0a0d5862-e262-43fb-b450-591c8f06e51c · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-396-932/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01570-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. D. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės (toliau – Institucijos) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10437-2020 (toliau – ir nutarimas) paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10437-2020 R. D. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad ji 2020 m. vasario 28 d., apie 07.30 val., Vilniuje, Geležinio vilko g. – Gerosios vilties g., vairuodama automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä , esant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui, ir jÄ pravažiavo. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ R. D. buvo paskirta 75 eurų dydžio bauda.

2. Apeliantė, nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jos skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad įvertinęs Institucijos surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su priimtu sprendimu. Konstatavo, jog R. D. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusižengimÄ yra įrodyta. Ä®vykio aplinkybės atsispindi administracinio nusižengimo protokole, jas detalizuoja policijos pareigÅ«no A. J. (A. J.) tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog R. D. automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo ir jÄ pravažiavo, degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui. Taip pat teismo vertinimu, tai, jog R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11 punktÄ , patvirtina ir tyrimo medžiagoje esantys vaizdo įraÅ¡o duomenys bei duomenys, gauti iÅ¡ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“. Teismas pažymėjo, kadangi, pasak R. D., ji važiavo apie 60 km/h greičiu, todėl įvertinus transporto priemonės judėjimo greitį, sankryžos plotį, ji objektyviai turėjo tinkamai reaguoti į Å¡viesoforo signalus bei tuo pačiu turėjo galimybę sustoti prieÅ¡ gatvių sankirtÄ .

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai

3. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, apeliantė pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o minėtÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinę teisenÄ jai nutraukti. Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau iÅ¡dėstytais argumentais.

3.1. Apeliantės vertinimu, nagrinėjant bylÄ ne teismo tvarka buvo nesilaikyta ANK 618 straipsnio reikalavimų, kadangi nutarime nebuvo motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei nebuvo iÅ¡tirtas nei vienas byloje esantis įrodymas. Nors teismas nurodė, kad pagal ANK 641 straipsnio nuostatas patikrino priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau matydamas, kad nutarimas neatitinka net elementariausių jam keliamų reikalavimų, paliko jį galioti visiÅ¡kai nepakeistÄ .

3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog įraÅ¡e matyti, kad į sankryÅ¾Ä jau degant raudonam Å¡viesoforo signalui (draudžiamas signalas tuo metu jau degė 2 sekundes) iÅ¡ deÅ¡inės pusės link Savanorių pr. į gatvių sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo automobilis „Ford“. Pasak apeliantės, įraÅ¡e tikrai nematyti, koks signalas degė automobiliui įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , matyti tik sankryžos vidurys ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ jos. Pabrėžia, jog kaltinime suformuluota, jog automobilis įvažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nors nėra jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Ä®rodymai patvirtina tik tai, kad automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ sankryžos degant raudonam signalui.

3.3. Skunde pažymima, kad teismas, iÅ¡tyręs surinktus įrodymus, juos vertino prieÅ¡taringai. Teismas nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e matyti, jog pareigÅ«nams dega raudonas Å¡viesoforo signalas, o Geležinio vilko g. važiuojantiems eismo dalyviams (taip pat ir apeliantei) pradėjo mirksėti žalias signalas, kas truko 6 sekundes, tai yra iki 07.29.05 val.; po to teismas nurodo, kad 3 sekundes mirksi geltonas signalas, tai yra iki 07.29.08 val., nors Å¡is signalas pagal KET leidžia eismÄ ir įspėja, kad sankryža yra nereguliuojama. Pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu teismas matė, kad geltonas signalas mirksėjo, vadinasi, administracinė teisena turėjo bÅ«ti nutraukta, kadangi nurodytas Å¡viesoforo signalas leidžia eismÄ (KET 73.9 punktas). Byloje yra ir daugiau prieÅ¡taravimų, kuriuos patvirtina ir teismo apraÅ¡yti iÅ¡klotinės duomenys (neva vaizdo įraÅ¡e žalias Å¡viesoforo signalas mirksi 6 sekundes, o pagal iÅ¡klotinę – 4 sekundes).

3.4. Pabrėžiama, kad teismas netinkamai įvertino pareigÅ«nų parodymus. Å ie nurodė, kad automobiliui „Ford“ važiuojant per sankryÅ¾Ä , eismo dalyviams, įskaitant ir pačius pareigÅ«nus, jau užsideginėjo žalias signalas. Akcentuoja, kad žalias signalas pareigÅ«nams tik užsideginėjo, o nedegė, atitinkamai ir Geležinio Vilko g. judantiems automobiliams tik užsideginėjo, bet dar nedegė raudonas signalas. Nurodo, kad vaizdo įraÅ¡e matyti, kad pareigÅ«nams dar dega raudonas signalas, kai per sankryÅ¾Ä pravažiuoja apeliantės automobilis, kuris vienareikÅ¡miÅ¡kai įvažiavo į sankryÅ¾Ä mirksint žaliam signalui.

3.5. Nurodoma, kad nesant filmuotos medžiagos, koks Å¡viesoforo signalas degė įvažiuojant į sankryÅ¾Ä ir nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, jie, remiantis in dubio pro reo principu, turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinami apeliantės naudai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, o kaltė negali bÅ«ti grindžiama vien tik policijos pareigÅ«nų parodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Ginčo atveju administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi ir nutarimÄ priėmusi institucija jokių papildomų įrodymų nerinko, o byloje esančių – neanalizavo ir nevertino.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, tvirtindama, kad jokio pažeidimo nepadarė.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo nutartį, Institucijos nutarimÄ , įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nors R. D. ir neprisipažįsta, jos kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 4 dalyje, neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis nereiÅ¡kia, jog priimtas sprendimas yra neteisingas.

7. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. Remiantis KET 73.9 punktu geltonas mirksintis signalas leidžia eismÄ ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismÄ (iÅ¡skyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalai pasikeis. KET 73.11. punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismÄ . Pažymėtina, kad nors apeliantė akcentuoja, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ji įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateikto teisinio reguliavimo į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoti draudžia ne tik raudonas, bet ir geltonas Å¡viesoforo signalas. Vadinasi, įvažiavimas į sankryÅ¾Ä degant geltonam Å¡viesoforo signalui taip pat užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

8. Ginčydama savo kaltę apeliantė nurodo, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o nematyti, koks signalas degė jos vairuotam automobiliui įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , taip pat teigia, kad įraÅ¡e užfiksuotas tik sankryžos vidurys ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ jos. Tokie apeliantės teiginiai yra teisingi tik iÅ¡ dalies. Vaizdo įraÅ¡o (įraÅ¡as yra kompaktiniame diske, kuris įdėtas į vokÄ , prisegtÄ prie bylos galinio virÅ¡elio) kairėje pusėje matyti Å¡viesoforas, skirtas reguliuoti lygiagrečiai apeliantės važiavimo krypčiai einančių pėsčiųjų judėjimui per gatvę reguliuoti. Å ioje byloje nėra duomenų, jog minėtas pėsčiųjų eismui reguliuoti skirtas Å¡viesoforas veiktų skirtingu režimu nei Å¡viesoforas, skirtas automobilių eismui reguliuoti apeliantės važiavimo kryptimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡viesoforų rodomi signalai yra tokie patys ir keičiasi tuo pat metu.

9. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad apeliantės judėjimo kryptimi žalias Å¡viesoforo signalas dega iki 07.28.59 val. imtinai, žalias mirksintis signalas – nuo 07.29.00 val. iki 07.29.04 val. imtinai, geltonas – nuo 07.29.05 val.; paties momento, kada geltonas signalas pasikeičia į raudonÄ , tiksliai nesimato. Taigi galima pastebėti, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tiksliai aprašė vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis. Be to, sutiktina su apeliante, jog tarp vaizdo įraÅ¡o ir SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ pateiktos schemos (b. l. 41-48) yra neatitikimų (pvz., žalias mirksintis signalas pagal schemÄ degė nuo 07.28.59 val. iki 07.29.03 val. imtinai, kai pagal vaizdo įraÅ¡Ä , kaip minėta, toks signalas degė nuo 07.29.00 val. iki 07.29.04 val. imtinai).

Visgi tai nėra aplinkybės, leidžiančios suabejoti sprendimo pripažinti apeliantę kalta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstumu. Netikslus Å¡viesoforo signalų režimo apraÅ¡ymas, neatitikimai tarp vaizdo įraÅ¡o ir į bylÄ pateiktos schemos nepanaikina automobilio vairuotojo pareigos vadovautis jo eismo kryptimi veikiančio eismÄ reguliuojančio Å¡viesoforo signalais. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti tas momentas, kai apeliantės judėjimo kryptimi esančiame Å¡viesofore užgęsta žalias mirksintis Å¡viesoforo signalas ir užsidega geltonas Å¡viesoforo signalas (vaizdo įraÅ¡o 04.03 min).

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pat metu vaizdo įraÅ¡o deÅ¡iniajame kampe užfiksuota apeliantė, kurios vairuojamas automobilis dar net nėra pilnai priartėjęs prie Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik raudonas, bet ir geltonas (iÅ¡skyrus, KET 29 ir 166 punktuose numatytas iÅ¡imtis) Å¡viesoforo signalas draudžia eismÄ per sankryÅ¾Ä , apeliantė, kuri kaip teigia važiavo leistinu 60 km/h greičiu, už jos vairuojamo automobilio nesant kitų transporto priemonių, bÅ«dama neprivažiavusi prie sankryžos ir matydama užsidegusį geltonÄ Å¡viesoforo signalÄ , privalėjo sustabdyti savo automobilį prie „Stop“ juostos, tačiau to nepadarė ir kirto Geležinio vilko g.

– Gerosios vilties g. sankryÅ¾Ä . Nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o tiesiogiai nematyti, ar apeliantė minėtÄ sankryÅ¾Ä kirto degant bÅ«tent raudonam Å¡viesoforo signalui, tačiau vien vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės bÅ«tų pakankamos konstatuoti, kad ji tai padarė degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui.

10. Pasikartotina, jog sprendžiant dėl to, kokiam konkrečiai Å¡viesoforo signalui – geltonam ar raudonam – degant apeliantė įvažiavo į sankryÅ¾Ä , vaizdo įraÅ¡e nėra tiksliai matyti momentas, kai užsidega raudonas Å¡viesoforo signalas bei, kada apeliantės vairuojamas automobilis įvažiuoja į sankryÅ¾Ä . Dėl tos priežasties pagal vaizdo įraÅ¡Ä negalima tiksliai nustatyti, kokiam signalui degant – geltonam ar raudonam – apeliantė įvažiavo į sankryÅ¾Ä . Å i aplinkybė laikytina nustatyta remiantis policijos pareigÅ«no A. J. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 14), Å¡io pareigÅ«no bei jo porininko M. R. (M. R.) pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (b. l. 31-35). Tarnybiniame praneÅ¡ime policijos pareigÅ«nas A. J. nurodė, kad automobilis įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui ir jÄ pravažiavo. Teisme atsakydamas į teisėjo klausimus, Å¡is liudytojas patvirtino, kad į sankryÅ¾Ä automobilis įvažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. TÄ patį nurodė ir jo porininkas M. R., kuris pabrėžė, jog pastebėjo ne sankryžoje buvusį automobilį, o bÅ«tent įvažiavusį į sankryÅ¾Ä esant raudonam signalui automobilį. Suprantama, jog policijos pareigÅ«nų automobilyje esanti vaizdo kamera fiksuoja vaizdÄ iÅ¡ tos pozicijos, kurioje yra sumontuota minėta įranga, ir kameros aprėpiamas vaizdas negali identiÅ¡kai sutapti su automobilio viduje sėdinčių pareigÅ«nų matomu vaizdu. Taigi nors vaizdo įraÅ¡e nėra matomas momentas, kai apeliantė tik įvažiuoja į sankryÅ¾Ä ir kokiam konkrečiai signalui – geltonam ar raudonam – degant tai buvo padaryta, tai nėra pagrindas nesivadovauti A. J. tarnybiniu praneÅ¡imu, jo bei M. R. teisme duotais parodymais, iÅ¡ kurių spręstina, jog apeliantė į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant bÅ«tent raudonam Å¡viesoforo signalui.

11. Kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai dėl teismo nutartyje nurodyto geltono mirksinčio Å¡viesoforo signalo. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog mirksintis geltonas Å¡viesoforo signalas leidžia eismÄ . Visgi, įvertinus visos skundžiamos nutarties motyvų turinį, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas viename sakinyje tiesiog padarė aiÅ¡kų raÅ¡ymo apsirikimÄ , pavartodamas netinkamÄ Å¾odį ir vietoje žodžio „dega“ parašė žodį „mirksi“. Pabrėžtina, kad mirksintis geltonas Å¡viesoforo signalas turi visiÅ¡kai kitokiÄ paskirtį ir naudojamas tada, kai Å¡viesoforas neatlieka savo paskirties, t. y. nors stovi sankryžoje, tačiau tuo metu nereguliuoja sankryžoje judančio eismo srautų. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, pareigÅ«nų, pačios apeliantės parodymų bei apylinkės teismo iÅ¡reikalautų duomenų apie Å¡viesoforo veikimo režimÄ , nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu Å¡viesoforas buvo įjungtas, t. y. reguliavo eismÄ sankryžoje, todėl nagrinėjamai situacijai KET 73.9 punkte reglamentuotas geltonas mirksintis signalas yra neaktualus. Pažymėtina, kad toliau dėstydamas motyvus dėl apeliantės kaltės, teismas vartoja tinkamÄ formuluotę ir nurodo „ jog < ... > nuo 07.29.04 val. 3 sek. degė geltonas signalas“. Visų Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, todėl apeliantės argumentas, jog teismas turėjo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

12. Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, susiję su policijos pareigÅ«nų eismo kryptimi degusio Å¡viesoforo signalais. Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad tik apeliantei pravažiavus sankryÅ¾Ä ir policijos pareigÅ«nams pajudėjus iÅ¡ vietos, siekiant apeliantę sustabdyti, policijos pareigÅ«nų judėjimo kryptimi užsidegė geltonas, o vėliau ir žalias Å¡viesoforo signalai (vaizdo įraÅ¡o 04.12 min – 04.14 min). Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančios schemos (b. l. 41-48) matyti, kad yra galimos tokios eismo reguliavimo situacijos, kai keičiantis eismÄ leidžiantiems ir draudžiantiems signalams, skirtingose vietose stovinčiuose ir skirtingomis kryptimis eismÄ reguliuojančiuose Å¡viesoforuose dega eismÄ draudžiantis raudonas signalas. Taigi tai, kad policijos pareigÅ«nų automobiliui stovint prie skirtinga eismo kryptimi nukreipto Å¡viesoforo jame degė raudonas signalas, savaime nereiÅ¡kia, jog apeliantės vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi turėjo degti bÅ«tent žalios spalvos Å¡viesoforo signalas.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, nesurinkus visų bÅ«tinų duomenų, nepaÅ¡alinus visų neaiÅ¡kumų. Pabrėžtina, kad apeliantė skunde akcentavo bÅ«tent nusižengimo tyrimÄ atlikusios Institucijos neveiklumÄ , tačiau Institucijai adresuotame paaiÅ¡kinime – praÅ¡yme (b. l.

17) ji neiÅ¡dėstė jokio praÅ¡ymo atlikti kokius nors veiksmus, surinkti ar iÅ¡sireikalauti tam tikrus galinčius turėti reikÅ¡mę duomenis. Institucija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, nutarė, kad jų pakanka ir priėmė nutarimÄ , kuris apeliantei buvo nepalankus ir dėl kurio pastaroji pateikė skundÄ teismui. Apylinkės teismui teiktame skunde apeliantė nurodė, kad nebuvo iÅ¡analizuotas vaizdo įraÅ¡as, neatsižvelgta į jos raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ â€“ praÅ¡ymÄ (b. l. 2-4).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantei buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡dėstyti savo paaiÅ¡kinimus, buvo apklausti jÄ sustabdę policijos pareigÅ«nai, peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as. Å iame nagrinėjamame apeliaciniame skunde (b. l. 77-80) nurodoma naujas argumentas – nebuvo apklausiami įvykį galimai matę asmenys. Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju mėginimas surasti ir apklausti įvykį galėjusius matyti asmenis bÅ«tų aiÅ¡kiai perteklinis ir neracionalus veiksmas.

Duomenų, kurie buvo įvertinti kaip įrodymai, pilnai pakanka daryti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliantės kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Ä®rodymų pakankamumas patvirtintinas ir Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Be to, nors patį apeliantės kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir galėjo pastebėti kiti eismo dalyviai – pėstieji, automobilių vairuotojai ir keleiviai, tačiau pats nagrinėjamas įvykis, viena vertus, savo esme nėra niekuo iÅ¡skirtinis ir įsimenantis kitų žmonių atmintyje, kita vertus, reikalaujantis tikslaus smulkių detalių įsidėjimo: kada užsidegė atitinkamas Å¡viesoforo signalas, kada apeliantė įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir pan.

Suprantama, jog nėra pagrindo tikėtis, kad praėjus gana nemažam laikui po įvykio galimi jo liudytojai gebėtų prisiminti tokias detales. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo atlikti papildomus veiksmus, rinkti duomenis, kadangi esamų įrodymų visuma yra pakankama teisiškai pagrįstoms ir motyvuotoms išvadoms daryti.

14. Taip pat skunde nurodoma, kad Institucijos nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigÅ«no priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Patikrinus minėtÄ nutarimÄ (b. l. 13), konstatuotina, kad jis iÅ¡ esmės atitinka ANK 618 straipsnyje keliamus reikalavimus. Nutarime yra nurodoma pažeidimo esmė ir teisinė kvalifikacija. Nors nutarime ir nėra motyvuotai iÅ¡dėstytos bei įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau atitinkami motyvai yra nurodyti tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

15. Atsižvelgdamas į visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apeliantė pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ nenustatytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės R. D. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė