2020-04-29 Nr. AB-8657-3-64-3-00010-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2793-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00010-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės merui A. V. dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero (toliau – ir meras, Šiaulių meras) 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr. MP-160 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir skundžiamas potvarkis, Potvarkis), taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-301 yra paskirtas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-448 jam yra pavesta laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas. Skundžiamas potvarkis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra pagrindų nei tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nei nušalinimo institutui taikyti, o priimdamas šį potvarkį atsakovas piktnaudžiauja tarnyba ir tik siekia nevykdyti Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448.

2.2. Skundžiamas potvarkis yra nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ). Dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. J. gimnazijos rekonstrukcija: šis klausimas bandant atleisti pareiškėją šiuo pagrindu iš pareigų buvo išnagrinėtas Tarybos 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje, todėl procesas dėl to paties pagrindo pareiškėjo atžvilgiu yra pradedamas antrą kartą; yra praleistas 5 darbo dienų terminas tarnybiniam tyrimui pradėti, todėl toks tyrimas negali būti pradėtas; yra praleistas 30 dienų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, kadangi apie šį tariamą pažeidimą jau buvo žinoma 2018 m. lapkričio 21 d., todėl tarnybinis tyrimas negali būti pradėtas, nes jis negali būti užbaigtas dėl numatytų terminų. Dėl tariamo pažeidimo, susijusio su tariamu vilkinimu vizuojant dokumentus – minėtas pagrindas yra formalaus pobūdžio siekiant „pritempti“ potvarkį prie pareiškėjo pareigų netinkamo vykdymo. Taip pat yra visiškai nemotyvuotas bei nenurodyta, kokius teisės aktus, pareigines ar kitas nuostatas pareiškėjas pažeidė, kadangi pareiškėjas vizavo dokumentą per 2 valandas nuo jo gavimo, be to, minėtas dokumentas turėjo teisininko vizą, galiojančią tik su sąlyga, jeigu bus gauta teigiama išvada iš VTPSI, kuri buvo gauta tą pačią 2018 m. gruodžio 13 d., po to pareiškėjas ir vizavo dokumentą. Atsakovas Potvarkiu siekia ne atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, o tiesiog siekia nevykdyti Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo, todėl viršija savo, kaip mero, tarnybinius įgaliojimus, piktnaudžiauja tarnyba ir mero įgaliojimais.

2.3. Pareiškėjo santykiai su Taryba, meru ir visa Administracija visada buvo puikūs ir jokių priekaištų dėl darbo kokybės ir pavestų užduočių vykdymo pareiškėjas nėra gavęs. Atsakovui 2018 m. lapkričio 19 d. buvo įteiktas Tarybos narių teikimas, kuriuo inicijuota atsakovo interpeliacijos procedūra, Administracijos direktoriaus bei mero pavaduotojo atleidimo procedūros. Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-448 buvo atleistas Administracijos direktorius A. B. ir mero pavaduotojas D. G., o pareiškėjas paskirtas laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas. Būtent dėl šių aplinkybių nuo tos dienos, kada atsakovas gavo pareiškimą dėl interpeliacijos, tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė prasti asmeniniai santykiai. Pareiškėjas kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl atsakovo šmeižto jo atžvilgiu bei neteisėto duomenų rinkimo. Skundžiamas potvarkis yra priimtas tik dėl asmeninių atsakovo antipatijų ir visiškai nesusijęs su pareiškėjo atliekamomis pareigomis, kadangi pareiškėjas jas atlieka tinkamai. Be to, atsakovas viešai teigia, jog nepripažįsta Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448 ir šiuo skundžiamu potvarkiu siekia nevykdyti Tarybos sprendimo.

2.4. Potvarkyje nurodytas sprendimo projektas į duomenų valdymo sistemą „Avilys“ įkeltas 2018 m. gruodžio 13 d. 14.52 min., jį pareiškėjas vizavo 2018 m. gruodžio 13 d. 16.58 min., t. y. praėjus vos dviem valandoms po įkėlimo. Per šį laiką pareiškėjas turėjo įvertinti sprendimo projektą derinusių specialistų išvadas, susipažinti su įkeltu sprendimo projektu bei atlikti kitas Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tarybos posėdis vyko 2018 m. gruodžio 13 d. nuo 13.00 iki 15.40 val., pareiškėjas šiame posėdyje privalėjo dalyvauti kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas. Taigi Potvarkyje nurodytos aplinkybės apie sprendimo projekto užlaikymą yra visiškai nepagrįstos nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Šis sprendimo projektas buvo įtrauktas į 2018 m. gruodžio 27 d. posėdžio darbotvarkę, kaip vienas iš svarstytinų klausimų, ir priimtas, tokiu būdu paneigiant nurodytas aplinkybes, jog „buvo atimta galimybė išspręsti šį klausimą paskutiniame metų posėdyje.“ Remiantis tuo, kas išdėstyta, minėto pažeidimo apskritai nėra, jis į Potvarkį įrašytas formaliai, siekiant nevykdyti Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo.

2.5. Klausimas dėl tariamo pažeidimo dėl galbūt netinkamai atliekamų pareigų ir dėl to, kad „galimai Šiaulių miesto savivaldybė neteko apie 220 000 Eur”, jau buvo nagrinėtas. Dar 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės puslapyje ir Facebook paskyroje paskelbė viešą pranešimą „Šiaulių mero pareiškimas“ viešai nurodydamas tokią informaciją: „Gruodžio 6 dienos Šiaulių miesto tarybos posėdyje teikiu sprendimą dėl Darbo partijos atstovo M. V. atleidimo. Užsiėmęs politikavimu ir nesusitvarkęs su tiesioginėmis pareigomis jis padarė miestui per 200 tūkstančių eurų žalą.“ Meras 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdyje dar kartą, viešai dalyvaujant Tarybai, Administracijai, žurnalistams bei suinteresuotiems asmenimis, viešai pasakė, kad pareiškėjas padarė 200 tūkst. Eur žalą Šiaulių miestui. Tarybos posėdžio vaizdo įraše nuo 43.47 iki 43.57 min. meras nurodo: „savivaldybės puslapyje yra pranešimas, kuriame nurodomos „blogybės“ ką padarė M. V.“, o nuo 45.50 min. iki 46.03 min. vėl pakartoja, jog „padaryta žala 200 tūkst. Eur“. Taigi atsakovas savo teikimu jau buvo inicijavęs pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdyje dėl to paties tariamo pažeidimo, kurį nurodo kaip pagrindą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Išklausiusi visas šalis bei susipažinusi su pateiktais dokumentais, Taryba 2018 m. gruodžio 6 d. nepritarė atsakovo teikimui atleisti pareiškėją iš pareigų, t. y. iš esmės šis tariamas pažeidimas jau žinomas ilgą laiką ir su juo susijusios aplinkybės yra išanalizuotos. Be to, būtent dėl tokių atsakovo viešų šmeižiamojo pobūdžio pareiškimų pareiškėjas kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. V.

2.6. Potvarkyje nėra nurodytas konkretus įstatyminis nušalinimo pagrindas, nepateikti su tuo susiję įrodymai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta: laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Atsakovo administracinis aktas taip pat prieštarauja VAĮ. Nagrinėjamu atveju administracinis aktas yra nemotyvuotas, nėra nurodyti nušalinimo pagrindai, tariamas pažeidimas dėl J. J. gimnazijos rekonstrukcijos darbų jau buvo išanalizuotas ir žinomas 2018 m. lapkričio mėnesį, o dėl jo buvo plačiai pasisakyta 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdyje, todėl visiškai nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar kokiomis priemonėmis pareiškėjas, laikinai eidamas Administracijos direktoriaus pareigas, galėtų daryti įtaką ar /ir kažką nuslėpti apie pažeidimą, kuris yra išanalizuotas, ir visi duomenys apie jį surinkti dar iki skundžiamo potvarkio.

2.7. Analizuojant Potvarkį, matyti, kad atsakovas nurodo, kad pareiškėjas padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, dėl to gresia nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat įvertinęs, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai, atliekantys tyrimą, gali patirti spaudimą duoti jam palankius parodymus, o pareiškėjas turėdamas prieigą prie „Avilys“ sistemos gali sunaikinti ar paslėpti atitinkamus dokumentus. Kaip ir nurodo pats atsakovas, visa dokumentų sistema yra „Avilyje“, prie kurios prisijungus pareiškėjas gali vizuoti dokumentus, įkelti juos, tačiau neturi jokios prieigos keisti pačią duomenų sistemą. Kita vertus, išrašas iš sistemos yra pateiktas jau skundžiant potvarkį, iš kurio aiškiai matosi vizavimo laikai, todėl sistemoje net nėra ką pakeisti, arba paslėpti pirmojo tariamo pažeidimo atveju. Tai yra metaduomenys, kurių pakeitimas yra neįmanomas, kadangi visi duomenys yra saugomi serveriuose. Atsakovas, siekdamas užkirsti kelią pareiškėjo tariamam „spaudimui“ komisijai ir pan., pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte jam suteikta teise sudaryti komisiją šiam nusižengimui tirti iš kitų skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, kuriems pareiškėjas negalėtų daryti įtakos. Atsakovas komisijos nariais nepaskyrė nei vieno Administracijos darbuotojo, kurie yra susaistyti su pareiškėju pavaldumo santykiais, priešingai, atsakovas du iš penkių komisijos narių paskyrė jam betarpiškai pavaldžius asmenis – mero patarėją A. I., pagal kurio 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinį pranešimą priimtas skundžiamas potvarkis, bei mero padėjėją V. K., kuri yra betarpiškai pavaldi tik merui. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas nesiekia objektyvaus ir nešališko tarnybinio tyrimo, jo baigtis jam neturi reikšmės. Be to, pareiškėjas 2019 m. vietos savivaldos rinkimuose, kaip ir atsakovas, yra kandidatas į Šiaulių miesto merus, todėl atsakovas siekia visais įmanomais būdais pareiškėją pašalinti kaip konkurentą bei nevykdyti Tarybos sprendimo, kuriuo pareiškėjas teisėtai paskirtas laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas.

2.8. Antrojo tariamo pažeidimo atveju apie pažeidimą jau buvo žinoma 2018 m. lapkričio mėnesį, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo pateiktas atsakovo siūlymas atleisti pareiškėją iš pareigų tuo pagrindu ir Tarybos 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje jis buvo atmestas nagrinėjant tą patį pagrindą dėl tariamai pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo dėl J. J. gimnazijos rekonstrukcijos. Be to, tame pačiame posėdyje atsakovas aiškiai nurodė, kad žalos nebus padaryta, nes jis neva pats susitarė su rangovu, kad darbai būtų užbaigti laiku, taip pat išklausius paaiškinimus ir susipažinus su visais dokumentais, Taryba priėmė aiškų sprendimą – atleidimo iš pareigų pagrindo nėra. Kita vertus, gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Visa oficiali informacija aiškiai buvo žinoma vėliausiai 2018 m. gruodžio 5 d., todėl 5 darbo dienų terminas jau yra suėjęs, ir tyrimas nebegali būti pradėtas. Argumentai dėl pareiškėjo dokumentų paslėpimo ir sunaikinimo yra visiškai nepagrįsti, visi posėdžiai yra protokoluojami, visi dokumentai yra sistemoje „Avilys“, elektroninėje formoje, todėl tokių dokumentų pakeitimo ar paslėpimo galimybės nėra, o visi Administracijos darbuotojai, įskaitant ir patį pareiškėją, šiuo klausimu jau yra pateikę savo paaiškinimus bei nedalyvauja komisijos veikloje. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras, sudaroma ne mažiau kaip 3 asmenų komisija šiam nusižengimui tirti ir vienas iš komisijos narių skiriamas komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Nagrinėjamu atveju nėra nei nurodymo sudaryti komisiją, nei duomenų, ar ji yra sudaryta, tokiu būdu akivaizdžiai vilkinant procedūrą ir siekiant pasinaudoti nušalinimo institutu.

2.9. VTĮ 30 straipsnyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (kalbant apie antrą nušalinimo pagrindą). Atsižvelgiant į tai, kad dar 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdžio metu atsakovas jau minėjo apie tai, kad tariamą tarnybinių pareigų pažeidimą jau buvo žinoma lapkričio 21 d., kuomet pareiškėjas savo tiesioginiam vadovui pranešė apie tai, kad valstybės investicijų programos lėšos negali būti perkeliamos į kitus metus, pareiškėjas neva turėjo pranešti 2018 m. lapkričio 9 d. gavus statybos leidimą, o ne 2018 m. lapkričio 21 d. savo tiesioginiam vadovui. Tokiu atveju reiškia, kad ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovui jau buvo žinoma apie tariamą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į Potvarkio surašymo datą, bei tai, kad pačiame Potvarkyje nėra informacijos apie komisijos sudarymą, akivaizdu, jog atsakovas be pagrindo pradeda tyrimą dėl šio tariamo pažeidimo (siekdamas pasinaudoti nušalinimo institutu), nes iki VTĮ numatyto termino nuobauda nebus paskirta. Taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundžiamas potvarkis grindžiamas dviem tarnybiniais pranešimais, kitų duomenų nėra. Meras pasitikėjo nurodytais faktais ir jų netikrino. Atsakovas nieko netikrino dėl 2018 m. gruodžio 14 d. A. I. pranešimo, turėjo gauti Administracijos darbuotojų pranešimus apie faktą. D. G. apie galimą pažeidimą žinojo jau nuo lapkričio mėnesio, o surašė tarnybinį pranešimą tik paskutinę darbo dieną.

3. Atsakovas Šiaulių meras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 29 straipsnio 3 dalis numato, kad atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Taigi įstatymas numato du alternatyvius savarankiškus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) tarnybinės atsakomybės pagrindus ir procedūras: 1) atleidimas iš pareigų praradus pasitikėjimą – procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine (oficialia) informacija apie tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus (VSĮ 29 str. 3 d., VTĮ 44 str. 1 d. 7 p.); 2) tarnybinės nuobaudos skyrimas (įskaitant, bet neapsiribojant tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, skyrimą) – procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine (oficialia) informacija apie tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus (VTĮ 29 str. 3 d., VTĮ 30 str. 1 d., Taisyklių 3 p.). Įgyvendindamas jam VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą teisę, 2018 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. MP-112 Šiaulių meras inicijavo Administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą bei pateikė savivaldybės tarybai, pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą turinčiai išimtinę kompetenciją atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių (jo pavaduotoją), atitinkamo sprendimo projektą.

3.2. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas yra konstatuota, kad nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. 2018 m. lapkričio 28 d. savivaldybės mero inicijuotos pareiškėjo atleidimo praradus pasitikėjimą procedūros rezultatas – 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje Tarybos išreikšta valia dėl pareiškėjo atleidimo nepriimti sprendimo – buvo realizuota pareiškėją į pareigas priėmusio asmens – Tarybos diskrecijos teisė bei minėtame posėdyje svarstant šį klausimą arba anksčiau susiformavusi savivaldybės tarybos narių – politikų politinė valia neatleisti pareiškėjo iš Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Tarybos 2018 m. gruodžio 6 d. posėdžio metu nebuvo atliekamas pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimas, nebuvo tiriami galbūt jo padaryti pažeidimai ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementų pareiškėjo veikoje buvimas, nes merui inicijuojant pareiškėjo atleidimo procedūrą, kaip praradus politinį pasitikėjimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir neginčytinas tarnybinių nusižengimų sudėties buvimas nėra privalomas, o pakanka išimtinai savivaldybės tarybos narių politinės valios, susiformavusios jų vidinio situacijos vertinimo pagrindu. Tai, jog Taryba nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo, visiškai nereiškia, kad buvo nuspręsta dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo, kad jis dėl galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų „buvo išteisintas“ ir kad pareiškėjo atžvilgiu nebegali būti pradedama visiškai savarankiška procedūra – tarnybinių nusižengimų tyrimas. Nepaisant Tarybos išreikštos išimtinai politinės valios neatleisti pareiškėjo iš pareigų, Šiaulių meras, būdamas atsakingas Šiaulių miestui ir savo rinkėjams, siekdamas tinkamai vykdyti jam VSĮ priskirtas funkcijas, manydamas, jog pareiškėjas galėjo padaryti tarnybinius nusižengimus bei turėdamas apie šiuos galimus pažeidimus patikimos informacijos, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo inicijuoti tarnybinių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu tyrimą, juolab, kad tyrimas buvo pradėtas ne tik dėl J. J. gimnazijos rekonstrukcijos, bet ir dėl kito pažeidimo.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijamu Potvarkiu pradėjus tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrą tariamai buvo pažeistas Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 3 punkte nurodytas 5 darbo dienų terminas. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 3 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Pastaruoju atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją, tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo (Taisyklių 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą savo iniciatyva turi šiuo atveju savivaldybės meras, manydamas esant tam pagrindo (nebūtinai turi būti gavęs kokią nors oficialią informaciją), ir tokiu atveju Taisyklės nenumato privalomo termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad dėl galbūt įvykdyto tarnybinio pažeidimo, susijusio su J.

J. gimnazijos rekonstrukcija, tyrimas buvo pradėtas praleidus 5 darbo dienų terminą. Šiuo atveju aktualu yra tai, jog Potvarkiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ne tik dėl J. J. gimnazijos rekonstrukcijos, bet dar ir dėl netinkamai pareiškėjo atliktų pareigų 2018 m. gruodžio 13 d. Tik 2018 m. gruodžio 14 d. Šiaulių meras gavo mero patarėjo l. e. Tarybos sekretoriaus pareigas A. I. tarnybinį pranešimą apie galbūt padarytą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, susijusį su sprendimo projekto „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo patvirtinimo“ pavėluotu vizavimu ir dėl to Šiaulių miesto savivaldybei galbūt padarytą milijoninę turtinę žalą, o dėl J.

J. gimnazijos rekonstrukcijos meras pavaduotojo D. G. pranešimą gavo 2018 m. gruodžio 17 d. Reaguodamas į gautą informaciją, meras nedelsiant – 2018 m. gruodžio 17 d., priėmė skundžiamą potvarkį, kuriuo pradėjo abiejų galbūt pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimą ir, siekdamas objektyviai atlikti tyrimą bei išvengti pareiškėjo mėginimų daryti įtaką tyrimo eigai bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams, tyrimo laikotarpiui nušalino pareiškėją nuo pareigų.

3.4. Pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimą atlieka 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių mero potvarkiu Nr. M-46 sudaryta komisija. Potvarkiu pareiškėją tarnybinių nusižengimų tyrimo laikotarpiui nušalinti nuo pareigų idant jis netrukdytų tirti vykdyti tyrimo pagrįstumą ir teisingumą rodo tolesnis nuoseklus pareiškėjo elgesys ir intencija nevykdyti galiojančio mero potvarkio bei siekis galbūt daryti įtaką komisijos darbui bei būsimam sprendimui – nepaisydamas to, kad yra nušalintas nuo pareigų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. atvyko į savo darbo vietą Administracijoje, naudojosi buvusiu darbo kabinetu, savivaldybei priklausančia įranga bei davė Administracijoje dirbantiems tarnautojams nurodymus.

3.5. Atlikusi pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimą, Šiaulių miesto savivaldybės tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, jog pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl 2019 m. sausio 15 d. posėdyje nusprendė pasiūlyti savivaldybės merui spręsti klausimą dėl galimo kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgdamas į komisijos siūlymą, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 18 punktu, 2019 m. sausio 16 d. potvarkiu Nr. M-5, meras iki nusikalstamas veikas įgaliotų tirti institucijų priimtų sprendimų įsiteisėjimo dienos sustabdė tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos atliekamą pareiškėjo tarnybinių nusižengimų tyrimą ir perdavė komisijos surinktą tyrimo medžiagą nusikalstamas veikas tirti įgaliotai institucijai – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, įtariant, kad pareiškėjas padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybinių pareigų neatlikimas) ir 294 straipsnyje (savavaldžiavimas). Dar daugiau – po kreipimosi į Generalinę prokuratūrą Šiaulių meras gavo informacijos, jog pareiškėjas, nepaisydamas to, kad yra nušalintas nuo pareigų, neturėdamas tam įgaliojimų, kreipėsi į UAB „Busturas“, reikalaudamas jam pateikti informaciją, susijusią su minėtos įmonės veikla.

3.6. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas padarė pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, nes tai yra ne teismo, o pareiškėją į pareigas priėmusios institucijos – Tarybos bei teisėsaugos institucijų (dėl galbūt įvykdytų nusikalstamų veikų) kompetencija, todėl šioje byloje teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai, susiję su pažeidimų, kuriais jis kaltinamas faktinėmis aplinkybėmis, jo ir savivaldybės mero tarpusavio santykiais, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminais ir pan. Valstybės tarnautojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisė į gynybą visiškai yra realizuojama tarnybinį nusižengimą tiriančiam asmeniui valstybės tarnautojui pateikiant Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Toks pranešimas detaliai nurodant pareiškėjo padarytus įvardytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas labai aiškiai ir konkrečiai žinojo, kuo yra kaltinamas, ir turėjo galimybę dėl šių kaltinimų pateikti paaiškinimus. Taisyklėse ne tik privalomai nėra nurodyta, kad būtent inicijuojant tarnybinio pažeidimo tyrimą valstybės tarnautojui turi būti detaliai nurodomi teisės aktai, kurių pažeidimu jis yra kaltinamas, bet net nėra privalomai įtvirtinta, kad tokia iniciatyva turi būti išreikšta rašytine forma. Šią teisės akto spragą yra užpildęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje nurodydamas, kad tarnybinio patikrinimo procedūros inicijavimą rekomenduotina įforminti raštu, nes priešingu atveju gali būti apsunkintas procedūrinių veiksmų atlikimo atitikties teisės aktų reikalavimams įrodinėjimas ir vertinimas bylą nagrinėjant teisme (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012).

3.7. Potvarkyje aiškiai yra nurodyta, kad pareiškėjas nuo pareigų nušalinamas vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Potvarkyje, kaip tai numato VTĮ 34 straipsnio 4 dalis, yra nurodytas laikotarpis, kuriam pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastis – pradėtas galbūt jo padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas, teisinis pagrindas – jau minėtas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. VTĮ 34 straipsnis numato tiek pareigą, tiek teisę kompetentingam asmeniui nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Šiuo atveju meras, turėdamas pagrindo manyti, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinius nusižengimus, dėl kurių jis gali būti atleistas iš pareigų, taip pat, turėdamas pagrindo manyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, būdami tiesiogiai pavaldūs pareiškėjui, atliekant jo tarnybinių nusižengimų tyrimą gali patirti spaudimą duoti jam palankius parodymus, o pats pareiškėjas, turėdamas prieigą prie dokumentų ir kompiuterinės duomenų valdymo sistemos DVS „Avilys“ bei tęsdamas savo pareigų vykdymą Administracijoje, gali sunaikinti arba paslėpti svarbius tarnybiniam nusižengimui tirti duomenis ir dokumentus, siekdamas užtikrinti objektyvų pareiškėjo galimų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimą, pagrįstai pasinaudojo įstatymo jam suteikta diskrecijos teise pareiškėją nuo pareigų nušalinti tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui. Kaip jau minėta, visai netrukus pasitvirtino mero nepasitikėjimas pareiškėju ir minėti įtarimai, nes būdamas nuo pareigų nušalintas, pareiškėjas, atvirai ignoruodamas atitinkamą mero sprendimą ir jo nevykdydamas, buvo savo darbo vietoje, davė jam pavaldiems darbuotojams privalomus nurodymus, naudojosi Administracijos dokumentais, kompiuterine duomenų baze. Visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovas nesiekia objektyvaus ir nešališko tarnybinio tyrimo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, atsakovo Šiaulių mero prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Potvarkio, kuriuo nuspręsta pradėti Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas, M. V. galbūt padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimą; nušalinti jį nuo pareigų visam tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros laikotarpiui, iki bus pateikta komisijos išvada apie tyrimo rezultatus, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo komisijos galimam pažeidimui ištirti sudarymo dienos teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VTĮ (nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 34 straipsnio 2, 3, 4 dalimis.

6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog po Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448 priėmimo atsakovas viešai pasisakė dėl 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo (ne)vykdymo (teismui pateikta tik Šiaulių mero 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškimo kopija). Kita vertus, pareiškėjas pripažįsta, jog atsakovo siekis nevykdyti sprendimo, kuriuo pareiškėjui pavesta laikinai, kol bus paskirtas naujas Administracijos direktorius, eiti direktoriaus pareigas, nesietinas su pareiškėjo atliekamomis pareigomis. Taip pat pareiškėjas teismo posėdyje pakartotinai akcentavo „politinius niuansus“. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi įstatymo leidėjas numatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl Potvarkio priėmimo motyvų, sietinų su atsakovo politiniu interesu, o ne su pareiškėjo tarnybiniais santykiais, negali būti pripažinti reikšmingais šiai bylai.

7. Teismas, pasisakydamas dėl tuo pačiu pagrindu pradedamo tarnybinio patikrinimo, praleisto 5 darbo dienų termino tarnybiniam tyrimui pradėti ir praleisto 30 dienų termino tarnybinei nuobaudai paskirti, pažymėjo, kad Potvarkio 2 punktu pradedamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas, galbūt padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas padarė pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, taipogi šioje byloje nevertintina, ar pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo pažeistas Taisyklių 3 punktas (gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo), VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas (tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos); ar dėl galimo pažeidimo dėl J. J. gimnazijos rekonstrukcijos antrą kartą tuo pačiu pagrindu nėra pradedamas procesas pareiškėjo atžvilgiu. Visi minėti aspektai turėtų būti vertintini byloje, kurioje spręstinas paskirtos tarnybinės nuobaudos, o ne nušalinimo nuo pareigų, teisėtumo klausimas.

8. Teismas, pasisakydamas dėl Potvarkio atitikimo VTĮ 34 straipsnio ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pabrėžė, kad šioje byloje aktualus sprendimo dėl nušalinimo priėmusio organo (mero) kompetencijos klausimas, o ne nušalinimo vertinimas tyrimo (dėl kurio priimtas sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų) rezultatų aspektu, t. y. šiai bylai nėra aktualus retrospektyvus nušalinimo įvertinimas. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas pagal atlikto tyrimo rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (administracinė byla Nr. A11-798/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276 – 288). Taigi įvertinus galutinai tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, daroma išvada, ar jie, vertinant retrospektyviai, pateisina pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, t. y. ar dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo būti teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų per faktinio jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Teismo vertinimu, pagal įstatymo leidėjo VTĮ 34 ir 341 straipsniuose suformuluotas nuostatas ir pagal LVAT išaiškinimus, šioje byloje vertintinas pareiškėjo nušalinimo teisinis pagrindas, o ne nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas; šioje byloje nespręstina, ar dėl Potvarkyje nurodytų aplinkybių, galimų pažeidimų, pareiškėjas pagrįstai nušalintas nuo pareigų.

9. Teismas nurodė, kad Potvarkyje nušalinimo teisinis pagrindas sietinas su VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, numatančiu, jog valstybės tarnautojas gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Galimo šiurkštaus pažeidimo, dėl kurio pradedamas tarnybinis patikrinimas, padarymas sietinas su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Šiaulių mero patarėjo, laikinai einančio Tarybos sekretoriaus pareigas, A. I. 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ ir Šiaulių mero pavaduotojo D. G. 2018 m. gruodžio 14 d. pranešime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“. Teismo posėdyje liudytojų A. I. ir D. G. parodymai neprieštaravo jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytoms aplinkybėms (nurodytoms Potvarkyje), teismo posėdyje teismui paaiškintos papildomos aplinkybės, susijusios su liudytojų tarnybinių pranešimų parengimu, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos gavimu. Taigi teismui nekilo abejonių, kad atsakovas, taikydamas nušalinimo institutą, rėmėsi rašytiniais įrodymais dėl veikų, kurių pagrindų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir dėl kurių valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad nušalinimo instituto taikymui pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo faktas, sietinas su galimu atleidimu. LVAT 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog būtent pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjui įteiktas Šiaulių miesto savivaldybės tarnybinio nusižengimo komisijos 2018 m. gruodžio 31 d. pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame pranešama, kokius tarnybinius nusižengimus pareiškėjas galbūt padarė.

Galutinai konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, o ne sprendimas (šiuo atveju – mero potvarkis), kuriuo nušalinamas valstybės tarnautojas, yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui (šis siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas).

Teismas priėjo prie išvados, kad Potvarkis teisėtai ir pagrįstai priimtas esant dviem VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms: kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir toks tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. VTĮ 34 straipsnio 4 dalis neįpareigoja priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nurodyti tikslų tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. 2018 m. gruodžio 31 d. pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, kokius teisės aktus, pareigines nuostatas jis galbūt pažeidė.

11. Teismas pažymėjo, kad VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato nušalinimo nuo pareigų kaip prevencinio pobūdžio poveikio priemonės; nušalinimas šiuo pagrindu galėtų būti taikytinas išimtinai, tik tuo atveju, jei atsakovas turėtų įrodymų, jog pareiškėjas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Potvarkio priėmimo dieną tokių įrodymų atsakovas neturėjo, todėl šią Potvarkio dalį teismas laikė nepagrįsta. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo žinoma, jog pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, Potvarkyje aiškiai nurodytas esminis faktinis pagrindas, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nušalinimo teisinis pagrindas – VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos Potvarkio pasekmės, t. y. kad jis yra nušalintas nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikui ir jam nebus mokamas atlyginimas atliekamo patikrinimo metu. Potvarkis priimtas neviršijant VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 20 straipsnio 4 dalyje numatytos mero kompetencijos ribų ir tinkamai įgyvendinant mero diskrecijos teisę. Teismo vertinimu, aptarti trūkumai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti Potvarkį neteisėtu, todėl pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas Potvarkis naikintinas dėl neatitikimo VTĮ 34 straipsnio ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas atmesdamas pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą, netenkino ir jo reikalavimo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

13. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 1 d. teismui pateiktas atsakovo atstovo advokato R. G. prašymas dėl proceso išlaidų, kuriuo prašoma atsakovui priteisti 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo; 2019 m. rugsėjo 10 d. gautas atsakovo atstovo papildomas prašymas priteisti 242 Eur išlaidų teisinėms paslaugos (už atstovavimą teisme) apmokėti. Teismas pabrėžė, kad, nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas.

Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovo prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog teisinių paslaugų pirkėja Administracija neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovui Šiaulių merui šioje byloje. VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad reglamente nustatyta tvarka meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

Teismui nebuvo pateikti Administracijos Teisės skyriaus nuostatai, kiti rašytiniai įrodymai, susiję su Administracijos vidiniais administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumais; nepateikti rašytiniai įrodymai, kad Teisės skyriaus vykdomoms funkcijoms nepriskirtinas atstovavimas savivaldybei (merui) teismuose ar atsiliepimų rengimas teismui. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, kad advokato pasitelkimas byloje buvo būtinas. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui.

Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo esmę (byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika – valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų) bei į tai, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, jog mero atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybė ir / ar teisinių paslaugų pirkėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės merui šioje administracinėje byloje, sprendė, kad atsakovas nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovą teisme šiuo atveju buvo būtinas.

Teismas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Nušalinimo instituto taikymas, turint tik formalų pagrindą (VTĮ 34 str.), tačiau akivaizdžiai nesant faktinio pagrindo, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Toks aiškinimas būtų visiškai formalus, netaikant turinio viršenybės principo, bei suteikiantis teisę bet kokiam subjektui piktnaudžiauti nušalinimo teise. Atsakovo nušalinimo teisė nėra absoliuti, ji turi būti naudojama pagrįstai ir įsitikinus, kad toks nušalinimo institutas yra būtinas ir pagrįstas. Priešingu atveju, vienam iš tarnautojui parašius melagingą tarnybinį pranešimą dėl kito tarnautojo tariamo pažeidimo, atsakovui (merui) nėra pareigos bent subjektyviai patikrinti pranešimo turinį, o tiesiog faktiškai taikyti nušalinimo institutą bei pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą, net neįsitikinus dėl nušalinimo instituto pagrįstumo.

14.2. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-5018-415/2017 taip pat yra nurodęs, kad valstybės tarnautojo tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, o įsakymas dėl nušalinimo yra tarpinis dokumentas, todėl sprendžiant apie nušalinto valstybės tarnautojo teisių pažeidimą vertintina dokumentų visuma. Teismas turėjo vertinti, ar atsakovas priimdamas potvarkį dėl nušalinimo, kaip objektyvus stebėtojas, galėjo susidaryti tvirtą nuomonę (iš pateiktų dokumentų – D. G. ir A. I. tarnybinių pranešimų dėl nušalinimo), jog pranešimuose nurodyta informacija yra pakankama ir objektyvi konstatuoti, kad pareiškėjas gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas privalėjo bent minimaliai ir objektyviai įvertinti kitų valstybės tarnautojų pranešimuose nurodytą turinį (merui visa informacija yra prieinama ir žinoma), ir tik tada objektyviai spręsti, ar yra pakankamas pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą ir taikyti nušalinimo institutą. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad tokių veiksmų atsakovas neatliko ir formaliai pritaikė nušalinimą visiškai neįsigilindamas, ar tam yra pagrindai, dėl ko buvo pažeista pati nušalinimo procedūra, o pats nušalinimo institutas pritaikytas nepagrįstai, tam nesant VTĮ nurodytų pagrindų.

14.3. Nušalinimas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu galėtų būti taikytinas išimtinai, tik tuo atveju, jei atsakovas turėtų įrodymų, kad pareiškėjas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Potvarkio priėmimo dieną tokių įrodymų atsakovas neturėjo, todėl ši Potvarkio dalis laikytina nepagrįsta, o priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas privalėjo objektyviai įvertinti rašytinius dokumentus, kurių pagrindu buvo taikytas nušalinimo institutas, ir įsitikinti, ar atsakovas, kaip objektyvus stebėtojas, galėjo susidaryti tvirtą nuomonę, jog pranešimuose nurodyta informacija yra pakankama ir objektyvi konstatuoti, kad pareiškėjas gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Nustačius tai, kad atsakovas neatliko net minimalių veiksmų, siekiant nustatyti pranešimuose nurodytos informacijos pagrįstumą, jo potvarkis dėl nušalinimo priimtas neteisėtai ir nesant nušalinimui faktinio pagrindo.

14.4. Potvarkis yra nemotyvuotas, nėra nurodyti nušalinimo pagrindai. Toks administracinio akto neatitikimas teisės normoms yra pakankamas pagrindas jį pripažinti neteisėtu.

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria mero prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo netenkintas, panaikinti ir atsakovui iš pareiškėjo priteisti 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašė atsakovui iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Teismas neįvertino ginčo šalių specifikos, neteisingai rėmėsi LVAT praktika bei neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas tarnybinis ginčas, kilęs tarp įstaigos vadovo – Administracijos direktoriaus pavaduotojo laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas, ir savivaldybės vadovo – Šiaulių savivaldybės mero. Savivaldybės Teisės skyriaus valstybės tarnautojus ir pareiškėją, kaip Administracijos vadovą, siejo pavaldumo, atskaitingumo, koordinavimo ir kontrolės ir kt. ryšiai. Dėl šios priežasties Teisės skyriaus specialistų atstovavimas atsakovui Šiaulių merui teisme prieš Administracijos direktorių, nebuvo objektyviai galimas. Dėl žmogiškojo faktoriaus ir Teisės skyriaus specialistų privalomo lojalumo savo įstaigos vadovui, atsakovas, labai tikėtina, nebūtų buvęs atstovaujamas tinkamai ir, galbūt jo teisės teismo procese nebūtų buvę apgintos. Šios aplinkybės teismas visiškai nevertino. Dėl nurodytos priežasties atsakovo kreipimasis dėl teisinės pagalbos administracinėje byloje suteikimo buvo pagrįstas ir būtinas.

15.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime pacituotų LVAT bylų, kuriose pasisakoma dėl viešojo administravimo subjektų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, kadangi LVAT paminėtose bylose neegzistuoja įstaigos valstybės tarnautojų, galinčių atstovauti teisme (teisininkų), ir priešingos bylos šalies pavaldumo santykiai, todėl besąlygiškai remtis šia praktika, kaip tai padarė teismas, negalima.

15.3. Advokatas šioje administracinėje byloje atliko šiuos teisinio atstovavimo veiksmus: 2019 m. sausio 8 d. parengė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo už 302,50 Eur (su PVM), 2019 m. sausio 24 d. parengė atsiliepimą į pareiškėjo skundą už 605 Eur (su PVM), dalyvavo: 2019 m. balandžio 2 d. vykusiame 12 min. trukmės teismo posėdyje (dėl nesavalaikio pareiškėjo atstovo pranešimo apie negalėjimą dalyvauti posėdyje ir teismo posėdžio atidėjimo), 2019 m. birželio 4 d. vykusiame 2 valandų trukmės teismo posėdyje, 2019 m. rugsėjo 10 d. vykusiame 2 val. 26 min. trukmės teismo posėdyje, viso 4 val. 38 min., bei 9 val. 22 min. laiko sąnaudos patirtos konsultuojant atstovaujamąjį, susipažįstant su pareiškėjo ir atsakovo teikiamais dokumentais, rengiantis trims teismo posėdžiams, viso šios išlaidos sudarė 847 Eur (su PVM).

Atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo net kelis kartus mažesnės, nei numatytosios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, buvo protingos, neperteklinės, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamus specialių teisės aktų reglamentuojamus teisinius santykius, faktinę situaciją, besibylinėjančių asmenų statusą ir sprendžiamo klausimo svarbą žvelgiant į ne tik iš tarnybinės, bet ir iš viešojo intereso perspektyvos, o taip pat atitiko atsakovą atstovaujančio advokato kvalifikaciją bei turimą patirtį.

Šiuo atveju aktualu yra ir tai, jog meras byloje buvo atsakovas, t. y. ne jis, pasitelkęs advokatą, inicijavo administracinę bylą, o priešingai – jis privalėjo gintis nuo pareiškėjo pareikšto skundo ir tokiu būdu kartu apginti viešąjį interesą. Pareiškėjas byloje neginčijo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų būtinybės ir dydžio nekvestionavo, prieštaravimų nereiškė. Teismas savo iniciatyva nusprendė apginti nepagrįstai į teismą besikreipusio pareiškėjo privatų turtinį interesą. Tuo metu teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo padengtos iš savivaldybės biudžeto, todėl pirmenybė turėjo būti suteikta viešajam, o ne privačiam pareiškėjo interesui.

Juolab, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas laimėjusiai bylą šaliai įtvirtintas įstatyme.

15.4. Pareiškėjas taip pat pažeidė proceso ekonomiško ir operatyvumo principus. Jis 2019 m. kovo 4 d. sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo administracinėje byloje su advokatu E. M., kuris tą pačią dieną pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo. Preziumuojama, kad jau tuo laiku advokatas susipažino su bylos medžiaga bei 2019 m. vasario 11 d. teismo nutartimi (arba apie šią nutartį turėjo būti informuotas pareiškėjo), kuria teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m. balandžio 2 d. 09.30 val. Nepaisant to, advokatas tik 2019 m. balandžio 2 d. prieš pat teismo posėdį pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi tą pačią dieną 9.00 val. jis turi dalyvauti kitoje byloje, kurioje teismo posėdis paskirtas dar 2018 metais. Nepaisant to, kad iš Klaipėdos į Šiauliuose vykstantį teismo posėdį 2019 m. balandžio 2 d. atsakovo atstovas advokatas R. G. atvyko, posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, tačiau dėl pareiškėjo atstovo nedalyvavimo teismo posėdis buvo atidėtas 2019 m. birželio 4 d. 10.00 val.

15.5. Atsakovui teisinei pagalbai nepasitelkus profesionalaus teisininko – advokato, buvo kilusi grėsmė teismo procesą pralaimėti, dėl ko iš savivaldybės biudžeto pareiškėjui būtų buvusi priteista didžiulė jo tariamai patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, atsakovas, naudodamasis advokato pagalba, siekė racionaliai naudoti ir taupyti savivaldybės lėšas, o jo dėl objektyvios būtinybės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas iš pareiškėjo pažeidžia ne tik teisės turėti atstovą, teisės į teisingą teismą principus, bet ir viešąjį interesą, kad į savivaldybės biudžetą grįžtų lėšos, kurios buvo panaudotos ginantis nuo nepagrįsto pareiškėjo skundo.

15.6. Efektyviam ir būtinam teisinių paslaugų teikimui, kai atitinkamų funkcijų dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti Administracijos teisininkai, pirkti savivaldybės 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-323 (2019 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. A-989 redakcija) 2019 metams yra patvirtinta 222 tūkst. suma. Apie teisinėms advokatų paslaugoms pirkti skiriamas lėšas ir tokią galimybę pareiškėjas, kaip savivaldybėje vadovaujančias pareigas užimantis asmuo, gerai žinojo, todėl kreipdamasis į teismą turėjo žinoti, tikėtis ir pralaimėjimo atveju prisiimti pareigą ir atsakomybę atlyginti savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės meras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, atsakovui iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad Šiaulių mero patarėjas, laikinai einantis Tarybos sekretoriaus pareigas, A. I., ir (arba) Šiaulių mero pavaduotojas D. G. būtų pažeidę jų pareigybės aprašyme ir teisės aktuose nustatytas pareigas ir (arba) valstybės tarnautojų etikos principus, bei merui savo tarnybiniuose pranešimuose pateikę, kaip išsireiškia pareiškėjas, „akivaizdžiai“ neteisingą informaciją apie galbūt jo padarytus tarnybinius nusižengimus, ar būtų kaip nors kitaip netinkamai vykdę savo pareigas, dėl ko meras būtų abejojęs minėtų asmenų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos teisingumu ir pats asmeniškai būtų turėjęs tikrinti tarnybiniuose pranešimuose nurodytų faktų atitikimą tikrovei. Apie galimą savivaldybės tarnautojų netinkamą pareigų vykdymą savivaldybės vadovą tarnybiniais pranešimais gali informuoti bet kuris valstybės tarnautojas, tačiau meras negali ir neprivalo vienasmeniškai priimti išankstinius vertinimus, o tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija detaliai yra patikrinama ir ištiriama tarnybinių tyrimų metu, tik po ko yra daromos išvados dėl tarnybinių nusižengimų įvykdymo arba neįvykdymo.

16.2. Kaip teisingai pažymėjo teismas, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo nušalinimo pagrįstumo, t. y. šioje byloje vertintinas pareiškėjo nušalinimo teisinis pagrindas, o ne nušalinimo vertinimas tyrimo (dėl kurio priimtas sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų) rezultatų aspektu – šiai bylai nėra aktualus retrospektyvus nušalinimo įvertinimas. Tokiu būdu neturi teisinės reikšmės pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su jo veiksmais/neveikimu, faktinėmis galbūt jo įvykdytų tarnybinių nusižengimų aplinkybėmis, padarytų tarnybinių pažeidimų konstatavimu, kvalifikavimu.

16.3. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas iš esmės atitiko VTĮ 34 straipsnio ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių mero 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkio Nr. MP-160 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. nušalinimo nuo pareigų“, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo skundas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniuose skunduose akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

20. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių meras neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Atsakant į šiuos argumentus pirmiausiai primintina, kad bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad: Šiaulių meras Potvarkį priėmė 2018 m. gruodžio 17 d.; Potvarkis priimtas, vadovaujantis, be kita ko, VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu (pagal kurį valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu „tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui“) ir, atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjo, laikinai einančio Tarybos sekretoriaus pareigas, A. I., 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinį pranešimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (I t., b. l. 94–95) bei Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. 2018 m. gruodžio 14 d. pranešimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (I t., b. l. 115); meras, įvertinęs paminėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją, Potvarkyje konstatavo, kad „<...> yra pakankamas pagrindas manyti, kad <...> M. V., kaip valstybės tarnautojas, padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų <...>“, pradėjo pareiškėjo galimai padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimą (Potvarkio 2 p.) ir nuo 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros laikotarpiui nušalino pareiškėją nuo pareigų (Potvarkio 3 p.).

22. Paminėtas aplinkybes įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų kontekste, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad meras turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą skundžiamu potvarkiu nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir jas motyvuotai įvertino tikrinamame sprendime (šiuo aspektu, be kita ko, žr. Nutarties 9, 10 p.). Todėl Nutarties 14.1 ir 14.2 punktuose išdėstyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Potvarkiui priimti tokių pagrindų nebuvo ar kad dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, atmetami. Atsižvelgiant į tai, kad Potvarkyje aiškiai išdėstyti tiek teisiniai (VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 str. 2 d. 2 p.), tiek faktiniai pagrindai (pradėti tarnybiniai patikrinimai), pagrindžiantys pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, atmetami Nutarties 14.4 punkte nurodyti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad Potvarkis yra nemotyvuotas.

23. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo nušalinimo VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto (pagal kurį valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu „dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui“) pagrindu nepagrįstumo (Nutarties 14.3 p.), pabrėžtina, kad Potvarkio įžanginėje dalyje aiškiai nurodomas teisinis pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindas – VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas (t. y. nušalinimas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo atlikimo dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų), todėl pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime neturėjo pagrindo Potvarkio teisėtumo vertinti VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Potvarkio motyvus – „Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, būdami tiesiogiai pavaldūs M. V., atliekant jo tarnybinio nusižengimo tyrimą gali patirti spaudimą duoti jam palankius parodymus, o pats M. V., turėdamas prieigą prie dokumentų ir Kompiuterinės duomenų valdymo sistemos DVS „Avilys“ bei tęsdamas savo pareigų vykdymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, gali sunaikinti ar paslėpti svarbius tarnybiniam nusižengimui tirti dokumentus“ – vertino kaip reiškiančius, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šiame kontekste primintina, kad, siekiant valstybės tarnautoją nuo pareigų nušalinti pagal VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina nustatyti, kad „valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus“. Paminėti Potvarkio motyvai negali būti vertinami kaip teiginiai apie tai, kad buvo nustatytas pareiškėjo realus trukdymas ar siekis paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar jo rezultatus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 puslapio 5 pastraipoje ir 15 puslapio 1 pastraipoje išdėstyti motyvai, susiję su Potvarkio vertinimu VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, šalinami. Tačiau tai nekeičia kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Atsakovas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstumo iš esmės grindžia tuo, kad advokato paslaugos jam buvo būtinos dėl kilusio ginčo specifikos, susijusios su tuo, kad pareiškėją ir savivaldybės teisininkus sieja pavaldumo santykiai, todėl jie, atsakovo nuomone, nebūtų galėję tinkamai atstovauti mero interesų.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsakovui – merui – priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo motyvų nekartoja. Įvertinusi tikrinamo teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su Nutarties 15.2 punkte paminėtais atsakovo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi netinkama administracinių teismų praktika. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (teisėjų kolegijos vertinimu, šis ginčas dėl nušalinimo nuo pareigų nelaikytinas išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais), atmetami atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad nei vienas Šiaulių miesto savivaldybės teisininkas, tik dėl to, kad juos su pareiškėju formaliai siejo pavaldumo santykiai, negalėjo atstovauti mero nagrinėjant šį ginčą, ar kad tik dėl to, jog nebuvo pasitelktas advokatas, būtų kilusi reali grėsmė pralaimėti teismo procesą (Nutarties 15.1 ir 15.5 p.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos. Tai konstatavus, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl jam suteiktų teisinių paslaugų apimties, šalių procesinio elgesio nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir savivaldybės skiriamų lėšų teisinėms paslaugoms pirkti (žr. Nutarties 15.3–15.4, 15.6 p.), nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Taip pat, remiantis argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismo sprendime ir Nutarties 26 punkte, atmetamas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V. ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė