0a13b975-c6f9-4335-8e97-4e8d6efaf85b · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-28-635/2014Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00775-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 75.6.1. (S) Å ILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.Å ilutė Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. G., jos atstovui, advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, atsakovo atstovėms I. G., advokatei Stanislavai Jorudienei, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį Å¡iltnamio. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių A.

G. ir ieÅ¡kovės J. G. nuosavybe bei padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis, t. y. priteisti ieÅ¡kovei J. G. ir A. G. asmeninės nuosavybės teise po ¼ dalį 0,0862 ha žemės sklypo, po 24/100 dalis gyvenamojo namo, po 1/4 dalį sandėlio, garažo, Å¡iltnamio, kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. G. santuokos su I.

G. metu, paveldėjo pagal testamentÄ M. G. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu su I. G. buvo įgytas 0,0862 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. 2007 07 13 A. G. dovanojimo sutartimi I. G. padovanojo asmeninės nuosavybės teise 52/100 dalis gyvenamojo namo, po 1/2 dalį sandėlio, garažo, Å¡iltnamio, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).2007 09 24 Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimu A.

G. ir I. G. santuoka buvo nutraukta, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Å ios sutarties 9 punkte buvo numatyta, kad santuokoje įgytÄ 0,0862 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alys valdys nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Vėliau, iÅ¡kilus ginčams dėl naudojimosi žemės sklypu, buvo kreiptasi į teismÄ ir teismas nustatė naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarkÄ remiantis 2010 12 15 Žemės sklypo planu (Klaipėdos apygardos teismo 2012 02 03 nutartis civ.b.

Nr. 2A-154-460/2012).Po santuokos nutraukimo, A. G. gyveno kartu su ieÅ¡kove J. G. (buvusi M.), vedė bendrÄ Å«kį ir 2010 01 30 įregistravo santuokÄ . Santuokos metu A. G. turėtas asmeninės nuosavybės teise turtas buvo iÅ¡ esmės pertvarkomas, gerinamas. Name pastatant pertvaras įrengtas gyvenamasis kambarys, įrengtas vonios kambarys atliekant santechnikos darbus, klijuojant plyteles, atskirta Å¡ildymo sistema nuo I. G. priklausančios namo dalies, įrengtas naujas išėjimas į kiemÄ , keistos namo lauko durys, remontuota virtuvė, pakeistas apÅ¡vietimas, keisti baldai, kiemas iÅ¡klotas trinkelėmis, įrengti automatiniai kiemo vartai, pastatyta pavėsinė, įrengtas židinys, sutvarkytas kiemo apželdinimas, įrengtas dekoratyvinis tvenkinys, sutvarkytas Å¡iltnamis.

Å is turtas buvo prižiÅ«rimas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu bei investuota didelė dalis bendrų lėšų, tiek A. G., tiek jos pačios asmeninių. Jai pinigų dalį dovanojo tėvai. Kadangi A. G. asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu ir iki jos sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, jis pripažintinas bendru.2013 03 16 A. G. mirė. IeÅ¡kovė viena pasirÅ«pino vyro laidotuvėmis. Pradėjus mirusiojo A. G. turto paveldėjimo procesÄ vieninteliu paveldėtoju pripažintinas jo sÅ«nus V.

G., nes ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienai, ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo.A. G. priklausantis turtas yra įregistruotas kaip jo asmeninė nuosavybe ir santuokos su ieÅ¡kove metu Å¡is turto teisinis režimas nebuvo pakeistas, tačiau Å¡is turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe(CK 3.90str. 1d.) pagrindu ir padalintinas remiantis lygių dalių prezumpcija (CK 3.117str. l d.).IeÅ¡kovė pripažino, kad už dalį darbų – židinio, pavėsinės pastatymo darbus A.

G. asmenims buvo susitaręs atsiskaityti atlikdamas darbus, kurių dalies iki mirties atlikti nespėjo. Dalį pagerinimo darbų atliko pats, ji prisidėjo padėdama tvarkyti. Neginčija, kad jai priklauso gyvenamasis namas R., tačiau neigia, kad atliekant pagerinimo darbus ginčo turte, buvo atliekami remonto darbai ir jos name R.. Tvirtina, kad statybinės ir remonto medžiagos, įsigytos pagal jos pateiktus įsigijimo kvitus ir kitus dokumentus, buvo panaudotos atliekant ginčo turto pagerinimus. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažįsta ir atsiliepime į ieÅ¡kinį bei jo atstovės paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama 1/2 dalį žemės sklypo, registruoto atsakovo tėvo vardu, pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nenurodo kuo iÅ¡ esmės pagerino žemės sklypÄ , kiek ir kokias tiksliai lėšas investavo.

GyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais atsakovo tėvas A. G. buvo paveldėjęs po savo mamos M. G. mirties. Gyvendami santuokoje, atsakovo tėvai A. G. ir I. G. iÅ¡ esmės renovavo šį gyvenamÄ jį namÄ ir bÅ«tent atsakovo tėvai įdėjo bendras santuokines lėšas Å¡io gyvenamojo namo renovacijai bei pertvarkymui ir dėl Å¡ios priežasties A. G. 2007-07-13 dovanojimo sutartimi dovanojo 52/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi priklausinių dovanojo atsakovo mamai I. G..Atsakovas praÅ¡o vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktika, kuria nustatyta, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, kai esmingai pagerinama turto vertė.IeÅ¡kovės pateikti įvairių statybinių medžiagų įsigijimo čekiai yra 2008-2012 metų.

Kadangi,  atsakovo tėvas A. G. su ieÅ¡kove susituokė 2010 m. sausio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Å i materialinė teisės norma yra imperatyvi ir jokių iÅ¡lygų nėra. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.90 str. 1 d. taip pat nurodyta, kad turtas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu. Todėl atsakovo atstovės nuomone, ieÅ¡kovė dėl turto pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, gali reikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl pagerinimų, jei tokie buvo atlikti, atliktų jau po santuokos sudarymo.Be to, ieÅ¡kovė teigdama, kad vedė bendrÄ Å«kį su atsakovo tėvu dar iki jiems susituokiant, savo reikalavimÄ dėl turto pagerinimo kildintų iÅ¡ jungtinės veiklos sutarties.

Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.969 str. 4 d. numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais-notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jungtinės veiklos sutarties, vadinasi, ji neturi jokios teisės įrodinėti buvus jungtinei veiklai tarp jos ir atsakovo tėvo. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė J. G. iki santuokos sudarymo su jo tėvu nevedė bendro Å«kio ir ieÅ¡kovė neįdėjo jokių lėšų į pagerinant jo tėvo turtÄ .IeÅ¡kovės J.

G. pateikti čekiai neturi jokios įrodomosios galios, kad ji tariamai dėjo kokias nors lėšas ginčo turto pagerinimui. Nors čekiuose yra nurodyta dalis statybinių medžiagų, elektros prekių, naudojamų buityje (halogeninės lemputės, Å¡viestuvas), tai nėra turto pagerinimas. Atsakovo teigimu, A. G., bÅ«damas gyvas, yra pasakojęs, kad atlieka įvairų remontÄ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Todėl tokias prekes, kaip keramikines sienų plyteles, putas, apdailos juosteles, plytelių klijus, glaistÄ ir kt., ieÅ¡kovė galėjo naudoti savo gyvenamojo namo remontui.

Ieškovės pateiktuose įsigijimo dokumentuose (čekiuose) nenurodyta pirkėjo pavardė, todėl šie čekiai neįrodo, kad tokios medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo turtui pagerinti. Po ieškovės su atsakovo tėvu santuokos sudarymo, pateiktuose čekiuose yra nurodyti menkos vertės pirkiniai, kurie naudojami bet kuriuo momentu buityje, tenkinant minimalius žmogaus poreikius. Be to, ieškovė prie ieškinio pridėjo čekius ir kitus dokumentus dėl kai kurių baldų įsigijimo, pvz. 2010-03-04 buvo įgyta komoda už 199,00 Lt., 2009-12-03 dormeo čiužinys už 979,90 Lt, nors po A.

G. mirties, ieÅ¡kovė iÅ¡sivežė dalį kilnojamojo turto. IeÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovo tėvu A. G. 2010 01 30 sudarė santuokÄ (It.b.l.9). Atsakovo tėvas iki santuokos sudarymo buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 1/2 dalį priklausinių : sandėlį, garaÅ¾Ä , šiltnamį, kitų kiemo statinių, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)( It. b.l. 24-28).

Atsakovo tėvas su atsakovo mama I. G. santuokÄ nutraukė 2007 09 24(It.b.l.20-26). IeÅ¡kovės teigimu, po pirmos santuokos nutraukimo nuo 2007m. iki sudarant santuokÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė gyveno kartu su A. G. vedė bendrÄ Å«kį ir bendromis lėšomis pagerino asmeninį A. G. turtÄ . 2013 03 16 A. G. mirė (It.b.l.10). Ginčo esmė - ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti buvusio, Å¡iuo metu jau mirusio sutuoktinio iki santuokos įgytÄ asmeninį turtÄ , bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir lygių dalių prezumpcijos principu padalinti pusiau, jį iÅ¡ esmės pagerinus.

IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovės ir atstovų paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad ieÅ¡kovė įrodinėja, kad ginčo turto esminiai pagerinimai buvo atlikti tiek santuokos metu, tiek iki jos sudarymo. Atsakovas ginčija, kad nevisi ieÅ¡kovės nurodyti pertvarkymai buvo atlikti ginčo turte ir jie nebuvo esminiai. CK 3.90 str. 1d. nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima bÅ«tų pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ . TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, reikalaujanti asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).Teismas sutinka su ieÅ¡kovės 2014-03-12 raÅ¡ytiname paaiÅ¡kinime nurodyta teismų praktika dėl nesusituokusių asmenų gyvenant kartu sukurto bendro turto padalijimo bÅ«dų ir įrodinėjimo aplinkybių, ypatumų( II t. 113-116).

Bylos įrodinėjimo pirminis pagrindinis dalykas – esminis ginčo turto vertės padidinimas.Nustatyta, kad ginčo turto kieme buvo iÅ¡klotos grindinio trinkelės, įrengti automatiniai vertai, pastatyta pavėsinė, įrengtas židinys, tvarkyta aplinka. IeÅ¡kovė trinkelių įrengimo kaÅ¡tams įrodyti pateikė lokalines sÄ matas(It. b.l.29, 30-31), kurias galima vertinti kaip įrodymÄ orientacinei atliktų darbų vertei nustatyti, atsakovas įrodymų paneigiančių tokiÄ vertę nepateikė, tačiau Å¡ios sÄ matos negali bÅ«ti vieninteliu įrodymų Å¡altiniu tokių darbų vertei nustatyti, nes darbai kito asmens( įmonės ar pan.) pagal Å¡iÄ sÄ matÄ atlikti nebuvo, trinkeles klojo kaip teigė atsakovo atstovė, to nepaneigė ir ieÅ¡kovė, pats A.

G.. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų sÄ matų, jų dalį sudaro ir darbo užmokestis, soc. draudimo iÅ¡laidos, PVM. Pagal pateiktas ieÅ¡kovės UAB „Tima“ ir UAB „Žibai“ sÄ matas, Å¡ie darbai galėjo kainuoti 4202,74 Lt arba 10562, 09 Lt( su vartų įrengimu-2605,64 Lt). Atsakovo atstovės teigimu, trinkeles klojo pats A. G.. panaudodamas ir dalį senų anksčiau turėtų trinkelių. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas L. T.. IeÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės nenuginčijo. Minėtas liudytojas L.

T. parodė, kad ir automatinius vartus rengėsi pats A. G.. IeÅ¡kovė pateikė 2013-03-05 sÄ skaitÄ bei 5445 Lt apmokėjimo kvitÄ pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ dėl vartų gamybos ir montavimo( It. b.l.55, 56), tai yra kiek daugiau kaip savaitė iki A. G. mirties. Kada buvo atlikti Å¡ie darbai įrodymų nepateikė. Atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, kad buvo atliekami tam tikri darbai statant pavėsinę, židinį, pertvarkant kiemÄ . Tačiau kaip nustatyta ir abi Å¡alys to neginčijo bei patvirtino liudytojai D.

G., V. J., kad už dalį šių darbų A. G. asmenims atsilygino savo darbu ir iš dalies liko skolingas. Kiemo tvarkymo darbai įrengiant dekoratyvinį tvenkinėlį, persodinant augalus nelaikytinas esminiu pagerinimu, didinančiu sklypo vertę, nes ieškovė neįrodė tokių aplinkybių, kad šie atlikti darbai pagal savo skonį, iš esmės padidintų žemės sklypo vertę, nes namas buvo gyvenamas ir anksčiau, duomenų, kad sklypas anksčiau visiškai nebuvo tvarkytas ar ypatingai apleistas, nėra, priešingai nurodo ir atsakovo atstovė I.

G., to neteigia ir pati ieÅ¡kovė.     Tikslių duomenų apie tai, kiek kainavo vonios remontas, virtuvės remontas, apie atliktų darbų apimtis, ieÅ¡kovė nepateikė, tik patį atliktų darbų faktÄ Ä¯rodinėja pateiktais medžiagų įsigijimo kvitais, liudytojų R. V., G. S., A. K., V. M. parodymais. Tai, kad buvo atliekami kai kurie remonto, pertvarkymo darbai ginčo name, teismo nuomone įrodytas. IÅ¡ dalies to neginčija ir atsakovas. Sprendžiant dėl to ar padaryti pakeitimai buvo esminiai teismas atsižvelgia ir į tai, kiek pasikeičia objekto paskirtis, jo pritaikymas naudojimui, ar atlikti darbai yra bÅ«tini daikto naudojimui pagal paskirti, jo vertės padidėjimui.IeÅ¡kovės teigimu, namo ginčo dalyje buvo atlikti reikÅ¡mingi pertvarkymai, rekonstrukcija, pagerinę ginčo turtÄ iÅ¡ esmės. Paprastai, bet kuris patalpų remontas gerina remontuojamų patalpų bÅ«klę estetikos, patogumo atžvilgiu ir jo kokybė bei vertė priklauso nuo subjektyvaus vertinančiojo požiÅ«rio.

Atlikti remonto ir pagerinimo darbai, didinantys daikto vertę gali bÅ«ti vertinami ir ekonominiu požiÅ«riu - energijÄ taupančių sistemų įrengimo(pastatų Å¡iltinimo, langų keitimo ir pan.) atžvilgiu. IeÅ¡kovės motyvo, kad vonios įrengimas buvo taip pat vienas iÅ¡ esminių pagerinimų, teismas nepripažįsta pagrįstu, nes nustatyta, kad, ji buvo remontuojama, tačiau atlikti darbai nebuvo kapitaliniai ar bÅ«tini. Atsakovo ir jo atstovų teigimu, plytelės vonioje nebuvo perklijuotos, o ieÅ¡kovė pripažino, kad vonios kambarys buvo ir ne visos plytelės buvo perklijuotos, tačiau teigė, kad vonios kambarys buvo remontuojamos, kriauklės pastatymui buvo atliekami vamzdžių klojimo darbai.

Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tai, kad patalpa, atliekanti vonios kambario paskirtį įrengta buvo iki remonto, jÄ buvo galima naudoti pagal paskirtį, todėl atliktas remontas pripažintinas tik einamuoju. Ir kiti ieÅ¡kovės nurodyti darbai: lengvos konstrukcijos(gipso kartono) pertvara, dalijanti vienÄ namo patalpÄ Ä¯ dvi, vienų durų įrengimas, vonios kambaryje ir virtuvėje atlikti remonto darbai, Å¡ilumos mazgo atskyrimas, net ir tuo atveju jei laikyti, kad jie visi buvo atlikti pilna ieÅ¡kovės nurodyta apimtimi, nepripažintini nei kapitaliniu remontu, nei rekonstrukcija, nei pertvarkymu, nes tai yra paprastas remontas Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatose dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo apibrėžtų sÄ vokų prasme.

Atlikti remonto darbai daikto(gyvenamojo bÅ«sto) naudojimui pagal paskirtį esminės reikÅ¡mės neturėjo.IeÅ¡kovės atstovo motyvas dėl esminių pakeitimų mÄ sto, atliktų darbų vertės vertinimo atsižvelgiant į registro įmonės duomenis apie ginčo turto vertę, teismo nuomone nepagrįstas. Pirma, registro duomenys nėra tikslÅ«s atsižvelgiant į tikrÄ jÄ rinkos vertę pagal individualų turtÄ , jo bÅ«klę, o yra tik masiniai, standartiniai tai vietovei, tokio paties amžiaus ir rÅ«Å¡ies, kas neduoda pakankamÄ pagrindÄ laikyti tai esminiu kriterijumi nustatant esminių pakeitimų dydį.

Tuo labiau, kad ieÅ¡kovė tokių įrodymų, apie pasikeitusiÄ turto vertę, atlikus remonto darbus, nepateikė.Teismo nuomone, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir nustatytas aplinkybes, bet kuriuo atveju atliktų darbų apimtis ir pobÅ«dį leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padaryti darbai yra einamojo remonto pobÅ«džio ir nors jų vertė gerina turto bÅ«klę, atsižvelgiant ir į tai, kad naudojantis gyvenamuoju bÅ«stu jo vertė dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo mažėja, ieÅ¡kovės nurodytų pagerinimų nelaiko esminiais, leidžiančiais daryti iÅ¡vadas dėl bendrai sukurto objekto.Be to, neįrodyta, kad visos medžiagos buvo naudojamos bÅ«tent ginčo turto pagerinimui.

IeÅ¡kovė neneigė, kad remontavo ir savo namÄ , tai patvirtino ir liudytoja J. P.. Tačiau ieÅ¡kovė teigė, kad tai buvo atliekama kitu metu ir iÅ¡ asmeninių, o ne iÅ¡ bendrų su A. G. lėšų. Tai, kad ieÅ¡kovė gavo piniginių lėšų iÅ¡ savo tėvų, patvirtino jos mama liudytoja Z. A. B., ieÅ¡kovės pateikti pinigų pervedimo kvitai. Tai įrodo piniginių lėšų gavimo faktÄ , bet ne jų panaudojimo faktÄ . Tikėtina, kad esant santuokoje ieÅ¡kovė galėjo kažkokiÄ dalį lėšų panaudoti ginčo turto gerinimui, tačiau jų panaudojimo ir dydžio fakto neįrodė.

Jei ieÅ¡kovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbų atlikimui, tai patvirtintų tik einamojo remonto darbų atlikimÄ , kurie negali bÅ«ti pripažįstami esminiu turto pagerinimu, leidžiančiu ginčo turtÄ pripažinti ieÅ¡kovės bendru turtu su jos buvusiu sutuoktiniu.Teismų praktikoje ieÅ¡kovės nurodyti pagerinimo darbai taip pat nepripažįstami esminiais, leidžiančiais pripažinti turtÄ bendru. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iÅ¡ esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ voka „turto pagerinimas iÅ¡ esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008).

“Ne bet kokių remonto darbų atlikimas yra esminis turto pagerinimas. Dėl to nors ieÅ¡kovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbų atlikimui, tačiau tai patvirtina einamojo remonto darbų atlikimÄ , kurie negali bÅ«ti pripažįstami esminiu turto pagerinimu“(Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1157-479/2012).Tokie namo pagerinimo darbai kaip Å¡ildymo katilo pakeitimas, kamino ir patalpų dalinis remontavimas ir kt. taip pat nebuvo pripažinti nei kapitaliniu remontu, nei rekonstrukcija, nei pertvarkymu, o tik paprastu remontu Statybos įstatymo 2 str. nuostatų dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo sÄ vokų prasme ir civilinėje byloje Nr. 2A-1193/2013 (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-154/2012).Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-712-227/2013 buvo konstatuota, kad inžinerinių sistemų pertvarkymÄ pagal statybÄ reglamentuojančias teisės normas( Statybos įstatymÄ , statybos techninį reglamentÄ ) kapitaliniu statinio remontu galima bÅ«tų pripažinti, kai bÅ«tų pertvarkoma ar keičiama daugiau kaip pusė bendrosios inžinerinės sistemos, o ne prijungiant praustuvÄ ar skalbimo maÅ¡inÄ ir iki Å¡ių prietaisų nuo pagrindinio namo vamzdyno sienoje privedant plastikinius vamzdžius.

Teismas plačiau dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendru ir dėl to, kada buvo atliekami remonto darbai iki santuokos ar santuokos metu, nepasisako, nes tai teisinės reikÅ¡mės ginčo sprendimui neturi, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų - esminio turto pagerinimo. Dėl kompensacijosKai vienas sutuoktinis iÅ¡ savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus.

Tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).Teismas neturi galimybės nustatyti ir paskaičiuoti ieÅ¡kovei galimai priklausytinos kompensacijos dydžio, nes ieÅ¡kovė nepateikė dėl ginčo turto ankstesnės ir dabartinės vertės bei atliktų darbų vertės ir konkretaus jos asmeninio indėlio įrodymų, o pateikti ieÅ¡kovės įrodymai dėl įsigytų kai kurių statybinių medžiagų yra nepakankami nustatyti Å¡ias aplinkybes.

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi(CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė tokio reikalavimo ir nereiÅ¡kia. Nors ginčo dalyko dalį reglamentuoja Å¡eimos teisės normos, teismo nuomone, šis ginčo pobÅ«dis neįpareigoja teismÄ bÅ«ti aktyviu, nes tai neliečia nepilnamečių vaikų interesų, Å¡eimos iÅ¡saugojimo ar pan. ir nesant tokio pareikÅ¡to reikalavimo bei pateiktų įrodymų dėl ieÅ¡kovės indėlio atliekant remonto darbus ginčo turte, kompensacijos klausimo nesprendžia.

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui (CPK 93 str. 1 d.) bei paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 str.). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. 2500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. G.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Å ilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                    Daiva Jazbutienė