Legislator Case Law & Legislation
0a03c045-a001-4d8e-afea-175255ffecd8 AI generated

0a03c045-a001-4d8e-afea-175255ffecd8 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 0a03c045-a001-4d8e-afea-175255ffecd8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreipėsi į administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad 2014 m. beveikpusę lapkričio mėn. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Skunde paaiÅ¡kino, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad kamerose jam tektų teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas, kamerose buvo drėgna, neÅ¡varu, buvo tarakonų, tik vienÄ kartÄ per dienÄ 1 val. buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuri Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis, nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimasatsiliepimu į skundÄ (b. l. 5-9)prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo pristatytas 2014 m. lapkričio 18 d. ir patalpintas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 113,vėliau perkeltas į tokio pat ploto kamerÄ Nr. 387, kuriose buvo laikomas vienas.

Legislator headnote

AI generated

0a03c045-a001-4d8e-afea-175255ffecd8 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamųjų patalpų tardymo izoliatoriuje plotas yra nurodytasKalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1355-320/2016                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05233-2015-4     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K, ir atsakovės atstovas) atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Bylos Å¡alims apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, jos praÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.PareiÅ¡kėjas skundu (b. l.

1) kreipėsi į administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad 2014 m. beveikpusę lapkričio mėn. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Skunde paaiÅ¡kino, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad kamerose jam tektų teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas, kamerose buvo drėgna, neÅ¡varu, buvo tarakonų, tik vienÄ kartÄ per dienÄ 1 val. buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuri Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis, nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimasatsiliepimu į skundÄ (b. l. 5-9)prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo pristatytas 2014 m. lapkričio 18 d. ir patalpintas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 113,vėliau perkeltas į tokio pat ploto kamerÄ Nr. 387, kuriose buvo laikomas vienas.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 387 buvo laikomas su trimis asmenimis,2014 m. lapkričio 20 d. 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 398 ir laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. tokio patploto kameroje Nr. 397 buvo laikomas vienas. PareiÅ¡kėjas 2014 m. lapkričio 25 d. buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus. Nurodė, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Už kamerų valymÄ bei tvarkymÄ atsakingi patys tardymo izoliatoriuje laikomi nuteistieji ir suimtieji, Å¡iam tikslui į kameras visÄ laikÄ iÅ¡duodamas reikalingas inventorius (t. y.Å¡luota, semtuvas, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kriauklių ir unitazų valymui.

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ jÄ akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, kiekvienais metais Å¡i sutartis buvo pratęsiama. Minėta paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ir 2015 metais. 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį ir su uždarÄ ja akcine bendrove „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam tariamai padaryta žala, o žalos dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.Atsakovės atstovo nuomone, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, tai pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ , kadangi civilinei atsakomybei kilti turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo.Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m.rugsėjo23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m.gruodžio2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m.rugpjūčio19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.lapkričio7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Kaip faktinį neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas skunde nurodė jo laikymÄ perpildytose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos.Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014,p. 460-564).Ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus patalpų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavusioje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamųjų patalpų tardymo izoliatoriuje plotas yra nurodytasKalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124). Å io įsakymo 1.3 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Teismas sprendžia, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, 2014 m. lapkričio 18 d. pristatytas į LukiÅ¡kių TI-K,buvo patalpintas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 113,vėliau perkeltas į tokio pat ploto kamerÄ Nr. 387, kuriose buvo laikomas vienas. 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 387 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su trimis asmenimis.2014 m. lapkričio 20 d. 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 398 ir laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. tokio patploto kameroje Nr. 397 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas. 2014 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus (b. l. 5, 10-12).Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo teiktais duomenimis.

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , dėl jame nurodytų duomenų ginčo nekėlė. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kadpareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., iÅ¡ viso 7 paras, iÅ¡ jų – 1 parÄ pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-1241.3 punktenustatytÄ vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus plotoreikalavimÄ (kameroje Nr. 387, kuomet joje buvo laikomas su dar trimis asmenimis), o 6 paras – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drėgna, neÅ¡varu, buvo tarakonų.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (2009 m. liepos 10 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.Lietuvos higienos normos HN 76:20106 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Å¡ios higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 26 punkte pateiktÄ lentelę, gyvenamosiose ir bendros paskirties patalpose Å¡altuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35-60 proc., oro judrumas – 0,05-0,15 m/s. Minėtos higienos normos X skirsnio, reglamentuojančio reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų valymu, dezinfekavimu, priežiÅ«ra, 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Pagal Å¡io skirsnio 58 punktÄ ,laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.Išanalizavus teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 13-28), darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad šios įstaigos specialistaipareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų tikrinę kamerų Nr. 113, 387 ir 398, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai būtų atlikę oro drėgmės ir judrumo matavimus šiose kamerose.

Taigi, ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su Å¡iais Å¡iluminės aplinkos, vėdinimo reikalavimais nurodytose kamerose, dezinsekcijos organizavimu bei kamerose laikomų asmenų aprÅ«pinimu valymo inventoriumi.Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir Vilniaus VSC nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti kamerose Nr. 113, 387 ir 398 laikomi asmenys nesikreipė.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad dėl Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ginčo laikotarpiu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, skundus Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė į Å¡ios įstaigos administracijÄ , patvirtina ir atsakovo atstovo byloje pateiktos 2015 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 24-7884duomenys (b. l. 10).Kartu įvertinusteismui pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 13-28), galima teigti, kadir ne ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų pažeidimų tiek kamerose Nr. 113, 387 ir 398, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tiek kitose tikrintose kamerose Vilniaus VSC specialistai nenustatė.

IÅ¡ 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-122 matyti, kad operatyvioji kontrolė buvo atlikta kameroje Nr. 398, kurioje oro drėgmės ir judrumo matavimai nebuvo atlikti, o Lietuvos higienos normos HN 76:2010 kitų reikalavimų pažeidimų Vilniaus VSC specialistai nenustatė (b. l. 23-24). 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-125 duomenimis,kameroje Nr. 113,kurioje operatyvioji kontrolė atlikta 2014 m. vasario 14 d., iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė, matuojant 0,1 m ir 1,1 m aukÅ¡tyje, buvo 46 proc., kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kameroje yra langas, patalpa vėdinama natÅ«raliai per langÄ , langas apkaltas plėvele, tačiau atsidaro (b. l. 13-14).

Aplinkybę, kad kameroje Nr. 387 vėdinama per langÄ , nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų, patvirtina ir 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-93 duomenys (b. l. 20).Teismo vertinimu, nustatyti duomenys iÅ¡ esmės patvirtina atsakovės atstovo atsiliepime pateiktÄ informacijÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai vėdinimui yra pritaikyti(b. l. 8), o pareiÅ¡kėjas skunde ir neteigia, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos kameras vėdinti, taip paÅ¡alinant drėgmės perteklių, atidarius langus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl drėgmės pertekliaus kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, konstatuotiLukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad kamerose buvo neÅ¡varu, teismas sprendžia, kad pats pareiÅ¡kėjas turėjo įgyvendinti iÅ¡ paminėtų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatų kylančiÄ pareigÄ , panaudojant LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų iÅ¡duotus valymo inventorių ir priemones, pasirÅ«pinti kamerųšvara bei tvarka.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad užtikrindami Å¡iÄ tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų pareigÄ , į kameras iÅ¡duoda Å¡varai palaikyti reikalingÄ inventorių ir priemones – Å¡luotÄ , semtuvÄ , Å¡iukÅ¡liadėžę, kibirÄ , kriauklių ir unitazų valymui skirtÄ kalcinuotÄ sodÄ .

Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-125 ir2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-122 Vilniaus VSC specialistų užfiksuota informacija. IÅ¡ nurodytų patikrinimo aktų nustatyta, kad remiantis LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡u,LukiÅ¡kių TI-K yra numatyta suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas, aprÅ«pinti valymo priemonėmis ir inventoriumi (b. l. 23).

Patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos iÅ¡davimÄ registruojami žurnale; patikrintose kameros (buvo tikrinta ir kamera Nr. 113) buvo valymui skirtas inventorius (b. l. 13-14). Nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde ir neteigė, jog kamerų Å¡varai ir tvarkai palaikyti reikalingas inventorius bei priemonėsLukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo iÅ¡duodami, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai bÅ«tų teikęs skundus dėl kameros valymo darbams neiÅ¡duodamo valymo inventoriaus ir (ar) priemonių (b. l. 10), teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, kad kameroje buvo neÅ¡varu, vertina kaip nepagrįstus.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu galiojo tarp LukiÅ¡kių TI-K ir uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“ 2013 m. gruodžio 30 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. VLN-P-2013/255. Å ia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ įsipareigojo lankyti objektÄ ir atlikti, be kita ko, ir tarakonų kontrolę ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ) du kartus per kalendorinį mėnesį (b. l. 30-33). 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-122 duomenimis, ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-Kbuvo sudaręs sutartį ir su uždarÄ ja akcine bendrove „Profilaktinės dezinfekcijos stotis“.

IÅ¡ paminėto patikrinimo akto taip pat matyti, kad informacija apie atliktus profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbus registruojama kenkėjų kontrolės žurnale, o operatyviosios kontrolės metu patikrintoje kameroje Nr. 404 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (b. l. 23).Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs LukiÅ¡kių TI-K administracijai praÅ¡ymuskamerose, kuriose buvo laikomas, atlikti dezinsekcijÄ . Tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , nepažeisdamaLietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų.

O kadangi pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamu aspektu nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais ir detalizuotais, jie yra deklaratyvÅ«s ir abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nesusieti su jokiais konkrečiais laike ir vietoje apibrėžtais galimai neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti pažeistos, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.PareiÅ¡kėjas laikytinas neįvykdžiusiu pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m.vasario8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).PareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala jam atsirado ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K tik vienÄ kartÄ per dienÄ 1 val. buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuri Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose (angl.outside their cells), užsiimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Taigi minėtame standarte 8 ir daugiauval. laikotarpis rekomenduojamas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Be to, teismas atkreipia dėmesį į Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punktÄ , kuriame nurodyta, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai 1 val. per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė (prieiga per http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf nuorodÄ ).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, teisė į nacionaliniais teisės aktais nustatytus 1 val. trukmės pasivaikščiojimus gryname ore neprieÅ¡tarauja minėto komiteto rekomendacijoms, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam tinkamo ploto kameroje buvo pažeista.

Tačiau vien Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į sÄ lyginai neilgÄ Å¡io pažeidimo trukmę (pažeidimastruko tik1 parÄ ), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje nurodyta, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1864/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-913/2013, 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-68/2014).Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).Teisminėje praktikoje ir teisės teorijoje neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012 ir kt.).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas dėl minimalaus plotoneužtikrinimo LukiÅ¡kių TI-Kkameroje Nr. 387 galėjo jausti tam tikrus nepatogumus, tačiau įvertinus tokių nepatogumų trukmę ir mastÄ , akivaizdu, kad jie buvę vienkartiniai bei trumpalaikiai.PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kaip nustatyti trumpalaikiai, vienkartiniai pažeidimai sÄ lygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimÄ .Teismas nenustatė, jog nustatytas kalinimo sÄ lygų pažeidimas bÅ«tų padaręs ilgalaikį ir gilų žalingÄ poveikį pareiÅ¡kėjo psichinės ar fizinės sveikatos bÅ«klei.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-KpareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , taip pat įvertinęs kumuliatyvų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose poveikį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ neturtinę žalÄ , tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygasbuvo pažeista, o reikalavimÄ dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                    Irena Varžinskienė