2025-12-23 Nr. CB-6904-2-68-3-02087-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedpašalinti pagal su ieškove V. P. sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. VD-DK-21-079 objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotų trijų durų varčių (gaminių numeriai L6.2, LD1 ir PLD1) trūkumus (suremontuoti dėl persuktų varžtų pažeistas vietas ir jas perdažyti);
Legislator headnote
AI generated2025-12-23 Nr. CB-6904-2-68-3-02087-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: pašalinti pagal su ieškove V. P. sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. VD-DK-21-079 objekte, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos gaminių, trūkumus: L3 miegamajame – sutvarkyti rėmą (ištaisyti medienos nelygumus ir nudažyti) ir silikoną (kad būtų užteptas tolygiai ir tolygiai prigludęs prie lango ir rėmo); L3 vaiko kambaryje – sutvarkyti rėmą, dažų nubėgimą ir silikoną; L3 laiptinėje – sutvarkyti silikoną; L3 valgomajame – sutvarkyti rėmą; L4 – sutvarkyti rėmą, silikoną; sutvarkyti rėmą ir silikoną gaminiams L5 ir LD1; sutvarkyti rėmą gaminiams L3.1, L7, L8, L9.
Full text
Nr. DOK-4241
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02087-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 4 d. paduotu ieškovės V. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė V. P. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus Doleta“ dėl netinkamos kokybės gaminių pakeitimo, trūkumų pašalinimo, gaminių kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo ir atsakovės UAB „Vilniaus Doleta“ priešieškinį ieškovei V. P. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Doleta“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus Doleta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti gaminių trūkumus:
1) pašalinti pagal su ieškove V. P. sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. VD-DK-21-079 objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotų trijų durų varčių (gaminių numeriai L6.2, LD1 ir PLD1) trūkumus (suremontuoti dėl persuktų varžtų pažeistas vietas ir jas perdažyti);
2) pašalinti pagal su ieškove V. P. sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. VD-DK-21-079 objekte, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos gaminių, trūkumus: L3 miegamajame – sutvarkyti rėmą (ištaisyti medienos nelygumus ir nudažyti) ir silikoną (kad būtų užteptas tolygiai ir tolygiai prigludęs prie lango ir rėmo); L3 vaiko kambaryje – sutvarkyti rėmą, dažų nubėgimą ir silikoną; L3 laiptinėje – sutvarkyti silikoną; L3 valgomajame – sutvarkyti rėmą; L4 – sutvarkyti rėmą, silikoną; sutvarkyti rėmą ir silikoną gaminiams L5 ir LD1; sutvarkyti rėmą gaminiams L3.1, L7, L8, L9.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovės UAB „Vilniaus Doleta“ 1527,50 Eur nuostolių ir 4240,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“ iš ieškovės V. P. 8355,94 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 624,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.“
Ieškovė V. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą.
Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo teisę pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą, vartotojo teisę prašyti sumažinti gaminių kainą, atsiskaitymą už rangos darbus, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pakeisti duris naujomis, tą ir įpareigojo pirmosios instancijos teismas sprendime. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad durų keitimas yra neproporcingas ieškovės (užsakovės) teisių gynimo būdas, nes durys yra individualios. Tačiau užsakovė užsakė naujus langus ir duris ir turėtų gauti tai, ką užsakė. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti ir bendrą sutarties vykdymą, kad atsakovės sutarties sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis, jog ji apgavo ieškovę ir pateikė kitas medžiagas, nei buvo dėl jų tartasi, t. y. atsakovė elgėsi labai nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, o ieškovė net pakeitus duris, negautų viso to, ko tikėjosi sudarant sutartį, kadangi langų varža beveik du kartus mažesnė nei buvo tartasi ir ieškovė supranta, kad juos pakeisti būtų neproporcingai brangu. Tačiau trijų durų pakeitimas nėra daug (nėra neproporcingas teisių gynimo būdas).
3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sumontuotų trijų durų varčių pakeitimo ir nurodydamas pašalinti trūkumus, nurodė, kad atsakovė turi suremontuoti dėl persuktų varžtų pažeistas vietas ir jas perdažyti, tačiau nepasisakė nei dėl surūdijusios spynos, perspaustų tarpinių keitimo nei dėl durų kreivumo bei tarpų remonto. Taigi, šiuo atveju lieka neišspręstas ieškovės reikalavimas dėl minėtų trūkumų pašalinimo, o tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu ir be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl gaminių kainos sumažinimo. Atsakovė, kaip sąžininga ir atsakinga sutarties šalis, turėjo teismui pateikti ne tik Uniglass Polska Sp.zo.o. bylos nagrinėjimo metu sudarytus raštus, bet ir šio asmens parengtą standartą, ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti šio gamintojo reikalavimus gaminamiems gaminimas (stiklo paketams), tačiau atsakovė nurodyto dokumento nepateikė ir tokiu būdu apribojo galimybę, atliekant teismo ekspertizę, tinkamai įvertinti gaminių kokybę. Esant nurodytam, nėra pagrindo remtis teismo ekspertizės akto išvadų dalimi, kurioje darant nuorodą į LST EN 1279-1:2018 (D) „Statybinis stiklas. Stiklo paketai“ pateikti vertinimai, kad gaminiai atitinka sutarties reikalavimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad „trūkumai nėra matomi iš trijų metrų atstumo“, „gaminys atitinka vizualaus vertinimo taisyklę“ ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių sudarytos sutarties 6.2.4 papunkčio sąlygos (kad gaminiai apžiūrimi iš trijų metrų atstumo) pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, tačiau šiuo pagrindu parengtomis ekspertizės išvadomis vadovavosi ir atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą.
5. Ieškovė gavo ne tik žemesnės kokybės nei tarėsi gaminius, bet jie neatitinka ir estetinių reikalavimų, kuriuos ignoravo apeliacinės instancijos teismas. Langai yra interjero dalis ir esant nekokybiškiems, netolygiai nudažytiems, su ištryškusiu butinu, pabraižytais rėmais, netolygiai užteptu silikonu langams ir durims gadinamas bendras namo vidaus vaizdas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad stiklo paketo identifikavimo duomenys, nurodyti 2022 m. vasario 3 d. pasiūlyme, ir gaminio/partijos identifikacijos duomenys, nurodyti 2024 m. gegužės 8 d. sudarytuose stiklo paketų eksploatacinių savybių deklaracijose, skiriasi, bei tai, kad 2024 m. gegužės 8 d. specifikacijose šilumos pralaidumo koeficientas yra 0,5W/m3, o ne 0,89W/m3CK, kaip nurodyta 2022 m. vasario 3 d. pasiūlyme, sudaro pagrindą abejoti atsakovės argumentais, jog ginčo gaminiuose yra panaudoti būtent Uniglass Polska Sp.zo.o. pateiktose specifikacijose nurodyti gaminiai bei rodo, kad pakeistos gaminių medžiagos techninės charakteristikos yra blogesnes už tas, kurios turėjo būti naudojamos pagal šalių sudarytą sutartį. Be to, tarp stiklų rėmeliai buvo panaudoti ne SWS 9005 (Swisspacer), kaip buvo numatyta sutartyje ir kurių negalima karpyti, o kito gamintojo ir kitų savybių, kuriuos galima karpyti gabaliukais.
6. Ieškovė atsakovei nesumokėjo už montavimą, nes darbai iki galio nebuvo atlikti ir turėjo daug trūkumų. Ieškovė yra įsitikinusi, kad ji turėjo teisę sulaikyti dalį mokėjimų, kurie yra mokėtini už gaminių montavimą iki bus sutvarkyti trūkumai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 1 kaip sutarties sudėtinės dalies nevertino ir nurodė, kad ieškovė iš karto turėjo sumokėti visą gaminių kainą, nes sutartyje nebuvo išskirta montavimo kaina. Priešingai, priede aiškiai nurodyta, kiek kainuoja montavimo darbai ir tik sumontavus gaminius ieškovė nedelsdama tą pačią dieną pareiškė pretenzijas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės sulaikyti mokėtiną sumą už montavimo darbus, todėl nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nenurodyti trečiasis asmuo UAB „Doleta“ ir išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti V. P. 403 (keturis šimtus tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 1 d. Luminor banke, mokėjimo kodas ZO97241.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė