Legislator Case Law & Legislation
0a0cb3a8-a8d4-4c75-8d30-8f4c76597f18 AI generated

0a0cb3a8-a8d4-4c75-8d30-8f4c76597f18 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0a0cb3a8-a8d4-4c75-8d30-8f4c76597f18
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Dėl nemokumo. IeÅ¡kovas sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo nemokus – nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto: mokėtinos sumos sudarė 3 544 253 Lt, turto vertė siekė 1 377 753 Lt, o nuostoliai – 2 179 716 Lt. Be to, iÅ¡ 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jau tuomet ieÅ¡kovas buvo nemokus, nes įsipareigojimai kreditoriams buvo lygÅ«s turimam turtui. Atsakovui ieÅ¡kovo nemokumo faktas buvo žinomas, nes pastarasis neatsiskaitė su atsakovu pagal 20 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

Legislator headnote

AI generated

0a0cb3a8-a8d4-4c75-8d30-8f4c76597f18 · Lietuvos apeliacinis teismas: Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Atsakovas sudarydamas sandorį nepasidomėjo vieÅ¡uose registruose skelbiamais duomenimis apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį. UAB „Gelvora“ ataskaita apie ieÅ¡kovo kreditingumÄ atlikta vadovaujantis juridinių asmenų registre įregistruotais ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės rinkiniais bei paties ieÅ¡kovo atsakovui pateiktu 2014-06-30 balansu, ignoruojant duomenis apie sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Be to, ieÅ¡kovo direktorius 2014-12-19, t. y. po mėnesio, kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-362-157/2016  Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00789-2011-5                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 4 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Steel Group“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Steel Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ajeras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šilo statyba“, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Baltic Steel Group“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“, 2015 m. birželio 23 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-441-265/2016).IeÅ¡kovė BUAB „Baltic Steel Group“ (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančia su atsakove UAB „Ajeras“ (toliau ir atsakovas) 2014-11-14 sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį (toliau ir ginčo sutartis, sandoris), kurios pagrindu ieÅ¡kovas perleido atsakovui 81 093,61 Eur (280 000 Lt) reikalavimo teisę į trečiojo asmens UAB „Šilo statyba“ skolÄ , ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į UAB „Šilo statyba“ skolÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia imperatyviÄ CK 6.9301 straipsnio normÄ ir ieÅ¡kovo kreditorių interesus, nes ji sudaryta ieÅ¡kovui jau faktiÅ¡kai esant nemokiam, jos sudaryti Å¡alys neprivalėjo, o jÄ sudarydamos buvo nesÄ Å¾iningos, pirmenybė nepagrįstai suteikta trečios eilės kreditoriui, todėl sÄ moningai pabloginta pirmesnės eilės kreditorių padėtis, atsakovas nevykdė pareigos įsitikinti, ar sudarytas sandoris nepažeis ieÅ¡kovo kreditorių interesų.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Šilo statyba“ 2014-07-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo pagaminti ir pristatyti pastarosios užsakytas metalines konstrukcijas.

Å ias konstrukcijas 2014-10-31 – 2014-11-06 ieÅ¡kovas pagamino ir pristatė trečiajam asmeniui, todėl Å¡is įgijo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu.IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo sutartį pasirašė ne jÄ sudaręs ieÅ¡kovo vadovas K. G., bet įgaliojimų neturėjęs laikinai ėjęs direktoriaus pareigas komercijos direktorius K. M.. PaaiÅ¡kino, kad direktoriui A. G. atostogos buvo suteiktos nuo 2014-11-17, tuo tarpu K. M. 2014-11-14 įsakymu pavesta pavaduoti direktorių jo atostogų metu.

Anot ieÅ¡kovo, ginčo sutartis yra niekinė ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnį, nes nėra duomenų, kad bÅ«tų įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas dėl laikino direktoriaus pavadavimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs bylos faktinius bei teisinius aspektus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti visų sÄ lygų, bÅ«tinų pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikÅ¡tÄ actio Pauliana ieÅ¡kinį.Teismas nurodė, kad reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tačiau tik tuo atveju, kai to kreditoriaus teisė yra atsiradusi iki ginčo sandorio.

Vertindamas šias aplinkybes, teismas nustatė, kad bankroto administratorius tik bendrai nurodė, jog ginčo sutarties sudarymo metu bendrovė buvo skolinga darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybai (VSDFV); kad bendrovė nuo 2014-11-01 iki 2015-02-03 sumokėjo VSDFV 50 459,41 Lt, o VMI – 19 584,20 Lt įmokų, tačiau nepateikė duomenų, kokio dydžio reikalavimus ji turėjo šiems asmenims sudarydama ginčo sandorį. Remdamasis tuo bei tuo, kad nesant susitarimo dėl įmokų paskirstymo taikomas CK 6.55 straipsnis, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sutartimi buvo pažeista atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarka.

Dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos egzistavimo teismas taip pat vertino bendrovės 2013-12-31 ir 2014-12-31 balansų duomenis bei tai, kad pagal ginčo sutarties 7 punkte iÅ¡vardytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo užskaityta ieÅ¡kovo skola atsakovui, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl ginčo sandorio ieÅ¡kovo turtas nesumažėjo tiek, kad nebeliko realios galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais (CK 6.66 str. 1 d.).Spręsdamas dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, t. y. jo žinojimo, kad sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo (skolininko) kreditorių interesus, teismas nustatė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik po to, kai atsakovo užsakymu UAB „Gelvora“ atliko ieÅ¡kovo kreditingumo vertinimÄ , pagrįstÄ ieÅ¡kovo pateikto 2014-06-30 balanso, viešų registrų duomenimis, ieÅ¡kovo dalyvavimÄ teismo procesuose ir ieÅ¡kovo komercijos direktoriaus pateiktos informacijos.

Pažymėjo, kad 2014-09-30 finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių pagrindu iÅ¡kelta bankroto byla, nebuvo įregistruoti registre, todėl atsakovui negalėjo bÅ«ti žinomi. Taip pat nurodė, kad nepaneigti ieÅ¡kovo direktoriaus paaiÅ¡kinimai, kad sandorio sudarymo metu bendrovė vykdė veiklÄ ; kad veikla sutriko negavus atsiskaitymo iÅ¡ UAB „Šilo statyba“ ir UAB „Lakaja“; kad ginčo sandoriu buvo siekiama veiklos tęstinumo; kad 2014 m. buvo taikytas bendrovės turto areÅ¡tas; kad atsakovas buvo pagrindinis ieÅ¡kovo kreditorius.

Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad atsakovas veikė kaip protingas, atidus ir sÄ Å¾iningas verslininkas.Spręsdamas dėl to, ar ginčo sutartį pasirašė tinkamai įgaliotas ieÅ¡kovo atstovas – laikinai direktoriaus pareigas ėjęs K. M. – teismas nustatė, kad minėtam asmeniui buvo pavesta laikinai eiti pareigas 2014-11-14 įsakymu, kuriame nebuvo nurodyta, jog direktorius atostogauja nuo 2014-11-17; kad ginčo sutartis patvirtinta bendrovės antspaudu; kad ieÅ¡kovo direktorius neginčijo K.

M. įgaliojimo sudaryti ginčo sutartį. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog sutartį sudaro su tinkamu ieÅ¡kovo atstovu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Baltic Steel Group“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde pakartojamos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės:

1. Dėl nemokumo. IeÅ¡kovas sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo nemokus – nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto: mokėtinos sumos sudarė 3 544 253 Lt, turto vertė siekė 1 377 753 Lt, o nuostoliai – 2 179 716 Lt. Be to, iÅ¡ 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jau tuomet ieÅ¡kovas buvo nemokus, nes įsipareigojimai kreditoriams buvo lygÅ«s turimam turtui. Atsakovui ieÅ¡kovo nemokumo faktas buvo žinomas, nes pastarasis neatsiskaitė su atsakovu pagal 20 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

Teismas, nurodęs, kad kol nėra iÅ¡kelta bankroto byla įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, nevertino, ar ginčo sandoris nepažeidė kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių.2. Dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir neprivalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Nebuvo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, įpareigojančio sudaryti ginčo sandorį. Tokio sandorio sudarymas, žinant, kad su nebus atsiskaityta su visais kreditoriais, pažeidžia imperatyvų CK 6.9301 straipsnį.

3. Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Atsakovas sudarydamas sandorį nepasidomėjo vieÅ¡uose registruose skelbiamais duomenimis apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį. UAB „Gelvora“ ataskaita apie ieÅ¡kovo kreditingumÄ atlikta vadovaujantis juridinių asmenų registre įregistruotais ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės rinkiniais bei paties ieÅ¡kovo atsakovui pateiktu 2014-06-30 balansu, ignoruojant duomenis apie sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Be to, ieÅ¡kovo direktorius 2014-12-19, t. y. po mėnesio, kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas ignoravo faktÄ , kad sudarydamas ginčo sutartį atsakovas vadovavosi 5 mėnesių senumo – 2014-06-30 – ieÅ¡kovo balansu, nors privalėjo pasidomėti esama padėtimi. Å iame balanse jau yra užfiksuota 435 040 Lt skola darbuotojams, todėl iÅ¡ to atsakovas privalėjo suprasti, kad bus pažeisti pirmesnės eilės kreditorių interesai. NeaiÅ¡ku, kokiu tikslu ieÅ¡kovo komercijos direktorius 2014-08-06 elektroniniu laiÅ¡ku deklaratyviai informavo atsakovÄ apie vykdomas sutartis. Atsakovas suprasti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ turėjo ir iÅ¡ to, kad nebuvo apmokėta 20 jo sÄ skaitų, iÅ¡ kurių tik dviejų apmokėjimo terminas suėjo po ginčo sutarties sudarymo.4.

Dėl neįgalioto ieÅ¡kovo atstovo, pasiraÅ¡iusio ginčo sutartį. Teismas nenagrinėjo argumentų, kad sutartį sudarė įgaliojimų neturėjęs komercijos direktorius, todėl ji yra niekinė (ABÄ® 37 str.). Atsakovas UAB ,,Ajeras“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais:1. Dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo. Pirma, prieÅ¡ sudarydamas ginčo sutartį atsakovas UAB „Gelvora“ užsakė ieÅ¡kovo kreditingumo vertinimo ataskaitÄ , kurioje konstatuota, kad pastarojo padėtis gera.

Tuo tarpu apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad UAB „Gelvora“ neatliko ieškovo turtinės padėties vertinimo. Priešingai, minėta bendrovė analizavo ne tik 2013-12-31 ir 2014-06-30 ieškovo balansus, bet ir VĮ Registrų centro, juridinių asmenų registro, VSDFV, VMI, teismų duomenų bazes, Hipotekos registro bei Turto arešto aktų registro duomenis; kvalifikuotai paaiškino ieškovo veiklos specifikos aspektus. Antra, atsakovas palaikė nuolatinį ryšį su ieškovo komercijos vadovu K.

M., kuris teikė aktualiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį žodžiu ir raÅ¡tu: 2014-08-06 praneÅ¡ime, 2014-10-14 paaiÅ¡kinime. Å iuos įrodymus apeliantas mėgina sumenkinti, tačiau jie patvirtina, kad minėtas asmuo buvo įgaliotas ieÅ¡kovo atstovas santykiuose su atsakovu. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo gauta jokių praÅ¡ymų iÅ¡dėstyti mokėjimo terminus dėl sunkios finansinės padėties. Trečia, apeliantas pakartoja ieÅ¡kinio argumentus dėl ieÅ¡kovo 2013-12-31 ir 2014-06-30 balanso duomenų, tačiau vien ta aplinkybė, kad tam tikros kreditorinės skolos juose buvo nurodytos, neįrodo jų pradelstumo.

Teismas itin tiksliai pažymėjo, kad atsakovui negali bÅ«ti taikomi absoliutÅ«s rÅ«pestingumo ar atidumo standartai, nes jis negalėjo turėti tiek informacijos apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, kiek jos turėjo ieÅ¡kovas.2. Ginčo sandoriu nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai, atsiskaitymo su jais eiliÅ¡kumas. Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo pirmesnės eilės kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta ginčo sutarties sudarymo metu; kad tiek su Sodra, tiek su VMI ieÅ¡kovas vykdė atsiskaitymus iki ginčo sutarties sudarymo ir po jos; kad po ginčo sutarties ieÅ¡kovo turtas nesumažėjo tiek, jog buvo prarasta galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais; kad po ginčo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies atsiskaitė su VMI ir Sodra; kad ginčo sandoris sudarytas siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo veiklos tęstinumÄ ; kad ieÅ¡kovo veikla nutrÅ«ko ne dėl ginčo sandorio, bet dėl kitų kreditorių iniciatyva pritaikytų apsaugos priemonių; kad UAB „Šilo statyba“ neatsiskaitė nei su ieÅ¡kovu, nei su atsakovu; kad sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla; kad mainais už įgytÄ teisę atsakovas atsisakė analogiÅ¡ko dydžio reikalavimo ieÅ¡kovui, todėl ginčo sutartis finansine prasme buvo naudinga abiems Å¡alims.

3. Dėl ieÅ¡kovo nemokumo. Aplinkybė, kad į 2013-12-31 ir 2014-06-30 balansus buvo įtrauktos tam tikros ieÅ¡kovo kreditorių skolos nereiÅ¡kia, kad jos buvo pradelstos balansų sudarymo dienÄ . IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio mėn. pakeitė Å«kinės komercinės veiklos rūšį į metalo konstrukcijų gamybÄ , todėl buvo bÅ«tina įsigyti didesnius kiekius žaliavų, įrenginius ir kt. IÅ¡ 2014-06-30 balanso matyti, kad bendrovės ekonominė padėtis pagerėjo – turtas iÅ¡augo nuo 2 036 682 Lt iki 3 703 982 Lt, grynasis pelnas – nuo 7 626 Lt iki 654 630 Lt, o kreditorinių ir debitorinių skolų padidėjimas, iÅ¡augęs atsargų kiekis, nebaigtų vykdyti sutarčių vertė atspindi intensyviai vykdomÄ komercinę Å«kinę veiklÄ .4.

Dėl ieÅ¡kovo atstovavimo. Teismas teisingai konstatavo, kad sudarant ginčo sutartį atsakovui nebuvo pagrindo abejoti G. M. įgaliojimais, nes buvo pateiktas ieÅ¡kovo direktoriaus 2014-11-14 įsakymas, o atstovas turėjo įmonės antspaudÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, o bÅ«tent to, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir kad nepaneigtas atsakovo sÄ Å¾iningumas su ieÅ¡kovu sudarant ginčo reikalavimo perleidimo sutartį, o pastarasis buvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus.Apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis, tvirtina, kad ginčo sandoris sudarytas tuo metu, kai įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, skolinga darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o ginčo sandoriu nepagrįstai atsiskaitymo pirmenybė suteikta trečios eilės kreditorei – atsakovei UAB „Ajeras“, kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, nes nepasidomėjo vieÅ¡uosiuose registruose apie ieÅ¡kovo įsiskolinimus pirmesnės eilės kreditoriams.

Tvirtina, kad egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos, todėl teismas be pagrindo atsisakė pripažinti sandorį negaliojančiu.Taigi byloje ginčas yra kilęs dėl kelių actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kitų kreditorių teisių pažeidimo ir ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo. Žemiau teisėjų kolegija pasisako atskirai dėl kiekvienos iÅ¡ jų ir actio Pauliana taikymo Å¡ioje byloje.              Dėl teisinių actio Pauliana taikymo sÄ lygų Kaip teisingai nurodė teismas, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu minėtu teisiniu pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas, o nenustačius bent vienos iÅ¡ jų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartį ginčija apelianto BUAB „Baltic Steel Group“ bankroto administratorius, kuris gindamas bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus teikė ieÅ¡kinį kaip kreditorius bendrÄ ja prasme, nurodydamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia visų kreditorių interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Kaip žinoma, bankroto administratorius Ä®BÄ® nustatyta tvarka atstovauja įmonės ir visų jos kreditorių interesams bei Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad Å¡i minėto teisinio instituto sÄ lyga nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Esminės faktinės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos nustatant kreditoriaus (kreditorių) teisėtų interesų pažeidimÄ IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Baltic Steel Group“, atstovaujamas laikinai einančio direktoriaus pareigas komercijos direktoriaus K. M., ir atsakovas UAB „Ajeras“ 2014-11-14 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. BSG-AJE-SIL-14/11/14, kurios pagrindu ieÅ¡kovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į 81 093,61 Eur (280 000 Lt) trečiojo asmens UAB „Šilo statyba“ skolÄ (Sutarties 1, 2 p.).

Atsakovas Å¡ia sutartimi užskaitė tokio pat dydžio ieÅ¡kovo 280 000 Lt skolÄ , kuri susidarė pagal atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras: AMR1037866, AMR1037983, AMR1037984, AMR1037985, AMR1037996, AMR1038011, AMR1038046, AMR1038059, AMR1038150, AMR1038184, AMR1038335, AMR1038415, AMR1038458, AMR1038536, AMR1038556, AMR1038632, AMR1038647, AMR1038648, AMR103849, AMR1039097 (Sutarties 7 p.) (T. 1, b. l. 13-15).UAB „Baltic Steel Group“ vadovas 2014-12-19 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iÅ¡kėlimo, nurodydamas, kad negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, sumokėti privalomųjų įmokų valstybei, nes įmonė yra nemoki.

Taip pat nurodė, kad pagal 2014-09-30 balanso duomenis už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 bendrovė turi 10 184 Lt skolÄ VMI, 77 357 Lt – VSDFV, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 3 598 325 Lt; kad bendrovės turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditorių UAB „Ramirent“, UAB „GTR konstrukcijos“, UAB „Steel Trade“, UAB „Steel Promax“ reikalavimams užtikrinti (T. 1, b. l. 31, 32-38). Taip pat ir kiti įmonės kreditoriai pareiÅ¡kė praÅ¡ymus iÅ¡kelti Å¡iai įmonei bankroto bylÄ â€“ UAB „Marbusta“ dėl 89 135,96 Eur, UAB „Baltic Technical and Technological Solutions“ dėl 29 694,42 Eur (102 528,91 Lt), UAB „Saugos sprendimai“ dėl 841 Eur (2 904 Lt), UAB „Emelix“ dėl 4 311,83 Eur (14 887,90 Lt), UAB „GTR konstrukcijos“ dėl 18 457,67 Eur ir kt. reikalavimų nevykdymo.Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Baltic Steel Group“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , konstatavęs, kad iÅ¡ 2014-09-30 balanso matyti, jog įmonė turi turto už 2 030 235 Lt, iÅ¡ kurio ilgalaikio už 469 210 Lt, trumpalaikio – už 1 561 025 Lt, kurio 1 034 547 Lt sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o pradelsti įsipareigojimai, anot paties bendrovės direktoriaus, sudaro 3 598 325 Lt (T. 1, b. l. 10).

Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų 771 811,52 Eur finansiniai reikalavimai, iÅ¡ kurių – 164 479,06 Eur pirmos eilės, 132 644,34 Eur antros eilės ir 474 688 Eur trečios eilės (T. 1, b. l. 166-167).IÅ¡ byloje esančios UAB „Baltic Steel Group“ 2013 m. finansinės atskaitomybės, patvirtintos akcininkų 2014-04-30 sprendimu, matyti, kad bendrovė banko sÄ skaitoje turėjo 76 872 Lt, finansinius įsipareigojimus sudarė: 1 130 033 Lt skolos tiekėjams, 199 220 Lt skolos, susijusios su darbo santykiais, atostogų kaupimai – 74 766 Lt, kitos mokėtinos sumos – 8 622 Lt, gauti iÅ¡ankstiniai apmokėjimai – 4 908 325 Lt, skola akcininkui – 120 000 Lt; taip pat bendrovė per metus uždirbo 7 626 Lt pelno, kuris skirtas padengti ankstesnių metų nuostolius.

Be to, iš balanso matyti, kad įsipareigojimų / kapitalo rodiklis yra 1 530,23, t. y. 1 Lt nuosavo kapitalo (13 213 Lt) tenka 1 530,23 Lt įsipareigojimų, o įmonės turtas tik 0,0065 proc. padengtas savo lėšomis, kas rodo, kad įmonės veikla iš esmės vykdoma skolintomis lėšomis (T. 1, b. l. 19-27).Iš UAB „Baltic Steel Group“ 2014-01-01 – 2014-12-31 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 1 377 753 Lt, iš kurio ilgalaikio už 163 309 Lt (materialaus už 161 609 Lt, nematerialaus už 1 700 Lt), trumpalaikio už – 1 214 444 Lt (per vienerius metus gautinos sumos – 1 138 967 Lt, pinigai – 33 653 Lt), nuosavas kapitalas yra neigiamas – 2 166 500 Lt, nuostoliai – 2 177 500 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 3 544 253 Lt (T. 1, b. l. 29).

IÅ¡ ieÅ¡kovo direktoriaus pateikto bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡o 2014-12-31 matyti, kad iÅ¡ skola Sodrai yra 41 428,13 Eur, VMI – 75 498,01 Eur, darbuotojams – 67 623,12 Eur (T. 1, b. l. 28).Dėl kreditoriaus (kreditorių) teisėtų interesų pažeidimo sÄ lygos teisinio vertinimo CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įmonės faktiniam nemokumui konstatuoti nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes tokios bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Tuo tarpu nemokumas tai ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas dėl ginčijamų sandorių nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pvz., tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų, skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bendrovė, sudarydama ginčo sandorį su atsakovu, buvo nemoki ir pažeidė atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarkÄ , t. y. kad atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius.

TokiÄ savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas nuo 2014-11-01 iki 2015-02-03 VSDFV sumokėjo 50 459,41 Lt įmokų, t. y. dalį skolos, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kokį įsiskolinimÄ bendrovė turėjo darbuotojams ginčo sandorio sudarymo momentu. Taip pat teismas laikė, kad ieÅ¡kovo atsakovui perleistas 280 000 Lt reikalavimas į UAB „Šilo statyba“ buvo nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2013-12-31 balanso duomenis įmonė turėjo turto už 2 036 682 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 2 023 466 Lt; kad pagal 2014-06-30 balanso duomenis įmonė turėjo turto už 3 703 982 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 2 979 459 Lt; kad iÅ¡ 2014-12-31 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 1 377 753 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 3 544 253 Lt.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau Å¡ioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes – ieÅ¡kovo 2013 m. finansinės atskaitomybės, 2014-09-30, 2014-01-12 – 2014-12-31 balansų duomenis, aplinkybę, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovo vadovas į teismÄ kreipėsi praėjus tik vienam mėnesiui po ginčo reikalavimo sutarties sudarymo ir, kaip minėta, pats nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 3 598 325 Lt, kad 2014-12-31 bendrovės įsipareigojimai Sodrai yra 41 428,13 Eur, VMI – 75 498,01 Eur, darbuotojams – 67 623,12 Eur, o taip pat tai, kad net atsakovas nekelia klausimo, jog tokie įsipareigojimai, įskaitant darbuotojus, valstybės biudžetus, atsirado bÅ«tent per laiko tarpÄ po ginčo sutarties sudarymo, t. y. 2014-11-14 iki 2014-12-19, – sutinka su apeliantu, kad ieÅ¡kovas jau buvo nemokus ginčo sandorio sudarymo metu, o teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka nustatytos bendrovės mokumo faktinės situacijos.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagal paties ieÅ¡kovo buvusio administracijos vadovo pateiktus juridinių asmenų registrui, teismui oficialius finansinius 2013, 2014 metų finansinius duomenis apie turtÄ , kapitalÄ , įsipareigojimus, veiklos rezultatus, iÅ¡analizuotus pirmiau, ieÅ¡kovo finansiniai rodikliai patvirtina faktinį bendrovės nemokumÄ 2014-11-14 sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo 2014-01-01 – 2014-06-30 balanse buvo nurodyti 435 040 Lt su darbo santykiais susiję finansiniai įsipareigojimai, per vienerius metus mokėtini 2 003 105 Lt įsipareigojimai tiekėjams, o įsipareigojimų / nuosavo kapitalo rodiklis buvo 4,55, t. y. 1 Lt nuosavo kapitalo teko 4,55 Lt įsipareigojimų; be to, bendrovės turtas (3 703 982 Lt) tik apie 18 proc. (667 846 Lt) buvo padengtas savo lėšomis (T. 1, b. l. 106).

Teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas yra teisus, tvirtindamas, kad esant ieÅ¡kovo ekonominiam nemokumui ir neturint pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams – turint omenyje taip pat ir aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodyto dydžio pirmosios eilės skolÄ , kilusiÄ iÅ¡ darbo teisinių santykių – patenkinti, Å¡is privalėjo vadovautis CK 6.9301 straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliÅ¡kumu ir pirmiausia atsiskaityti su pirmesnės, nei atsakovas, eilės kreditoriais – darbuotojais, valstybės biudžetais.

Taip pat pritartina apelianto argumentui, kad teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovo UAB „Ajeras“ finansinio įsipareigojimo sumažinimas, sudarant ginčo sandorį, atitiko kitų kreditorių interesus, o perleistas reikalavimas į 280 000 Lt nesumažino bendrovės turto tiek, kad nebeliko realios galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Å¡ios faktinių aplinkybių neatitinkančios teismo iÅ¡vados, pažymi, kad kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

BÅ«tent tokia situacija ir susiklostė Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju – trečiasis asmuo UAB „Šilo statyba“, į kurį ieÅ¡kovas perleido turimÄ 280 000 Lt reikalavimÄ , atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra (T. 1, b. l. 89-90), o tokio dydžio pinigų suma, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, yra / bÅ«tų reikÅ¡minga, jei jie bÅ«tų skirti atsiskaityti su darbuotojais ar valstybės biudžetais.

Be to, byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo bankų sÄ skaitų patvirtina, kad UAB „Šilo statyba“ atsiskaitydavo su ieÅ¡kovu pervesdamas lėšas. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovei UAB „Ajeras“ (CK 6.6 str. 1 d.). Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo Sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose sandoriuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 str.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko (ieÅ¡kovo), tiek trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas, jei sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 1, 2 d.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėti asmenys laikomi nesÄ Å¾iningais tik tuo atveju, jei jie žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. SÄ Å¾iningumas, tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus (rÅ«pestingas ir atidus elgesys), o subjektyvusis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas buvo atidus ir rÅ«pestingas, nes prieÅ¡ sudarydamas ginčo sandorį užsakė UAB „Gelvora“ atlikti ieÅ¡kovo kreditingumo vertinimÄ , o Å¡ioje 2014-11-07 ataskaitoje, kuri parengta vadovaujantis ieÅ¡kovo 2014-06-30 balanso duomenimis, vieÅ¡a informacija apie įsiskolinimus, dalyvavimus teismo procesuose, kita vieÅ¡uose registruose skelbiama informacija, konstatuota, jog ieÅ¡kovas yra perspektyvi bendrovė, kurios turtinė padėtis yra gera.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo pakankamÄ atidumÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovo komercijos direktorius patikino atsakovÄ apie sėkmingai ieÅ¡kovo vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ .Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, skunde tvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, atsakovo teiginiai ir pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo spręsti, jog pastarasis buvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas sudarydamas sandorį. Apeliantas teigia, kad atsakovas pats nepasidomėjo ieÅ¡kovo juridinių asmenų registrui 2014-05-22 pateiktos 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, o UAB „Gelvora“ ataskaitos apie ieÅ¡kovo kreditingumÄ iÅ¡vados neatitiko juridinių asmenų registruose įregistruotų ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės rinkinių ir paties ieÅ¡kovo jam pateikto 2014-06-30 balanso duomenų.

Taip pat tvirtina, kad ieÅ¡kovo komercijos direktoriaus elektroniniame laiÅ¡ke nurodyti duomenys apie vykdomas sutartis ir objektus nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad minima ataskaita sudaryta vienos iÅ¡ didžiausių ir seniausiai Pabaltijyje veikiančių kreditų valdymo bendrovės UAB „Gelvora“, kuri iÅ¡analizavo ne tik atsakovui prieinamÄ ieÅ¡kovo finansinę atskaitomybę, bet ir kitų viešų registrų duomenis, VSDFV (Sodros), Valstybinės mokesčių inspekcijos, teismų duomenų bazes ir kt.; kad tai yra vienintelis byloje esantis objektyvus ir iÅ¡samus dokumentas, kuriame pateikta analizė ieÅ¡kovo ekonominės bÅ«klės, buvusios ginčo sandorio sudarymo metu.

Teisėjų kolegija, bÅ«dama fakto instancija, patikrina, ar apelianto teiginiai yra teisingi, t. y. ar nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka teismo padarytas iÅ¡vadas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kaip nustatyta aukščiau, teismas sprendė, kad atsakovo į bylÄ pateikta UAB „Gelvora“ 2014-11-07 ataskaita dėl ieÅ¡kovo kreditingumo vertinimo yra pakankama patvirtinti jo sÄ Å¾iningÄ elgesį pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Å iame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iÅ¡ anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus, o teismas darydamas iÅ¡vadÄ apie tam tikros aplinkybės buvimÄ / nebuvimÄ privalo vertinti bylos įrodymų visetÄ , o ne pavienius įrodymus.

Taigi teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas teisus teigdamas, jog vien tik faktas, kad atsakovas likus savaitei iki ginčo sandorio sudarymo kreipėsi į UAB „Gelvora“ dėl ieÅ¡kovo kreditingumo vertinimo, o Å¡ioje ataskaitoje nurodyti vien tik finansinės atskaitomybės duomenys buvo priimti kaip neabejotinai teisingi, neiÅ¡analizavus nei Å¡ios ataskaitos turinio, nei jos sudarymo pagrindo, t. y. nepasisakius dėl Å¡io raÅ¡ytinio dokumento įrodomosios reikÅ¡mės ir jo sÄ sajumo su kitomis sandorio sudarymo aplinkybėmis, – negali bÅ«ti pakankamas spręsti dėl atsakovo elgesio sÄ Å¾iningumo / nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčo sandorį (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija, pasisakydama minimu klausimu, laiko, jog yra bÅ«tina Å¡iame kontekste dar kartÄ iÅ¡analizuoti kai kurias faktines aplinkybes.

Taigi byloje yra nustatyta, kad 2014-11-07, t. y. savaitė iki ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovo užsakymu UAB „Gelvora“ pateikė ataskaitÄ apie UAB „Baltic Steel Group“ kreditingumÄ (T. 1, b. l 100-104). Å ioje ataskaitoje nurodyta, kad jos suraÅ¡ymo dienai tiriama bendrovė neturi pradelstų įsiskolinimų valstybės biudžetui (Sodrai ir VMI), o taip pat nėra duomenų apie pradelstus įsipareigojimus kitiems Å«kio subjektams. Tačiau, kaip nurodo apeliantas, tÄ patvirtina ir bylos medžiaga, prieÅ¡ingai nei vienareikÅ¡miai teigiama minėtoje ataskaitoje, tokios skolos valstybės biudžetams jau buvo ir duomenys apie tai buvo vieÅ¡i:

VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-08-20 sprendimu dėl UAB „Baltic Steel Group“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka buvo nusprendęs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo 101 446,55 Lt skolÄ , 2014-10-20 sprendimu – 43 250,67 Lt skolÄ , o 2014-11-21 sprendimu – 49 050,84 Lt skolÄ ; Valstybinė mokesčių inspekcija 2014-10-21 sprendimu buvo nusprendusi iÅ¡ieÅ¡koti 31 418,41 Lt mokestinę nepriemokÄ , 2014-11-19 sprendimu – 3 695,86 Lt, 2014-11-27 sprendimu – 57 762 Lt (T. 2, b. l. 5-7, 9-12). Be to, minėtoje kreditingumo vertinimo ataskaitoje taip pat nėra įvertinti ženkliai padidėję ieÅ¡kovo įsiskolinimai, susiję darbo teisiniais santykiais – 2013 m. buvo deklaruotas 199 220 Lt įsiskolinimas darbuotojams, o pagal 2014-06-30 balanso duomenis su darbo santykiais susiję įsipareigojimai jau sudarė 435 040 Lt, t. y. per 6 mėnesius padidėjo daugiau kaip du kartus, nors darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 62 iki 54 (T. 1, b. l. 21, 101, 107).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas neneigia atsakovo atsiliepimo argumentų, jog minėta ataskaita suteikė jam tam tikrų papildomų duomenų apie ieÅ¡kovÄ , pvz., kad ieÅ¡kovo atžvilgiu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu užsiimančios UAB „Gelvora“ bylose iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra / nebuvo vykdomas, kad ieÅ¡kovas, kaip raÅ¡oma ataskaitoje, nėra atsakovu teisme ir pan. Tačiau kiti Å¡ioje ataskaitoje nurodyti duomenys iÅ¡ ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės (apyvarta, grynasis pelnas, informacija apie įmonės turtÄ pagal 2014-06-30 balansÄ , PVM mokėtojo duomenys, įmonės statusas, įstatinis kapitalas), kaip nurodo apeliantas, buvo perraÅ¡yti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų ir pačiam atsakovui prieinamų duomenų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant pirmiau paminėtų vieÅ¡ai žinomų faktų minėtoje UAB „Gelvora“ ataskaitoje įmonei yra skiriamas itin aukÅ¡tas 8 balų iÅ¡ 10 kredito reitingas. Taigi įvertinus aukščiau nustatytus ataskaitos turinio prieÅ¡taravimus kitiems bylos įrodymams, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iai ataskaitai nepagrįstai suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , neiÅ¡analizavęs jos turinio. Å iame kontekste pažymėtina, jog Finansinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 23 dalis numato, kad kreditingumo vertinimo paslaugos – asmens mokumo, finansinės rizikos vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais atliekamas reikalingų duomenų tvarkymas, asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimas, taip pat asmens kreditingumo reitingo (balo), iÅ¡skyrus kredito reitingus, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009, nustatymas.

Kreditingumo vertinimo veikla nėra licencijuojama, ja verstis gali bet kuris juridinis asmuo. Taigi tik nuo užsakovo priklauso, kokia bendrove pasitikima. Atsakovas savo atsiliepime teigia, kad tai yra įprasta jo verslo praktika kreiptis į UAB „Gelvora“ dėl kontrahento turtinės padėties nustatymo, tačiau į bylÄ jis nepateikė duomenų, patvirtinančių šį teiginį, t. y., kad prieÅ¡ sudarydamas sandorius atsakovas yra kreipęsis į minėtÄ bendrovę ir dėl kitų įmonių kreditingumo vertinimo.

Be to, pažymėtina, kad apeliantas neneigia to, jog tokia praktika yra galima. Kaip jau yra nurodyta, apeliantas tvirtina, jog UAB „Gelvora“ ataskaita prieÅ¡tarauja faktinei situacijai, todėl teismas be pagrindo rėmėsi Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu.  Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog sandorį dėl reikalavimo perleidimo į trečiÄ juridinį asmenį sudarė du juridiniai asmenys. Akivaizdu, kad verslininkui yra / turi bÅ«ti žinomi verslo vertinimo kriterijai ir ypatumai, privalomumas teisės aktų reikalavimų, kurie nustatyti vieÅ¡iesiems registrams pateikiamų bendrovės duomenų turiniui.

Toks asmuo turi / privalo turėti gebėjimų ir įgÅ«džių suprasti finansinės atskaitomybės dokumentus, įvertinti tiek savo, tiek atitinkamai kito juridinio asmens verslo rizikÄ . Minėta, jog atsakovas teigia ne kartÄ naudojęsis tokia paslauga. Taigi nepaneigti ieÅ¡kovo teiginiai, kad pastarasis galėjo ir pats tinkamai įvertinti akivaizdžius ieÅ¡kovo 2010 m. finansinės atskaitomybės, o taip pat ir 2014-06-30 balanse nurodytus duomenis apie ženklius įsipareigojimus, susijus su darbo užmokesčiu, o taip pat Å¡ios skolos pokyčius ir didėjimo tendencijÄ nuo 2013-12-31.

Turint omenyje tai, kad pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis (CPK 179 str. 3 d.) atsakovas UAB ,,Ajeras“ yra įsteigtas 1991 m., vykdo sėkmingÄ komercinę Å«kinę veiklÄ (didmeninę prekybÄ juodaisiais metalais), turi 25-30 apdraustų darbuotojų, neturi įsiskolinimų VSDFV, – spręstina, kad Å¡is asmuo turėjo teisingai suprasti ir įvertinti ne tik ieÅ¡kovo balanso duomenis, bet ir Å¡ios bendrovės komercijos direktoriaus 2014-08-06 elektroniniame laiÅ¡ke, kuriuo taip pat rėmėsi teismas, iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 185 str.).

Beje, nagrinėjant šį ginÄÄ teismui taip ir nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad minėtame laiÅ¡ke buvo pagrįstai teigiama, jog pajamos iÅ¡ tuo metu ieÅ¡kovo vykdomų sutarčių turėjo siekti 1 000 000 Lt (T. 1, b. l. 124). Minėta, kad iÅ¡vadas teismas privalo daryti remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, vadovaudamasis logikos dėsniais, o ne vertindamas atskirus įrodymus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl atsakovo pakankamo atidumo ir rÅ«pestingumo iÅ¡ esmės grindęs tik atsakovo pateikta ir pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡analizuota ieÅ¡kovo kreditingumo ataskaita, netyręs ir nevertinęs joje pateiktų duomenų teisingumo, padarė klaidingas iÅ¡vadas, kad byloje nėra paneigtas atsakovo sÄ Å¾iningumas (CPK 185 str., CK 6.66 str. 2 d.).Teismas plačiau neanalizavo bylos aplinkybių, susijusių su paties ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, nurodęs, kad Å¡iam taikytini didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, nes jam buvo prieinama ir žinoma visa informacija apie įmonę ir jos finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, papildomai pažymi ir tai, kad, iÅ¡ tiesų, ieÅ¡kovui geriau nei kam nors kitam buvo žinoma apie savo pradelstus įsipareigojimus darbuotojams, valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams, turimÄ turtÄ , vykdomas sutartis, planuojamas gauti pajamas, įsipareigojimų vykdymo terminus, kt. Be to, minėta, kad praėjus tik vienam mėnesiui nuo ginčo sandorio sudarymo pats ieÅ¡kovo vadovas kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodydamas, kad įmonė yra nemoki, turi daugiau nei 3,5 mln.

Lt pradelstų skolų ir kt. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, nebuvo pateikti jokie duomenys, kad bendrovės nemokumÄ nulėmė netikėta (staigi) verslo nesėkmė.Taigi atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad bylos medžiaga patvirtina apelianto argumentus nagrinėtu klausimu (CPK 178 str.). Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana prasme yra vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantu ir atsižvelgdama į aukščiau nustatytÄ ginčo sandorio sudarymo metu buvusiÄ ieÅ¡kovo ekonominę bÅ«klę – faktinį nemokumÄ , į tai, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas ne tik Å¡iam kreditoriui (atsakovui), bet ir daugeliui kitų, įskaitant darbuotojus, valstybės biudžetus, į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovui nebuvo apmokėjęs PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nuo 2014 m. birželio mėn., o dviejų iÅ¡ jų mokėjimo terminai suėjo tik po 2014-11-14, sprendžia, kad ginčo sandoris neatitiko jo sudarymo privalomumo kriterijaus ir negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įprastÄ verslo praktikÄ , ar pateisinamas susiklosčiusių aplinkybių.Dėl paminėto teisėjų kolegija konstatuoja ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumÄ , kaip actio Pauliana sÄ lygÄ .Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoIeÅ¡kiniui actio Pauliana pareikÅ¡ti įstatymas numato vienerių metų senaties terminÄ (CK 6.66 str. 3 d.).

Kai tokį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, jam Å¡is terminas prasideda nuo dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorį. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktÄ administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie jų sudarymÄ gavimo dienos.Byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkrečiÄ datÄ , kada bankroto administratoriui buvo perduoti bendrovės dokumentai. Tačiau, kaip nustatyta pirmiau, bankroto byla UAB „Baltic Steel Group“ buvo iÅ¡kelta teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius 2010-02-05 pareikalavo, kad UAB „Šilo statyba“ pervestų į bankrutuojančios bendrovės sÄ skaitÄ 73 870,05 Eur, o ieÅ¡kinys teisme gautas 2015-03-06, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas (T. 1, b. l.46, 47) (CK 6.66 str. 3 d., 1.127 str. 1 d.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas įrodė actio Pauliana taikymo sÄ lygų visetÄ , todėl jo apeliacinį skundÄ tenkina, panaikina skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priima naujÄ , kuriuo ieÅ¡kinys yra tenkinamas – pripažįstama negaliojančia UAB „Baltic Steel Group“ ir UAB „Ajeras“ 2014-11-14 reikalavimo perleidimo sutartis (CPK 6.66 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog ginčo sutartį sudaro su tinkamu ieÅ¡kovo atstovu, tvirtindamas, kad direktorius K. G. atostogavo ne nuo 2014-11-14, bet nuo 2014-11-17 iki 2014-11-21. Dėl to, jo įsitikinimu, sandoris yra niekinis, nes laikinai direktoriaus pareigas K. M. ėjo tik nuo 2014-11-17. Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apelianto teiginius, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo sutartį pasirašė tinkamai įgaliotas ieÅ¡kovo atstovas – laikinai direktoriaus pareigas ėjęs K.

M., nes ieÅ¡kovo direktoriaus 2014-11-14 įsakymu bÅ«tent minėtam asmeniui buvo pavesta laikinai eiti pareigas, Å¡iame įsakyme nenurodyta, jog direktorius atostogauja nuo 2014-11-17, K. M. disponavo bendrovės antspaudu (CPK 176, 185 str., 263 str. 1.). Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Dėl restitucijos taikymo Pripažinus negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į UAB „Šilo statyba“ skolÄ .

Kaip žinia, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma, ar sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims (CK 6.146 str.). Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natÅ«ra negalimas, nes pagal ginčo sutartį pinigai ar daiktai nebuvo perduoti atsakovui. Pripažinusi negaliojančia 2014-11-14 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovui UAB „Ajeras“ buvo perleistas ieÅ¡kovo UAB „Baltic Steel Group“ 280 000 Lt reikalavimas į UAB „Šilo statyba“, o atsakovas užskaitė Å¡io skolÄ jam pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡vardytas Å¡ios sutarties 7 punkte, – yra atkuriama tarp Å¡alių buvusi padėtis (status quo) iki ginčo sutarties sudarymo.

Tai yra ieÅ¡kovas atgauna reikalavimo teisę į UAB „Šilo statyba“, o atsakovas – teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas jam apmokėtų ginčo sutarties 7 punkte iÅ¡vardytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Taigi minėtas apelianto reikalavimas traktuojamas kaip perteklinis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.).

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. papildomu sprendimu buvo patikslinęs, kad atsakovui iš ieškovo priteistos 3 009,14 Eur bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš ieškovo administravimo išlaidų.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas, kuriuo ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ ieškinys patenkintas, atitinkamai panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei papildomas teismo sprendimas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, paskirstant bylinėjimosi išlaidas žemiau nustatyta tvarka.Ieškovas UAB „Baltic Steel Group“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 1 210 Eur (T. 1, b. l. 151-157, T. 2, b. l. 48-49).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 8.2, 8.3, 8.19 punktais, sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis virÅ¡ija nurodytÄ Rekomendacijose, todėl jį sumažina iki 3 009,14 Eur (1 749,50 Eur už ieÅ¡kinį, 1 049,70 Eur už dublikÄ ir 209,97 Eur už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija nepriteisia trečiajam asmeniui UAB „Šilo statyba“ 266,20 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į tai, kad jis neiÅ¡reiÅ¡kė suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra ir posėdžiuose nedalyvavo. Dėl to, kaip teisingai pažymėjo ir teismas savo sprendime, tokių iÅ¡laidų priteisimas byloje neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CPK 93 str. 1, 4, 5 d.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2015 m. antrÄ jį ketvirtį vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis sudarė 713,90 Eur, o ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalus užmokesčio advokatui už apeliacinio skundo parengimÄ dydžio, priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 210 Eur Å¡ių iÅ¡laidų (Rekomendacijų 8.10 p., CPK 93, 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir 2015 m. lapkričio 4 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“ ieÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ajeras“ 2014 m. lapkričio 14 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. BSG –AJE-SIL-14/11/14.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Steel Group“ (juridinio asmens kodas 302309913) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ajeras“ (juridinio asmens kodas 120025478) 3 009,14 Eur (trys tūkstančiai devyni eurai, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Steel Group“ (juridinio asmens kodas 302309913) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ajeras“ (juridinio asmens kodas 120025478) 1 210 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                      Virginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė             Egidijus Žironas