0a137d51-3fe2-45b7-b746-166c3ea8565d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1685-431/2019 Teisminio proceso Nr.2-68-3-17994-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27; (S) 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Victoria Service“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Transport“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Victoria Service“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir R.

B., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 11 000 Eur nuostolių ieÅ¡kovei Ergo Insurance SE ir 2 000 Eur nuostolių ieÅ¡kovei UAB „Axis Transport“. Nurodė, jog ieÅ¡kovė UAB „Axis Transport“ 2017 m. birželio 9 d. su atsakove sudarė Krovinio ekspedijavimo sutartį Nr. 1148/170612/115646 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo 2017 m. birželio 9 d. pakrautÄ rinktinį krovinį pervežti iÅ¡ Anglijos (krovinio siuntėjas - Whyte &Mackay Ltd) į LietuvÄ (gavėja – ieÅ¡kovė).

Sutartimi atsakovė įsipareigojo krovinį gabenti pagal 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos (toliau – CMR konvencija) sÄ lygas, taip pat – stebėti pakrovimÄ (iÅ¡krovimÄ ) ir užtikrinti, kad bÅ«tų teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija dokumentuose.

2. Atsakovei gabenant krovinį, 2017 m. birželio 10 d. buvo pavogta krovinio dalis: 132 buteliai (22 dėžės) viskio Jura Superstition ir 840 buteliai (140 dėžių) viskio Dalmore 12yo malt. IeÅ¡kovės UAB „Axis Transport“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. balandžio 10 d. pasirašė Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimÄ Nr. 710-934-609, kuriuo krovinio dalies praradimo metu UAB „Axis Transport“ buvo suteikta draudiminė apsauga nuo tretiesiems asmenims priklausančiam turtui padarytos žalos atlyginimo.

Krovinio siuntėjas Whyte &Mackay Ltd pasirašė „Receipt and claim release“ formÄ , kuria sutiko su 13 000 Eur galutine kompensacijos suma. Todėl ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsižvelgdama į Draudimo liudijimo Nr. 710-934-609 Ypatingųjų sÄ lygų 5.2. straipsnyje numatytÄ besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , prarastos krovinio dalies siuntėjui Whyte &Mackay Ltd sumokėjo 11 000 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , o ieÅ¡kovė UAB „Axis Transport“ – 2 000 Eur žalos atlyginimÄ .

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog CMR važtaraÅ¡tyje 7/E/NLT/0037 neatžymėtas joks krovinių vietų skaičiaus, numeracijos ar ženklinimo neatitikimas. Atsakovė su ieÅ¡kove UAB „Axis Transport“ krovinio vežimo sutartį sudarė Skype programa, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė, koks bus krovinys. Transporto užsakymÄ ieÅ¡kovė atsiuntė jau po krovinio dalies vagystės. IeÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinodama apie krovinio vagystę, į pateiktos Sutarties projektÄ Ä¯rašė 2.4 punktÄ , pagal kurį tranzito metu sustoti galima tik saugomose, o ne stovėjimo aikÅ¡telėse.

Anksčiau tokios sutarties sÄ lygos sutartyse nebÅ«davo. IeÅ¡kovės UAB „Axis Transport“ pateiktas grupinis pakrovimo sÄ raÅ¡as (pervežimo nuoroda) Nr. 7/E/NLT/0037 patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto žinojo grupinio krovinio sudėtį. IeÅ¡kovės nepateikė įrodymų, kurie tiesiogiai pagrįstų krovinio vertę tuo metu ir toje vietoje, kai jis buvo pateiktas vežėjui gabenti. Atsakovė savo civilinę atsakomybę yra apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi atsakovė nesispecializuoja akcizinių krovinių gabenime, turtinių rizikų Å¡ioje srityje nėra apdraudusi.

4. IeÅ¡kovė atsakovei laiku neatskleidė, kad bus pateikti gabenti akciziniai kroviniai (alkoholis). Atsakovės vairuotojui po pakrovimo krovinio dokumentai buvo pateikti užklijuotame voke. Todėl atsakovė negalėjo sužinoti, kad gabens akcizinius krovinius, kurių vagystės rizika yra didesnė. Atsakovė nė karto per savo bendradarbiavimo su ieÅ¡kove praktikÄ nėra gavusi iÅ¡ jos užsakymo gabenti alkoholio krovinius ir niekada jos užsakymu tokių krovinių nėra gabenusi. Atsakovė yra transportavusi kitų užsakovų užsakymu akcizinius krovinius, tačiau iÅ¡ anksto apie tai žinodama, juos papildomai apsidrausdavo.

IeÅ¡kovė sÄ moningai nutylėjo, kad krovinys bus padidinto pavojingumo. Siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , tikslinga nustatyti, kokio dydžio užmokestį už ekspedicines paslaugas ieÅ¡kovė gavo, kad galima bÅ«tų įvertinti ekspeditoriaus ir vežėjo prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybių santykį su gautomis už tarptautinį reisÄ pajamomis. Nagrinėjamoje byloje pagal kasacinio teismo praktikÄ subrogacija pagal draudimo sutartį negalima.

5. Trečiasis asmuo, AB „Lietuvos Draudimas“, nurodė, jog su atsakove yra sudariusi Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį pagal Vežėjų automobilių keliais civilines atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 53-1 nuostatas. Draudikui buvo praneÅ¡ta apie 2017 m. birželio 10 d. krovinio vagystę. Tačiau įvykis nėra laikytinas draudžiamuoju, todėl draudikas atsisakė atlyginti nurodomus nuostolius. Pagal Taisyklių 6.31 punktÄ draudimo objektu nėra laikomi draudėjo (atsakovės) turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl krovinio vagystės ir (ar) plėšimo, kai transporto priemonė su kroviniu numatomam poilsiui pagal vairuotojo darbo ir poilsio režimÄ reglamentuojančius teisės aktus paliekama ne saugomoje aikÅ¡telėje ar ne saugioje poilsio vietoje.

Transporto priemonė sustojo ne saugomojoje aikštelėje ar saugioje poilsio vietoje. Pagal Taisyklių 6.34 punkto i papunktį draudimo objektu nėra laikomi draudėjo (atsakovės) turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl žalos kroviniui, kai krovinys yra alkoholis ar jo gaminiai. Tai reiškia, kad Draudikas pagal standartines taisyklių nuostatas neprisiima alkoholio krovinio nuostolių rizikos.

6. Trečiasis asmuo R. B. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog krovinys buvo pakrautas vakare, dėl saugumo trečiajam asmeniui pakrovime dalyvauti neleido. Automobilį pakrovus, uždarant automobilio duris, vairuotojas neturėjo jokios galimybės pamatyti, jog tarp vežamo krovinio yra ir alkoholis, nes, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, dėžės su alkoholiu buvo sudėtos automobilio viduryje. Pravažiavus apie 2 valandas, važiavimo laikas ėjo į pabaigÄ , todėl vairuotojas pradėjo ieÅ¡koti vietos sustojimui.

Pakeliui esančios dvi degalinės buvo pilnos, todėl sustojo ten, kur rado vietos. Trečiasis asmuo turi 20 metų vairuotojo darbo staÅ¾Ä , tačiau tai buvo pirmas jo reisas pas atsakovę. Trečiasis asmuo važiavo vienas ir po pakrovimo krovinio neskaičiavo ir dokumentų neskaitė. Važiuojant sustojimo aikÅ¡telių iÅ¡ anksto neieÅ¡koma, jos susirandamos, kada baigiasi važiavimo laikas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Victoria Service“ ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE 11 000 Eur nuotolių atlyginimo ir 1 346,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Victoria Service“ ieÅ¡kovei UAB „Axis Transport“ 2 000 Eur nuostolių atlyginimo. Priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 10,47 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE 12 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas nustatė, jog krovinio vežimo derybos vyko elektroninio susiraÅ¡inėjimo bÅ«du, buvo tariamasi tik dėl krovinio dydžio, nes krovinio pobÅ«dis tuo metu nebuvo žinomas ir pačiai ieÅ¡kovei. Å alys 2017 m. birželio 9 d. sulygo dėl pilno vilkiko pakrovimo ir kainos. Å alių sulygtas ginčo krovinio gabenimas atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti. CMR konvencija, įtvirtindama griežtÄ vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis).

9. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai vežėjas privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vienas atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiÅ¡kusios dideliu neatsargumu (Å¡iurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti.

10. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis atsakovės vežto krovinio. IeÅ¡kovės neprašė taikyti atsakovei neribotos atsakomybės ir neįrodinėjo CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sÄ lygų. Be to, ieÅ¡kovių praÅ¡oma atlyginti žala nevirÅ¡ija CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nustatytos maksimalios priteistinos sumos ir dėl to tarp Å¡alių ginčo nėra. Atsakovė apdraudė savo civilinę atsakomybę pas trečiÄ jį asmenį AB „Lietuvos draudimas“, tačiau pastaroji bendrovė ginčo įvykį pripažino nedraudiminiu dėl dviejų priežasčių: buvo vežamas alkoholis ir dėl tokio krovinio draudiminės apsaugos nebuvo susitarta;

įvykis įvyko nesaugioje aikštelėje. Atsakovė tokio draudimo bendrovės sprendimo neginčijo, taip pat pripažino, jog vairuotojas sustojo nesaugomojoje aikštelėje, nes kitokios nerado. Teismas konstatavo, jog atsakovė, sutikdama vežti rinktinį krovinį, kurio turinys jai nežinomas, automobiliu, kuriam nebuvo sulygta dėl maksimalios, alkoholinius gėrimus apimančios, draudiminės apsaugos, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl būtent jai tenka atsiradusių nuostolių pasekmės.

11. Atsakovė ne kartÄ vežė ieÅ¡kovei rinktinį krovinį, kuriame buvo ir alkoholinių prekių, ir ne kartÄ kreipėsi dėl papildomos draudiminės apsaugos suteikimo konkrečiam vežimui krovinio vežimo dienÄ (ne iÅ¡ anksto). Ar tais atvejais jai iÅ¡ anksto buvo atskleistas krovinio pobÅ«dis, byloje duomenų nėra, ir Å¡alys tokių aplinkybių teismui neatskleidė. Tačiau byloje nustatyta, jog krovinio turinys atsakovės vairuotojui turėjo bÅ«ti žinomas jau pakrovimo metu, kuomet jam teko pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje, patikrinti krovinio pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę.

Å ias CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytas vežėjo pareigas vairuotojas galėjo įvykdyti tik susipažinęs su jam pateiktu Grupinio pakavimo sÄ raÅ¡u (deklaracija). Teismo posėdyje atsakovės vairuotojas, R. B., pripažino, jog krovinio neskaičiavo, o voke pateiktų dokumentų – neskaitė. Nenustačius jokių atsakovės atsakomybę dėl krovinio dalies praradimo Å¡alinančių arba mažinančių aplinkybių, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

12. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu. Jei vežėjui (draudėjui) Å¡iuos nuostolius draudimo sutarties pagrindu atlygina draudikas, pastarajam įstatymo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) pagrindu pereina draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (subrogacija). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Kai draudėjas ir atsakingas už žalÄ asmuo yra tas pats, subrogacija negalima CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu; tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį.

13. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalÄ asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo iÅ¡mokÄ , tai yra tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalÄ patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens ar jo draudiko. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai žalÄ patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesÄ , draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį, o jei Å¡is apsidraudęs – į jo draudikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog draudėja civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdraudė tik savo, bet ne trečiųjų (savo pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti) asmenų civilinę atsakomybę, todėl draudėjas ir už žalÄ atsakingas asmuo nesutampa, nagrinėjomės bylos ir atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos kasacinės bylos e3K-3-332-1075/2018 ratio decidendi nesutampa, atitinkamai subrogacija nagrinėjamu atveju galima. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14.

Atsakovė UAB „Victoria Service“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba pakeisti sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovei ne didesnę kaip 15 proc. visos žalos dydžio sumÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė krovinio gabenimo sutartis. Krovinio vagystė įvyko 2017 m. birželio 10 d., o Sutartis, turinti specifinių sÄ lygų, atsakovei buvo persiųsta tik 2017 m. birželio 11 d.

Taigi tarp Å¡alių nebuvo susitarta dėl to, kokioje aikÅ¡telėje gabenant krovinį galima sustoti, taip pat atsakovė neturėjo sutartinės pareigos stebėti pakrovimÄ (iÅ¡krovimÄ ) ir užtikrinti, kad bÅ«tų teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija dokumentuose. Pagal CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas turi patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas, numeracija važtaraÅ¡tyje bei krovinio ir pakuotės iÅ¡orinė bÅ«klė, tačiau vairuotojas neturi pareigos detaliai patikrinti patį krovinį.

