisėtus interesus, tokių priemonių taikymas turi būti pagrįstas, teisėtas ir šios priemonės turi būti taikomos ne iš anksto siekiant apginti asmens teises, o siekiant užtikrinti teismo sprendimo įgyvendinimą. Atsakovo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra jokio pagrindo, nes net ir pareiškėjui įvykdžius atsakovo įpareigojimą nutraukti pirkimus ir teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, yra reali galimybė grąžinti pareiškėją į padėtį, buvusią iki įvykdant Išvadoje nustatytą įpareigojimą, todėl nėra pagrindo nevykdyti šio įpareigojimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, trukdytų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, atsakovas mano, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Išvada yra pažeidžiami ir UAB „Litesko“ interesai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis sutinka su visais pareiškėjo atskirajame skunde pateiktais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Išvadoje nurodyto įpareigojimo įvykdymas gali sukelti žymiai didesnes pasekmes negu laikinas įpareigojimo nutraukti pirkimų procedūras (jas taip pat sustabdant) sustabdymas, kuris nesukeltų jokių neigiamų padarinių nei vienai iš bylos šalių, todėl būtų visiškai proporcingas ir pagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis viešųjų pirkimų reglamentavimas nenumato galimybės atnaujinti nutrauktas pirkimo procedūras, nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo. Nutraukus pirkimų procedūras, o vėliau teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Išvadą, teismo sprendimas neturėtų jokios prasmės, o tokia situacija patį teisminį procesą šiuo atveju paverstų betiksliu ir beprasmiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu ir nurodė, kad sprendžiant dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas savo atskirajame skunde išsamiai ir detaliai nurodė aplinkybes, kurios pagrindžia būtinybę šioje byloje pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi jų nepritaikius ir įvykdžius Išvadoje nurodytą įpareigojimą, o teismui vėliau priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, kilę padariniai būtų tiesiog neatitaisomi, o tai patvirtina šiuo metu galiojantis viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas šioje byloje nepažeis nė vienos iš bylos šalių teisėtų interesų ir niekaip nepažeis viešojo intereso, kadangi sutartys, net ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų sudaromos, nes prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemone būtų sustabdomas ne tik Išvados dalies, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti pirkimų procedūras, vykdymas, tačiau kartu ir pirkimų procedūrų vykdymas. Nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, kilę padariniai būtų neproporcingi ir nebeatitaisomi. Išvadoje nustatytas įpareigojimas nutraukti pirkimų procedūras, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra niekaip susijęs nei su aplinkos apsauga, nei su viešuoju interesu ar finansinėmis sankcijomis, dėl ko jo vykdymas turėtų būti skubus, o vykdymas negalėtų būti sustabdomas arba tokio įpareigojimo vykdymo sustabdymas sukeltų didesnes galimas neigiamas pasekmes nei laikinas tokio įpareigojimo vykdymo sustabdymas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad susiklosčiusioje situacijoje būtent Išvados įpareigojimo vykdymas sukeltų žymiai didesnes neigiamas pasekmes, negu laikinas Išvadoje nurodyto įpareigojimo vykdymo (kartu sustabdant ir pirkimų procedūras) sustabdymas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nustatyta, kad atsakovas, nustatęs VPĮ pažeidimus ir vadovaudamasis VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Išvada įpareigojo pareiškėją nutraukti Išvadoje aprašytų 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūras; raštu informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie įpareigojimo vykdymą ne vėliau kaip per 40 dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Išvadoje atsakovas konstatavo, kad perkančioji organizacija, vykdydama 1 pirkimą ir 2 pirkimą pagal parengtas sąlygas, neužtikrino tiekėjų konkurencijos bei skaidrumo principo laikymosi. Atsakovo nuomone, sudarius sutartis nebus užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas, o šių sutarčių vykdymas gali neigiamai atsiliepti vartotojams.

