2015-10-14 Nr. AB-20108-3-65-3-00202-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1247-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00202-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. liepos 3 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – NŽT Panevėžio skyrius, atsakovas) 2015 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 23SD-5160-(14.23.104), kuriuo buvo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą; 2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą; 3) imtis priemonių pašalinti kliūtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai pradėti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad pareiškėjai nepasinaudojo nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas (18 str. 4 d.). Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 1 punktas numato, kad tiesiogiai teismui skundžiami tik teritorinių padalinių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis.

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Panevėžio skyriaus veiksmais, kurie atlikti iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, privalėjo dėl jų skundą paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Pareiškėjai, vykdydami teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, 2015 m. liepos 20 d. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjai tik 2015 m. liepos 16 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išsiuntė skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 23SD-5160-(14.23.104). Taigi, pareiškėjai iki 2015 m. liepos 3 d., t. y. iki kreipimosi į administracinį teismą dienos, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo, veiksmų ar neveikimo į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nesikreipė ir ši institucija Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjų skundo nenagrinėjo.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

II. Pareiškėjai, nesutikdami su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas juos įpareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikti duomenis, jog jie pasinaudojo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. 2015 m. liepos 20 d. pareiškėjai pateikė teismui duomenis, kad kreipėsi į NŽT. 2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjai gavo NŽT atsakymą, kuriuo pareiškėjų skundą atsisakyta tenkinti, tačiau, nespėjus šio sprendimo persiųsti teismui, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad pareiškėjai nesilaikė privalomos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administraciniu bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis nustato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra yra privaloma. Vertinant ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartie teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar ši sąlyga buvo įgyvendinta.

Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad, nesutikdami su NŽT teritorinio padalinio 2015 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 23SD-5160-(14.23.104), kuriuo buvo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėjai 2015 m. liepos 3 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. pašalinti skundo trūkumus – t. y. pateikti duomenis apie tai, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į administracinį teismą, pasinaudojo teisės aktų nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip tokius ginčus nagrinėjančią instituciją. 2015 m. liepos 17 d. pareiškėjai teismui pateikė skundo nuorašą, kuriuo 2015 m. liepos 17 d. kreipėsi į NŽT (b. l. 74, 75). NŽT sprendimą dėl pareiškėjų skundo priėmė 2015 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 90).

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad šį NŽT sprendimą gavo tik 2015 m. rugpjūčio 18 d., tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui NŽT sprendimo išsiųsti nespėjo, nes Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. priėmė ginčijamą nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Visų pirma, pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Vadovaudamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai per pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartyje nustatytą terminą nepateikė įrodymų apie tai, kad jie, prieš kreipdamiesi į administracinį teismą, yra pasinaudoję privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros įtvirtinimo tikslas nėra nustatyti papildomus formalius reikalavimus, kuriuos pareiškėjas turi įvykdyti prieš kreipdamiesi į teismą, o priešingai – tokiu būdu sukurtas, kaip savo praktikoje nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, papildomas mechanizmas, galintis išspręsti teisinę problemą (žr., pvz., 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į NŽT, kaip ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, kreipėsi uždelsę po Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, t. y. tik 2015 m. liepos 17 d., o NŽT 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo pirmosios instancijos teismui apskritais nepateikė. Įvertinus tai, kad pareiškėjai jiems suteikta galimybe pašalinti skundo trūkumus tinkamai nepasinaudojo, teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis neužkerta pareiškėjams kelio kreiptis į administracinį teismą iš naujo, pateikiant teismui įstatymų keliamus reikalavimus atitinkantį skundą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė