0a03c045-a001-4d8e-afea-175255ffecd8 · PanevÄžio apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedkreipÄsi į administracinį teismÄ , praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti jam 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . ReikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjas grindÄ tuo, kad 2014 m. beveikpusÄ lapkriÄio mÄn. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas antisanitarinÄmis, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis. Skunde paaiÅ¡kino, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad kamerose jam tektų teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas, kamerose buvo drÄgna, neÅ¡varu, buvo tarakonų, tik vienÄ kartÄ per dienÄ 1 val. buvo vedamas pasivaikÅ¡Äioti į kiemelį, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuri Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis, nuteistasis turi teisÄ ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimasatsiliepimu į skundÄ (b. l. 5-9)praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo pristatytas 2014 m. lapkriÄio 18 d. ir patalpintas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 113,vÄliau perkeltas į tokio pat ploto kamerÄ Nr. 387, kuriose buvo laikomas vienas.
Legislator headnote
AI generated0a03c045-a001-4d8e-afea-175255ffecd8 · PanevÄžio apygardos administracinis teismas: įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojusioje nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamųjų patalpų tardymo izoliatoriuje plotas yra nurodytasKalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1355-320/2016                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05233-2015-4     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21(S) PANEVÄŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkriÄio 8 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos administracinio teismo teisÄja Irena VaržinskienÄ,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
M. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas A. M. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) ir atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K, ir atsakovÄs atstovas) atstovas į bylos nagrinÄjimÄ neatvyko. Bylos Å¡alims apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teisÄs aktų nustatyta tvarka, jos praÅ¡ymų dÄl bylos nagrinÄjimo nepateikÄ.PareiÅ¡kÄjas skundu (b. l.
1) kreipÄsi į administracinį teismÄ , praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti jam 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . ReikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjas grindÄ tuo, kad 2014 m. beveikpusÄ lapkriÄio mÄn. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas antisanitarinÄmis, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis. Skunde paaiÅ¡kino, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad kamerose jam tektų teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas, kamerose buvo drÄgna, neÅ¡varu, buvo tarakonų, tik vienÄ kartÄ per dienÄ 1 val. buvo vedamas pasivaikÅ¡Äioti į kiemelį, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuri Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis, nuteistasis turi teisÄ ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimasatsiliepimu į skundÄ (b. l. 5-9)praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo pristatytas 2014 m. lapkriÄio 18 d. ir patalpintas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 113,vÄliau perkeltas į tokio pat ploto kamerÄ Nr. 387, kuriose buvo laikomas vienas.
PareiÅ¡kÄjas 2014 m. lapkriÄio 19 d. kameroje Nr. 387 buvo laikomas su trimis asmenimis,2014 m. lapkriÄio 20 d. 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 398 ir laikotarpiu nuo 2014 m. lapkriÄio 21 d. iki 2014 m. lapkriÄio 24 d. tokio patploto kameroje Nr. 397 buvo laikomas vienas. PareiÅ¡kÄjas 2014 m. lapkriÄio 25 d. buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus. NurodÄ, kad kamerų langai vÄdinimui yra pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Už kamerų valymÄ bei tvarkymÄ atsakingi patys tardymo izoliatoriuje laikomi nuteistieji ir suimtieji, Å¡iam tikslui į kameras visÄ laikÄ iÅ¡duodamas reikalingas inventorius (t. y.Å¡luota, semtuvas, Å¡iukÅ¡liadÄžÄ, kibiras), kalcinuota soda, skirta kriauklių ir unitazų valymui.
LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarÄs paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ jÄ akcine bendrove âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, kuri nuolat vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, kiekvienais metais Å¡i sutartis buvo pratÄsiama. MinÄta paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ir 2015 metais. 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarÄ paslaugų teikimo sutartį ir su uždarÄ ja akcine bendrove âDezinfaâ, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, jo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti.
PareiÅ¡kÄjas nekonkretizavo, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kÄ jam tariamai padaryta žala, o žalos dydžiui pagrįsti nepateikÄ jokių įrodymų.AtsakovÄs atstovo nuomone, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikÄ (neveikÄ) neteisÄtai, tai pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ , kadangi civilinei atsakomybei kilti turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje administracinÄje byloje ginÄas kilÄs dÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos priteisti 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildino iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo.GinÄo dÄl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.
Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs specifika, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ, lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinÄ atsakomybÄ atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo:
1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);
2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);
3) neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.balandžio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m.rugsÄjo23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m.gruodžio2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m.rugpjÅ«Äio19 d. nutarime yra konstatavÄs, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisÄtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.lapkriÄio7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-1500/2013).NeteisÄta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisÄs aktų, bet ir tarptautinių teisÄs aktų nesilaikymu, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Kaip faktinį neturtinÄs žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ jo laikymÄ perpildytose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos.Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas â pagrindinis reikalavimas, kurį valstybÄ privalo užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinÄjant bylas dÄl bausmių vykdymo ir kardomojo suÄmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimas, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 26, 2014,p. 460-564).GinÄo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus patalpų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavusioje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojusioje nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamųjų patalpų tardymo izoliatoriuje plotas yra nurodytasKalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakyme Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â ir Ä®sakymas Nr. V-124). Å io įsakymo 1.3 punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Teismas sprendžia, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas, 2014 m. lapkriÄio 18 d. pristatytas į LukiÅ¡kių TI-K,buvo patalpintas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 113,vÄliau perkeltas į tokio pat ploto kamerÄ Nr. 387, kuriose buvo laikomas vienas. 2014 m. lapkriÄio 19 d. kameroje Nr. 387 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su trimis asmenimis.2014 m. lapkriÄio 20 d. 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 398 ir laikotarpiu nuo 2014 m. lapkriÄio 21 d. iki 2014 m. lapkriÄio 24 d. tokio patploto kameroje Nr. 397 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas vienas. 2014 m. lapkriÄio 25 d. pareiÅ¡kÄjas buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus (b. l. 5, 10-12).Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovÄs atstovo teiktais duomenimis.
PareiÅ¡kÄjas, gavÄs atsakovÄs atstovo atsiliepimÄ , dÄl jame nurodytų duomenų ginÄo nekÄlÄ. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kadpareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. lapkriÄio 18 d. iki 2014 m. lapkriÄio 24 d., iÅ¡ viso 7 paras, iÅ¡ jų â 1 parÄ pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-1241.3 punktenustatytÄ vienam asmeniui turinÄio tekti minimalaus plotoreikalavimÄ (kameroje Nr. 387, kuomet joje buvo laikomas su dar trimis asmenimis), o 6 paras â Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.
Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto ir neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti.PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimus grindÄ ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drÄgna, neÅ¡varu, buvo tarakonų.KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (2009 m. liepos 10 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.Lietuvos higienos normos HN 76:20106 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Å¡ios higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 26 punkte pateiktÄ lentelÄ, gyvenamosiose ir bendros paskirties patalpose Å¡altuoju metų periodu santykinÄ oro drÄgmÄ turi bÅ«ti 35-60 proc., oro judrumas â 0,05-0,15 m/s. MinÄtos higienos normos X skirsnio, reglamentuojanÄio reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų valymu, dezinfekavimu, priežiÅ«ra, 60 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.
Esant reikalui laisvÄs atÄmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisÄs akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvÄs atÄmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Pagal Å¡io skirsnio 58 punktÄ ,laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.
Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.IÅ¡analizavus teismui pateiktų Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro (toliau â ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 13-28), darytina iÅ¡vada, jog byloje nÄra duomenų, kad Å¡ios įstaigos specialistaipareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu bÅ«tų tikrinÄ kamerų Nr. 113, 387 ir 398, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, o NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai bÅ«tų atlikÄ oro drÄgmÄs ir judrumo matavimus Å¡iose kamerose.
Taigi, ginÄo laikotarpiu nustatyta tvarka nÄra užfiksuota pažeidimų, susijusių su Å¡iais Å¡iluminÄs aplinkos, vÄdinimo reikalavimais nurodytose kamerose, dezinsekcijos organizavimu bei kamerose laikomų asmenų aprÅ«pinimu valymo inventoriumi.MinÄtos aplinkybÄs taip pat leidžia teigti, kad ginÄo laikotarpiu dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir Vilniaus VSC nei pareiÅ¡kÄjas, nei kiti kamerose Nr. 113, 387 ir 398 laikomi asmenys nesikreipÄ.PažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, kad dÄl Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ginÄo laikotarpiu bÅ«tų reiÅ¡kÄs pretenzijas, skundus VisuomenÄs sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o kad pareiÅ¡kÄjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su praÅ¡ymais ar skundais dÄl laikymo sÄ lygų nesikreipÄ Ä¯ Å¡ios įstaigos administracijÄ , patvirtina ir atsakovo atstovo byloje pateiktos 2015 m. lapkriÄio 12 d. pažymos Nr. 24-7884duomenys (b. l. 10).Kartu įvertinusteismui pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 13-28), galima teigti, kadir ne ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo skunde nurodomų pažeidimų tiek kamerose Nr. 113, 387 ir 398, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, tiek kitose tikrintose kamerose Vilniaus VSC specialistai nenustatÄ.
IÅ¡ 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-122 matyti, kad operatyvioji kontrolÄ buvo atlikta kameroje Nr. 398, kurioje oro drÄgmÄs ir judrumo matavimai nebuvo atlikti, o Lietuvos higienos normos HN 76:2010 kitų reikalavimų pažeidimų Vilniaus VSC specialistai nenustatÄ (b. l. 23-24). 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-125 duomenimis,kameroje Nr. 113,kurioje operatyvioji kontrolÄ atlikta 2014 m. vasario 14 d., iÅ¡matuota santykinÄ oro drÄgmÄ, matuojant 0,1 m ir 1,1 m aukÅ¡tyje, buvo 46 proc., kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kameroje yra langas, patalpa vÄdinama natÅ«raliai per langÄ , langas apkaltas plÄvele, taÄiau atsidaro (b. l. 13-14).
AplinkybÄ, kad kameroje Nr. 387 vÄdinama per langÄ , nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų, patvirtina ir 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-93 duomenys (b. l. 20).Teismo vertinimu, nustatyti duomenys iÅ¡ esmÄs patvirtina atsakovÄs atstovo atsiliepime pateiktÄ informacijÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai vÄdinimui yra pritaikyti(b. l. 8), o pareiÅ¡kÄjas skunde ir neteigia, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos kameras vÄdinti, taip paÅ¡alinant drÄgmÄs perteklių, atidarius langus.
AtsižvelgÄs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dÄl drÄgmÄs pertekliaus kamerose, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, konstatuotiLukiÅ¡kių TI-K neteisÄtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nÄra pagrindo.DÄl pareiÅ¡kÄjo teiginio, kad kamerose buvo neÅ¡varu, teismas sprendžia, kad pats pareiÅ¡kÄjas turÄjo įgyvendinti iÅ¡ paminÄtų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatų kylanÄiÄ pareigÄ , panaudojant LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų iÅ¡duotus valymo inventorių ir priemones, pasirÅ«pinti kamerųšvara bei tvarka.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad užtikrindami Å¡iÄ tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų pareigÄ , į kameras iÅ¡duoda Å¡varai palaikyti reikalingÄ inventorių ir priemones â Å¡luotÄ , semtuvÄ , Å¡iukÅ¡liadÄžÄ, kibirÄ , kriauklių ir unitazų valymui skirtÄ kalcinuotÄ sodÄ .
AtsakovÄs atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmÄs patvirtina2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-125 ir2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-122 Vilniaus VSC specialistų užfiksuota informacija. IÅ¡ nurodytų patikrinimo aktų nustatyta, kad remiantis LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. rugsÄjo 6 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esanÄio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡u,LukiÅ¡kių TI-K yra numatyta suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas, aprÅ«pinti valymo priemonÄmis ir inventoriumi (b. l. 23).
Patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos iÅ¡davimÄ registruojami žurnale; patikrintose kameros (buvo tikrinta ir kamera Nr. 113) buvo valymui skirtas inventorius (b. l. 13-14). Nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgÄs į tai, kad pareiÅ¡kÄjas skunde ir neteigÄ, jog kamerų Å¡varai ir tvarkai palaikyti reikalingas inventorius bei priemonÄsLukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo iÅ¡duodami, taip pat į tai, kad byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai bÅ«tų teikÄs skundus dÄl kameros valymo darbams neiÅ¡duodamo valymo inventoriaus ir (ar) priemonių (b. l. 10), teismas pareiÅ¡kÄjo teiginius, kad kameroje buvo neÅ¡varu, vertina kaip nepagrįstus.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad ginÄo laikotarpiu galiojo tarp LukiÅ¡kių TI-K ir uždarosios akcinÄs bendrovÄs âDezinfaâ 2013 m. gruodžio 30 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. VLN-P-2013/255. Å ia sutartimi uždaroji akcinÄ bendrovÄ âDezinfaâ įsipareigojo lankyti objektÄ ir atlikti, be kita ko, ir tarakonų kontrolÄ ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ) du kartus per kalendorinį mÄnesį (b. l. 30-33). 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-122 duomenimis, ginÄo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-Kbuvo sudarÄs sutartį ir su uždarÄ ja akcine bendrove âProfilaktinÄs dezinfekcijos stotisâ.
IÅ¡ paminÄto patikrinimo akto taip pat matyti, kad informacija apie atliktus profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbus registruojama kenkÄjų kontrolÄs žurnale, o operatyviosios kontrolÄs metu patikrintoje kameroje Nr. 404 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (b. l. 23).Byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų teikÄs LukiÅ¡kių TI-K administracijai praÅ¡ymuskamerose, kuriose buvo laikomas, atlikti dezinsekcijÄ . Tokių duomenų nepateikÄ ir pareiÅ¡kÄjas. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , nepažeisdamaLietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų.
O kadangi pareiÅ¡kÄjo argumentai nagrinÄjamu aspektu nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais ir detalizuotais, jie yra deklaratyvÅ«s ir abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nesusieti su jokiais konkreÄiais laike ir vietoje apibrÄžtais galimai neteisÄtais pareigÅ«nų veiksmais, teismas neturi galimybÄs patikrinti, ar asmens teisÄs iÅ¡ tikrųjų galÄjo bÅ«ti pažeistos, todÄl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.PareiÅ¡kÄjas laikytinas neįvykdžiusiu pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m.vasario8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS-602-84/2013).PareiÅ¡kÄjo teigimu, neturtinÄ Å¾ala jam atsirado ir dÄl to, kad LukiÅ¡kių TI-K tik vienÄ kartÄ per dienÄ 1 val. buvo vedamas pasivaikÅ¡Äioti į kiemelį, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuri Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisÄ ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 â Rev.2006 II skyriaus âÄ®kalinimasâ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ treÄiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad âEuropos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turÄtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galÄtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose (angl.outside their cells), užsiimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiÄmimuose.
Taigi minÄtame standarte 8 ir daugiauval. laikotarpis rekomenduojamas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, laiko praleidimui lauke. Be to, teismas atkreipia dÄmesį į Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punktÄ , kuriame nurodyta, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai 1 val. per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinÄ jų teisÄ (prieiga per http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf nuorodÄ ).Atsižvelgus į iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, teisÄ Ä¯ nacionaliniais teisÄs aktais nustatytus 1 val. trukmÄs pasivaikÅ¡Äiojimus gryname ore neprieÅ¡tarauja minÄto komiteto rekomendacijoms, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.AtsižvelgÄs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam tinkamo ploto kameroje buvo pažeista.
TaÄiau vien Å¡i aplinkybÄ, atsižvelgiant į sÄ lyginai neilgÄ Å¡io pažeidimo trukmÄ (pažeidimastruko tik1 parÄ ), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje nurodyta, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1864/2013, 2013 m. gegužÄs 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-756-913/2013, 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-68/2014).Vertindamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1211/2013).
IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrÄ neturtinÄs žalos dÄl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisÄs gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais â teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymÄta administracinÄje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turÄtų sprÄsti, ar pakanka pažeistos teisÄs pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-1211/2013).
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).TeisminÄje praktikoje ir teisÄs teorijoje neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-146-1527/2012 ir kt.).
Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl minimalaus plotoneužtikrinimo LukiÅ¡kių TI-Kkameroje Nr. 387 galÄjo jausti tam tikrus nepatogumus, taÄiau įvertinus tokių nepatogumų trukmÄ ir mastÄ , akivaizdu, kad jie buvÄ vienkartiniai bei trumpalaikiai.PareiÅ¡kÄjas nekonkretizavo, kaip nustatyti trumpalaikiai, vienkartiniai pažeidimai sÄ lygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimÄ .Teismas nenustatÄ, jog nustatytas kalinimo sÄ lygų pažeidimas bÅ«tų padarÄs ilgalaikį ir gilų žalingÄ poveikį pareiÅ¡kÄjo psichinÄs ar fizinÄs sveikatos bÅ«klei.
Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Byloje taip pat nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-KpareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekÄ pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi, atsižvelgÄs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmÄ, intensyvumÄ , taip pat įvertinÄs kumuliatyvų pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose poveikį, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau Å¡iuo atveju nÄra pagrindo pareiÅ¡kÄjui priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygasbuvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per PanevÄžio apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                    Irena VaržinskienÄ