Legislator Case Law & Legislation
2021-04-20 Nr. AB-8453-3-66-3-00029-2021-4 AI generated

2021-04-20 Nr. AB-8453-3-66-3-00029-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-04-20 Nr. AB-8453-3-66-3-00029-2021-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. B. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo priėmimo klausimą, Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp 43 (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktus.

Legislator headnote

AI generated

2021-04-20 Nr. AB-8453-3-66-3-00029-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: B. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo priėmimo klausimą, Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp 43 (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. R-6-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 43.5.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. B. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp 43 (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktus.

Komisija skundžiamame Sprendime nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-3/2014).

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti iš rinkimų teisinių santykių kilusius ginčus yra išimtis iš bendros taisyklės, kad skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose. Todėl sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl Komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato atitinkamas rinkimų įstatymas. Ginčai dėl kitų Komisijos sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-8/2012).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad šiame teisme nagrinėjami skundai dėl Komisijos sprendimų, kuriais pripažinta, jog buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai, nurodyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017).

Nagrinėjamoje byloje yra aktualios Įstatymo 23 straipsnio nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, kurie pripažintini šiurkščiais, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendimą, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio Įstatymo pažeidimą, priima Komisija. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį Komisija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo (Įstatymo 23 str. 4 d.). Tai reiškia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundžiami tik Komisijos sprendimai, kuriais yra nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą (-us). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-12/2014; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1010-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamame Sprendime nenustatyti šiurkštūs pažeidimai, priešingai – Sprendimo 3 punktu nuspręsta nelaikyti nustatyto pažeidimo šiurkščiu Įstatymo pažeidimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes pagal pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundas dėl Komisijos Sprendimo 2 ir 4 punktų turėjo būti paduotas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis ginčas nagrinėtinas bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. apygardos administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti vienintele instancija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 124 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. B. skundą ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė