0a020617-0d4e-4e22-bf04-4d7336c4bbc8 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-531/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00149-01018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Mirnyj, gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui, išteisintajam E. S., nukentėjusiajam D.

M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskij, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus ir D. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. M. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. E. S. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) – 2018 m. birželio 25 d. apie 15 val., tarnybos metu, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4, 5 p. reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 str. nuostatas dėl fizinės prievartos panaudojimo, nes (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinantis su sulaikytu įtariamuoju D.

M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ranka sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl ko jis atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam D. M. odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ nosies srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ , poodinę kraujosruvÄ ir minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ pakauÅ¡io srityje, taip nežymiai sutrikdydamas D. M. sveikatÄ . E. S. Å¡iais veiksmais iÅ¡kraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį bei autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ ir taip padarė didelę žalÄ valstybei.

2. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius apeliaciniu skundo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti E. S. kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir skirti jam 200 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 3 d. ir 682 str. ir atsižvelgiant į tai, kad E. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė eidamas valstybės tarnautojo pareigas, jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 3 metų laikotarpiui.

D. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas E. S. pagal BK 228 str. 1 d., priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, jame neteisingai nurodė byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias, iÅ¡vadas, taip netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes jis yra akivaizdžiai tendencingas ir neobjektyvus.

Įžvelgia iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir nepateisinamÄ proceso Å¡alių diskriminavimÄ pagal jų procesinę padėtį ir turimus įgalinimus vienas kito atžvilgiu. 2.1. Atkreipia dėmesį, kad pagal D. M. 2018 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018 m. liepos 9 d. Nurodo, kad D. M. apžiÅ«ra medicinos įstaigoje vyko jo laikino sulaikymo sÄ lygomis ir lydint jo sulaikyme dalyvavusiems policijos pareigÅ«nams. Pabrėžia 2018 m. birželio 27 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡taringumus, bei pažymi, jog užduotį, pagal kuriÄ buvo suraÅ¡yta pirmoji specialisto iÅ¡vada, surašė (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji tyrėja V.

J., kuri užduotyje įvykį aprašė kaip paties įtariamojo D. M. tyčinį susižalojimÄ jam pačiam galva trenkiantis į sienÄ bei klausimus specialistei suformulavo siekdama gauti atsakymÄ , ar kÅ«no sužalojimas galėjo atsirasti D. M. trenkiant galva į sienÄ pačiam, bet ne nuo kito asmens poveikio, o antroji buvo pateikta jau pagal D. M. pareiÅ¡kimÄ pradėtame ikiteisminiame tyrime, kurį atliko (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja. Ä®vertinus 2018 m. birželio 26 d. atliktÄ D. M. narkotikų testÄ , kurio metu jo organizme rasta THC (marihuana), pažymi, kad D.

M. neneigė vartojantis marihuanÄ . Tačiau pats narkotikų testas, kurio metu asmens organizme randamos narkotinės medžiagos, nenustato rastų medžiagų koncentracijos, vartojimo laiko ir savaime nereiÅ¡kia apsvaigimo. Apsvaigimo faktas nustatomas pagal klinikinius apsvaigimo požymius, tačiau tai su D. M. apskritai nebuvo daroma. Pats testas atliktas ne iÅ¡ karto po D. M. patirto sužalojimo, kas bÅ«tų logiÅ¡ka atsižvelgiant į kaltinamojo ir kartu su juo įvykio metu kabinete buvusių liudytojų parodymus, bet tik kitÄ dienÄ ir po D.

M. pateikto pareiÅ¡kimo apie jo atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ . 2.2. PrieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje, apeliantas neįžvelgia jokių D. M. parodymų prieÅ¡taravimų ar nenuoseklumo. Nuosprendyje teismas padarė pastebėjimÄ , jog savo pareiÅ¡kime D. M. net nenurodė, nuo vieno ar kelių policijos pareigÅ«nų jis patyrė fizinį smurtÄ ir kuo buvo suduotas smÅ«gis. Tačiau darydamas tokį pastebėjimÄ , teismas neatsižvelgė į tai, jog D. M. tuo metu buvo sulaikytas ir laikomas areÅ¡tinėje, po patirtos traumos jautėsi blogai ir pareiÅ¡kimÄ parašė pats be jokios kvalifikuotos teisininko pagalbos.

Be to, teismas dokumentui, kurio paskirtis yra praneÅ¡ti kompetentingoms institucijoms apie pagrindinius padarytos nusikalstamos veikos faktus, kelia nepagrįstus iÅ¡samumo reikalavimus. Net pareiÅ¡kėjui tiksliai nenurodžius nuo kelių policijos pareigÅ«nų buvo patirtas smurtas ir kuo buvo suduotas smÅ«gis, paties fizinio smurto prieÅ¡ asmenį panaudojimo ir kÅ«no sužalojimo faktas yra pakankamas spręsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ko savo pareiÅ¡kimu ir siekė D. M.. PareiÅ¡kimo neiÅ¡samumas nėra esminis trÅ«kumas, kurio nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti praÅ¡ant patikslinti pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ arba jį pradėjus ir atlikus tyrimo veiksmus.

Svarbu yra tai, kad bÅ«tent pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikslinimas ir buvo atliktas 2018 m. liepos 5 d. apklausus D. M. liudytoju. Å ios apklausos metu D. M. apibÅ«dino smÅ«gį jam į veidÄ sudavusį policijos pareigÅ«nÄ ir kad Å¡iuo smÅ«giu buvo pataikyta labiau į kairę veido pusę. Nesuprantamos pirmos instancijos teismo pretenzijos Å¡ių parodymų patikimumui, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad pats teismas Å¡iuos parodymus akivaizdžiai iÅ¡kraipė – nuosprendyje, juos apraÅ¡ydamas, kategoriÅ¡kai nurodė, jog smÅ«gis buvo suduotas bÅ«tent į kairę veido pusę.

Å is faktas yra svarbus, nes taip D. M. abejonės dėl atskirų ir ne pačių reikÅ¡mingiausių įvykio aplinkybių buvo paverčiamos kategoriÅ¡kais teiginiais, kas vėliau dirbtinai padėjo teismui iÅ¡ryÅ¡kinti skirtumus, kurių tikrovėje nėra. Atkreipia dėmesį, kad tik po 2018 m. liepos 5 d. įvykusios D. M. apklausos buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Todėl akivaizdu, kad Å¡ios apklausos metu nebuvo galimybės, greičiausiai ir tikslo, nustatyti visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, kurios turėjo bÅ«ti nustatytos tolimesnio, 2018 m. liepos 9 d. pradėto ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl tos pačios priežasties, t. y. dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir nepriskyrus šį tyrimÄ atliksiančios įstaigos bei konkretaus tyrėjo, 2018 m. liepos 5 d. nebuvo apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) mieste, ten pat nebuvo atliktas parodymų patikrinimas ir D. M. nebuvo parodytas atpažinti smurtÄ prieÅ¡ jį vartojęs pareigÅ«nas. Be to, bÅ«tina pažymėti, jog tai, kad D. M. 2018 m. liepos 5 d. pirma kaip liudytojo apklausa galimai nebuvo labai iÅ¡sami ir tiksli, yra ne jo kaltė, nes klausimus formulavo ir atsakymus į protokolÄ Ä¯rašė apklausÄ atlikęs ir protokolÄ surašęs asmuo, kuris ir sprendė dėl įraÅ¡omų duomenų iÅ¡samumo ir pakankamumo.

Visi tyrimui svarbūs veiksmai buvo atlikti su D. M. 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai tyrimas jau buvo pradėtas ir pavestas atlikti (duomenys neskelbtini) skyriui. Būtent 2018 m. rugpjūčio 10 d. D. M. apklausa ir kiti su juo atlikti veiksmai yra labiausiai išsamūs ir konkretūs, todėl vėl nesuprantama pirmos instancijos teismo kritika šios dienos D. M. duotų parodymų atžvilgiu, teismo nuosprendyje pažymint, kad D. M. jau konkretizavo, kokia rankos dalimi jam buvo suduotas smūgis bei nurodė, jog jam suduotas smūgis ne į kairę veido pusę, kaip prieš tai sakė, bet suduotas vienas tiesus smūgis jam į nosies sritį, tokius savo parodymus atvaizdavo ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kaip naujÄ aplinkybę teismas įvertino D. M. apklausos metu nurodytÄ po smÅ«gio patirtÄ sÄ monės praradimÄ . Aukščiau jau buvo pažymėtas pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytas D. M. parodymų iÅ¡kraipymas, vietoje D. M. nurodytos aplinkybės, kad smÅ«giu jam buvo pataikyta labiau į kairę veido pusę, kategoriÅ¡kai nurodant jog D. M. ankščiau buvo nurodęs bÅ«tent kairę veido pusę. Jeigu teismo atlikto D. M. parodymų vertinimo ir du kartus padaryto parodymų iÅ¡kraipymo net nelaikyti tendencingu, vis vien lieka nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl D.

M. parodymų nenuoseklumo. Tai, kad skirtinguose parodymuose D. M. nurodė patyręs smÅ«gį į veidÄ arba į nosies sritį niekaip neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, nes akivaizdu, kad nosis yra veido dalis, o vėlesniuose parodymuose nurodyta tikslesnė smÅ«gio vieta tik patikslina ankščiau nurodytÄ aplinkybę, bet jokiu bÅ«du neprieÅ¡tarauja jai. D. M. nuo pirmojo savo pareiÅ¡kimo tvirtino, kad po patirto smÅ«gio buvo apsvaigęs ir nukritęs ant grindų, todėl vėlesnės jo apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad jis buvo praradęs sÄ monę taip pat neprieÅ¡tarauja jo pirminei pozicijai, nes tai iÅ¡ esmės yra asmens subjektyvus savo apsvaigimo bÅ«senos ir jos sunkumo vertinimas.

D. M. teisme duotose parodymuose pirmos instancijos teismas taip pat įžvelgė nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ ankstesniems jo parodymams, kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog D. M. teisme nurodė vėl kitÄ smÅ«gio gavimo vietÄ â€“ kad smÅ«gis buvo tiesiai, o ne į Å¡onÄ , daugiau į deÅ¡inę pusę. Tuo pačiu metu jis prieÅ¡taringai teigė, kad kaltinamasis jam trenkė iÅ¡ deÅ¡inės rankos bei, kad negali pasakyti, iÅ¡ kurios rankos jam buvo trenkta, nes smÅ«gio sudavimo metu žiÅ«rėjo į apačiÄ ir kas tuo metu vyko, nematė.

Atsižvelgiant į tai teismui kilo klausimas, kuo remiantis D. M. nematydamas kas vyksta, nurodo, kuo jam buvo smÅ«giuota, kuria ranka ar net jos konkrečia dalimi. Susipažinus su 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolu ir jame užfiksuotais D. M. parodymais, matyti, kad jo parodymai teismo nuosprendyje nėra cituojami tiksliai – tai, kad jam buvo suduota deÅ¡ine ranka, jis tik taip mano, bet negali tiksliai atsakyti, nes nematė. Nuosprendyje nurodyta, kad abejones dėl D. M. parodymų patikimumo sustiprino ir jo nenuosekliai nurodytos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų vartojimo (kad 2018 m. narkotines medžiagas (kanapes) vartojo įvairiai, tačiau iki sulaikymo vienÄ ar dvi dienas jų nevartojo), dėl to kam jis buvo pranešęs apie policijos pareigÅ«no pavartotÄ smurtÄ , dėl nosies nubrozdinimo, kraujavimo trukmės. Teisme apklausta specialistė S. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas iÅ¡vadas ir papildomai nurodė, kad D.

M. nosies nugarėlėje nustatytas ir taip nedidelis nubrozdinimas (1 x 3 mm), Å¡aÅ¡u pasidengė ne iÅ¡ karto, tam prireikė ilgesnio laiko. Å i aplinkybė svarbi vertinant tai, kad iÅ¡ karto po įvykio smulkaus nubrozdinimo nosies srityje areÅ¡tinės sÄ lygomis galėjo nepastebėti tiek pats D. M., tiek su juo bendravę asmenys, tiek jį apžiÅ«rėję gydytojai. Pirmos instancijos teismas neadekvačiai iÅ¡keldamas Å¡ių nereikÅ¡mingų aplinkybių svarbÄ , D. M. parodymų nenuoseklumÄ nepagrįstai tiesiogiai susiejo su kaltinamojo bendradarbių policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie akivaizdžiai skiriasi nuo D.

M. parodymų. Tačiau skirtingi proceso dalyvių parodymai negali reikÅ¡ti vieno iÅ¡ jų nenuoseklumo. D. M. tvirtina, kad apie iÅ¡ policijos pareigÅ«no patirtÄ smurtÄ iÅ¡ karto po patalpinimo į areÅ¡tinę sakė areÅ¡tinės medikei J. K., kuri Å¡iÄ aplinkybę neigia tiek parodymuose, tiek atlikus akistatÄ su D. M.. Tačiau bylos duomenimis akivaizdžiai patvirtintas faktas, kad areÅ¡tinės medicinos darbuotoja J. K. pirmÄ D. M. apžiÅ«rÄ atliko netrukus po jo patalpinimo į areÅ¡tinę 2018 m. birželio 25 d. 17 val. 45 min. medicinos kortelės skiltyje apie nusiskundimus nurodydama „Žaizda pakauÅ¡yje.

Daugiau nusiskundimų sveikata neturi“. Skiltyje apie apžiÅ«ros rezultatus ir suteiktÄ medicininę pagalbÄ užfiksuota: „Naujai uždarytas į areÅ¡tinę. Sulaikytas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. PakauÅ¡yje matoma truputį pakraujavusi žaizda. Nuplauta (duomenys neskelbtini) odos tirpalu, patepta (duomenys neskelbtini) odos tirpalu, uždėtas sterilus tvarstis. Stebėti. AreÅ¡tinėje bÅ«ti gali“. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindÄ abejoti ne D.

M., o bÅ«tent J. K. parodymų nuoÅ¡irdumu ir patikimumu, tačiau pirmos instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . AnalogiÅ¡kas nepagrįstas iÅ¡vadas teismas padarė lygindamas nukentėjusio D. M. parodymus su kaltinamojo E. S. bendradarbių, t. y. policijos pareigÅ«nų, liudytojų V. J., T. R., R. J. ir T. G. parodymais. Teismas ignoravo D. M. psichofiziologinio tyrimo rezultatus, patvirtinančius, jog atsakydamas į klausimus dėl savo duotų parodymų jis sakė tiesÄ . Minėtas tyrimas pats savaime nėra pripažįstamas įrodymu, bet jo rezultatai padeda objektyviau įvertinti tiriamojo asmens duotų parodymų patikimumÄ .

Tačiau teismas kaip patikimus įvertino T. R., R. J. ir E. S. parodymus, kurie nuo psichofiziologinio tyrimo kategoriÅ¡kai atsisakė. Byloje esantys duomenys apie D. M., jog jis psichikos sveikatos sutrikimų neturėjo ir nuo priklausomybės ligų nesigydė, kas parodo jo stabilumÄ ir polinkio žalotis nebuvimÄ , teismo įvertinti taip pat nebuvo. Toks tendencingas ir dvigubais standartais paremtas įrodymų patikimumo vertinimo metodas lėmė ir tai, kad teismas kaip nepatikimus įvardino ir kartu su D. M. vienoje kameroje buvusių sulaikytų S. G. ir G.

A. nukentėjusiajam palankius parodymus, nes jie neva susiję su nepatikimo liudytojo D. M. pateikta informacija. Teismo sukurta loginė konstrukcija reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu liudytojai J. K. ir V. J. patvirtintų kad iÅ¡ D. M. žodžių žinojo apie policijos pareigÅ«no jo atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ , Å¡ių liudytojų parodymai taip pat turėtų bÅ«ti laikomi nepatikimais, nes tokiu atveju jie taip pat remtųsi iÅ¡ D. M. gauta informacija. 2.3. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. birželio 25 d. nutarimas laikinai sulaikyti D.

M. suraÅ¡ytas 16.15 val., nors faktinis jo sulaikymo momentas buvo 11.40 val., sulaikymo protokolas suraÅ¡ytas 16.18 val. Apie iÅ¡aiÅ¡kinimÄ sulaikytam D. M. dėl jo teisės turėti gynėjÄ nuo sulaikymo momento arba atsakymÄ nuo tokios teisės duomenų ir dokumentų nėra. D. M. 2018 m. birželio 25 d. asmens kratos protokolas ir jos metu rastų objektų apyraÅ¡as suraÅ¡yti ranka, nors T. R. apklausų metu nurodė, kad šį protokolÄ pildė kompiuteriu. Be to, protokole pažymėta, kad D. M. pats pareiÅ¡kė, jog striukės kiÅ¡enėje turi narkotinių medžiagų.

Asmens kratos atlikimo laikas nuo 14.30 val. iki 15.30 val. Pažymėtina, kad iki to momento, kai D. M. pareiÅ¡kė turintis prie savęs narkotines medžiagas, protokole buvo užpildyti tik keli laukai apie veiksmo atlikimo vietÄ , laikÄ ir dalyvaujančius asmenis, t. y. atliktas ypatingai mažai laiko pareikalavęs darbas. Analizuojant betarpiÅ¡kai įvykio vietoje buvusių ir jį mačiusių asmenų, t. y. kaltinamojo E. S. ir liudytojų T. R. bei R. J. parodymus, akivaizdžios yra sekančios iÅ¡vados: sulaikytojo įtariamojo D.

M. procesinės teisės buvo pažeistos, nes po sulaikymo jam nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė turėti gynėjÄ , nėra bÅ«tino atsisakymÄ nuo gynėjo patvirtinančio protokolo. Kas yra svarbu konstatuojant šį faktÄ â€“ kaltinamasis yra įsitikinęs, kad įstatymas net nereikalauja raÅ¡tu įforminti atsisakymÄ nuo gynėjo. D. M. teisių pažeidimÄ taip pat įrodo, net kaltinamojo neneigiama, darbe taikoma praktika, kai ignoruojamas sulaikyto asmens maitinimo poreikis, asmens kratos protokolas raÅ¡omas jau atlikus žmogaus apžiÅ«rÄ , t. y. protokole fiksuojant jau atlikto veiksmo rezultatus, todėl D.

M. asmens kratos protokole nurodytas asmens kratos pradžios laikas 14.30 val. turi atitikti faktinį kratos pradžios laikÄ , kÄ tarp kitko patvirtina ir apklausti liudytojai T. R. ir R. J.. Kadangi asmens kratos protokole nurodyta, jog D. M. pats pareiÅ¡kė turintis prie savęs narkotines medžiagas, daroma iÅ¡vada, kad tai jis turėjo padaryti tik prasidėjus asmens kratai, t. y. apie 14.30 val. Atsižvelgiant į tai, kad į policijos tarnybines patalpas D. M. buvo pristatytas apie 14.00 val., o kiek vėliau kabinete pasirodžiusiam E. S. apie 30 minučių bendraujant su D.

M., visÄ tÄ laikÄ T. R. rašė D. M. asmens kratos protokolÄ , darytina iÅ¡vada, kad D. M. asmens krata iki įvykio - 15.00 val., jau buvo atlikta, narkotinės medžiagos ir kiti daiktai jau buvo rasti ir vyko asmens kratos rezultatų fiksavimas. PrieÅ¡ingu atveju, susipažinus su byloje esančiu D. M. asmens kratos protokolu ir nustačius kad jokių kitų procesinių veiksmų su D. M. atliekama nebuvo, nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo kÄ T. R. tiek laiko galėjo pildyti aptariamame dokumente. Kad D. M. asmens krata jau buvo atlikta iki byloje nagrinėjamo jo sužalojimo įvykio, patvirtina ir tai, kad jeigu asmens krata vyktų po 15.00 val., bÅ«tina įvertinti kraujo nuvalymo, aiÅ¡kinimosi dėl medicinos pagalbos ir iÅ¡vedimo pas T.

G. laikÄ . Esant tokioms aplinkybėms, krata negalėjo bÅ«ti atlikta iki 15.30 val. Atlikus asmens kratÄ ir pačiam D. M. pareiÅ¡kus apie jo turimas narkotines medžiagas, paneigiamas galimas D. M. tyčinio susižalojimo motyvas norint nukreipti pareigÅ«nų dėmesį, kad narkotinės medžiagos nebÅ«tų rastos. Atskirai bÅ«tina atkreipti dėmesį į nustatytÄ prieÅ¡taravimÄ â€“ liudytojas T. R. nuosekliai tvirtina, kad asmens kratos protokolÄ jis rašė kompiuteriu, tačiau iÅ¡ paties dokumento matyti, kad jis suraÅ¡ytas ranka ant tipinio procesinio veiksmo blanko.

E. S. parodymais jam po D. M. susitrenkimo buvo Å¡okas, tačiau jis kaip (duomenys neskelbtini) neorganizavo D. M. pristatymo pas medikus apžiÅ«rai. Tai, kad pats D. M. to nepageidavo, negali bÅ«ti vertinama pakankama priežastimi, nes siekiant iÅ¡vengti galimo ap­kaltinimo neteisėtu smurtu ir įvertinti tariamai save žalojančio D. M. sveikatos bÅ«klę, policijos pareigÅ«nai, kurių žinioje tuo metu buvo D. M., turėjo patys nedelsiant inicijuoti jo medicininę apžiÅ«rÄ . Be to, įvykus nagrinėjamam incidentui, tÄ pačiÄ dienÄ nebuvo padarytas narko­tikų testas D.

M., nors pagal kaltinamojo versijÄ sulaikytasis elgėsi neadekvačiai, atrodė ap­svaigęs. Toks testas buvo padarytas tik kitÄ dienÄ ir tik pačiam D. M. pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto. Tokiu bÅ«du, byloje nustatyta per daug keistų ir nei logiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai, nepaaiÅ¡kinamų sutapimų ir prieÅ¡taravimų, kad bÅ«tų galima tikėti kaltinamojo ir jo bendradarbių policijos pareigÅ«nų pateikta įvykio versija. Pirmos instancijos teismas nustatytus akivaizdžius baudžiamojo proceso pažeidimus įtariamojo D.

M. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai nevertino byloje apklaustų policijos pareigūnų - E. S., T. R. ir R. J. parodymų patikimumo, nuoseklumo ir patikimumo kontekste, o tik nurodė, kad teismo vertinimu, tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Su tokia išvada sutikti negalima, nes nagrinėjamu atveju būtent policijos pareigūnų nustatytų grubių procesinių pažeidimų visuma ir sistemiškumas įrodo, jog atskirų pažeidimų faktai, tame tarpe ir smurto naudojimas, nėra atsitiktiniai ar nesusiję. 2.4.

Tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad jeigu teisinga yra teismo iÅ¡vada, jog E. S. jam inkriminuojamos veikos nepadarė, tuomet pareiÅ¡kimÄ dėl E. S. nusikalstamos veikos padarymo pateikęs ir tiesioginius parodymus apie tai davęs D. M. turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. ar 236 str. Dėl Å¡ios aplinkybės pirmos instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta nebuvo.

3. D. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ pripažinti E. S. kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir teisingai nubausti bei tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas. Byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų E. S. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, buvo pažeistas BPK 20 str. 3-5 d., 305 str. 1 d. 2 p., dėl ko buvo suvaržytos jo įstatymų garantuojamos teisės. Pažymi, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, jis priimtas remiantis prielaidomis.

Nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, nes ne visi įrodymai yra įvertinti kaip visuma, sugretinti su kitais bylos duomenimis, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai. Apylinkės teismas nuosprendyje pernelyg didelį dėmesį skyrė jo parodymų nenuoseklumui, neesminiams neatitikimams, bandė pateisinti kaltinamojo vaidmenį, neatsižvelgė į jo bÅ«senÄ pirminių parodymų davimo metu, jo sugebėjimÄ tiksliai pateikti įvykio aplinkybes, nekreipė dėmesio į nustatytus objektyvius duomenis, iÅ¡kraipydamas kitų liudytojų parodymus, kai kurių įrodymų apskritai netyrė ir net nepaminėjo.

PaaiÅ¡kina, kad jis nebuvo įvykio paÅ¡alinis stebėtojas, o betarpiÅ¡kai patyrė smurtÄ , fizinį skausmÄ ir bÅ«tent jo atžvilgiu minėtas smurtas buvo naudotas pakankamai trumpÄ laikÄ , taigi suvokti visas smulkmenas ir sklandžiai jas atkurti duodant parodymus jis objektyviai negali. Teismo pastebėjimas, kad neva pareiÅ¡kime jis nenurodė aplinkybės nuo vieno ar kelių policijos pareigÅ«nų jis patyrė fizinį smurtÄ , kuo buvo suduotas smÅ«gis, o pirmos apklausos metu jis jau nurodė konkretų policijos pareigÅ«nÄ ir tai, kad jis jam ranka sudavė į kairę veido pusę, neturi jokios reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, niekaip neparodo jo parodymų nenuoseklumo, ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų.

Atkreipia dėmesį, kad teismas kelia labai didelius reikalavimus jo sugebėjimui teisiÅ¡kai teisingai ir detaliai papasakoti visas aplinkybes, nors jis nėra teisininkas, o pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas jam dar bÅ«nant sulaikyme. Duodamas vėlesnius parodymus, kai jau buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas po įvykio, jis galėjo kažkÄ prisiminti ar patikslinti. Dėl apklausos teisme pažymi, kad ji vyko daugiau nei po metų po įvykio, todėl jis galėjo atsiminti ne visas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei tai, kad duodamas parodymus jis kelis kartus vartojo sÄ vokÄ â€žmanau“, taip teikdamas savo manymÄ ir iÅ¡vadas.

Be to, jis kelis kartus nurodė, kad tiesiog bijojo dėl savo likimo, sveikatos ir net gyvybės, pirmÄ kartÄ pateko į teisėsaugos institucijos akiratį, jo atžvilgiu buvo tiesiogiai smurtaujama ir jis nesuprato ko toliau tikėtis ir laukti, bijojo, kad nebÅ«tų dar blogiau, kai kitiems policijos pareigÅ«nams atskleis jo sumuÅ¡imo aplinkybes. Mano, kad jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir patikimi. Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, asmens (kaltinamojo) atpažinimo metu, akistatos, su liudytojais J.

K., T. R. ir R. J., metu. Taip pat juos patvirtina ir 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. specialistų išvados. Pabrėžia, jog visiškai nebuvo pasisakyta dėl 2019 m. vasario 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, būtina buvo atsižvelgti į tai, kad įvykio vietoje ant grindų, buvo nemažai kraujo, kuris policijos pareigūnų buvo išvalytas. Mažai tikėtina, jog tiek kraujo galėjo būti nuo žaizdos pakaušyje, taigi darytina išvada, jog kraujas galėjo atsirasti iš sužalotos (sumuštos) nosies, kas vėl gi patvirtina jo parodymus dėl smūgio sudavimo.

Taip pat jo parodymus patvirtino kartu areÅ¡tinės kameroje buvę S. G. ir G. A., o liudytoja J. K., juos nei patvirtino, nei paneigė. Be to, teigti, jog tyrėjai V. J. nebuvo praneÅ¡ta apie jo sumuÅ¡imÄ ir tai jai nebuvo žinoma, nelogiÅ¡ka, kadangi jis iÅ¡ karto po jo paleidimo pateikė pareiÅ¡kimÄ . Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė ligoninės gydytojų, kurie suteikė jam gydymo paslaugas, parodymus. Apylinkės teismas netinkamai įvertino jo sužalojimų ant nosies matomumÄ bei pažymi, kad Å¡iuo atveju taip pat buvo bÅ«tina įvertinti ir jam nustatyta netaisyklingos formos violetinės spalvos poodine kraujosruvÄ , kuri galėjo susiformuoti tik nuo trauminio poveikio (smÅ«gio).

Teigia, kad iÅ¡kelta versija, jog jis pats susižalojo atsilošęs ir trenkdamas galvÄ Ä¯ sienÄ mažai tikėtina, vertintina tik kaip E. S. gynybos versija ir visiÅ¡kai paneigiama byloje surinktais įrodymais. Mano, kad liudytojais apklausti pareigÅ«nai tiesiog siekė padėti savo (duomenys neskelbtini) iÅ¡vengti atsakomybės, taigi jų parodymus reikia vertinti itin kritiÅ¡kai. PaaiÅ¡kina, kad jam padaryta didelė žala, iki Å¡io jis nėra psichologiÅ¡kai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, jaučia didelį stresÄ ir nerimÄ dėl savo ateities.

Å io įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrÄ , neigiamai paveikė emocinį stabilumÄ , psichologinis gydymas tęsiasi iki Å¡iol.

4. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas palaikė pateiktuose apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

5. Apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

8. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama ne tik kaip turtinė, bet ir kitokio pobÅ«džio žala. Kitokio pobÅ«džio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kitokio neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kitokio, t. y. neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–484/2008).

9. Nagrinėjamoje situacijoje E. S. buvo kaltinamas tuo, kad iÅ¡kraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos įvaizdį bei autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ ir taip padarė didelę žalÄ valstybei, nes 2018 m. birželio 25 d., apie 15 val., kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinantis su sulaikytuoju įtariamuoju D. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ranka sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl ko jis atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ , taip padarydamas D. M. odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ nosies srityje, taip nežymiai sutrikdydamas D. M. sveikatÄ .

10. Pateiktais apeliaciniais skundais D. M. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra nesutinka su E. S. iÅ¡teisinimu iÅ¡ kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. Kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ surinktų įrodymų įvertinimÄ bei padarytas iÅ¡vadas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir pateiktÄ bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis E. S. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai. Tiek D. M., tiek prokuratÅ«ros apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ esmės grindžiami tik subjektyviai bei vienpusiÅ¡kai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad Å¡ie proceso dalyviai kitaip vertina susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir E. S. pagrįstai išteisino iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

12. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju niekas nekelia ginčo dėl D. M. patirtų sužalojimų 2018 m. birželio 25 d. jam būnant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau yra keliamas klausimas, ar minėtus sužalojimus D. M. padarė būtent E. S..

13. E. S. viso proceso metu savo kaltę dėl smurto vartojimo prieÅ¡ D. M., neigė. 2019 m. balandžio 16 d. apklausos, darytos atliekant ikiteisminį tyrimÄ , metu E. S. parodė, kad atėjęs į kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jis ketino pabendrauti su sulaikytuoju, sužinoti jo pozicijÄ dėl gynėjo dalyvavimo, paaiÅ¡kinti jo sulaikymo aplinkybes ir tolimesnius procesinius veiksmus su juo. Kiek pamena, R. J. sėdėjo savo darbo vietoje, ir su sulaikytuoju beveik nebendravo. T. R. taip pat sėdėjo savo darbo vietoje ir formino bÅ«tinus dokumentus, todėl bÅ«tent jis bendravo su sulaikytuoju, t. y. paaiÅ¡kino jam dėl kokios priežasties Å¡is buvo sulaikytas ir kokius tolimesnius veiksmus su juo numatoma atlikti.

Kol bendravo su D. M., jis visÄ laikÄ sėdėjo prie stalo, ir prie sulaikytojo nebuvo priėjęs. D. M. paaiÅ¡kino, kad jis bus sulaikytas ir patalpintas į areÅ¡tinę, jam bus atlikta asmens krata ir bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. Tada pamatė, kad D. M., niekam nieko nesakydamas, staigiai pasilenkė ir galva stipriai atsitrenkė į sienÄ , nuo ko pasigirdo gana stiprus garsas. Tada jis pamatė, kad iÅ¡ D. M. pakauÅ¡io bėga kraujas. Tada jis, priėjęs prie D. M., padavė jam vienkartinių servetėlių, kad Å¡is apsivalytų bėgantį kraujÄ , kurio prilašėjo ir ant grindų.

Ir jis, ir kolegos, kurie buvo tame kabinete, ne kartÄ klausė D. M., ar jam reikalinga medikų pagalba, tačiau pastarasis jos atsisakė, savijauta nesiskundė, jo žaizdos tvarstyti nereikėjo. Apie šį incidentÄ buvo informuotas T. G., kuris asmeniÅ¡kai bendravo su D. M. ir domėjosi jo savijauta. Kadangi D. M. dėl sveikatos bÅ«klės nesiskundė, su juo toliau buvo atliekami numatyti procesiniai veiksmai. Su D. M. bendravo tik vienÄ kartÄ . D. M. jis nesužalojo ir nėra matęs, kad kas iÅ¡ pareigÅ«nų tai bÅ«tų padaręs. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. S. parodė, kad 2018 metų birželio 25 d. buvo sulaikytas asmuo, kurį po pietų pristatė į komisariatÄ , (duomenys neskelbtini), į kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Apie tai informavo jį. Jis nuėjo sužinoti sulaikytojo pozicijos dėl gynėjo dalyvavimo. Kabinete tuo metu buvo T. R. ir R. J.. D. M. sėdėjo prie T. R. stalo. Jis atsisėdo į trečio pareigÅ«no, kurio nebuvo, laisvÄ vietÄ . R. J. tuo metu dirbo savo darbus. T. R. ruošė dokumentus, susijusius su D. M.. Jis kalbėjo su D. M., sakė kuo jis įtariamas, klausė dėl gynėjo, sakė, kad jis bus sulaikomas 2 paroms, kad bus sprendžiamas klausimas dėl suėmimo. D. M. sėdėjo palinkęs į priekį ir trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ .

Ėmė bėgti kraujas. Jis jam padavė servetėlę ir išėjo pas (duomenys neskelbtini). Tualete suÅ¡lapino rankÅ¡luostį, kad nusivalytų kraujÄ . D. M. nusivalė kraujÄ ir buvo nuvestas pas T. G.. KÄ jie ten kalbėjo, nežino. Po to grįžo į kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atliko asmens kratÄ , kurios metu buvo rasti narkotikai. Po to D. M. buvo nuvestas pas O. K. ir patalpintas į areÅ¡tinę. Papildomai nurodė, kad sulaikytasis su juo bendravo, atsakinėjo į klausimus. Jis kalbėjo ramiai, neÅ¡Å«kavo.

Sulaikytasis elgėsi adekvačiai. D. M. buvo labai raudonas, todėl iš pradžių galvojo, kad jis girtas, bet kvapo nesijautė. Viskas įvyko kai kalbėjo dėl narkotikų. Jis T. G. pasakė, kas atsitiko.

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡iais iÅ¡teisintojo duotais parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Aplinkybę, jog E. S. jokių smurtinių veiksmų D. M. atžvilgiu neatliko patvirtino kartu įvykio metu kabinete buvę policijos pareigÅ«nai T. R. ir R. J.. Liudytojas T. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog E. S., atėjęs į kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėdo į laisvÄ darbo vietÄ ir bendravo su D. M. apie ikiteisminio tyrimo detales.

E. S. žino visas bylas, bÅ«na, kad ateina. E. S. ir D. M. bendravo ramiai, konfliktinės situacijos nebuvo, keiksmažodžiai vartojami nebuvo, smurto taip pat nebuvo. D. M. bendrauti nenorėjo, sėdėjo ir viskas. KÄ E. S. kalbėjo su D. M. nesigilino, buvo užsiėmęs. Kiek laiko bendravo, nepamena, bet neilgai, gal 30 min., gal mažiau. Dirbant kompiuteriu vienu momentu pastebėjo kaip D. M. lenkiasi atgal, pasigirdo duslus garsas ir jis trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , tada jis (liudytojas) atsistojo ir pamatė, kad D.

M. iÅ¡ pakauÅ¡io bėga kraujas. Kolegos sėdėjo ten pat, kur iki tol, padėties pakeitę nebuvo. E. S. priėjo prie D. M.. Žino, kad E. S. išėjo ir atnešė D. M. popieriaus, bet ar kÄ klausė, neatsimena. Sužalojimas buvo pakauÅ¡yje, o veide sužalojimų nematė. Kai D. M. pasilenkė, jam ties ausimi bėgo kraujas, o iÅ¡ veido nebėgo, D. M. buvo tik pasilenkęs, sÄ monės praradęs nebuvo. Ko E. S. klausė D. M., nepamena. E. S. atnešė kažkÄ nusivalyti, bet neatsimena su kuo pasivalė.

Iš ten, kur sėdėjo E. S., ranka pasiekti D. M. buvo neįmanoma. E. S. visada sėdėjo, nuo kėdės pakilęs nebuvo. Analogiškas D. M. susižalojimo aplinkybes T. R. nurodė 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu. Taip pat šias aplinkybes nurodė ir savo 2018 m. liepos 5 d. surašytame tarnybiniame pranešime. Liudytojas R. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su D. M. daugiausia bendravo E. S.. Jis D. M. prisistatė, klausė ar žino dėl ko yra sulaikytas, ar išaiškintos teisės ir pareigos.

Bendravimas su D. M. vyko dalykiÅ¡kai, balso niekas nekėlė, E. S. yra skardžiabalsis. D. M. atrodė labai įraudęs, tylus, jokio nepasitenkinimo nereiÅ¡kė. Jie visÄ laikÄ sėdėjo, niekas niekur nevaikščiojo. IÅ¡girdo duslų garsÄ , pasisuko, ir pamatė, kad D. M. sėdi už galvos susiėmęs, bėga kraujas. Suprato, kad susitrenkė galvÄ . Pas juos kėdės tokios įdomios, ne pirmas kartas čia. Tarp D. M. ir E. S. buvo kokie 3 m. Jei E. S. bÅ«tų pakilęs, jis bÅ«tų pastebėjęs. Jis judesio nematė, tik iÅ¡girdo garsÄ .

D. M. medicininės pagalbos atsisakė. E. S. išėjo, tada grįžo, ir D. M. padavė popieriaus, o po to atnešė rankÅ¡luostį. Pro Å¡alį ėjo T. G., paklausė kas atsitiko, paklausė dėl medicinos pagalbos, o D. M. atsisakė. D. M. nebuvo nugriuvęs, sÄ monės netekęs, kraujas jam bėgo nuo pakauÅ¡io, veide jokio sužalojimo nebuvo, pristatymo metu jo veidas buvo visas raudonas, jis visÄ laikÄ buvo toks pat. D. M. niekuo nesiskundė, jokio nepasitenkinimo nereiÅ¡kė, atsisakė pagalbos.

T. G. D. M. iÅ¡sivedė į savo kabinetÄ . Po to, D. M. vėl grįžo pas juos. Jam matant niekas smurto nevartojo. Toje vietoje kur sėdėjo D. M., siena nebÅ«na toli, kėdės su iÅ¡linkimu, atloÅ¡as eina atgal, jei laisvai loÅ¡iesi, visko gali bÅ«ti. Tokias pačias aplinkybes R. J. nurodė 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d. vykusių apklausų metu bei savo suraÅ¡ytame 2018 m. liepos 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime. Aplinkybę, jog iÅ¡ karto po įvykusio incidento E. S. informavo T.

G., patvirtino ir pats T. G. tiek duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, tiek ir pirmosios instancijos teisme. Be to, T. G. nurodė E. S. suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ , kÄ pastarasis ir padarė. E. S. įvykio dienÄ , t. y. 2018 m. birželio 25 d. suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, t. y., jog vedant pokalbį, D. M. staiga trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , buvusiÄ jam už nugaros. Pamatė, kad jam iÅ¡ galvos užpakalinės dalies (pakauÅ¡io) bei nosies ėmė tekėti kraujas.

D. M. padavė servetėles, kad sustabdytų kraujavimÄ ir nusivalytų kraujÄ . Taip pat atnešė sudrėkintÄ rankÅ¡luostukÄ , kad atvėsintų prakirstÄ galvÄ . Paklausus D. M., ar jam viskas gerai, ar reikalinga medikų pagalba, Å¡is atsakė, jog viskas gerai ir pagalbos nereikia.

15. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nors T. G., R. J. ir T. R. sieja tarnybos ir pavaldumo santykiai, nėra pagrindo abejoti jų duotų parodymų patikimumu, kadangi jų parodymai buvo nuoseklūs visame procese ir vieni kitiems neprieštarauja. Jais abejoti priežasčių neturi ir apeliacinės instancijos teismas.

16. Pažymėtina, kad nors viso proceso metu D. M. neigė pats trenkęs galvÄ Ä¯ sienÄ ir teigė, jog bÅ«tent E. S. prieÅ¡ jį panaudojo smurtinius veiksmus, tačiau byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, D. M. viso proceso metu duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir patikimais. Palyginus D. M. 2018 m. birželio 26 d. paraÅ¡ytame pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, su aplinkybėmis, kurias jis vėliau pateikė ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu, o taip pat ir teisme, galima pamatyti akivaizdžių nesutapimų ir netikslumų. 16.1.

Pirminiame savo pareiÅ¡kime D. M. nurodė, kad apklausos metu gavo smÅ«gį į veido sritį, gavęs smÅ«gį nugriuvo ant žemės. Jam buvo liepta keltis ir sėstis. Pagulėjęs ant žemės, atsisėdo. Jam buvo prakirsta nosis, iÅ¡ jos bėgo kraujas, juto skausmÄ galvos gale. Palietus galvÄ pajuto, kad jos galinėje dalyje yra kirstinė žaizda, kuri kraujavo. SkausmÄ taip pat juto ir žandikaulio srityje. Ant grindų prilašėjusį kraujÄ pareigÅ«nai iÅ¡valė, nuvalė jo kraujuojančiÄ galvÄ , atnešė tualetinio popieriaus nusivalyti kraujuojančiÄ nosį. 16.2. 2018 m. liepos 5 d. apklausos metu D.

M. paaiÅ¡kino, kad pokalbio metu, pareigÅ«nas sėdėjęs jam iÅ¡ deÅ¡inės, t. y. buvęs be barzdos, atsistojo ir ranka trenkė jam į veidÄ . Jam buvo pataikyta labiau į kairę veido pusę, tačiau tuo pat metu buvo nubrozdinta bei prakirsta nosis. Po pirmo smÅ«gio į veidÄ jis griuvo ant grindų. Patikslino, kad sėdėjo nugara į sienÄ , todėl po smÅ«gio į veidÄ , trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ ir nugriuvo ant grindų. Tada, tas pats pareigÅ«nas jam liepė keltis. Atsikėlęs pajuto, kad iÅ¡ nosies ir galvos jam bėga kraujas.

Po to, tas pats pareigÅ«nas iÅ¡ kažkur jam atnešė tualetinio popieriaus ir liepė valytis kraujÄ . Po to, tas pats pareigÅ«nas atsinešė Å¡lapiÄ skudurÄ ir juo jam valė galvÄ . Po to nuvalė kraujÄ nuo grindų. Tada kiti du pareigÅ«nai išėjo iÅ¡ kabineto, o tas pareigÅ«nas, smogęs jam į veidÄ , atsiprašė. 16.3. 2018 m. rugpjūčio 10 d. apklausoje D. M. parodė, kad pokalbio metu policijos pareigÅ«nas keikėsi, kai jam neįtikdavo jo atsakymai, matė, kad supykdavo. GalbÅ«t apie 15 val. jis jo klausinėjo apie jo pažįstamÄ V., klausė dėl kokios priežasties jis su V. buvo susitikęs ir jis pasakė, kad susitikimo metu siÅ«lė V. pirkti savo vandens motociklÄ .

Tada stambaus kÅ«no sudėjimo pareigÅ«nas atsistojo, priėjo prie jo ir savo rankos delno apatine dalimi sudavė vienÄ tiesų smÅ«gį jam į nosies sritį, dėl ko jis pakauÅ¡iu atsitrenkė į sienÄ . Tuo momentu, kuomet jam buvo suduotas smÅ«gis, jis sėdėjo truputi palinkęs į priekį, o nuo smÅ«gio staigiai atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ . Mano, kad nuo patirtų sužalojimų buvo praradęs sÄ monę. Po to iÅ¡girdo jam sudavusio pareigÅ«no balsÄ , kuris liepė jam keltis. Atsitokėjęs suprato, kad guli sukniubęs ant kairio Å¡ono ant grindų.

Pajuto, kad jam iÅ¡ nosies ir pakauÅ¡io teka kraujas. Skaudėjo pakaušį ir visÄ veidÄ , svaigo galva. Jis atsisėdo ant kėdės bei sėdėjo nulenkęs žemyn galvÄ , o ant grindų lašėjo jo kraujas. Jam sudavęs pareigÅ«nas paklausė, ar nereikia popieriaus. Jis popieriumi valėsi galvÄ ir nosį. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad tÄ patį vakarÄ jį apžiÅ«rėjo areÅ¡tinės felčerė ir užklijavo jo sužalotÄ pakaušį. Ji klausė kas jam nutiko, o jis pasakė, kad jį sumušė policijos pareigÅ«nas.

Vienas iÅ¡ kameroje buvusių vyrų su juo nebendravo, o kitas buvo bendraujantis. Vyras matė, kad jis blogai jaučiasi, yra sužalotas. Jis klausė kas jam nutiko, o jis pasakė, kad jį per apklausÄ sumušė pareigÅ«nas. SekančiÄ dienÄ pasijuto dar blogiau, jį vėl apžiÅ«rėjo felčerė, davė vaistų nuo skausmo. Vėliau tyrėja V. J. atliko jo apklausÄ . Apklausos pradžioje paklausė kas jam nutiko, jis pasakė, kad ji sumušė pareigÅ«nai. Po apklausos jautėsi labai blogai, svaigo galva, pareigÅ«nai jį nuvedė pas tÄ pačiÄ felčerę, po to buvo grÄ Å¾intas į kamerÄ .

Netrukus pareigÅ«nai jį nuvežė į ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo gydytojas. Gydytojas klausė kas nutiko, jis pasakė, kad jį sumušė pareigÅ«nai. 16.4. Apklausos, vykusios pirmosios instancijos teisme metu, D. M. parodė, kad kažkuriuo metu, kai atsakinėjo į kaltinamojo klausimÄ , kur ir kaip susipažino su V. R., jis, sėdėdamas galvÄ nuleidęs į žemę, iÅ¡girdo, kad kaltinamasis atsistojo ir pajautė smÅ«gį ranka. AtsiloÅ¡damas dėjosi į sienÄ , tuo momentu viskas buvo juoda akyse, buvo praradęs sÄ monę, nes atsipeikėjo ant žemės kniÅ«bsčiomis, girdėdamas kaip ant jo kaltinamasis rėkia ir liepia keltis.

Pats pakilti negalėjo, jį kaltinamasis vienas paėmė už rankų ir pasodino, iÅ¡ galvos ir iÅ¡ nosies bėgo kraujas. E. S. nuėjo, atsinešė skudurÄ , nuvalė kraujÄ nuo žemės, po to galvÄ pavalė, po to dar kartÄ išėjo, iÅ¡siplovė tÄ skudurÄ ir vėl valė su tuo skuduru galvÄ . Viso pokalbio metu, kai jį tas pareigÅ«nas apklausinėjo, jautė įtampÄ , buvo naudojami necenzÅ«riniai žodžiai ir pareigÅ«nas buvo piktas ir netvardo pykčio priepuolių. Po smÅ«gio, kai jį pasodino, buvo užėjęs į kabinetÄ jų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jo paklausė, kas čia buvo, bet jis tylėjo, nes bijojo dėl savo saugumo, nežinojo kas bus toliau.

PaaiÅ¡kino, kad kai atsakydavo į klausimus, kaltinamasis pradėdavo visokius necenzÅ«rinius žodžius naudoti, rėkti ant jo. Jautėsi blogai, buvo iÅ¡sigandęs, blaivus, apsvaigęs nebuvo. Narkotines medžiagas vartojo seniau, bet sulaikymo laikotarpiu nebuvo vartojęs. Atstumas nuo jo ir kaltinamojo buvo 2-3 metrai. Laiko tarpas, kiek viskas vyko, negali pasakyti. Bendravimas vyko sėdomis, kaltinamasis kėlė balsÄ , visiÅ¡kai nuo pat sulaikymo jis pats buvo ramus ir atsakinėjo į klausimus kuriuos užduodavo, daugiau tylėjo.

Nurodė, kad jam trenkė iÅ¡ deÅ¡inės rankos, taip mano, nes kaip ir smÅ«gis buvo tiesiai, ne į Å¡onÄ . Tiesiai, po ta puse stovėjo spinta, tiksliai nematė, kuria ranka, o smÅ«gį daugiau į deÅ¡inę pusę gavo. SmÅ«gis buvo vienas. Tuo metu buvo pasilenkęs žemyn, nuo sienos atstumas buvo, bet kai gavo smÅ«gį, lošėsi ir griuvo ant žemės. Juto skausmÄ , iÅ¡ nosies ir iÅ¡ galvos bėgo kraujas, ant grindų pribėgo kraujo. Kai pasodino, skaudėjo abi vietas, varvėjo kraujas.

Be kaltinamojo buvę du pareigūnai nepriėjo ir nieko nedarė, niekas nesiteiravo ir nesiūlė medicininės pagalbos. Niekas nieko nesiūlė, jis pats neprašė pagalbos, bijojo dėl savo saugumo. Pirmiausia areštinės medikei, kuri apžiūrėjo, pasakė, kad pareigūnai viršuje sumušė. Nes akivaizdžiai matėsi kirstinės žaizdos. Vėliau sakė, kai vyko tardymas, kai buvo atėjusi jo laikina advokatė, tai tyrėjai V. J., sakė, kad buvo mušamas pareigūnų viršuje, pats pasisakė.

Pasakė tik felčerei ir tyrėjai. AreÅ¡tinėje praleido dvi paras. Kartu sėdėjo gal trys ar keturi piliečiai. Tam pirmam minėjo. Buvo vežamas į ligoninę, ten jam Å¡vietė galvÄ . Ligoninėje klausė kas buvo, pasakė, kad gavo smÅ«gį į galvÄ . Matėsi akivaizdžios vietos, kur buvo sužeistas. 16.5. IÅ¡analizavus D. M. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir vėliau duotus parodymus, matyti, kad kiekvienos apklausos metu jis nurodo vis daugiau buvusio įvykio aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad tik 2018 m. rugpjūčio 10 d. apklausoje D.

M. nurodė, kad nuo suduoto smÅ«gio jis galimai buvo praradęs sÄ monę. Be to, tik Å¡ioje apklausoje jis ėmė teigti, jog apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«nų, jis pasakė tyrėjai V. J., felčerei, gydytojui ir kartu areÅ¡tinės kameroje su juo buvusiam asmeniui. Taip pat D. M. skirtingai nurodė smÅ«gio sudavimo vietÄ , t. y. 2018 m. liepos 5 d. apklausos metu teigė, kad smÅ«gis buvo labiau į kairę veido pusę, 2018 m. rugpjūčio 10 d. vykusioje apklausoje nurodė, kad gavo tiesų smÅ«gį į veido sritį, ne į Å¡onÄ , o apklaustas teisme metu teigė, kad smÅ«gį gavo daugiau į deÅ¡inę pusę.

Pažymėtina, kad D. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jį nuo grindų pakėlė bÅ«tent E. S., nors visose kitose apklausose to neminėjo bei teigė, kad ant kėdės atsisėdo pats. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių D. M. duotų įrodymų patikimumu, todėl jais negali bÅ«ti remiamasi, sprendžiant klausimÄ dėl E. S. kaltės. 16.6. Be to, D. M. duotų parodymų nepatvirtino nei liudytojai - tyrėja V. J., nei felčerė J.

K., nei ligoninėje jo apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas G. M.. Liudytoja V. J. apklausta apylinkės teisme parodė, kad su D. M. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra suraÅ¡iusi nutarimÄ sulaikyti, teisių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kitus procesinius dokumentus, įteikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . D. M. apie smurto vartojimÄ prieÅ¡ jį nebuvo užsiminęs. Jos atliekamų veiksmų metu jis nesiskundė sveikata, kiekvienÄ kartÄ klausė, ar gali duoti parodymus. Apklausa, dalyvaujant advokatui, vyko normaliai, jis pats pastabų neturėjo.

Tokias pat aplinkybes V. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad D. M. apžiūros metu jai nieko nesakė, buvo labai susinervinęs, tokioje būsenoje, kad nieko nenorėjo kalbėti. Tokius pat parodymus liudytoja davė ir apklausta ikiteisminiame tyrime. Be to, iš 2018 m. lapkričio 26 d. akistatos protokolo matyti, kad D. M. akistatoje su J. K. parodė, kad ši jo apžiūros, vykusios 2018 m. birželio 25 d., metu klausė kas jam nutiko, o jis pasakė, kad jį sumušė pareigūnai.

Daugiau ji nieko jo neklausė. J. K. gi parodė, kad D. M. neklausė, iÅ¡ kur pas jį atsirado sužalojimai, nes niekuomet to nedaro. Pats D. M. to irgi nesakė. Liudytojas G. M. apklausos ikiteisminiame tyrime metu parodė, kad nepamena, ar pacientas sakė, kad jį sumušė ar ne. Mano, kad Å¡ių aplinkybių pacientas nenurodė, nes tokiu atveju tai bÅ«tų įrašęs į kortelę. 16.7. D. M. nustatytÄ savo parodymų nenuoseklumÄ apeliaciniame skunde bando paaiÅ¡kinti tuo, jog nėra teisininkas ir dėl to negali visko teisiÅ¡kai ir detaliai papasakoti.

Smurtas jo atžvilgiu buvo naudotas pakankamai trumpÄ laikÄ , taigi suvokti visas smulkmenas ir sklandžiai jas atkurti duodant parodymus, jis objektyviai negali. Be to, jis tiesiog bijojo dėl savo likimo, sveikatos ir net gyvybės. Å ie apelianto argumentai vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad teikiant pareiÅ¡kimÄ ar duodant parodymus nėra reikalaujama, jog asmuo įvykio aplinkybes dėstytų vartojant įstatymuose įtvirtintÄ terminologijÄ , tačiau stengtųsi jas pateikti kuo iÅ¡samiau, jog bÅ«tų lengviau nustatyti tiesÄ .

Asmuo, siekiantis apginti savo teises ir teisėtus interesus, turi bÅ«ti pats suinteresuotas pateikti kuo daugiau jam žinomų aplinkybių, tam, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas. Jei apeliantas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų bijojęs dėl savo saugumo, mažai tikėtina, kad jis jau kitÄ dienÄ po įvykio bÅ«tų teikęs pareiÅ¡kimÄ dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto. Å iuo atveju sutiktina su tuo, jog pareiÅ¡kime, dėl specifinės savo padėties ar galimai patirto iÅ¡gasčio, jis gal ir negalėjo iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti visų įvykio aplinkybių, tačiau jis to nepadarė ir pirmosios jo apklausos metu – 2018 m. liepos 5 d., kuomet po įvykio jau buvo praėjusi daugiau nei savaitė. 16.8.

Teismo išvados dėl D. M. parodymų nenuoseklumo nekeičia ir tokie Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentai, jog 2018 m. liepos 5 d. vykusios apklausos metu nebuvo tikslo aiškintis visų aplinkybių, kadangi ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad dar nebuvo priimti jokie procesiniai sprendimai dėl D. M. pareiškimo, nereiškia, jog jam nebuvo reikalo detaliai aiškinti visų įvykio aplinkybių. 16.9. Šiuo atveju atmetami ir tokie Šiaulių apygardos prokuratūros teiginiai, kad dėl 2018 m. liepos 5 d. apklausos protokolo neišsamumo yra kaltas jį surašęs pareigūnas.

IÅ¡ byloje esančio 2018 m. liepos 5 d. D. M. apklausos protokolo matyti, kad jame esančius duomenis D. M. patvirtino savo paraÅ¡u, jokių praÅ¡ymų dėl jo papildymo jis neteikė. 16.10. Atkreiptinas dėmesys, kad vieninteliai liudytojai, kurie patvirtino, jog D. M. jiems sakėsi, kad buvo sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«nų, yra S. G. bei G. A.. S. G. apklaustas apylinkės teisme parodė, jog kartu su juo areÅ¡tinės kameroje buvęs D. M. sakė, kad jam skauda sprandÄ , kad policininkai uždavė. G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad areÅ¡tinėje bendravo su D.

M., kuris pasakė, kad jį primušė policininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien Å¡ių liudytojų parodymai nėra pakankami E. S. kaltei pagrįsti. Be to, akivaizdu, kad Å¡ie liudytojai, duodami parodymus, tik atpasakojo jiems D. M. pateiktÄ buvusio įvykio versijÄ , kas kelia abejonių tokios informacijos patikimumu. Kaip minėta, paties D. M. duoti parodymai proceso eigoje buvo nenuoseklÅ«s, todėl teismo pripažinti nepatikimais. Jokių kitų įrodymų, kurie pagristų E. S. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, byloje surinkta nebuvo.

17. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde teisingai pastebėta jog nagrinėjamu atveju pagal D. M. 2018 m. birželio 26 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018 m. liepos 9 d. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gavus D. M. pareiÅ¡kimÄ , pirmiausia buvo atliekami jo patikslinimo veiksmai, apklaustas D. M., gauti buvusių tame kabinete pareigÅ«nų T. R. ir R. J. tarnybiniai praneÅ¡imai, gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. atliktas narkotinių medžiagų testas, ir tik tuomet, iÅ¡analizavus gautus duomenis, priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Akivaizdu, jog Å¡ių veiksmų atlikimui reikėjo laiko, todėl ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo priimtas beveik po 2 savaičių nuo D. M. pareiÅ¡kimo pateikimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti netinkamus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmus, nėra.

18. Be kita ko, Šiaulių apygardos prokuratūra, ginčydama apylinkės teismo nuosprendį, apeliaciniame skunde akcentuoja byloje esančių 2018 m. birželio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) prieštaringumus. Pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebima ir apeliaciniame skunde, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta pagal (duomenys neskelbtini) tyrėjos užduotį, kurioje buvo pateiktos aplinkybės apie paties D.

M. susižalojimÄ , o specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta pagal (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos užduotį, kurioje buvo nurodyta paties D. M. pateikta įvykio versija ir aplinkybės. 18.1. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. buvo nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje, muÅ¡tinė žaizda, poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimas pakauÅ¡io srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar pavirÅ¡iumi.

Negalima atmesti galimybės, kad D. M. nustatyta muÅ¡tinė žaizda, poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimas pakauÅ¡io srityje galėjo bÅ«ti padaryti trenkiant galvÄ Ä¯ sienÄ - tam sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija neprieÅ¡tarauja. Tikimybė, kad odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje galėjo bÅ«ti padaryti trenkiant galvÄ Ä¯ sienÄ , atmestina, nes tam sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija prieÅ¡tarauja. Sužalojimai susiformavo 1 - 2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, į kÄ rodo tamsiai rusvos spalvos aplinkinės odos lygyje Å¡aÅ¡ai odos nubrozdinimo, muÅ¡tinės žaizdos srityje, bei violetinė poodinių kraujosruvų spalva.

Tiek dėl sužalojimų visumos, tiek dėl kiekvieno sužalojimo atskirai D. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. 18.2. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. nustatyti odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. MuÅ¡tinė žaizda, poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimas pakauÅ¡io srityje susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Negalima atmesti galimybės, kad D. M. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje galėjo bÅ«ti padaryti suduodant vienÄ kartÄ ranka į veido sritį ir negalima atmesti galimybės, kad D.

M. nustatyta muÅ¡tinė žaizda, poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimas pakauÅ¡io srityje ir odos nubrozdinimas, bei poodinė kraujosruva nosies srityje galėjo bÅ«ti padaryti suduodant ranka į veido (nosies) sritį ir nuo smÅ«gio atsitrenkiant į sienÄ , tam sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija neprieÅ¡tarauja. 18.3. Atkreiptinas dėmesys, kad abi nurodytas specialisto iÅ¡vadas parengė ta pati specialistė – S. M.. Ji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino suraÅ¡ytas iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad atliekant tyrimÄ , bylos medžiaga jai pateikta nebuvo.

Kiek aplinkybių nurodė pareigÅ«nai ir kiek nukentėjusysis, tiek ir suraÅ¡yta. 18.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abi nurodytas specialisto iÅ¡vadas, pažymi, jog tiek vienoje, tiek kitoje D. M. nustatyti tokio paties pobÅ«džio sužalojimai, tačiau nurodyti skirtingi jų atsiradimo mechanizmai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡vadų skirtumÄ lėmė bÅ«tent tai, kad užduotyse atlikti tyrimus, buvo pateiktos skirtingos įvykio aplinkybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡iuo atveju D.

M. duotus parodymus buvo nuspręsta laikyti nepatikimais ir jokių kitų, patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomÄ Ä¯vykio versijÄ , byloje surinkta nebuvo, konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas turi vadovautis labiau tikėtinu specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pirmiau nurodytu sužalojimų atsiradimo mechanizmu. Be to, Å¡i iÅ¡vada atitinka ir kitus byloje surinktus, E. S. pateikiamÄ versijÄ , patvirtinančius įrodymus.

19. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pagrindo iÅ¡vadai, jog specialisto iÅ¡vadose užfiksuotas D. M. odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje, kuriuos D. M. apklausos metu pastebėjo tiek V. J. tiek T. R., kai vežė D. M. pas teismo medicinos ekspertus, praėjus dviem dienoms po aptariamo įvykio, yra smurtinio veiksmo pasekmė, nėra. Pažymėtina, kad po incidento, t. y. 2018 m. birželio 25 d., jį matę asmenys - liudytojai T. R., R. J., T. G., J. K., A. R. G., R. S., O. K., jokių sužalojimų ant jo veido nematė. Jie neužfiksuoti ir tÄ dienÄ darytose D. M. nuotraukose, kur jis buvo fotografuojamas neužilgo po aptariamo įvykio.

20. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡iuo atveju D. M. turėjo bÅ«ti atliktas ne tik narkotikų, bet ir apsvaigimo testas. Be to, narkotikų testas nebuvo darytas iÅ¡ karto po patirto sužalojimo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad nei vienam iÅ¡ D. M. įvykio dienÄ mačiusių pareigÅ«nų nekilo abejonių dėl jo bÅ«senos, nei vienas iÅ¡ jų nepastebėjo jokių požymių, liudijančių, jog D. M. galėtų bÅ«ti apsvaigęs. Net ir po to, kai D.

M. susižalojo, pareigÅ«nams nekilo jokių abejonių, jog jis tÄ padarė bÅ«tent dėl apsvaigimo. Dėl Å¡ių priežasčių atlikti D. M. apsvaigimo testÄ nekilo bÅ«tinybės. IÅ¡ 2019 m. birželio 3 d. Policijos departamento raÅ¡to matyti, kad D. M. narkotikų testas buvo padarytas 2018 m. birželio 27 d., t. y. vos tik gavus jo pareiÅ¡kimÄ . Å iuo atveju, tai, kad minėtas testas nebuvo atliktas iÅ¡karto po įvykusio incidento, neturi reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 5 d.

Respublikinio priklausomybės ligų centro rašte nurodoma, kad po vartojimo, šlapime gali būti randama marihuanos (THC) nuo 3 iki 30 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentai atmetami.

21. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra ir D. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo D. M. psichofiziologinio tyrimo rezultatus, patvirtinančius, jog atsakydamas į klausimus dėl savo duotų parodymų, jis sakė tiesÄ . Bei atkreipia dėmesį, kad T. R., R. J. ir E. S. šį tyrimÄ atlikti atsisakė. Å ie apeliantų argumentai taip pat atmetami. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tyrimas poligrafu gali bÅ«ti priemone surinkti bylos duomenis, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimo kryptis, strategijÄ â€“ pagalbine priemone sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksniu, lemiančiu ar darančiu įtakÄ teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017).

Taigi, tyrimo atlikto poligrafu rezultatais negali būti remiamasi sprendžiant dėl duotų parodymų patikimumo ir nuoseklumo. Ši aplinkybė gali būti nustatoma tik išsamiai išanalizavus visus asmens duotus parodymus, kas šiuo atveju ir buvo daroma. Vien tik tai, kad E. S., T. R. ir R. J. nesutiko būti tikrinami poligrafu, nesudaro pagrindo netikėti jų duotais parodymais.

22. Taip pat Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog D. M. nėra turėjęs psichikos sveikatos sutrikimų ir nuo priklausomybės ligų nesigydė, kas parodo jo stabilumÄ ir polinkio žalotis nebuvimÄ . Apeliacinės instancijos vertinimu, vien tik Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad D. M. negalėjo susižaloti pats ir jis buvo sužalotas E. S.. Taigi ir Å¡is apelianto skundo teiginys atmetamas.

23. Dėl kitų Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimai vykdant ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) padarytais procesiniais pažeidimais atliekant kratÄ , sulaikant D. M. bei iÅ¡aiÅ¡kinant jam jo procesines teises, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡ių klausimų nagrinėjimas nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir į kaltinimÄ nepatenka. Be kita ko, kolegija sprendžia, jog bÅ«tent ikiteisminis tyrimas, pradėtas prieÅ¡ D. M., galėjo bÅ«ti priežastimi jam imtis veiksmų, t.y. apkaltinti pareigÅ«nus smurtavus, tam, kad jis pats galėtų tikėtis procesinių nuolaidų savo byloje. Tai gali paaiÅ¡kinti ir vis didėjęs naujų aplinkybių, susijusių su įvykiu, pateikimas, apie kÄ jau buvo minėta aukščiau.

24. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pripažinus, jog E. S. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, D. M. turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. ar 236 str. Å iuo klausimu pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ProkuratÅ«ros keliamas klausimas dėl galimai D. M. padarytų veikų visiÅ¡kai nesusijęs su byloje sprendžiamu E. S. kaltės klausimu, todėl dėl jo priimamoje nutartyje ir nepasisakoma.

25. Tiek D. M., tiek Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniuose skunduose yra keliamas klausimas dėl nuosprendį priėmusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus, konstatuoja, kad apeliantų skundų teiginiai ir bylos duomenys nepagrindžia fakto, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Pažymėtina, kad Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. iÅ¡vardytų priežasčių.

Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl E. S. nekaltumo, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus ir D. M. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Valdas Ciesiūnas Jolanta Raščiuvienė Evaldas Vanagas