0a017dcd-8e05-497d-81b7-fd8c0fa232fe · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated0a017dcd-8e05-497d-81b7-fd8c0fa232fe · Regionų administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas 2020 m. rugsÄjo 11 d. skundu Nr. 49/07B3-1691 kreipÄsi į MarijampolÄs PN administracija dÄl MarijampolÄs PN Resocializacijos pareigÅ«nų veiksmų/neveikimo, vertinant jo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikÄ (b. l. 35-36). MarijampolÄs PN 2020 m. spalio 20 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmetÄ, nes pagal OASys metodikÄ pareiÅ¡kÄjo dinaminiai veiksniai padidÄjo - pareiÅ¡kÄjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir buvo 3 kartus nuteistas (b. l. 12-13).
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-2083-320/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03213-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 19 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui L. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo L.
S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas L. S. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas, ir L. S.) skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, priteisti 3000 Eur neturtinÄs žalos, patirtos netinkamai parengus socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ pagal OASys metodikÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 1-2) nurodÄ ir teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad MarijampolÄs pataisos namuose (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir MarijampolÄs PN) atsakingas pareigÅ«nas, rengdamas socialinio tyrimo iÅ¡vada, piktnaudžiauja savo teisÄmis, tai yra vertina ne pareiÅ¡kÄjÄ , ne savo darbÄ su pareiÅ¡kÄju, o tik sudaro vertinimo skale pagal OASys metodikÄ ir įtraukia ankstesnius teistumus, už kuriuos bausmÄ jau atliko, todÄl yra baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ .
Ankstesni teistumai nepagrįstai įtraukti į rizikos laipsnio vertinimÄ , ko pasÄkoje jo rizikos laipsnis padidÄjo nuo 65 balų iki 105 balų. Jeigu jo rizikos laipsnis bÅ«tų įvertintas iki 100 balų, jis galÄtų bÅ«ti lengvoje grupÄje, jam bÅ«tų taikoma mažiau ribojimų. DÄl analogiÅ¡kų priežasÄių kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų administracijÄ , kuri 2020 m. spalio 20 d. raÅ¡tu nepagrįstai jo skundÄ atmetÄ, bei kreipÄsi į KalÄjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2020 m. lapkriÄio 27 d. raÅ¡tu taip pat nepagrįstai jo skundÄ atmetÄ.
DÄl minÄtų aplinkybių patyrÄ didžiulį psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, tapo dirglus, jautÄ padidÄjusiÄ fobijÄ aplinkai, taip pat patyrÄ didelÄ ilgametÄ traumÄ . AtsakovÄs atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdį jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant. AtsakovÄs atstovas MarijampolÄs PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-22) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
NurodÄ, kad patikrinus pareiÅ¡kÄjo asmens bylÄ , Vilniaus pataisos namuose atlikto OASys vertinimo protokolų rasti nepavyko, taÄiau 2018-08-27 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Nutarime lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo rasta informacija apie tai, kad nuteistajam pareiÅ¡kÄjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika Vilniaus pataisos namuose buvo įvertinta kaip vidutinÄ (65 balai). Vertinant rizikÄ atitinkamai buvo iÅ¡skirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (20 balų) veiksniai. 2020 m. rugsÄjo 1 d.
MarijampolÄs PN pareiÅ¡kÄjui buvo atliktas pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ . PareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (105 balai). Vertinant rizikÄ atitinkamai buvo iÅ¡skirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (60 balų) veiksniai. Dinaminiai veiksniai padidÄjo, kadangi nuo 2018 metų rugpjÅ«Äio iki 2020 metų rugsÄjo pareiÅ¡kÄjo elgesys nebuvo vertinamas teigiamai. PareiÅ¡kÄjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.
Be to nuo 2018 metų rugpjÅ«Äio iki 2020 metų rugsÄjo (atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose) pareiÅ¡kÄjas buvo papildomai nuteistas 3 kartus, kas leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas apie tai, jog pareiÅ¡kÄjo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai didÄja. PažymÄjo, kad nusikalstamo elgesio rizika priklauso ne nuo asmenų, kurie jÄ vertina, taÄiau labai tampriai susijusi su pareiÅ¡kÄjo netinkamu elgesiu. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs PN, dÄl atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ netinkamai parengus socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ pagal OASys metodikÄ .
Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika 2018 metų rugpjÅ«Äio mÄnesį Vilniaus pataisos namuose buvo įvertinta kaip vidutinÄ (65 balai), iÅ¡skirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (20 balų) veiksniai (b. l. 20). PareiÅ¡kÄjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika MarijampolÄs PN 2020 m. rugsÄjo 3 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vada 2020 m. rugsÄjo 3 d. Nr.85/04-946 (toliau- ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) buvo įvertinta kaip aukÅ¡ta (105 balai), iÅ¡skirti statiniai (45 balai) ir dinaminiai (60 balų) veiksniai (b. l. 5-11).
PareiÅ¡kÄjas 2020 m. rugsÄjo 11 d. skundu Nr. 49/07B3-1691 kreipÄsi į MarijampolÄs PN administracija dÄl MarijampolÄs PN Resocializacijos pareigÅ«nų veiksmų/neveikimo, vertinant jo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikÄ (b. l. 35-36). MarijampolÄs PN 2020 m. spalio 20 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmetÄ, nes pagal OASys metodikÄ pareiÅ¡kÄjo dinaminiai veiksniai padidÄjo - pareiÅ¡kÄjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir buvo 3 kartus nuteistas (b. l. 12-13).
KalÄjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. lapkriÄio 27 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl MarijampolÄs PN 2020 m. spalio 20 d. raÅ¡to atmetÄ (b. l. 3). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, kad MarijampolÄs PN administracija netinkamai parengÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ pagal OASys metodikÄ , nes yra įtraukiami ankstesni teistumai, už kuriuos bausmÄ jau atliko, todÄl yra baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ .
Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas sutiko ir savo paraÅ¡u tai patvirtino, jog jo asmenybÄ bÅ«tų įvertinta naudojant OASys metodikÄ . TeisÄs pažeidÄjo įvertinimo sistema OASys aprobuota KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 âDÄl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimoâ.
Å iuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o 3 punktas nustato, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas - nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimo ateityje tikimybÄ. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1R-159 âDÄl socialinio tyrimo iÅ¡vados formos ir socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimoâ 14 punkte numatyta, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados 4 punkte nurodomi veiksniai, turintys įtakos kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyti taikant metodikÄ OASys.
Socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.1 papunktyje papildomai nurodomi duomenys apie kaltinamojo (nuteistojo) teistumus. OASys metodikos vadovo 1.5 ir 1.6 punktuose numatyta, kad bÅ«tina suskaiÄiuoti kiekvienÄ teisÄs pažeidÄjo nuteisimÄ (apkaltinamÄ jį nuosprendį). Pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ suraÅ¡ant Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , remiantis OASys metodika, yra atsižvelgiama į asmens teistumus. IÅ¡ 2020 m. rugsÄjo 3 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados 2020 m. rugsÄjo 3 d. Nr.85/04-946 matyti, kad pareiÅ¡kÄjui buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (105 balai), kuriÄ sudaro statiniai (45 balai) ir dinaminiai (60 balų) veiksniai (b.l.6-11).
Pagal Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, kurių pareiÅ¡kÄjas neginÄija, pareiÅ¡kÄjas teistas 14 kartų, o tai pagal OASys metodikÄ vertinama 45 balais (b.l.5). Dinaminiai veiksniai, palyginus su ankstesne 2018 metų rugpjÅ«Äio mÄnesį Vilniaus pataisos namuose nustatyta pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika, padidÄjo. Nuo 2018 metų rugpjÅ«Äio iki 2020 metų rugsÄjo pareiÅ¡kÄjo elgesys nebuvo vertinamas teigiamai: pareiÅ¡kÄjas buvo du kartus baustas už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus; be to nuo 2018 metų rugpjÅ«Äio iki 2020 metų rugsÄjo (atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose) pareiÅ¡kÄjas buvo papildomai nuteistas 3 kartus.
Tokias atsakovÄs atstovo nurodytas aplinkybes pilnai patvirtina âLitekoâ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kÄjas buvo nuteistas: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, kas akivaizdžiai turÄjo neigiamos įtakos pareiÅ¡kÄjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikai.
Be to, pagal Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuota, kad pareiÅ¡kÄjas toliau bendrauja su jo įvykdytų nusikaltimų bendrininku (2020-06-22 siuntÄ jam laiÅ¡kÄ ), kas akivaizdžiai rodo pareiÅ¡kÄjo nenorÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ ir laikytina nusikalstamo elgesio rizikÄ didinanÄiu veiksniu. PažymÄtina, jog teisÄs pažeidÄjo įvertinimo metodika OASys nÄra skiriama bausmÄ ar kokia nors sankcija, joje tik įvertinama teisÄs pažeidÄjo nusikalstamo elgesio rizika, kuria akivaizdžiai nÄra atliekamos bausmÄs funkcijos, todÄl vertinant pareiÅ¡kÄjo nusikalstamo elgesio rizikÄ jis nÄra baudžiamas antrÄ kartÄ .
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, MarijampolÄs PN pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo teistumus, kuomet buvo atliktas pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ . NagrinÄjamoje byloje nenustaÄius vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisÄtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . DÄl Å¡ios priežasties nÄra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir E. Ž. Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). GinÄo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl netinkamai parengtos socialinio tyrimo iÅ¡vados pagal OASys metodikÄ yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todÄl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lÄmÄ neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PareiÅ¡kÄjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant socialinio tyrimo iÅ¡vados pagal OASys metodikÄ neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikÄ, todÄl teismas neturi pagrindo sprÄsti apie socialinio tyrimo iÅ¡vados pagal OASys metodikÄ poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinÄms arba psichinÄms pareiÅ¡kÄjo savybÄms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisÄtų valstybÄs institucijos veiksmų â netinkamai parengus socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ pagal OASys metodikÄ , tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo paÄiu, ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto.
Byloje nÄra jokių duomenų, jog atsakovÄs atstovas atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrÄtimÄ ir skriaudÄ . NenustaÄius atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų ir žalos fakto, tai yra nesant visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo L.
S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja Irena VaržinskienÄ