Sutartyje buvo numatyta vairuotojo pareiga dalyvauti pakraunant krovinį, tačiau vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį. Vairuotojui vežimo dokumentai buvo įteikti užklijuotame voke. 14.2. IeÅ¡kovė turėjo informuoti vežėjÄ apie tai, kad yra gabenamos akcizinės prekės. IeÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai atsakovės atžvilgiu, nepraneÅ¡dama apie krovinio sudėtį ir taip siekdama gauti daugiau naudos. Jeigu krovinys bÅ«tų sėkmingai pristatytas, ieÅ¡kovė už vežimÄ bÅ«tų sumokėjusi žemesnę, nei rinkos kainÄ , nes akcizinių krovinių gabenimas yra bent 30 proc. brangesnis.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pateikė duomenis, jog akcizinis krovinys bÅ«davo vežamas ir anksčiau. Tačiau atsakovė tokios informacijos neturi. Taigi ieÅ¡kovė ir anksčiau iÅ¡ esmės atsakovės sÄ skaita vykdė neteisėtus akcizinių krovinių pervežimus, tai yra piktnaudžiavo savo teise. Tokia situacija teisiniu požiÅ«riu negali bÅ«ti toleruojama, todėl ieÅ¡kovei turėtų tekti neigiamų padarinių kilimo rizika. Nagrinėjamoje byloje negalima visÄ atsakomybę dėl krovinio praradimo perkelti tik atsakovei, kuri nebuvo apdraudusi krovinio, nes nesitikėjo, jog gali vežti krovinį, kuriam keliami specialieji reikalavimai. 14.3.

CMR Konvencija nustato griežtÄ jÄ vežėjo atsakomybę. Tačiau CMR Konvencija yra skirta reglamentuoti tuos santykius, kuriose abi Å¡alys veikia sÄ Å¾iningai. Jeigu viena Å¡alis veikia nesÄ Å¾iningai, CMR Konvencijos nuostatos suponuoja, kad tokia Å¡alis prisiima neigiamų padarinių kilimo rizikÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti iÅ¡ CMR Konvencijos 22 straipsnio, kuriame nurodoma informacijos atskleidimo pareiga bei tokios informacijos neatskleidimo pasekmės. Kadangi CMR Konvencija tiesiogiai nereglamentuoja santykių, kai viena Å¡alis neatskleidžia informacijos, ir tai yra nacionalinės teisės dalykas, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti pripažįstama, jog viena ieÅ¡kovė turėjo siekį piktnaudžiauti savo teisėmis, veikė nesÄ Å¾iningai, todėl prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ .

Tik tokio pobÅ«džio teismų praktika pakankamai subalansuotų Å¡alių interesus minėtose situacijose ir užkirstų keliÄ nesÄ Å¾iningai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teisėmis. 14.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog informacija apie krovinio pobÅ«dį nebuvo žinoma ieÅ¡kovei ir bÅ«tent todėl ieÅ¡kovė neturėjo pareigos tokios informacijos atskleisti atsakovei iki pradedant vežimÄ . IeÅ¡kovė yra savo srities profesionalė, todėl, teikdamas paslaugas, turi žinoti savo teikiamų paslaugų įkainius.

BÅ«tent kainodara Å¡iuo atveju atskleidžia, kad ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kokio tipo krovinys bus vežamas, nes akcizinių krovinių pervežimas rinkoje įprastai yra brangesnis, nei paprastų krovinių, kurių pervežimui netaikomas specifinis teisinis reguliavimas. IeÅ¡kovė, žinodama informacijÄ , kuri turi esminės reikÅ¡mės prievolės vykdymui, turėjo pareigÄ vykdyti prievolę sÄ Å¾iningai ir įgyvendinti CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigas bei atskleisti atsakovei, kad bus vežamas bÅ«tent akcizinis krovinys. 14.5.

Pagal CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 ir 2 dalis iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ reikalingÄ muitinėms ir kitiems formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti tokių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiÅ¡kumo. Todėl ieÅ¡kovė privalėjo atskleisti informacijÄ apie vežamo krovinio specifikÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, kokį pelnÄ ieÅ¡kovė gavo dėl krovinio pervežimo, kaip informacija apie akcizinius krovinius buvo pateikiama atsakovei kitais atvejais.

Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė negalėjo žinoti, koks krovinys bus vežamas, prieÅ¡tarauja fundamentaliems verslo vykdymo pagrindams, nes bÅ«tent pagal krovinio turinį ieÅ¡kovė turėjo nustatyti, už kokiÄ sumÄ bus suorganizuotas krovinio pervežimas. IeÅ¡kovė atsisakė atskleisti informacijÄ , susijusiÄ su konkretaus vežimo pelningumu, motyvuodama, jog tokia informacija yra komercinė paslaptis. Tačiau bÅ«tent Å¡ios informacijos atskleidimas galėjo iÅ¡ esmės pakeisti teismo priimtÄ sprendimÄ . 14.6.

Teismas nepagrįstai nusprendė, jog CMR Konvencijai nustatant griežtÄ jÄ atsakovės atsakomybę dėl krovinio praradimo, atsakovė turi atlyginti visÄ Å¾alÄ . Teismas neįvertino, jog atsakovės atsakomybė (komercinė rizika) padidėjo dėl ieÅ¡kovės kaltės. Žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens, ieÅ¡kovės, neveikimo ir savo pareigos atskleisti prievolės įvykdymui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , tinkamo neįvykdymo. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kai nukentėjusysis asmuo savo veiksmais prisiėmė rizikÄ , tai yra pagrindas visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas matytų, jog atsakovės negalima nuo atsakomybės atleisti visiÅ¡kai, atsakovės atsakomybė turėtų bÅ«ti sumažinta iki 15 proc. visos žalos dydžio.

Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos numatė arba galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę. Atsakovė negalėjo protingai numatyti, kad gali bÅ«ti gabenamas akcizinis krovinys, nes apie tai jai nepranešė ieÅ¡kovė.

15. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Victoria Service“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE ir UAB „Axis Transport“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Dėl vežimo tarp Å¡alių buvo sutarta per Skype programÄ . Å ios aplinkybės neneigia nei viena iÅ¡ bylos Å¡alių. Ekspedijavimo sutartimi atsakovė i?sipareigojo krovini? gabenti pagal CMR Konvencijos sa?lygas, taip pat stebe?ti pakrovima? (is?krovima?) ir uz?tikrinti, kad bu?tu? teisingai nurodytas kroviniu? vietu? skaic?ius, jo z?enklinimas ir numeracija dokumentuose.

Krovinio prie?mima? vez?ti patvirtina CMR vaz?taras?tis. Todėl atsakovės teiginiai, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė krovinio gabenimo sutartis, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Šį teiginį paneigia byloje esantys įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teikti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. 15.2. Å alys tarėsi dėl rinktinio krovinio pervežimo ir sulygo pervežimo kainÄ už vienÄ krovinio ilginį metrÄ (LDM). Tokia praktika yra įprasta ir dėl atskiros kainos už konkrečios rÅ«Å¡ies prekių vežimÄ nėra tariamasi.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat gavo užsakymÄ pervežti rinktinį krovinį, apibÅ«dintÄ vien ilginiais metais (LDM) ir perdavė jį vežėjai. Kokia yra rinktinio krovinio sudėtis, pirmasis sužinojo faktinis vežėjas, tai yra atsakovė, kuri gavo pakrovimo lapus su krovinio detalizacija. Pareiga patikrinti, ar pakrautas visas rinktinis krovinys ir ar nėra prekių trÅ«kumo, tenka vežėjui, kadangi už tinkamÄ pilno krovinio pristatymÄ yra atsakingas asmuo, priėmęs vežti krovinį.

Tokia vežėjo atsakomybė numatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. 15.3. Atsakovės klaidingai teigia, jog byloje yra nustatyta, kad vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovini?. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, toks tebuvo atsakovės ir jos vairuotojo teiginys, kuris nėra paremtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovės ir jos vairuotojo pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nustatyta Ekspedijavimo sutartyje, CMR konvencijoje.

Be to, atsakovė vežė rinktinį krovinį, kurį sudaro skirtingų rÅ«Å¡ių prekės, o jų kiekiai nurodomi pakrovimo lape, perduotame atsakovei. Pirmas apie pakraunamo krovinio sudėtį sužino faktinis vežėjas, tai yra atsakovė. Todėl ieÅ¡kovė neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo informuoti atsakovės apie krovinio sudėtį. 15.4. Dėl rinktinio krovinio vežimo su atsakove galutinai buvo sutarta penktadienį, 2017 m. birželio 9 d., krovinio detalizacijÄ atsakovė gavo kartu su kroviniu po jo pakrovimo, tai yra taip pat 2017 m. birželio 9 d., o ieÅ¡kovė – tik pirmadienį.

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog de?l krovinio vez?imo derybos vyko elektroninio susiras?ine?jimo bu?du ir buvo tariamasi tik de?l krovinio dydz?io, nes krovinio pobu?dis tuo metu nebuvo z?inomas ir pac?iai ies?kovei. Atsakovė, sutikdama vežti nežinomos sudėties rinktinį krovinį, pati prisiima rizikÄ ir atsakomybę už jo tinkamÄ ir pilnÄ pakrovimÄ , vežimÄ , pristatymÄ Ä¯ sutartÄ vietÄ , draudimo galiojimo apimtį visam rinktiniam kroviniui ir pan. 15.5. Akcizinės prekės buvo pakrautos matomoje vietoje, suvyniotos į permatomÄ plėvelę.

Todėl atsakovės vairuotojas turėjo visas galimybes įvykdyti savo pareigas, numatytas CMR konvencijoje, patikrinti krovinį, nustatyti krovinio pobūdį, pranešti apie jį atsakovei, kuri turėjo arba nurodyti atsisakyti vežti krovinį, arba pasirūpinti tinkamu draudimo galiojimu konkrečiam kroviniui. Atsakovei, priešingai nei ji teigia, jau buvo tekę vežti rinktinį krovinį, kurio dalį sudarė alkoholiniai gėrimai. Nurodytu atveju ji kreipėsi dėl papildomo draudimo. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti, jog tokiu atveju buvo tariamasi dėl didesnės konkrečios krovinio rūšies (akcizinių prekių) pervežimo kainos, o ne dėl ilginių metrų (LDM) pervežimo kainos.

Todėl atsakovės teiginiai apie tariamÄ ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ar kaltus veiksmus yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti. IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ vežėjo buvo priteista siuntėjui ir jo draudikui 13 000 Eur nuostolių už prarastÄ krovinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl termino taikos sutarčiai sudaryti suteikimo ir sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo 17. Atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti pirmos instancijos teismo sprendimo vykdymÄ , tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepakeistų skundžiamo sprendimo, taip pat atidėti sprendimo priėmimÄ ir suteikti papildomÄ dviejų savaičių terminÄ taikos sutarties byloje sudarymui, kadangi atsakovė Å¡iuo metu siekia sudaryti taikos sutartį su ieÅ¡kovėmis.

18. Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės praÅ¡ymo dėl papildomo dviejų savaičių termino suteikimo taikos sutarties sudarymui ir nagrinėja atsakovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja CPK 2 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso tikslui kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi, taip pat ir vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 26 d., nuo jo yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl pripažintina, jog toks terminas buvo pakankamas Å¡alims apgalvoti Å¡io sprendimo pasekmės joms bei susitarti dėl galimos taikos. Tuo tarpu apeliacinio skundo svarstymo atidėjimas dar dviem savaitėms prieÅ¡tarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams.

19. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Jeigu Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas teismo sprendimu, jis iÅ¡nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 284 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal CPK 284 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas, sprendžia, jog atsakovės pateiktas praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo turi bÅ«ti nagrinėjamas pirmos instancijos teisme, nes tik taip bus suteikta galimybė ieÅ¡kovėms pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl sprendimo iÅ¡dėstymo, taip pat užtikrinta galimybė Å¡alims pateikti atskiruosius skundus dėl teismo nutarties Å¡iuo klausimu.

Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia atsakovės praÅ¡ymo dėl skundžiamo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Dėl vežėjo kaltės ir pareigos tikrinti krovinį 20. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė krovinio gabenimo sutartis, o pati Sutartis su specifinėmis sÄ lygomis atsakovei buvo persiųsta tik 2017 m. birželio 11 d., tai yra jau po įvykusios vagystės. Tačiau byloje yra duomenys, jog dėl gabenimo, pasikrovimo, iÅ¡krovimo vietų ir krovinio kiekio siuntėjos ir vežėjos darbuotojai susitarė Skype programa, o pasikrovimo metu, 2017 m. birželio 9 d., vežėjos vairuotojui buvo pateiktas CMR važtaraÅ¡tis, kurį vairuotojas pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ .

Pagal CMR Konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis.

21. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraÅ¡tis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta prieÅ¡ingai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraÅ¡tis yra vežimo sutartį ir jos sÄ lygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta prieÅ¡ingai. Jei važtaraÅ¡tis nesuraÅ¡ytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos Å¡alių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Todėl pripažintina, jog atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis.

22. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:

a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje;

b) krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų Å¡io straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraÅ¡tyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės bÅ«klę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Taigi CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintos vežėjo pareigos priimant krovinį vežti lemia jo bÅ«tinÄ dalyvavimÄ pakraunant krovinį. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog jos vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį. Pažymėtina, jog tokiu atveju vairuotojas turėjo pareigÄ ir galimybę įraÅ¡yti pastabÄ važtaraÅ¡tyje, jog jam nebuvo leista dalyvauti pakrovime.

23. IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis neapima vairuotojo pareigos detaliai patikrinti patį krovinį, o tiesiog iÅ¡orinę jo bÅ«klę. Tačiau Å¡ios CMR konvencijos nuostatos yra skirtos tam, kad bÅ«tų įvertinta gabenamų prekių bÅ«klė, jų pakuotė ir sudėtis pakrovimo metu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra tai, kad vežėjas neužtikrino tinkamos gabenamų prekių apsaugos, todėl dalis jų buvo prarasta. Atsakovė neginčijo nei prarastų prekių rÅ«Å¡ies, nei jų kiekio. Pats vairuotojas CMR važtaraÅ¡tyje nurodė, jog pavogtos 3 paletės viskio, taigi pripažino, jog tokios prekės buvo pakrautos (el.b., 1 t. l. 11-13). Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.

24. Atsakovės vairuotojas po įvykio 2017 m. birželio 16 d. raštu nurodė, jog pakrovimo dokumentus jam atnešė užklijuotame voke, liepė juos perduoti Doverio muitinėje dėl deklaracijos (el.b., 1 t., l. 31). Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, 2018 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, trečiasis asmuo, krovinį gabenęs vairuotojas, paaiškino, jog kartu su CMR važtaraščiu jam buvo duotas vokas, su kurio turiniu jis nesupažino, nes jame buvo daug lapų, ir jų skaitymas būtų užėmęs kelias valandas.

Šį vokÄ vairuotojas atidavė patikrinti muitinės darbuotojams, po to Å¡ie dokumentai jam buvo grÄ Å¾inti. Pateiktos nuotraukos iÅ¡ įvykio vietos patvirtina, jog ant palečių sudėtos dėžės su viskio buteliais buvo supakuotos į permatomÄ plėvelę, ant dėžių aiÅ¡kiai matosi didelėmis raidėmis užraÅ¡yti alkoholinių gėrimų pavadinimai (el.b., 2 t., l. 3-5; 8). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės vairuotojas turėjo visas galimybes susipažinti su krovinio sudėtimi ir sužinoti, jog tarp prekių yra gabenami ir alkoholiniai gėrimai.

25. Pažymėtina, jog pagrindinė dalies krovinio praradimo priežastis dėl vagystės buvo ta, jog atsakovės vairuotojas sustojo nesaugioje stovėjimo aikÅ¡telėje. Taip pat Å¡i aplinkybė buvo ir viena iÅ¡ priežasčių, kodėl atsakovės draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, aplinkybė, kad atsakovė, kurios vairuotojas, tinkamai nesusipažinęs su krovinio sudėtimi, neinformavo jos apie gabenamus alkoholinius gėrimus, papildomai nesusitarė su draudimo bendrove dėl tokio krovinio draudiminės apsaugos, buvo tik viena iÅ¡ priežasčių, kodėl atsakovei nebuvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, jog krovinio turinys atsakovės vairuotojui turėjo bÅ«ti žinomas jau pakrovimo metu, kuomet jam teko pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje, patikrinti krovinio pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Dėl siuntėjo (ne)sÄ Å¾iningumo ir atlygintinos žalos mažinimo 26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieÅ¡kovė, siuntėja, buvo nesÄ Å¾ininga, ji privalėjo informuoti atsakovę, jog yra gabenamas akcizinis krovinys.

Tokiu bÅ«du siuntėja galimai nesÄ Å¾iningai galėjo gauti didesnę pelno dalį, kadangi akcizinio krovinio gabenimo kaina yra didesnė. Todėl yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį dėl pačios siuntėjos kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovės argumentais.

27. Pažymėtina, jog atsakovė nepagrįstai remiasi CMR konvencijos 22 straipsniu, kuris nustato siuntėjo pareigÄ , perduodant vežti pavojingus krovinius, tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobÅ«dį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. Å is straipsnis yra taikomas tik tais atvejais, kada yra gabenami pavojingi kroviniai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo gabenamos paprastos prekės, kartu ir alkoholiniai gėrimai, kurie nėra pripažįstami pavojingais.

28. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovės vairuotojui kartu su CMR važtaraščiu buvo pateiktas vokas su dokumentais, vairuotojas žinojo, kad juos reikia pateikti muitinei dėl deklaracijos, ir Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė, siuntėja, kartu su atsakove ne kartÄ vykdė trečiojo asmens „Eurogate Logistics Ltd“ prekių pergabenimus, nurodyta įmonė visada pateikdavo atsakovės vairuotojui grupinio pakrovimo sÄ raÅ¡us su detaliu padėklų skaičiumi ir ant jų esančių prekių sÄ raÅ¡u ir CMR važtaraščius, kuriuose bÅ«davo aiÅ¡kiai nurodyta, jog gabenamas tam tikras kiekis grupavimo pakuočių pagal pridedamÄ deklaracijÄ (el.b. 2 t., l. 13-34).

29. PrieÅ¡ įvykstant vagystei, pakrovimo metu atsakovės vairuotojui taip pat buvo pateiktas CMR važtaraÅ¡tis, kurio 9 dalyje nurodyta: „35 grupavimo pakuotės pagal pridedamÄ deklaracijÄ â€œ (el.b., 1 t. l. 11-13), taip pat vokas su dokumentais, kurie turėjo bÅ«ti pateikti muitinės darbuotojams (el.b., 1 t., l. 2-10). Taigi atsakovei buvo tinkamai atskleistas perduodamų gabenti prekių sudėtis, vairuotojas žinojo, jog turi jas deklaruoti muitinėje. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog siuntėja buvo sudariusi atsakovei papildomÄ grėsmę bÅ«ti nubaustai už nedeklaruotų akcizinių prekių gabenimÄ , yra nepagrįsti.

30. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo iÅ¡ siuntėjos duomenų apie jos gautÄ pelnÄ , susijusį su gabentu kroviniu, kadangi Å¡ie duomenys galėtų atskleisti ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ . Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie įvairių prekių gabenimo kainas, kurios galėtų patvirtinti, jog alkoholinių gėrimų pergabenimo kainos yra didesnės, negu siuntėja nagrinėjamoje byloje mokėjo atsakovei. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė perduodavo atsakovei gabenti miÅ¡rius krovinius, kuriuose alkoholiniai gėrimai sudarydavo tik tam tikrÄ dalį.

31. Siuntėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog buvo tariamasi tik dėl pakrovimo metrų (LDM). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantis užfiksuotas ieÅ¡kovės ir atsakovės darbuotojų pokalbis, kuriame tariamasi, jog krovinio apimtis sudarys 11 LDM (el.b., 2 t., l. 10). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai neiÅ¡reikalavo duomenų iÅ¡ siuntėjos apie jos pelnÄ , gaunamÄ iÅ¡ gabentų krovinių. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių galima bÅ«tų taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalis, atleidžiančias vežėjÄ nuo atsakomybės, ar kitas CK nuostatas, numatančias padarytos žalos atlyginimo mažinimo sÄ lygas.

32. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

34. IeÅ¡kovės prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatui sumokėjo 1 089 Eur (el.b., 3 t., l. 6-7). Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktÄ maksimali mokėtina suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1 163,76 Eur. IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjamos didelės apimties faktinės aplinkybės, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 500 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Victoria Service“ ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese. Teisėjai Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas Alma Urbanavičienė