Išvadą pareiškėjas apskundė teismui ir jo skundas buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Pareiškėjas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės siekia, kad pirkimų procedūros būtų ne nutrauktos, kaip įpareigojo atsakovas, o sustabdytos iki ginčo išsprendimo. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jeigu Išvada būtų panaikinta, pareiškėjas turėtų kartoti ir iš naujo pradėti pirkimus, nes pagal VPĮ procedūros negalėtų būti atnaujinamos. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad tais atvejais, kai teismas, išnagrinėjęs ginčą, nustato, jog yra būtina grįžti į tam tikrą viešojo pirkimo procedūrų vykdymo etapą, net ir viešajam pirkimui jau pasibaigus, viešojo pirkimo procedūros gali būti atnaujinamos ir tęsiamos, t. y. jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundą ir panaikintų Išvadą, išlieka galimybė tęsti pirkimų procedūras.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008; 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Vadovaujantis minėtomis teismų praktikoje suformuotomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taisyklėmis gali būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias gali taikyti administracinis teismas (teisėjas), rūšių sąrašą (žr. 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-926-552/2015; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1076-146/2015). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-218-858/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde prašymą sustabdyti Išvados dalies, kurioje yra išdėstytas įpareigojimas nutraukti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kartu sustabdant 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūrų tolimesnį vykdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje suformulavo kaip vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tačiau iš skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašo kartu taikyti dvi reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti ginčijamo akto (jo dalies) galiojimą bei sustabdyti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūrų tolimesnį vykdymą. Akcentuotina, kad sustabdyti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūrų tolimesnį vykdymą nėra pagrindo, nes minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė ABTĮ nenustatyta, o kaip jau minėta, ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį taikytinų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs atsakovo įpareigojimą nutraukti pirkimų procedūras. Šiuo atveju ginčas kilo tik dėl Išvados, kuria pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimų procedūras, panaikinimo, tačiau nėra reiškiami reikalavimai dėl pačių pirkimų procedūrų. Pažymėtina, kad ginčai, kylantys iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ir apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo taikyti aptartą reikalavimo užtikrinimo priemonę, susijusią su pirkimo procedūrų sustabdymu. Todėl toliau spręstina tik dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (Išvados dalies sustabdymo) taikymo būtinumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normos aiškiai ir konkrečiai įtvirtina asmens, besikreipiančio dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, pareigą atitinkamai pagrįsti jo prašymą (ABTĮ 71 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-148/2012).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama atskirojo skundo argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas sustabdyti Išvados dalies galiojimą, konstatuoja, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog dėl nustatyto įpareigojimo vykdymo laikino sustabdymo nekiltų jokios neigiamos pasekmės, būtų užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis ir viešasis interesas, tačiau nedetalizuoja, kokias konkrečias neigiamas pasekmes sukeltų vartotojams, pareiškėjui ar tretiesiems asmenims bylos nagrinėjimo metu galiojanti Išvada, nors tik nustačius šias aplinkybes galėtų būtų imamasi priemonių užkirsti kelią neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje 2011 m. rugsėjo 23 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-572/2011, kurioje tas pats pareiškėjas ginčijo Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl pirkimo vertinimo ir taip pat prašė sustabdyti ginčytos išvados dalies, kurioje išdėstytas įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, galiojimą, nenustatė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčas dėl išvados panaikinimo taptų iš esmės beprasmis, kaip teigiama šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju klausimas dėl Išvados panaikinimo teisinių pasekmių spręstinas bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo, dėl to šioje nutartyje apie tai plačiau nepasisakoma.

Jeigu Išvados dalies, kurioje yra išdėstytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti 1 pirkimo ir 2 pirkimo procedūras bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, galiojimas būtų sustabdytas, pareiškėjas turėtų pagrindą nenutraukti Išvadoje aprašytų pirkimų procedūrų ir toliau vykdyti minėtus pirkimus, t. y. sudaryti pirkimų sutartis su laimėtoju ir jas vykdyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog priėmus jam palankų teismo sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo įvykdymas, nes nepagrindė būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčijamos Išvados dalies galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė