0a0188c4-65f2-4b49-b98c-ece73ed2dba6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39161-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.2.14.10.2.2; 1.2.25.4.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam M.

U., nuteistojo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 1 dalį bei BK 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas - pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 5 d. 15.35 val. iki 2019 m. spalio 7 d. 13.52 val. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu M. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Nukentėjusiojo D. G. atstovės pagal įstatymÄ G. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai ir D. G. priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusio D. G. pilnametystės nustatyta jo atstovė pagal įstatymÄ G. G.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ priteista 158,77 eurų turtinės žalos atlyginimui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nukentėjusios G. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo M. U. priteista 74,82 eurų nukentėjusios G. G. naudai, o civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo M. U. priteista 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios G. G. naudai. IÅ¡ nuteistojo M. U. nukentėjusios G. G. naudai priteista 300 eurų proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ir 25,20 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Šiuo nuosprendžiu M. U. išteisintas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 16.13 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Å¡viesoforu reguliuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę jau mirksint jo atžvilgiu žaliam Å¡viesoforo signalui ir dėl grÅ«sties užtrukęs sankryžoje, nepraleido degant žaliam Å¡viesoforo signalui pėsčiajam, (duomenys neskelbtini) gatvėje į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusį pėsčiÄ jį D.

G., gim. (duomenys neskelbtini), kurio judėjimo kryptį jis kirto ir automobilio deÅ¡inės pusės ratu pervažiavo jam kairę kojÄ , taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto, numatančio, jog „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta<...>“, 28 punkto, numatančio, jog „<...>reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti keliÄ nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiančiam eiti signalui.<...>“, 32 punkto, numatančio jog “<...> vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėjÄ , kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iÅ¡ jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliÅ«tis (grÅ«stis ir panaÅ¡iai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.<...>“ reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais dėl kairės pėdos III, IV padikaulių lūžių, padarė D.

G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to M. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 14.05 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs iki G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo ir priėjęs prie vonios patalpos lango, ypač degiu skysčiu - benzinu apipylęs vonios lango rėmÄ , jį padegė, taip visuotinai pavojingu bÅ«du - padegant, dėl ko, galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimÄ turtÄ ir dėl sienos aprÅ«kimo, lango rėmo apdegimo ir aprÅ«kimo, stiklų aprÅ«kimo ir suskilimo padarė 74,82 eurų turtinę žalÄ .

3. Taip pat M. U. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 13 d. apklaustÄ liudytojÄ G. G. dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio metu sužaloto jos sÅ«naus D. G., kad ji neturėtų dėl įvykio jokių pretenzijų, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 5 d. apie 14.15 val., A. Č. priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs į kiemÄ prie G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjęs į butÄ , grasinančiu balsu G. G. liepė „neieÅ¡koti jokių galų dėl avarijos“, dėl to, ji iÅ¡sigando.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį, dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais ir nepriteisti nukentėjusiajai M. G. proceso iÅ¡laidų. 4.1. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo nuosprendis, dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo suraÅ¡ant nuosprendį ir vertinant įrodymus, teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir Å¡ioje dalyje priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Teismas byloje iÅ¡tirtus įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai - rėmėsi vien nukentėjusiųjų ir jų artimųjų duotais prieÅ¡taringais parodymais, nepaÅ¡alino parodymuose esančių prieÅ¡taravimų, sÄ moningai nuosprendyje nevertino nuteistÄ jį teisinančių liudytojų parodymų, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Norint asmens veikÄ kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad buvo padaryta veika, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas, padariniai, t. y. eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas nuo pat pradžių teigė, kad jis nukentėjusiojo nepartrenkė, tai pats D. G. žengęs į gatvę, atsitrenkė į jo automobilį, nulenkė veidrodėlį ir galimai priekinis automobilio ratas pervažiavo vaikui kojÄ . Jeigu bÅ«tų matęs, kad pėsčiasis žengia į pėsčiųjų perėjÄ , bÅ«tų automobilį sustabdęs, nes važiavo negreitai. Berniukas stovėjo ne ties pačia pėsčiųjų perėja, o Å¡alia jos, jis buvo apsikabinęs stulpÄ su kelio ženklu, kuris stovi prie pat važiuojamosios dalies. 4.2.

Skunde nurodoma, kad nors teismas rėmėsi nepilnamečio nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos neva patvirtino liudytojų S. S., Å . G., A. G., policijos pareigÅ«nų E. S. ir J. V. parodymai bei raÅ¡ytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau nuteistojo vertinimu tarp liudytojų parodymų yra nemažai prieÅ¡taravimų, kurių teismas nepaÅ¡alino. Liudytojo S. S. parodymus apie tai, kokiam Å¡viesoforo signalui degant D. G. žengė į važiuojamÄ jÄ dalį ir kur stovėjo nukentėjęs prieÅ¡ įžengiant į važiuojamÄ jÄ dalį, paneigia policijos pareigÅ«no E. S. parodymai, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ S. sakė, jog D. neapsidairęs iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir atsitrenkė į važiavusio automobilio priekinį sparnÄ , D. skundėsi kairės kojos skausmu.

Apie tai, kokios spalvos degė šviesoforo signalas S. nieko nesakė, kadangi pats nebuvo įsitikinęs koks tuo metu degė šviesoforo signalas. Be to, S. S. ir D. G. parodymai dėl nukentėjusiojo patrenkimo vietos neatitinka 2019 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei iš Kėdainių rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus budėtojo paimtame vaizdo įraše užfiksuotos automobilio stovėjimo vietos. Automobilis sustojęs už pėsčiųjų perėjos, ties ženklu „sustoti draudžiama“, už pėsčiųjų perėjos yra ne tik priekiniai automobilio ratai, bet iš pėsčiųjų perėjos išvažiavę ir galiniai automobilio ratai.

Jei eismo įvykis būtų kilęs pėsčiųjų perėjoje, kaip nurodo S. S. ir D. G., vaiko kojas būtų pervažiavę ne tik priekiniai, bet ir galiniai ratai, nes automobilis visiškai išvažiavęs iš perėjos. Taip pat ir iš portalo 15min.lt gautame diske su vaizdo įrašu užfiksuota, kad perėja įvykio vietoje yra žymėta ne linijomis bet punktyrais, kas vėlgi kelia abejones nukentėjusiojo D. G. parodymų patikimumu, kad jis ėjo per pėsčiųjų perėjos juostų vidurį.

Visi minėti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko už perėjos, ties kelio ženklu sustoti draudžiama. 4.3. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė M. U., neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kelių eismo taisyklių 27 punktas reglamentuoja eismo dalyvių elgesį nereguliuojamoje perėjoje, 28 punkte nurodyta, kad reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti keliÄ nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiančiam eiti signalui, (Å¡iuo atveju bÅ«tent M.

U. iÅ¡važinėjo iÅ¡ sankryžos, o D. G. atsitrenkė į automobilį vos nužengęs nuo Å¡aligatvio). 32 punkte nurodyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėjÄ , kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iÅ¡ jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliÅ«tis (grÅ«stis ir panaÅ¡iai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę, tuo tarpu D. G. net nebuvo įžengęs į pėsčiųjų perėjÄ , kai M. U. jÄ pravažiavo.

Visi Å¡ie duomenys leidžia teigti, jog M. U. važiavo per sankryÅ¾Ä degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, todėl įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. M. U. automobiliui pasiekus pėsčiųjų perėjÄ , joje stovėjęs pėsčiasis S. S. per gatvę nėjo, M. U. važiuojant pro kelio „ženklÄ sustoti draudžiama“, nukentėjęs D. G. sukosi aplink kelio ženklÄ ir žengdamas nuo Å¡aligatvio į važiuojamÄ kelio dalį atsitrenkė į automobilio Å¡onÄ , kÄ patvirtina eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio padėtis (priekinis ratas nutolęs nuo Å¡aligatvio per 0,5 m., užlenktas veidrodėlis).

Esant tokioms aplinkybėms, D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punktÄ . Å iuo atveju M. U., pravažiavęs sankryÅ¾Ä ir pėsčiųjų perėjÄ , visiÅ¡kai sustabdyti automobilį turėjo tik tokiu atveju, jei D. G. aiÅ¡kiai pažymėtos perėjos ribose, bÅ«tų žengęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį prieÅ¡ais automobilį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. G. atsitrenkė į automobilio deÅ¡inę pusę, kai automobilis jau važiavo pro D. G., ir buvo nutolęs nuo Å¡aligatvio 0,5 m., todėl automobilio vairuotojas kelyje atsiradusios kliÅ«ties laiku pastebėti ir jos iÅ¡vengti neturėjo techninės galimybės. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vairuotojo atsakomybė dėl pėsčiųjų sužalojimo net pėsčiųjų perėjoje, nekyla nesant KET pažeidimo arba nesant vairuotojo kaltės dėl padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. kai vairuotojas važiuoja leistinu greičiu, o pėsčiasis staiga iÅ¡bėga į kelio eismo juostÄ , kuria juda automobilis, greitai bėga per perėjÄ ir dėl to vairuotojas neturi galimybės laiku sustabdyti automobilio ir iÅ¡vengti eismo įvykio.

Esant Å¡ios aplinkybėms apylinkės teismas netinkamai sprendė priežastinio ryÅ¡io klausimÄ . Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl nukentėjusiojo veiksmų, jo padarytų KET pažeidimų neįvardino, neįvertino jų įtakos eismo įvykio kilimui, tuo tarpu bÅ«tent pėsčiojo staigus žengimas į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, kad nėra artėjančių transporto priemonių, lėmė eismo įvykį. 4.4. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad teismas jo kaltę grindė abejotinais įrodymais, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų ir Å¡iais abejotinais prieÅ¡taringais įrodymais grindė kaltę, o įrodymus vertino atsietai.

Ä®vykio dienÄ jis paskambino A. G. ir bekalbant telefonu su ja, G. G. buvusi su ja kartu, rėkdama paklausė „kada 500 Eur paduosi“, jis tai iÅ¡girdo ir su A. Č. bei K. M. nuvažiavo iki nukentėjusios, paklausė kokių ji pinigų norinti, jai atsakius jokių ir papraÅ¡ius jų iÅ¡eiti, jie iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namÄ , pas E. TÄ dienÄ tuo automobiliu pas nukentėjusiÄ jÄ negrįžo, namo nepadegė, o nukentėjusioji jį tik apkalba iÅ¡ pykčio. Jam žinoma kuris langas buvo padegtas, jis neiÅ¡eina į vieÅ¡Ä vietÄ , norint patekti prie to lango, reikia pereiti visÄ kiemÄ , todėl jei jis bÅ«tų ėjęs, pas G. namuose buvę žmonės bÅ«tų jį matę. 4.5.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais ir neprieÅ¡taringais. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys ir liudytojų S. S., D. K., Å . G., U. R. parodymai patvirtina, kad ant vonios lango kabo dvejos užuolaidos (dieninės ir naktinės) ir bent jau dieninės užuolaidos tikrai buvo užtrauktos ir jos neabejotinai ribojo matomumÄ per langÄ . Be to, vonioje tuo metu kai už lango kilo gaisras, buvo ne tik G. G., bet ir S. S., ir bÅ«tent pastarasis buvo arčiau lango, todėl uždengė dalį vaizdo per langÄ .

S. S., kuris buvo arčiau lango nurodė, jog jis matė tik vyriÅ¡kÄ siluetÄ , o G., kiek pamena, matė, kad tas vyras buvo su gobtuvu. Jis negalėjo prisiminti, kad G. bÅ«tų įvardijusi asmenį, kuris uždegė langÄ , jis manė, kad tai galėjo bÅ«ti M., nes kai prieÅ¡ tai buvo atvažiavęs pas juos, jis buvo juodai apsirengęs. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, ji skirtingai aiÅ¡kino tas pačias aplinkybes, iÅ¡ pradžių teigė, kad matė M. U. kaip jis padegė langÄ , po to teigė, kad matė juodai apsirengusį vyriÅ¡kį, kaip prieÅ¡ tai ir buvo apsirengęs atvažiavęs M.

U., be to, tarp jos ir M. U. kilo konfliktas, todėl ji pamanė, kad bÅ«tent jis ir padegė langÄ . Liudytoja U. R. parodė, kad po įvykio G. įtarė, jog padegė M., o veido asmens kuris padegė, sakė normaliai nematė. Tai liudytoja patvirtino ir teismo posėdyje, tai girdisi teismo posėdžio garso įraÅ¡e. Tokius U. R. parodymus patvirtino V. R., kuris nurodė, kad G. G. jam sakė, kad matė žmogų juoda striuke, o kas tas žmogus ji tikrai neįvardijo. Nuteistojo vertinimu, iÅ¡ visumos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų, yra akivaizdu, jog nei S. S. nei G.

G. nematė asmens, kuris pylė degų skystį ant lango ir jį padegė, o M. U. G. G. nurodė tik dėl to, kad prieÅ¡ tai M. U. buvo atvažiavęs pas jÄ Ä¯ namus ir su ja konfliktavo. Tuo tarpu nuteistojo parodymus, jog po apsilankymo pas G. G. visi trys (M. U., A. Č. ir K. M.) nuvažiavo pas E. M., patvirtino teismo posėdžio metu apklausti A. Č., kuris nurodė, kad visi vartojo pas E. M. alkoholį, tÄ dienÄ kol atvažiavo policija niekur nebevažiavo, iÅ¡ dalies K. M. parodymai, E. M. parodymai, kuris nurodė, kad pas jį į namus atėjo M.

U., K. M., A. Č., atsinešė butelį, vartojo alkoholį. Nepamena, kad M. U. būtų kur važiavęs. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas tvirtino, kad M. U. niekur nebuvo išėjęs. Netiesiogiai apelianto parodymus patvirtino ir specialistas R. N., kuris apklausiamas teisme nurodė, kad ant žmogaus, kuris pila ant sienos degų skystį, pėdsakų ant jo rūbų, rankų gali ir visiškai nelikti, tačiau tokiu atveju, tas žmogus turi tam ruoštis daryti iš anksto, turi būti speciali apranga, turėti pirštines, kurias gali išmesti.

Tuo tarpu iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. 1. 34-37) matyti, kad ant tirti pateiktų M. U. drabužių ir avalynės, degių skysčių pėdsakų nėra. ApžiÅ«rėjus automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo įvykio dienÄ važinėjo M. U., jame taip pat nerasta nei talpų su benzinu, nei benzino pėdsakų. Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai bendravo su miesto kameras, esančias prie savivaldybės, miesto centre, prie (duomenys neskelbtini) parko, (duomenys neskelbtini) prižiÅ«rinčiu darbuotoju, tačiau dominantis automobilis nebuvo užfiksuotas. (duomenys neskelbtini) degalinėje dirbusi operatorė taip pat nieko įtartino nepastebėjo.

Minėtos aplinkybės rodo, kad liudytojų parodymų prieštaravimai nebuvo pašalinti. 4.6. Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas kaltinamojo kaltę grindė vaizdo įrašu, kuris buvo apžiūrėtas 2020 m. sausio 30 d. apžiūros protokolu, tačiau iš minėto vaizdo įrašo matyti tik 2019 m. spalio 5 d. laikotarpyje nuo 14.14 val. iki 14.52 val. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pravažiuojantis mėlynos spalvos automobilis Audi, negalima įžiūrėti nei šio automobilio valstybinių numerių, nei jame važiuojančių asmenų ar jų skaičiaus, todėl šis vaizdo įrašas niekaip nepatvirtina M.

U. kaltės. Nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ir mobiliojo ryÅ¡io telefonų jungimosi prie bazinių stočių duomenimis, nustatant asmens buvimo vietÄ , nes neįvertino, jog iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io operatoriaus pateiktus duomenis vertino ne specialių žinių turintis operatoriaus darbuotojas, bet policijos pareigÅ«nas. IÅ¡ teismų praktikos yra žinoma, kad mobilaus ryÅ¡io operatorius, pateikdamas duomenis apie įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, visada nurodo, jog telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiÅ¡kumui, taip pat gamtos reiÅ¡kiniams, reljefo ypatumams ir pan., gali jungtis prie skirtingų tÄ teritorijÄ aptarnaujančių celių.

Tai priklauso nuo to, kuri bazinė stotis tuo metu veikia stipriausiai/kokybiÅ¡kiausiai. 4.7. Skunde taip pat keliamas bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas, motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netinkamai, vienpusiÅ¡kai vertino įrodymus, nesusiejo jų į vieningÄ loginę visumÄ , nepagrįstai nenuoseklius ir nelogiÅ¡kus nukentėjusiosios G. G. parodymus, kurių nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, laikė patikimais. M. U. kaltę, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 2 dalies, padarymo grindė nenuosekliais ir prieÅ¡taringais, iÅ¡vestiniais liudytojų (G.

G. giminaičių), tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi parodymais, kurie patys įvykio nematė, o tik perpasakojo, kÄ jiems sakė G. G., dalies bylos duomenų (specialisto iÅ¡vados, liudytojų A. Č., K. M., E. M. parodymų) visiÅ¡kai nevertino, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 4.8. Skunde nurodoma, kad iÅ¡teisinus apeliantÄ nebelieka pagrindo priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ bei nukentėjusiosios patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, todėl nukentėjusiojo D. G. atstovės G. G., nukentėjusiosios G.

G., Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems reikalavimams ir juos pagrindžiantiems argumentams, ir prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. U. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. 7.1.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ apylinkės teismo nuosprendį ir skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl M. U. kaltės ir nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos 9. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas konstatavo, kad M. U., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27, 28 ir 32 punktų reikalavimus, bÅ«damas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo“, buvo neatsargus ir neatidus, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, jau mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui ir dėl grÅ«sties užtrukęs sankryžoje, nepraleido degant žaliam Å¡viesoforo signalui į pėsčiųjų perėjÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje įžengusio pėsčiojo D.

G., kurio judėjimo kryptį jis kirto ir automobilio deÅ¡inės pusės ratu pervažiavo jam kairę kojÄ ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Nesutikdamas su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis, M. U. teigia, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus nagrinėjamu atveju pažeidė ne jis, o pėsčiasis D. G., kuris staigiai žengdamas į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nėra artėjančių transporto priemonių, o tai ir buvo pagrindinė sÄ lyga nagrinėjamo eismo įvykio kilimui.

Nuteistasis neturėjo techninių galimybių laiku pastebėti staiga važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, nes D. G. atsitrenkė į deÅ¡inę automobilio pusę, kai automobilis jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėjÄ ir buvo nutolęs nuo Å¡aligatvio 0,5 metro. Tuo tarpu D. G. sukosi ant stulpo ir žengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį neapsidairęs, atsitrenkė į jo automobilį, nulenkė veidrodėlį ir galimai priekinis automobilio ratas pervažiavo vaikui kojÄ .

Taigi, apylinkės teismas netinkamai sprendė priežastinio ryÅ¡io klausimÄ . Tačiau tokia nuteistojo versija, vertinant jÄ kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, atmestina kaip nepagrįsta. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendžiant M. U. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. M. U. kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje, dėl M. U. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

10. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad savo kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ M. U. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Remiantis M. U. parodymų visuma, vertinamo eismo įvykio dienÄ jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kalno link (duomenys neskelbtini) gatvės. Reguliuojamojoje gatvių sankryžoje degė raudonas Å¡viesoforo signalas, jis stovėjo eilėje trečias, laukė kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas.

Jam užsidegus, pravažiavo pirmas automobilis, antras, jis važiavo per žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ tiesiai. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ jis pristabdė automobilį, nes toje vietoje yra nelygus kelias. Jis matė prie kelio, ties perėjos viduriu, stovintį žmogų, t. y. G. G. brolį, o berniukas stovėjo Å¡alia perėjos apsikabinęs kelio ženklo stulpÄ . Jam pro jį pravažiuojant, berniukas sukdamasis ant stulpo, trenkėsi į jo vairuojamo automobilio Å¡onÄ . Jis berniuko nenumušė.

Kai jis įvažiavo į sankryÅ¾Ä , D. turėjo degti raudonas Å¡viesoforo signalas, nes kai jis įvažiavo į sankryÅ¾Ä , jam degė žalias Å¡viesoforo signalas. Kai berniukas trenkėsi į jo automobilį, turbÅ«t pakiÅ¡o kojÄ . Po įvykio, kai berniukas atsitrenkė į jo automobilio Å¡onÄ , automobilį iÅ¡ karto sustabdė.

12. Tos pačios pozicijos apeliantas laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad vertinamo įvykio metu jis važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėjÄ kai nukentėjusysis staiga žengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir atsitrenkė į jo automobilio deÅ¡inį sparnÄ , nulenkė veidrodėlį ir galimai priekinis automobilio ratas pervažiavo vaikui kojÄ . Vaikas stovėjo ne prie pėsčiųjų perėjos, o Å¡alia jos ir suposi ant kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ stulpo.

BÅ«tent važiuojant pro šį kelio ženklÄ , kuris yra jau už pėsčiųjų perėjos, vaikas staiga žengė į keliÄ ir atsitrenkė į automobilį, todėl vairuotojas neturėjo galimybės jo pastebėti ir laiku sustabdyti automobilį. Tai patvirtina eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Tačiau, vis tik pažymėtina, kad vien tik nuteistojo parodymų, neigiančių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių egzistavimÄ jo veiksmuose visuma, nelaikytina pakankamu pagrindu jo nekaltumo konstatavimui.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

13. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu M. U. parodymų vertinimu, t. y. vertinant juos kaip pasirinktÄ apelianto gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, visų pirma pažymėtina, kad jo teiginiai, jog nukentėjusysis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį žengė degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino. PrieÅ¡ingai, tokia nuteistojo versija buvo paneigta tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo S. S. (nukentėjusiojo dėdės, kuris įvykio metu buvo Å¡alia vaiko) parodymais.

Kaip matyti iÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis parodė, kad įvykio dienÄ su dėde S. S. ėjo į varžybas, sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“, prie Å¡viesoforo. Jis stovėjo Å¡iek tiek toliau nuo stulpo, 2-3 žingsniai, buvo atsitraukęs nuo gatvės. Kai užsidegė žalia Å¡viesa, jis žengė į pėsčiųjų perėjÄ , ėjo per patį baltų juostų vidurį. Jam degė žalios spalvos šviesoforas, be to, jis girdėjo Å¡viesoforo pypsėjimÄ .

Jam įžengus į perėjÄ , atvažiavo automobilis ir pervažiavo jam kairę kojÄ , automobilis jo nepartrenkė. Automobilis atvažiavo iÅ¡ kairės pusės, jis buvo mėlynos ar juodos spalvos, nepamena. Jis pirmas žengė į pėsčiųjų perėjÄ , dėdė ėjo iÅ¡ paskos. Kai jam pervažiavo kojÄ , jis atsisėdo ant Å¡aligatvio, nusiėmė batÄ ir apžiÅ«rinėjo kojÄ . Jis į automobilį neatsitrenkė (t. 1, b. l. 113-116). AnalogiÅ¡kas aplinkybes dėl žalio Å¡viesoforo signalo patvirtino ir liudytojas S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme.

Jis eismo įvykio metu buvo su mažamečiu nukentėjusiuoju, ir parodė, kad jie laukė prie perėjos kol užsidegė žalias signalas, buvo iÅ¡girstas net garsas. D. pasakė, kad einame ir Å¡is įžengė pirmas, tada iÅ¡ kažkurios pusės, iÅ¡ kurios nepastebėjo, atvažiavo automobilis kurį vairavo M. U. ir pervažiavo sÅ«nėnui kojÄ . SÅ«nėnas atsitrenkė į automobilio deÅ¡inio Å¡ono bamperį ir automobilis pervažiavo jam kojÄ . Koks buvo automobilio greitis, negali pasakyti.

Ä® perėjÄ jie įėjo, neįbėgo. Matė, jog jiems degė žalias Å¡viesoforo signalas, taip pat girdėjosi ir garsinis Å¡viesoforo signalas. D. pasakė – einame, jis stovėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės, jie stovėjo metras prie perėjos. D. nuo jo stovėjo maždaug per metrÄ atstumu. Stovėjo abu apylygiai, D. gal 15 cm truputį arčiau stovėjo. D. ant kelio ženklo nesisupo, jis tik bandė atsistoti po avarijos, bandė priminti kojÄ , todėl buvo įsikibęs į stulpÄ , t. y. į kelio ženklÄ .

Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė ir tai, kad įvykus eismo įvykiui kaltinamasis siūlė sumokėti 50 eurų, kad nebūtų kviečiama policija (t. 1, b. l. 147-151, t. 5, b. l. 64-65).

14. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais ir nesivadovauti jais, sprendžiant M. U. kaltės klausimÄ , prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai teigia nuteistasis, teisinio pagrindo nėra. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas S. S. iki analizuojamo įvykio nuteistojo nepažinojo, todėl suinteresuotumo jį apkalbėti neturėjo. Be to, liudytojas S. S. apklausiamas apylinkės teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės nekito, buvo detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi.

Siekiant patikrinti jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų patikimumÄ , vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino (t. 5, b. l. 64). Abejoti liudytojo S. S. parodymų patikimumu ir objektyvumu aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir M. U. apeliacinio skundo teiginiai dėl minėto liudytojo parodymų prieÅ¡taringumo. Nors apeliantas nurodo, kad liudytojas S. S. atvykusiems į eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, negalėjo nurodyto koks Å¡viesoforo signalas degė, nes pats nebuvo tikras, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. S., tačiau nesant pagrindo abejoti esminėmis S. S. iÅ¡dėstytomis vertinamo eismo įvykio faktinėmis aplinkybėmis (jas patvirtina ir kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys), tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai jo parodymuose (atvykusiems policijos pareigÅ«nams į eismo įvykio vietÄ negalėjo iÅ¡ karto nurodyti koks Å¡viesoforo signalas degė, tačiau nurodė, jog buvo sustoję prie pėsčiųjų perėjos ir laukė, kol užsidegs žalios spalvos signalas (liudytojo E. S. parodymai t. 5, b. l.62, t. 1, b. l. 175-176), o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jau nurodė, kad degė žalia Å¡viesa) apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai galėjo bÅ«ti sÄ lygoti įvykio metu liudytojo patirto streso ir sukrėtimo (pažymėtina, kad eismo įvykio metu liudytojas pats buvo nepilnametis (17 metų) ir buvo atsakingas už savo sÅ«nėnÄ , kurį lydėjo), todėl tam tikri neatitikimai minėto asmens, tiesiogiai buvusio įvykio vietoje, parodymuose Å¡iuo atveju nelaikytini pakankamu pagrindu juos pripažinti nepatikimais ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais atmestini ir apelianto teiginiai dėl tam tikrų netikslumų mažamečio nukentėjusiojo parodymuose, kuris dėl savo amžiaus, socialinės brandos bei eismo įvykio metu patirto iÅ¡gÄ sčio, tam tikras aplinkybes apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ galėjo nurodyti ir netiksliai. Juolab, kad esmines nukentėjusiojo ir liudytojo S. S. nurodytas įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ G. G. parodymai, kad S. S. apie eismo įvykį jai paaiÅ¡kino telefonu ir pasakė, kad jie su D. stovėjo prie pėsčiųjų perėjos ir kai užsidegė žalia Å¡viesa D.

žengė ir M. U. pervažiavo jam kojÄ . Vaikas atÅ¡oko nuo automobilio ir pasirėmė prie stulpo. Grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) klinikų sÅ«nus taip pat jai nurodė, kad jis žengė į perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui, matė prieÅ¡ais save stovintį Å¡viesoforÄ (t. 5, b. l. 32-33). Aplinkybes dėl žalio Å¡viesoforo signalo nurodė ir liudytojas Å . G., kuris parodė, kad bÅ«nant (duomenys neskelbtini) klinikose sÅ«naus klausė ar jis tikrai ėjo degant žaliam Å¡viesoforo signalui.

SÅ«nus užtikrino, kad jis tikrai ėjo per gatvę degant žaliam Å¡viesoforo signalui. SÅ«nus sakė, kad jis tik žengė į sankryÅ¾Ä ir jam ant kojos užvažiavo ir tada jis atsitraukė atgal. Pasiteiravus S. S. apie įvykį, pastarasis taip pat patvirtino, kad D. ėjo per gatvę tikrai degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Sakė, kad D. žengė ir jis norėjo žengti ir tuo momentu automobilis įsuko (t. 5, b. l. 47-48). Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus pirmos instancijos teisme M.

U. nebuvo tikras ar jam kertant sankryÅ¾Ä vis dar degė žalia Å¡viesoforo spalva, nes jis nurodė, jog „gal ir galėjo mirksėti geltonos spalvos signalas“ (t. 5, b. l. 31), kas taip pat neleidžia abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo S. S. parodymais, kad jiems žengiant į pėsčiųjų perėjÄ jau degė žalia Å¡viesa, juolab, kad jie girdėjo ir tai patvirtinantį garsinį Å¡viesoforo signalÄ .

15. Aplinkybių, kad nukentėjusysis ar paminėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį byloje taip pat nėra. Å ių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai - praneÅ¡imas į BPC asmens (t. 1, b. l. 23-24, 40, 41-43), kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 27-36 ), specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų (t. 1, b. l. 128-129), 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (t. 1, b. l. 58-60, 61, 65-67, 68), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriaus budėtojo paimti vaizdo įraÅ¡ai, 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolai (t. 1, b. l. 62-64, 69-71).

16. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad nukentėjusysis suposi ant kelio ženklo stulpo ir nuo jo staiga žengė į pėsčiųjų perėjÄ bei atsitrenkė į jo automobilį, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje iÅ¡tirti duomenys. Aplinkybės, kad D. G. sukosi ant kelio ženklo stulpo nenurodė nei nukentėjusysis, nei įvykio vietoje kartu su juo buvęs liudytojas S. S. PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis nuosekliai aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įeidamas į pėsčiųjų perėjÄ stovėjo prie kelio ženklo, buvo atsitraukęs nuo gatvės, kelio ženklo stulpas yra prie pėsčiųjų perėjos, gal 30 cm nuo jos, o prie stulpo atsisėdo tik kai jau buvo pervažiuota koja (t. 1, b. l. 114-115).

Ä®vykio vietoje kartu su nukentėjusiuoju buvęs S. S. taip pat patvirtino, kad D. G. stovėjo Å¡alia jo prie pėsčiųjų perėjos ir laukė žalios Å¡viesos, jis stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės, jie abu buvo apie metrÄ prie perėjos. Jis stovėjo arčiau sankryžos, o D. gal 15 cm arčiau važiuojamosios kelio dalies. Ant stulpo D. nesisupo, o po avarijos tik bandė atsistoti pasilaikydamas už stulpo (t. 5, b. l. 64-65). Nuteistasis M. U. iÅ¡ karto į eismo įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams taip pat nenurodė, kad jam įvažiuojant į pėsčiųjų perėjÄ , berniukas suposi ant kelio ženklo stulpo.

Pažymėtina, jog kaip matyti iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 11 d. M. U. paaiÅ¡kinimo, jis netrukus po eismo įvykio nurodė, jog į sankryÅ¾Ä jis įvažiavo jau mirksint žaliam/geltonam Å¡viesoforo signalui, apie tai, kad nukentėjusysis bÅ«tų supęsis ant kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ ar staiga iÅ¡bėgęs į gatvę, nenurodė (t. 4, b. l. 4-5), todėl apelianto versija, kad mažametis D. G. suposi ant kelio ženklo stulpo ir staigiai iÅ¡bėgo į gatvę, atmestina kaip nepagrįsta.

Tiek liudytojas S. S., tiek nukentėjusysis D. G. nuosekliai tvirtino, jog jie buvo sustoję prie pėsčiųjų perėjos, laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, todėl teiginys, kad nukentėjusysis, kuris laukė leidžiamo šviesoforo signalo būtų staiga išbėgęs į gatvę, neatitinka net tik nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir protingumo kriterijų.

17. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pėsčiųjų perėja eismo įvykio vietoje žymima punktyrinėmis linijomis, o ne baltomis juostomis, kÄ patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateiktas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ internetinio portalo www.15min.lt, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu ne kaip pėsčiųjų perėja buvo tikslai pažymėta, bet ar nukentėjusysis ėjo per perėjÄ jam degant žaliam Å¡viesoforo signalui.

Ä®vertinus nukentėjusiojo amžių ir socialinę brandÄ bei jo patirtÄ stresÄ Ä¯vykio metu, apklausiamas jis galėjo ir netiksliai įvardinti pėsčiųjų perėjos žymėjimÄ . Vien tai, kad mažametis nukentėjusysis nurodė, jog jis žengė per pėsčiųjų perėjÄ Å¾yminčių baltų juostų vidurį, nors byloje esantis Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje pėsčiųjų perėjos ribas iÅ¡ abiejų pusių žymi punktyrinės linijos (t. 1, b. l. 27-33), nesudaro pagrindo vertinti Å¡iuos mažamečio D.

G. parodymus kaip prieÅ¡taringus, juolab, kad pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ tiesų žymi ir baltos juostos. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo S. S. parodymai.

18. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo S. S. parodymais dėl nuteistojo vairuojamo automobilio kontakto su nukentėjusiuoju vietos, kadangi minėtų asmenų parodymai neatitinka 2019 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei iš Kėdainių rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus budėtojo paimtame vaizdo įraše užfiksuotos automobilio stovėjimo vietos: automobilis sustojęs už pėsčiųjų perėjos, ties ženklu „Sustoti draudžiama“, už pėsčiųjų perėjos yra ne tik priekiniai automobilio ratai, bet iš pėsčiųjų perėjos išvažiavę ir galiniai automobilio ratai.

Apelianto teigimu, jei eismo įvykis bÅ«tų kilęs pėsčiųjų perėjoje, kaip nurodo S. S. ir D. G., vaiko kojas bÅ«tų pervažiavę ne tik priekiniai, bet ir galiniai ratai, nes automobilis visiÅ¡kai iÅ¡važiavęs iÅ¡ perėjos. Tokį M. U. apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija vertina kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu suformuotÄ gynybinę pozicijÄ , kuriÄ paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. 18.1. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas M. U. nurodė, kad berniukas stovėjo ne ties pėsčiųjų perėja, o Å¡alia jos, jis buvo apsikabinęs kelio ženklo stulpÄ .

Filmuotoje medžiagoje matyti kur sustojo jo automobilis, kuris vos nebaigė kirsti pėsčiųjų perėjos. Jo važiavimo kryptimi pirmas stovėjo berniuko dėdė, prie gatvės ties pėsčiųjų perėjos viduriu, o po to berniukas. Jo kontaktas su berniuku buvo už pėsčiųjų perėjos, nes berniukas stovėjo už pėsčiųjų perėjos (t. 5, b. l. 31-32). Taigi, M. U. teigimu, tuo momentu, kai jo vairuojamas automobilis galėjo kontaktuoti su gatvę kertančiu nukentėjusiuoju, transporto priemonės priekinė dalis jau buvo už pėsčiųjų perėjos, kas, apelianto manymu, patvirtina, kad D.

G. į gatvę įžengė, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gatvę kirto ne pėsčiųjų perėjoje ir neįsitikino, kad tai daryti saugu. 18.2. Tuo tarpu nukentėjusysis apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad važiuojamÄ jÄ kelio dalį kirto per pėsčiųjų perėjos vidurį, per pačių baltų juostų vidurį. Jis stovėjo prie kelio ženklo, tačiau atėjo į dryžių vidurį. Jis stovėjo 2-3 žingsnių atstumu nuo kelio ženklo (t. 1, b. l. 114-115).

Minėtas aplinkybes dėl nukentėjusiojo stovėjimo vietos prieÅ¡ įžengiant į pėsčiųjų perėjÄ patvirtino ir liudytojas S. S., kuris nurodė, kad D. G. stovėjo Å¡alia jo prie pėsčiųjų perėjos ir laukė žalios Å¡viesos, jis stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės, jis abu buvo apie metrÄ prie perėjos. Jis stovėjo arčiau sankryžos, o D. gal 15 cm arčiau važiuojamosios kelio dalies (t. 5, b. l. 64-65). Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad įvažiavus į pėsčiųjų perėjÄ automobiliui, pamatė kaip D. trenkėsi kairės kojos keliu į automobilio priekinį deÅ¡inės pusės bamperį, po smÅ«gio automobilis su priekiniu ratu užvažiavo ant D. kairės kojos pėdos, D. jÄ iÅ¡traukė.

Po įvykio automobilis staiga sustojo važiuojamojoje kelio dalyje (t 1, b. l. 147-147). 18.3. Aplinkybei, kad nukentėjusysis gatvę kirto įžengęs į perėjÄ ir buvo patrenktas jos ribose, neprieÅ¡tarauja ir byloje esantis Tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame į eismo įvykio vietÄ atvykusi pareigÅ«nė J. V. nurodė, kad reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje M. U. vairuojamos automobilis deÅ¡inės pusės priekiniu Å¡onu kliudė staiga į pėsčiųjų perėjÄ Å¾engusį mažametį (t. 1, b. l. 25), taip pat liudytojo E. S. parodymams, kad atvykus į eismo įvykio vietÄ apklaustas M.

U. nurodė, kad įvažiavus į pėsčiųjų perėjÄ staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgo berniukas, kuris atsitrenkė į jo automobilio priekinį deÅ¡inės pusės spalvÄ (t 1, b. l. 175-176). Taigi, iÅ¡ karto po eismo įvykio nuteistasis policijos pareigÅ«nams nurodė, kad kontaktas su mažamečiu įvyko pėsčiųjų perėjoje. IÅ¡ Eismo įvykio vietos plano (t. 1, b. l.

35) bei automobilio padėties po įvykio, užfiksuotos prie Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros plano foto lentelėje (t. 1, b. l. 30-33) matyti, jog automobiliui „Volvo“ įvykio vietoje jau po kontakto su nukentėjusiuoju sustojus, transporto priemonės galiniai ratai buvo prie pat pėsčiųjų perėjÄ Å¾yminčios baltos linijos, o priekinė automobilio dalis už pėsčiųjų perėjos ribų. Nors automobilio, sustojusio po kontakto su nukentėjusiuoju, galiniai ratai, kaip tai savo skunde akcentuoja ir nuteistasis yra už pėsčiųjų perėjos ribos, tačiau įvertinus tai, kad kontakto metu M.

U. automobilis judėjo ir sustojo tik po kontakto su nukentėjusiuoju bei atsižvelgus, kad stabdant transporto priemonę ji iš karto nesustoja, darytina išvada, kad eismo įvykio metu nuteistojo vairuojamos transporto priemonės priekinė dalis buvo pėsčiųjų perėjoje, kas iš esmės paneigia nuteistojo teiginius, kad nukentėjusysis į gatvę išėjo nuo ženklo „Sustoti draudžiama“ stulpo vietos, kuris kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos bei įvykio vietos apžiūros metu darytų nuotraukų, vis tik nėra prie pat pėsčiųjų perėjos.

Pažymėtina, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas pats eismo įvykio momentas, todėl vadovautis tik vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, negretinant jų su liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, nėra pagrindo.

19. Visų iÅ¡dėstytų duomenų visumoje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo vairuojama transporto priemonė kontaktavo su nukentėjusiuoju D. G. pėsčiųjų perėjos ribose, kurioje M. U., bÅ«damas atidus ir atsargus, turėjo tikėtis ir numatyti, kad nukentėjusysis, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, kirs gatvę bÅ«tent toje vietoje, kur ir įvyko eismo įvykis, t. y. pėsčiųjų perėjos ribose, todėl artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo duoti keliÄ pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiančiam eiti signalui.

20. Dėl anksčiau konstatuotų aplinkybių, kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai dėl jam netinkamai inkriminuotų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, numatytų Kelių eismo taisyklių 27, 28, 32 punktuose. Kelių eismo taisyklių 27 punkte nurodyta, kad „Įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio į Å¡alia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Kai sukama į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas“, taigi Å¡iame punkte įtvirtinta vairuotojų pareiga elgtis itin atidžiai pėsčiųjų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių 28 punkte nurodyta, kad reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti keliÄ nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiančiam eiti signalui.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent M. U. iÅ¡važinėjo iÅ¡ sankryžos, kai nukentėjusiajam jau degė leidžiamas Å¡viesoforo signalas, todėl nors Kelių eismo taisyklių 162 punkte numatyta, kad „Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtÄ pagal leidžiamÄ jį Å¡viesoforo signalÄ , leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks bÅ«tų Å¡viesoforo signalas iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos“, tačiau tai nesuteikia jam pirmumo teisės važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ (užbaigti manevrÄ ) tuo atveju, kai iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos į pėsčiųjų perėjÄ jau yra įžengę pėstieji, kadangi Kelių eismo taisyklių 32 punkte nurodyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėjÄ , kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iÅ¡ jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliÅ«tis (grÅ«stis ir panaÅ¡iai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.

IÅ¡ aukščiau aptartų teisinių ir faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių nustatyta, kad M. U. užtrukęs sankryžoje, nepraleido degant žaliam Å¡viesoforo signalui pėsčiajam į pėsčiųjų perėjÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje įžengusio pėsčiojo D. G., kurio judėjimo kryptį jis kirto ir automobilio deÅ¡inės pusės ratu pervažiavo jam kairę kojÄ , kas iÅ¡ esmės atitinka Kelių eismo taisyklių 27, 28 ir 32 punktuose vairuotojams keliamų pareigų pažeidimÄ .

21. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai Å¡ioje baudžiamojoje byloje sprendė priežastinio ryÅ¡io klausimÄ , neįvertino ir nepasisakė, kad bÅ«tent pėsčiojo staigus žengimas į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, kad nėra artėjančių transporto priemonių, lėmė eismo įvykį, tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. G. įžengė į reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, pėsčiųjų perėjos ribose, įžengė normaliu tempu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusysis nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių tapti kilusio eismo įvykio priežastimi.

PrieÅ¡ingai, įvertinus byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir joje konstatuotus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei nukentėjusiojo ir liudytojų nurodomas aplinkybes dėl kontakto su nuteistojo vairuojama transporto priemone, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju aptarti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl M. U. veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ paties nuteistojo parodymų į (duomenys neskelbtini) gatvę jis įvažiavo jau galimai degant geltonos Å¡viesos signalui, laukiant žalio Å¡viesoforo signalo prieÅ¡ jį stovėjo dar du automobiliai.

Å ios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl susidariusios automobilių grÅ«sties sankryžoje, nuteistasis į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯važiavo jau pėstiesiems degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tačiau nuteistasis Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino, nedavė kelio pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kirto ir nesielgdamas pakankamai rÅ«pestingai bei atidžiai (nors važiuodamas per sankryÅ¾Ä ir matė stovėjusius prie pėsčiųjų perėjos pėsčiuosius) toliau atliko manevrÄ ir važiavo per pėsčiųjų perėjÄ , nenumatydamas, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

BÅ«tent tokie neatsargÅ«s nuteistojo veiksmai ir lėmė kilusį eismo įvykį bei jo metu nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, todėl esant įrodytam apelianto M. U. kaltės faktui ir nesant kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad D. G. į gatvę įžengė ne pėsčiųjų perėjoje ar degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad eismo įvykis kilo dėl M. U. neatsargių veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ir tai buvo pagrindinė sÄ lyga dėl kurios kilo eismo įvykis, todėl M.

U. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies 22. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. U. taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o apylinkės teismo padaryta išvada dėl jo kaltės yra pagrįsta vien tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

23. Nagrinėjamu atveju skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. U. nuteistas ir dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du, nustačius, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio apipylė G. G. nuomojamo buto vonios patalpos lango rėmÄ degiu skysčiu - benzinu ir jį padegė, taip visuotinai pavojingu bÅ«du - padegant, dėl ko, galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimÄ turtÄ ir dėl sienos aprÅ«kimo, lango rėmo apdegimo ir aprÅ«kimo, stiklų aprÅ«kimo ir suskilimo padarė 74,82 eurų turtinę žalÄ , kas iÅ¡ esmės atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nors M. U. savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių jo kaltę tiesiogiai patvirtinančių įrodymų, o teismo iÅ¡vados yra padarytos remiantis vien prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, tačiau Å¡ie apelianto teiginiai, įvertinus byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M.

U. kaltu, iÅ¡tirtus įrodymus iÅ¡dėstė, iÅ¡analizavo, sugretino tarpusavyje, vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumÄ , argumentuotai aptarė, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba <...>. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo bÅ«du laikoma tokia veika, kai jos įvykdymui panaudojama didelė griaunamojo jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai. Å is bÅ«das neabejotinai padidina veikos pavojingumÄ , kadangi vienu metu sukeliamas pavojus daugeliui įstatymo saugomų gėrių – nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir pan. Komentuojama nusikalstama veika yra tyčinis, nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Å iuo atveju tyčia gali bÅ«ti tiek iÅ¡ankstinė, gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota.

25. Nuteistasis M. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jo įvykio versija yra paneigta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Netikėti nukentėjusiosios G. G. duotais parodymais, jos nurodyta įvykio versija, prieÅ¡ingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu aiÅ¡kino faktines įvykio aplinkybes ir nurodė, kad pro vonios kambario langÄ matė, jog tai M.

U. užpylė degų skystį ant lango rėmo ir jį padegė. Nors matė pusę žmogaus veido, nes jis buvo užsidėjęs gobtuvÄ , tačiau tai buvo M. U. (t. 2 , b. l. 99-101, t. 5, b. l. 33-34). Å ias aplinkybes ji nurodė ir netrukus į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kindama, kad vonioje pamatė, kaip M. U. lieja skystį ant lango ir jį žiebtuvėliu padegęs pasiÅ¡alina. Nukentėjusiosios 2019 m. spalio 5 d. protokole pareiÅ¡kime (t. 2, b. l. 9-10) taip pat nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, kad įvykio metu ji buvo vonioje ir matė, kaip M.

U. lieja skystį ant lango, priėjęs prie lango kaire rankÄ uždega žiebtuvėlį ir jį padega bei po visko pasiÅ¡alina iÅ¡bėgdamas pro vartelius. IÅ¡ karto po padegimo skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad įtariamuosius padegimu ji turi (t. 2, b. l. 1-5). Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo Å . G. parodymai, kad sutuoktinė po įvykio jam sakė, jog tuo metu kai buvo padegtas langas, ji su broliu buvo vonios kambaryje, plovė vonioje indus, o brolis rÅ«kė.

Žmona sakė, kad asmuo, padegęs langÄ buvo su kapiÅ¡onu ir ji matė pusę jo veido, tačiau atpažino, kad tai buvo M. U. (t. 5, b. l. 48). Liudytoja U. R. taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo G. G. namuose, buvo virtuvėje, o G. nuėjo į voniÄ ir iÅ¡bėgo Å¡aukdama, kad dega vonios langas, liepė iÅ¡vesti skubiai vaikus į laukÄ . Ji iÅ¡ karto su vaikais iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė degantį langÄ , jos vyras ir pati G. tuo metu skambino Nr. 112. G. įtarė, kad padegė M. U. (t. 5, b. l. 49-50).

Liudytojas V. R. taip pat nurodė, kad iÅ¡vykus M. U. su draugais iÅ¡ G. G. namų po įvykusio konflikto, netrukus G. G. su S. S. nuėjo į vonios kambarį ir staiga atbėgo Å¡aukdama, kad dega vonios langas. Jis iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė degantį vonios kambario langÄ ir tuomet parbėgęs į namo vidų skambino trumpuoju pagalbos telefonu Nr. 112, iÅ¡kvietė prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo tarnybÄ , o moterys su vaikais iÅ¡bėgo į laukÄ . Jis pats asmeniÅ¡kai nematė kas padegė vonios kambario langÄ .

G. sakė, kad matė žmogų su juoda striuke (t. 5, b. l. 50). Liudytoja A. G. patvirtino, kad prieÅ¡ gaisrÄ M. U. lankėsi pas G. G. namuose, kai ji su U. R. grįžo iÅ¡ parduotuvės, sutiko iÅ¡ nukentėjusios namų kiemo iÅ¡važiuojant M. U. su draugais. Valandos bėgyje G. G. nuėjo į voniÄ su S. S. ir netrukus atbėgusi liepė susirinkti vaikus, pasakė, kad degame. Jie visi iÅ¡bėgo į laukÄ , pamatė degantį langÄ . G. iÅ¡ karto pasakė, kad padegė M. U., sakė, kad jis užpylė ant vonios lango čiurkÅ¡lę kažkokio skysčio ir uždegė žiebtuvėliu (t. 5, b. l. 63-64).

Liudytojas S. S. nurodė, kad iÅ¡važiavus M. U. iÅ¡ sesers namų, maždaug po pusvalandžio ar vėliau jis nuėjo pas vonioje buvusiÄ G., jie kartu rÅ«kė. Nusisukusi į langÄ sesuo jam pasakė „ŽiÅ«rėk, čiurkÅ¡lė“, tada kažkas žybtelėjo ir vonios langas užsidegė. Už lango buvo juodas vyro siluetas, apie 160–170 cm Å«gio, tikrai lieknas. Jis pats matė tik vyro siluetÄ , kuris pagal rÅ«bus ir siluetÄ buvo panaÅ¡us į M. U.. G. jam sakė, kad jis buvo su gobtuvu.

Nepamena ar sesuo įvardijo asmenį, kuris padegė. Jis kartu su vaikais išėjo į laukÄ . Jis suprato, kad padegė M. U., nes kai jis pirmÄ kartÄ buvo atvažiavęs, buvo juodai apsirengęs, nėra labai stambus, nėra labai aukÅ¡tas, iki 170 cm Å«gio, tikrai liekno sudėjimo ir buvo apsirengęs juodu džemperiu su gobtuvu. Nurodė, kad tuo metu kai prasidėjo gaisras, jie visi buvo iÅ¡sigandę, pasimetę (t. 5, b. l. 65). Liudytoja D. K. nurodė, kad buvo padengtas jos nukentėjusiajai iÅ¡nuomoto bÅ«sto vonios langas, nuo gaisro buvo aprÅ«kęs langas, namo siena, apdegęs medinis lango rėmas, suskilęs nuo karščio lango stiklas.

Nuomininkė sakė, kad padegė juos lyg dėl vaiko (t. 5, b. l. 47). Netikėti Å¡ių asmenų parodymais, prieÅ¡ingai nei teigia M. U., teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, detalÅ«s, jų iÅ¡dėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, o apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Ir nors apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su tokiu nukentėjusiosios G. G. ir paminėtų liudytojų parodymų vertinimu, nurodant, kad nukentėjusioji jį iÅ¡ pykčio apkalba, nes prieÅ¡ tai tarp jų įvyko konfliktas dėl iÅ¡ nuteistojo reikalaujamų pinigų, o liudytojai tiesiogiai paties padegimo nematė, jie tik perpasakojo nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, dėl ko minėtų asmenų iÅ¡dėstytos aplinkybės nelaikytinos patikimomis ir objektyviomis, tačiau sutikti su Å¡iais nuteistojo samprotavimais bei jų pagrindu atmesti G.

G. ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymus kaip nepatikimus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių minėtų asmenų suinteresuotumÄ nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį arba nurodyti neteisingas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl M. U. kaltės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį tėra pagrįstos vien suinteresuotų asmenų liudijimais, vertintini kaip niekuo nepagrįstos prielaidos ir atmestini.

26. Sprendžiant M. U. kaltės, o tuo pačiu ir G. G. bei aukščiau minėtų liudytojų parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , įvertintini ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai. Kaip matyti iÅ¡ PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenų (t. 2, b. l. 24-29), atlikus neatidėliotinÄ informacijos patikrinimÄ dėl gaisro, nustatyta gaisro kilimo priežastis - įneÅ¡tas atviras paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis.

Abejoti Å¡iuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, o bÅ«tent tuo, kad G. G. vonios kambario langas užsidegė dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, kÄ skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo nėra. Byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad ant tirti pateikto apdegusio medinio pagaliuko ir tirti pateiktame grunto pavyzdyje yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų (t. 2, b. l. 34-37 ).

Ir nors specialisto išvada, be viso ko nustatyta, kad ant tirti pateiktų (M. U. sulaikymo metu vilkėtų) drabužių – kelnių, džemperio, marškinėlių ir avalynės, degių skysčių pėdsakų nerasta, tačiau, sutinkamai su specialisto R. N. duotais parodymais apylinkės teisme, pėdsakų gali ir nelikti, nes benzinas yra stipriai garuojantis skystis, ir užsidega ne pats benzinas, bet jo garai. Tai priklauso iš kokio indo pila, kaip pila, kokiu kampu pila, turi įtakos ir apranga, pirštines gali numesti nusiėmęs (t. 5, b. l. 62-63).

Vertinant šių specialisto teiginių reikšmę analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad gaisras G. G. namuose kilo 2020 m. spalio 5 d. apie 14.05 val., M. U. asmens krata, kurios metu buvo paimti aptartoje specialisto išvadoje nurodyti drabužiai ir avalynė, buvo atlikta 2020 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 16.10 val. (t. 4, b. l. 127-30), o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto tyrimas buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 4 d., baigtas – 2019 m. lapkričio 8 d. (t. 2, b. l. 34-37).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ (M. U. drabužių ir batų paėmimo tyrimui, jų perdavimo specialistui ir specialisto tyrimo atlikimo laikÄ ), vien tai, kad ant M. U. pateiktų asmeninių daiktų (drabužių ir batų) degių skysčių pėdsakų rasta nebuvo, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie apelianto nekaltumÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. IÅ¡ esmės tais pačiais motyvais atmestini ir apelianto teiginiai, kad apžiÅ«rėjus automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo įvykio dienÄ važinėjo M.

U., jame taip pat nerasta nei talpų su benzinu, nei benzino pėdsakų. Vien tai, kad minėtame automobilyje nebuvo rastos benzino talpos ar minėto skysčio pėdsakai nepaneigia apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Juolab, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki M. U. sulaikymo praėjo tam tikras laiko tarpas, kurio bÅ«tų pakakę talpoms su benzinu atsikratyti, o įvertinus tai, kad automobilio apžiÅ«ra taip pat buvo atlikta ne iÅ¡ karto po gaisro, sutinkamai su jau minėtais specialisto teiginiais, benzino pėdsakų galėjo automobilyje ir nelikti.

27. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę nepagrįstai grindė vaizdo įraÅ¡u (apžiÅ«rėtas 2020 m. sausio 30 d. apžiÅ«ros protokolu), nes jame užfiksuoto 2019 m. spalio 5 d. laikotarpyje nuo 14.14 val. iki 14.52 val. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pravažiuojančio mėlynos spalvos automobilio „Audi“ negalima įžiÅ«rėti nei valstybinių numerių, nei jame važiuojančių asmenų ar jų skaičiaus. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o negalima įžiÅ«rėti minėto automobilio valstybinio numerio ženklų, tačiau iÅ¡ atliktos minėto vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros ir analizės, kÄ pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, matyti, kad automobilis mėlynos spalvos, „Audi“, jo galiniai stiklai tamsinti, ant automobilio galinio kairiojo kampo yra priklijuota etiketė panaÅ¡i į ženklÄ - „Klevo lapas“, automobilio ratlankiai iÅ¡ lengvojo metalo lydinio, forma panaÅ¡i į penkių spindulių žvaigždę.

Taigi, pagal iÅ¡orinius požymius minėtas automobilis panaÅ¡us į tÄ , kuriuo įvykio dienÄ naudojosi nuteistasis. Nukentėjusioji G. G. nurodė, kad pirmÄ kartÄ M. U. į jos namus atvažiavo mėlynos spalvos „Audi“ automobiliu. Tai patvirtino ir liudytojai U. R., V. R., K. M., S. S. nurodę, kad M. U. įvykio dienÄ buvo atvažiavęs tamsiai mėlynos spalvos „Audi“ automobiliu. Liudytojas Å . G. taip pat, nurodė, kad žmona sakė, jog iki padegimo M. U. buvo atvažiavęs automobiliu „Audi“, tamsios spalvos.

Liudytojas A. Č. patvirtino, kad turi automobilį „Audi A4“, tamsiai mėlynos spalvos, ratai su lietomis žvaigždėmis, tamsintais langais automobilio gale, kuriuo buvo leidęs naudotis M. U. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vykdamas į darbÄ M. U. gale užsidėdavo ženklÄ â€žKlevo lapas“. Ä®vykio dienÄ bÅ«tent su minėtu automobiliu ir buvo nuvykę pas G. G.. 2019 m. spalio 5 d. ir 2019 m. spalio 15 d. apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sedanas, tamsiai mėlynos spalvos, lengvojo metalo lydinio ratlankių, ant galinio bagažo dangčio užklijuotu „Klevo lapu“, galiniais tamsintais stiklais (t. 2, b. l. 130-136, 137-143 ).

Visų Å¡ių duomenų visumoje apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilis, kuriuo įvykio dienÄ naudojosi nuteistasis, pagal savo iÅ¡orinius požymius atitinka vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto automobilio, važiavusio netoli įvykio vietos laikotarpiu 2019 m. spalio 5 d. nuo 14:14:10 val. iki 14:52:31 val., požymius. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo ir jo gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad panaÅ¡ių tamsiai mėlynos spalvos Audi automobilių, su pradedančio vairuotojo ženklu (duomenys neskelbtini) mieste yra ne vienas.

Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia apelianto kaltės dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad jo kaltė nepagrįstai buvo grindžiama mobiliojo ryšio telefonų jungimosi prie bazinių stočių duomenimis, nes minėtus duomenis vertino ne specialių žinių turintis operatoriaus darbuotojas, bet policijos pareigūnas. Tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas analizavo byloje esančias mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M.

U. skambučių išklotines ir nustatė, kad įvykio metu M. U. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė nuo 14:22:01 val. iki 14:43:21 val., (duomenys neskelbtini), ir 14:54:45 val. (duomenys neskelbtini), prieigose, t. t. netoli nukentėjusiosios namų (t. 2, b. l. 68-79). Duomenų, kurie leistų abejoti šiomis nustatytomis aplinkybėmis byloje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju M. U. kaltė dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra grindžiama ne tik apelianto ginčijamais įrodymais (vaizdo įrašu ar mobilaus ryšio operatoriaus pateiktų duomenų analize), tačiau ir tiesiogiai įvykį mačiusios nukentėjusiosios parodymais, kai ji nuosekliai viso proceso metu nurodė M.

U., kaip asmenį, padegusį vonios lango rėmÄ , kuriuos taip pat patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Minėti duomenys buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti apylinkės teismo posėdyje ir jais nustatytos aplinkybės buvo sujungtos į vientisÄ loginę grandinę, patvirtinančiÄ M. U. kaltę padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

28. Pritariant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvams, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad apylinkės teismas nesirėmė liudytojo A. Č., K. M. ir E. M. parodymais, kurie patvirtino nuteistojo versijÄ , kad įvykio dienÄ Ä¯ nukentėjusiosios namus jis negrįžo ir namo nepadegė. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, liudytojai K. M. ir A. Č. negalėjo tiksliai pasakyti ar jiems visiems kartu vartojant alkoholį M. U. niekur nebuvo iÅ¡vykęs. Liudytojas E. M. taip pat negalėjo patvirtinti, kad M.

U. nebuvo niekur iÅ¡važiavęs jiems vartojant alkoholį, nurodė, kad „šlubuoja“ jo atmintis. Taigi, minėti parodymai, prieÅ¡ingai nei tai akcentuoja apeliantas, nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jis įvykio metu buvo su draugais ir nebuvo iÅ¡važiavęs pas nukentėjusiÄ jÄ padengti vonios lango. Be to, vertinant liudytojų A. Č. ir K. M. parodymų patikimumÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad procese jie buvo įtariamieji, todėl neabejotina, jog buvo suinteresuoti duoti sau palankius parodymus.

29. Aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumoje įvertinus apylinkės teismo iÅ¡tirtus duomenis, apylinkės teismas pagrįstai padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad M. U. 2019 m. spalio 5 d., apie 14.50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs iki G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo ir priėjęs prie vonios patalpos lango, ypač degiu skysčių - benzinu apipylęs vonios lango rėmÄ , jį padegė ir Å¡iais savo veiksmais visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, sugadino svetimÄ turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad turtas buvo sugadintas visuotinai pavojingu bÅ«du, nes buvo padengtas nukentėjusiosios gyvenamasis bÅ«stas ir kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, tuo metu namuose buvo mažamečių vaikų ir suaugusių asmenų, tame tarpe ir besilaukianti moteris, jie visi labai iÅ¡sigando. Remiantis specialisto paaiÅ¡kinimais, jeigu ugnis nebÅ«tų buvusi pastebėta laiku, tai buvo didelė tikimybė gaisrui iÅ¡plisti tiek medinio pastato konstrukcijomis, tiek į stogÄ , tiek į pastato vidų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nustatė M. U. veikÄ kvalifikuojantį požymį – turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du.

30. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi M.

U., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas buvo šališkas, neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. U. veiksmuose yra visi būtini tiek BK 281 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

Nuteistojo skundo motyvai, kad Å¡ių nusikaltimų jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡vardintais kitais įrodymais. Pripažindamas M. U. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. U. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės, civilinių ieškinių ir baudžiamojo poveikio priemonės 31. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies bei civilinio ieškinio ar paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo individualizavimu ar priteisto civilinio ieškinio dydžio nustatymu nenurodyti, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja ginčijo ir M.

U. paskirtos bausmės bei priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumÄ , taip pat kėlė klausimÄ ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde buvo praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, pasisako ir Å¡iais klausimais.

32. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu M. U. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį įvertino, kad buvo padaryti du baigti nusikaltimai, vienas kurių priskiriamas neatsargiems nusikaltimams (BK 281 straipsnio 1 dalis), o kitas - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas, o dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo ir dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ M.

U. padarė bÅ«damas neblaivus. 32.1. Å iame kontekste sutiktina su gynėjos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakytu teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino M. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo) tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju M. U. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, Å¡is nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas nepagrįstai pripažino M. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alintina, pakeičiant skundžiamÄ nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. 32.2.

Tačiau nėra pagrindo sutikti su apelianto gynėjos argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir kitÄ M. U. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi neblaivumo laipsnis M. U. nebuvo nustatytas. Byloje esančių duomenų visumos visiÅ¡kai pakanka pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad M. U. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apylinkės teismas, nustatydamas minėtÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pagrįstai vadovavosi liudytojo A. Č. parodymais, kai jis nurodė, jog kartu su M. U. ir K. M. vartojo alkoholį. Aplinkybę dėl M. U. neblaivumo patvirtino ir nukentėjusioji G. G., nurodžiusi, kad jau pirmÄ kartÄ atvykus į jos namus M. U. su dviem draugais, jie visi buvo apgirtę, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jie svirduliavo ir ramstėsi vienas į kitÄ . Liudytojas Å . G. taip pat nurodė, jog paskambinusi sutuoktinė pasakė, kad į namus įsiveržė neblaivus M.

U.. Liudytoja U. R. taip pat nurodė, kad M. U. galimai buvo neblaivus, tai suprato iÅ¡ jo elgesio, su savo drauge A. G. jis bendravo piktai. Liudytojas V. R. taip pat patvirtino, kad atvykęs pirmÄ kartÄ pas G. G. į namus, M. U. buvo akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡važiuodamas automobiliu iÅ¡ kiemo jis vos neatsitrenkė į kitÄ namÄ , esantį prieÅ¡ais, iÅ¡ to taip pat suprato, kad automobilį vairavęs M. U. buvo neblaivus. Be to, netrukus po nusikalstamos veikos įvykdymo, 2019 m. spalio 5 d. 16.04 val. M. U. buvo nustatytas 2 promilių girtumas (t. 3, b. l. 33-35).

Paminėti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankami pripažinti, kad M. U. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡alinti Å¡ios pagrįstai apylinkės teismo nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra pagrindo.

33. Apylinkės teismas, parinkdamas už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rÅ«Å¡is ir jų dydžius įvertino ir M. U. charakterizuojančias aplinkybes – praeityje teistas 6 kartus, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs ( t. 4, b. l. 119-146), ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 148-153), Å¡iuo metu nedirba (t. 4, b. l. 156), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 155), pagal SODROS duomenis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2020 m. birželio 8 d. (t. 5, b. l. 60).

Å ios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja M. U. ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės neturėjo tinkamo poveikio jo elgesiui, jis nesistengia keisti savo gyvenimo bÅ«do, o jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobÅ«džio. Aptartų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste, sutiktina su apylinkės teismo už abi nusikalstamas veikas parinkta bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės atėmimu, kuri nagrinėjamu atveju yra teisinga ir nelaikytina per griežta ar prieÅ¡taraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 47 straipsnis ir 54 straipsnis).

Å velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , atsižvelgus į tai, kad, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos nepagrįstai nustatė M. U. vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nėra pagrindo. Ä®vertinus aukščiau nurodytus M. U. charakterizuojančius duomenis (praeityje ne kartÄ teistas, nors bausmes atlikęs, tačiau iÅ¡ teistumų iÅ¡vadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir toliau nusikalsta, taip pat yra baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu nedirba), jam už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ artimÄ minimaliai laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip per griežtÄ ir neteisingÄ , nėra jokio pagrindo.

34. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja nurodė, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, pavojingumÄ , kai realiai tebuvo padaryta 74,82 eurų žala, todėl nepagrįstai paskyrė už šį nusikaltimÄ tokiÄ griežtÄ bausmę, tačiau sutikti su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas, skirdamas apeliantui bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, kad Å¡ia veika nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, tačiau teismas taip pat įvertino ir kitas tiek nusikalstamÄ veikÄ (baigtas, tyčinis apysunkis nusikaltimas), tiek ir apeliantÄ charakterizuojančias ir jau anksčiau aptartas aplinkybes (daug kartų teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikaltimÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui ir bÅ«damas neblaivus, kaltės nepripažino, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių) ir pagrįstai už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje paskyrė sankcijos vidurkiui artimÄ bausmę, kuri nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.

Tai, kad nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių lėmė ne nuteistojo, o nukentėjusiųjų ir liudytojų veiksmai užgesinant gaisro Å¡altinį, todėl viena tai, kad buvo padaryta nedidelė žala turtui, nesudaro pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ir Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

35. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, sutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam M. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Sutiktina su gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakytu argumentu, kad administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam M. U. buvo baustas jau po nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo (Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį M.

U. nubaustas 2019 m. lapkričio 30 d., tuo tarpu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė 2019 m. rugsėjo 11 d.), tačiau tai nepaneigia jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo tikslingumo. Ä®vertinus visus byloje esančius duomenis, tai, kad minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ M. U. padarė vairuodamas transporto priemonę, kaltės nepripažino, yra baustas administracine tvarka už vairavimÄ neturint teisės vairuoti ir prieÅ¡ minėtos nusikalstamos veikos padarymÄ (2018 m. gegužės 24 d. (t. 4, b. l. 152)), taip ir po nusikaltimo padarymo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam (t. 4, b. l. 148), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, kad naudodamasis jam suteikta specialia teise jis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimÄ nurodytam terminui.

Sutiktina ir su apylinkės teismo sprendimu netaikyti apeliantui BK 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti, kadangi nėra pagrįsto pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti bausmės vykdymÄ atidėjus. Jokių aplinkybių, paneigiančių tokio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisingumÄ nei apeliantas, nei jo gynėja nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ir civilinių ieÅ¡kinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Teismo iÅ¡vados dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Nors nuteistojo gynėja nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡ M. U. priteisė nukentėjusiajai G. G. 800 eurų neturtinės žalos, nors minėta žala nėra pagrįsta jokiais duomenimis, t. y. kad nukentėjusioji gydėsi, turėjo nedarbingumÄ ar jai buvo sukeltos ilgalaikės pasekmės, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nustatydamas 800 eurų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, atsižvelgė į nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalį pavojingumÄ , tyčinę nuteistojo kaltės formÄ , realiai kilusias pasekmes (padaryta 74,82 eurų žala), taip pat, kad veika buvo padaryta pasirenkant padegimo bÅ«dÄ , kuris realiai sukėlė pavojų ne tik turtui, gamtai, tačiau ir grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei, kas padidina padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat įvertino ir tai, kad nukentėjusioji neabejotinai dėl neteisėtų M.

U. veiksmų patyrė iÅ¡gÄ stį ir baimę ne tik dėl savo, bet ir įvykio metu namuose buvusių mažamečių, ir nepilnamečių vaikų bei kitų suaugusiųjų gyvybės ir sveikatos, patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, turėjo nepatogumų. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, prieÅ¡ingai nei tai apeliacinės instancijos teismo posėdyje pabrėžė nuteistojo gynėja, atsižvelgė ir į tai, kad nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto streso ir iÅ¡gÄ sčio kreipėsi į psichologÄ , jai buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji vaistai, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes ir atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, apylinkės teismas pagrįstai priteisė 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Jokių duomenų, kurie nebÅ«tų buvę įvertinti apylinkės teismo ir kuriuos reikėtų vertinti iÅ¡ naujo sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ nei apeliantas, nei jo gynėja nenurodė. Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo nuosprendis ir dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai G.

G. yra teisėtas ir pagrįstas, ir keisti jį Å¡ioje dalyje nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo M. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti: iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti teismo nustatytÄ M. U. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, jis įvykdė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė