0a120710-3c30-4e2a-857d-e766ee3133b6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-806-530/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00204-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos posėdžio dienÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai ir 8 mėnesiai.

3. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ taikyti A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartis parengta formaliai, pateiktos iÅ¡vados ir argumentai neatitinka lygtinio paleidimo svarstymo teisės aktų, Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 ir 2 dalių, BVK 164 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismo nutartyje iÅ¡sakytas subjektyvus požiÅ«ris, samprotavimai, nenurodyti teisiniai argumentai, kuo remiantis atsisakoma patvirtinti lygtinį paleidimÄ .

Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas 8 kartus. Atlikdamas bausmę įgijo pradinį iÅ¡silavinimÄ ir baldžiaus specialybę, pataisos įstaigoje dirba. Nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba įstaigos palydos už pataisos įstaigos ribų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Be to, nuteistasis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 5.2.

Skunde nuteistasis pažymi, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ („OASys“ metodikÄ ) jo pakartotinio elgesio rizika yra žema. Bausmės atlikimo pradžios rizikos vertinimo balas nuo 70 balų sumažėjo iki 23 balų, kas anot, nuteistojo rodo, kad, visų jo vertinimų metu, elgesio rizikos balai turėjo tendencijÄ nuolat mažėti, ko pasėkoje nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiamai. Teigia, kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius kriterijus, bet ir faktinius kriterijus, kÄ rodo socialinio tyrimo iÅ¡vada. 5.3.

Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai atsisakymÄ tvirtinti komisijos nutarimÄ grindė padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ir paskirtos bausmės dydžio vertinimu, kadangi Å¡ios aplinkybės BVK nėra nurodytos. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo vykdomaisiais dokumentais, pagal kuriuos nurodyta, jog nuteistasis turi iÅ¡mokėti 1 628,70 Eur sumÄ . Nuteistasis pažymi, jog Å¡i suma nėra teismo bausmės dalis, tai yra administracinė nuobauda, kuri, pasak nuteistojo, neturi nieko bendro su lygtiniu paleidimu.

Nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimÄ , jis galėtų greičiau atlyginti susidariusias skolas. Teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai įsigilino į Å¡iÄ problemÄ ir tai akcentavo kaip svarbų motyvÄ nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo.

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. M. skundÄ negauta.

7. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

9. Nuteistasis A. M. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (daugiau kaip pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, A. M. nustatoma žema – 23 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. atlikto vertinimo sumažėjo nuo 70 balų. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, Å¡i aplinkybė teigiamai apibÅ«dina jo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti. Tačiau, vertintina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių svertinių balų skaičius (11 balų), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, be to nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didina kriminogeninis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

10. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes kaip į nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , BVK 157 straipsnio ir BPK 360 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad A. M. bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikdamas bendrininkų grupėje, abi veikos yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, padarymÄ , sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. Pirmosios instancijos teismas padarytų nusikaltimų sunkumÄ , paskirtos bausmės dydį įvertinęs kitų nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ atskleidžiančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.

11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, Å¡iuo atveju 6 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti, be to yra likusi pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 1 metai ir 8 mėnesiai.

12. BVK numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistųjų kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo praÅ¡ymÄ , bet ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, nepagrįsti.

13. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis plano vykdymo laikotarpiu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklÄ VÄ® „MÅ«sų amatai“, už stropų darbÄ bei sÄ Å¾iningÄ elgesį buvo 8 kartus paskatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo pradinį iÅ¡silavinimÄ ir baldžiaus specialybę, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais.

Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

14. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistajam iÅ¡skiriamas kriminogeninis rizikÄ nusikalsti didinantys veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, be to dinaminių Å¡ios rizikos balų skaičius iÅ¡lieka pakankamai didelis (11 balų). Nuteistasis bausmės atlikimo metu vienÄ kartÄ pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkÄ ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo svarstomas drausminėje komisijoje, nors nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, tačiau rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si.

Nors, kaip pagrįstai pažymima skunde, nuteistasis drausmine nuobauda nebuvo baustas, tačiau jis buvo svarstytas Drausminėje komisijoje ir Å¡i aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Pažymėtina, jog nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, buvo apsiribota tik svarstymu, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį kryptingai siekė pasitaisyti, o akivaizdÅ«s teigiami jo elgesio pokyčiai matomi tik nuo 2016 m., kuomet jis buvo 8 kartus paskatintas.

15. Nors nuteistasis A. M. skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryÅ¡ius, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu konstatuotos aplinkybės.

16. Nuteistasis skunde nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, jog pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo iÅ¡mokėti 1 628,70 Eur, o Å¡iuo metu iÅ¡mokėta tik 317,75 Eur, Å¡iuo argumentu teismas tuo vadovavosi atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad civilinis ieÅ¡kinys nepriteistas, tačiau pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus dėl žalos atlyginimo, kurios dalis yra atlyginta. Taigi nežiÅ«rint į tai ar vykdomieji dokumentai gauti dėl Å¡ios bylos, ar dėl kitų įsiskolinimų, nuteistajam kaip skolininkui privalu siekti padengti įsiskolinimus, tai reiÅ¡kia kad jis turi siekti įsidarbinti dirbti ir nemenkÄ uždarbio dalį skirti įsiskolinimų padengimui.

Kaip matyti nuteistojo įsiskolinimo suma nėra ženkli, tačiau iki Å¡iol jis yra padengęs tik penktadalį skolos. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis bei atlyginti susidariusiÄ Å¾alÄ .

17. Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo A. M. pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kelia asmenybės ypatumai. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis prieÅ¡taringai supranta ryšį tarp turimų problemų ir to, ar jis yra prisidėjęs prie problemos atsiradimo, praeityje jis yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Å iuo metu apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, jo ateities planams ir tikslams trÅ«ksta konkretumo. A. M. pripažįsta, kad praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, tačiau teigia, kad turi draugų ir pažįstamų, su kuriais bendrauja ir bausmės atlikimo metu.

Toks nuteistojo požiÅ«ris kelia abejonių dėl gebėjimo atpažinti nusikalstamÄ veikÄ skatinančius veiksnius ir iÅ¡vengti tokių situacijų. IÅ¡lieka nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizikai artimas kriminogeninis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad laisvėje jis turės pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, kas reikalinga sėkmingai probacijai, tačiau pateikti duomenys neduoda pagrindo Å¡iuos veiksnius vertinti kaip apsauginį faktorių nuo tolesnio nusikalstamumo.

Nors socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, kad nuteistasis vedęs, ryÅ¡ys su artimaisiais tvirtas ir pastovus, tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad iki bausmės atlikimo A. M. gyveno su sugyventine Vilniuje, o paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis nurodė, kad gyvens ne su sutuoktine su kuria tvirtino palaikantis tvirtus ryÅ¡ius, o pas pusbrolį Vilniaus rajone. Å ios aplinkybės kelia abejonių dėl glaudžių ryÅ¡ių palaikymo su artimaisiais vertinamo kaip nusikalstamumo rizikÄ mažinančio veiksnio.

Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į jo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , kas taip pat įvardinta kaip jo nusikalstamumo rizikÄ mažinantis veiksnys, tačiau bÅ«tina pažymėti, jog iki nuteisimo jis dirbo periodiÅ¡kai atsitiktinius darbus, darbinė patirtis labai maža, oficialaus darbo stažo neturi. Jokių konkrečių pasiÅ«lymų dėl įdarbinimo laisvėje jis neturi, tik planuoja registruotis darbo biržoje bei dalyvauti projekte, kurio tikslas integruoti romų tautybės asmenis į darbo rinkÄ .

18. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors Å¡iuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

19. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besÄ lygiÅ¡ko pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Pripažinti, kad apylinkės teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A.

M. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. M. (A. M.) skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė