0a0a19db-0ca9-4ec8-9984-6d1bbdfeef91 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2099-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00295-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 20 d.                                                                          Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. (A.) L. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,           n u s t a t ė :        pareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 11-13) (toliau – ir skundas), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtus 1 327,59 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus 59 cnt) priedų ir priemokų dėl taikyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

          Skunde nurodė, kad nuo 1994-09-01 dirba Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriuje vyresniuoju prižiÅ«rėtoju. Pagal Valstybės tarybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 23 str. 2 d. (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ nebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad bendras dydis negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos iÅ¡liko.

Pažymėjo, kad taikant šį reguliavimÄ , jam 2007 metais nebuvo iÅ¡mokėti 1123,26 Lt., o 2008 metais – 204,33 Lt. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ minėtÄ teisinį reguliavimÄ pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Teigė, kad Darbo kodekso 298 str., kuris taikomas ir darbo užmokesčio santykiams valstybės tarnyboje, nustato, kad su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, tačiau normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad gali bÅ«ti priteisiamos tik paskutiniais trejais metais nesumokėtos sumos.

Mano, kad gali pasirinkti palankų laikotarpį, kuris neturi virÅ¡yti trejų metų.           Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).           Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.            Atsiliepime į skundÄ (b. l. 22-23) nurodė, kad pagal VTÄ® 4 str. 2 d., statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Teigė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento.

Konstitucijos 102 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 7 str., negalioja joks įstatymas ar kitas aktas prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 str. nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ .

Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Vilniaus pataisos namai, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Akcentavo, kadangi pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl vadovaudamasis Darbo kodekso 27 str. nuostatomis, praÅ¡o dėl dalies pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2012-02-07.          Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 34).           Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .           Atsiliepime į skundÄ nurodė analogiÅ¡kus motyvus kaip ir atsakovas bei prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ visai praÅ¡omai priteisti sumai (b. l. 28-29).           Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 35).           Skundas netenkintinas.

             Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1994-09-01 dirba Vilniaus pataisos namų PriežiÅ«ros skyriuje. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas eina vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas (Tarnybos lapas, b. l. 24-27).            Remiantis Vilniaus pataisos namų suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenimis dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007-2008 m., atsakovas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 4-7).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTÄ® VI skyriaus 23-26 str. nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

VTĮ 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. To pačio įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 d. reglamentuojama, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia, už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 str., kurio 2 d. nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl VTÄ® 23 str. 2 d. nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ nuo 2007-02-01 iki 2008-03-31.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) tiek, kiek jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, naktį, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

            Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 30 str.1 d., nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl VTÄ® įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl VTÄ® 23 str. 2 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatymuose nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

             Taigi tai, kad mokant valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui) ne visÄ darbo užmokestį dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ , tačiau jis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo turi kreiptis įstatymo nustatytais terminais. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 298 straipsnis, kuriame nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nustato ne ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-29 nutartis a. b. A575-572/2011).Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimams.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr.

LVAT 2011-11-14 nutartį a. b. Nr. A575-1839/2011). Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį nuo 2007-02-01 iki 2008-03-31 dėl priedų ir priemokų sumai taikyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo. PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2012-01-31. Todėl atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Be to, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde netinkamai aiÅ¡kina, kad galima pasirinkti bet kurį palankų laikotarpį, kuris neturi virÅ¡yti trejų metų, ir nepraÅ¡o atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė:                       A (A.) L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         Liuda Arlauskienė