0a176cb4-bfbb-41ff-ab05-ba25a9b707e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2427-95/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00507-2013-1

                                                                               Procesinio

sprendimo kategorija  6.6.1; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Kaminsko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo mokėti paskirto dydžio pensijÄ ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjas R. R. 2013-02-11 paÅ¡tu iÅ¡siuntė teismui skundÄ , teisme gautas 2013-02-13 (b. l. 1-5), kuriame praÅ¡o: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) 2013-01-31 sprendimÄ Nr. 1D-1352(11) kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ; 2) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 6636,80 Lt pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ Â valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį; 3) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį - 22440,87 Lt; 4) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinę žalÄ 3600 Lt; 5) įpareigoti atsakovus toliau mokėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2009-09-30 sprendimu Nr. 11SP-2225 paskirtÄ pensijÄ .

Skunde nurodė, kad  VRM kanclerio 2009-09-30 sprendimu Nr. 11Sp-2225 jam nuo 2009-09-17 buvo paskirta 1212,00 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (toliau – pensija) be valstybinės socialinio draudimo 360 Lt bazinės pensijos. Nuo 2010-01-01 pensija buvo sumažinta, o kaip dirbančiam pensija buvo sumažinta dar daugiau ir mokama priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio. Nurodė, kad  2012-12-31 kreipėsi į VRM praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, tačiau 2013-01-31 raÅ¡tu Nr. 1D-1352(11) VRM atsakė, kad neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis nebus grÄ Å¾inta.

           Nurodė, kad LR VRM sumažintÄ pensijÄ mokėjo taikydama Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir  5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad nurodytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas ir nepagrįstai riboja asmens teisę į nuosavybę. Remdamasis Konstitucija, Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13 ir kitais nutarimais teigia, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ , įstatymu nustatydamas tam tikrÄ pensijÄ , įtvirtinti teisinį reguliavimÄ , užtikrinantį Å¡ios pensijos mokėjimÄ asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sÄ lygas. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimus taip pat grindžia Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties LR Konstitucijai“, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, kuriomis tam tikrÄ darbÄ dirbantiems ar tam tikru verslu besiverčiantiems valstybinių pensijų gavėjams jų gaunamos pensijos buvo sumažintos daugiau nei asmenims, nedirbantiems jokio darbo ir nesiverčiantiems jokiu verslu, pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Teigia, kad atsakovai jo, kaip dirbančio pensininko atžvilgiu, neteisingai taikė valstybinių pensijų mokėjimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde keliamus reikalavimus ir prašė skundÄ tenkinti.

           Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 20-21) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ir kaip dirbančiam iki 2012-09-01 buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos.

            ŠiÄ teisės normÄ Konstitucinis Teismas 2012-02-06 pripažino prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, tačiau pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime dėl Konstitucinio įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį. Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali bÅ«ti taikomas ginčijamam sprendimui, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenustatė, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. gali bÅ«ti taikoma retroaktyviai, todėl tvirtina, kad ministerijos sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimÄ .

 Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime į skundÄ nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovių atstovui nedalyvaujant.

 Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie LR VRM atsiliepimo į skundÄ nepateikė, į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Â

 Skundas tenkintas iš dalies.

           Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad VRM 2009-09-30 sprendimu Nr. 21363 pareiÅ¡kėjui nuo 2009-09-17 neterminuotai paskirta 1215,00 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už iÅ¡tarnautÄ laikÄ - 20 m. 10 mėn. 29 d. (b. l. 14).

 Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį po 1007,60 Lt ir kaip dirbančiam pagal 5 straipsnį buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. po 309,43 Lt, 2010 m. kovo mėn. – 302,28 Lt, 2010 m. balandžio mėn. – 319,21 Lt, 2010 m. gegužės mėn. – 350,95 Lt, 2010 m. birželio mėn. – 302,28 Lt, 2010 m. liepos mėn. – 328,87 Lt, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. – 316,18 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 316,18 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. – 302,28 Lt, - 2011 m. spalio mėn. 313,26 Lt, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. po 302,28 Lt  (b. l. 9, 18).

PareiÅ¡kėjas 2012-12-31 su praÅ¡ymu kreipėsi į VRM ir prašė iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ (b. l. 6, 15).

Atsakovė 2013-01-31 sprendime Nr. 1D-1352(11) nurodė pareiÅ¡kėjui, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenumato, ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo ir nepriemokos grÄ Å¾inimo (b. l. 7-8, 16-17).

Iš byloje esančių įrodymų ir ginčo šalių teismui išdėstytos pozicijos matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis.

 Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

          Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį. Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Â

           Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų

išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1

dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

           Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios (Žin., Nr. 82-4274).

           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; VPÄ® 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48,

52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo

4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio

1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio

1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija galėjo bÅ«ti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. adm. bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (žr. nutartį 2011-11-14 adm. byloje Nr. A575-1831/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2013-02-13 (b. l. 1-5), t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o aplinkybė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį.

           IÅ¡  Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie LR VRM į bylÄ pateiktos 2013-01-23 Pažymos apie pareiÅ¡kėjo 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-790 ir skundžiamo sprendimo duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 neiÅ¡mokėta 22440,87 Lt (turėjo iÅ¡mokėti 32243,20 Lt, o iÅ¡mokėjo – 9802,33 Lt) karių ir pareigÅ«nų valstybinės pensijos (b. l. 9, 18). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje skundas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas iÅ¡mokėti 22440,87 Lt negautos pensijos dalies, kuri buvo neiÅ¡mokėta dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo (ABTÄ® 88 str. 2 p.). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė priteisti jam ir 6636,80 Lt neiÅ¡mokėtos pensijos dalį sumažinus pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, kad pensijos mažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl skundas dalyje dėl 6636,80 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Jau aukščiau paminėtoje LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje konstatuota, kad vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios nagrinėjamu atveju deramai pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pasekmių nepaÅ¡alina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta nebuvo. BÅ«tent Å¡is turtinis praradimas pripažįstamas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. Tai, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams, iÅ¡ esmės konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Tačiau iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje nurodė, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiÅ¡kėjo teisių apsaugai, įpareigojimas iÅ¡mokėti nustatytÄ nepriemokÄ turi bÅ«ti įgyvendintas per konkretų protingÄ terminÄ . Kadangi priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinus valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , teismo įpareigojimas, vadovaujantis suformuota teismų praktika, gali bÅ«ti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-31 sprendimÄ Nr. 1D-1352(11), kuriame pateikiama pareiÅ¡kėjui informacija apie mokamos pensijos dydį, teisės aktus, kuriais remiantis pensija buvo apskaičiuota, atsisakoma mokėti pareiÅ¡kėjui sumažintos ir neiÅ¡mokėtos pensijos dalį bei atsisakoma ateityje mokėti paskirtos pensijos dydį.

ABTÄ® 88 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ ar jo dalį. Kaip pažymėta jau minimoje 2013-03-12 LVAT nutartyje, skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti. Nors Vidaus reikalų ministerija, priimdama skundžiamÄ aktÄ , iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau, kaip paminėta LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje, teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Kadangi pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, yra pagrindas panaikinti tik tÄ Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 1D-1352(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintos pensijos dalį.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ir neturtinę žalÄ 3600 Lt.  Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ir jų darbuotojai privalėjo veikti. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Taigi, Vidaus reikalų ministerija, iki kol Konstitucinis Teismas nepripažino Laikinojo įstatymo normų antikonstitucinėmis, privalėjo jas vykdyti ir pareigÅ«nams pensijas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nenustatyti institucijos neteisėti veiksmai, todėl žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui nepriteistinas. Skundo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1P.).

           Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

   pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

   Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio

31 d. sprendimo Nr. 1D-1352(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos dalies perskaičiavimo bei išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta R. R. išmokėti pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintos valstybinės pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .

   Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti R. R. 22 440,87 Lt (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų ir 87 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .

   Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                    Liuda

Arlauskienė

                              Â

                                                                  Arūnas

Kaminskas

                                                                  Â

                              Milda Vainienė                                               Â

                   Â