09fdda44-e656-4fce-864a-48be3d3cf18b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas

Pranešėjas RyÅ¡ardas Skirtunas                             Â

                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-2010

Teisėjas Regina Gudienė                                                              Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                   2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teisėjų  Lauretos Ulbienės, Sigitos Bieliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,

dalyvaujant prokurorei Lolitai Narmontienei,

gynėjams adv. Julijai Žukienei, Vytautui Savčiukui,

nuteistiesiems J. F., I. F.,

nukentėjusiajai

M. D., jos atstovei adv. Algaudai Šimkūnienei, vertėjai Jelenai Terechovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto, jo gynėjos adv.

J. Žukienės, nuteistojo I. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-07-03 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, nevedusio, besimokančio Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto, ir jo gynėjo adv. V. Savčiuko;

apeliacinius skundus dėlÂ

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir

nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d.

nuostatomis skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta J. F. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6

metams, bausmę atliekant pataisos namuose. J. F. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš parduotuvės „Rimi“). I. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. nuostatomis skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta I. F. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. I. F. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš parduotuvės „Rimi“).

            M.

D. turėtos 1500 Lt dydžio išlaidos advokato darbui apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos solidariai iš J. F. ir I. F..

            Tenkintas R. R. ieškinys ir priteista solidariai iš J.

F. ir I. F. 32050 Lt R. R. padarytai turtinei žalai atlyginti.

            Iš dalies tenkintas M. D. ieškinys ir priteista solidariai iš J.

F. ir I. F. 6280 Lt M. D. padarytai turtinei žalai atlyginti bei 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

            Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

            J.

F. ir I. F. nuteisti už tai, kad 2008 m. naktį iÅ¡Â liepos 27 į 28 dienÄ bei naktį iÅ¡ liepos 28 į 29 dienÄ , galimai apie

1.30 val., J. F. ir I. F., iÅ¡laužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spynÄ , įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausantį 41050 Lt vertės turtÄ : 1000 Lt vertės televizorių „JVC“, 300 Lt vertės čekiÅ¡ko stiklo vazÄ , 8000 Lt vertės audinės kailinius, 200 Lt vertės odinę rankinę, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelį Å¡ampano, 40 Lt vertės butelį brendžio

„Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblį „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainÄ

„Bosch“, taip pat pagrobė R. Ž. priklausantį 1100 Lt vertės turtÄ â€“ dvi vyriÅ¡kas odines striukes, kurių vertė 400 Lt ir 700 Lt.

            Be to, J. F. ir I. F. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ , o bÅ«tent:

            Laikotarpiu nuo 2007-12-23 10.00 val. iki 2007-12-26 20.30 val., J. F. ir

I. F., iÅ¡laužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spynÄ , įsibrovė į vidų ir pagrobė M. D. priklausantį 6850 Lt vertės turtÄ : 150 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 500 Lt vertės muzikinį centrÄ â€žAiwa“, 2700 Lt vertės rankinį laikrodį „Balada“, 200 Lt vertės rankinį laikrodį „Perfect“, 500 Lt vertės kiÅ¡eninį laikrodį, 20 Lt vertės

rankinį laikrodį „Japona“, 200 Lt vertės rašiklį „Senator“, 500 Lt vertės apie

10 tarpukario Lietuvos sidabrinių monetų, 1000 Lt dvi auksines caro laikų 5 rublių nominalo monetas, 350 Lt vertės auksinį žiedÄ , 100 Lt vertės auksinę apyrankę, 500 Lt vertės sidabrinį Å¡aukÅ¡tÄ , 100 Lt vertės sidabrinį Å¡aukÅ¡telį,

30 Lt vertės „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“, iÅ¡duotÄ M. D. vardu.

  Be to, I. F. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent:

            I.

F. nuo 2008 m. birželio mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbį revolverį, pagamintÄ iÅ¡ pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro dujinio pistoleto Straž P?-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008-09-25 kratos bute metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

            Apeliaciniu skundu nuteistasis

J. F. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-21 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis nurodo, kad priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, naikintinas. Jam inkriminuota veika, kurioje nuteistasis nedalyvavo. Teismas neiÅ¡analizavo byloje esančių įrodymų. Ä®rodymai Å¡ioje byloje yra surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 3 d. Daiktų, kuriuos neva nuteistasis pagrobė, kainos yra aiÅ¡kiai per didelės, jokių duomenų, patvirtinančių Å¡ių daiktų vertę, nėra. Abejonių kelia ir didelės grynųjų pinigų sumos buvimas, kadangi nukentėjusieji nesugebėjo paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du jie gavo tuos pinigus. R. R. savo kailinius įvertino 18000 lt, nors žinojo jų realiÄ kainÄ , kuriÄ vėliau pateikė specialistė, juos įvertinusi (8000 lt), tai rodo, kad nukentėjusioji siekė pasipelnyti iÅ¡ jÄ apvogusio asmens. Nuteistojo nuomone, ne tik kailinių, bet ir kitų daiktų kainos buvo padidintos, o jokių duomenų, patvirtinančių pagrobtų daiktų vertę, nėra. Nukentėjusiųjų paklausus kokiu bÅ«du buvo įgytos odinės striukės, jie nesugebėjo aiÅ¡kiai atsakyti ir davė prieÅ¡taringus parodymus. Liudytojas I. G. parodė, kad matė nuteistÄ jį naktį einantį pro jo balkonÄ , tačiau tiksliai negalėjo paaiÅ¡kinti kada tai buvo. Be to, dėl gatvių bei kiemų apÅ¡vietimo liudytojų parodymai prieÅ¡taravo nuteistojo parodymams, tos vietos nebuvo apžiÅ«rėtos, kaip to reikalauja BPK 196 str. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad liudytojas, kuris patvirtino, kad vartoja narkotikus, galėjo įvykio dienÄ bÅ«ti apsvaigęs, todėl jo parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Be to, liudytojas ne kartÄ keitė parodymus, vengė atvykti į teismo posėdžius. Be to, liudytoja L. S. parodė, kad liepos mėn., miegodama balkone iÅ¡girdo balsus, o jos butas yra penktame aukÅ¡te ir balkonas yra įstiklintas, todėl abejotina, ar ji girdėjo balsus, jau nekalbant apie pokalbio esmę. Be to, abu liudytojai yra giminaičiai, todėl gali

turėti bendrų tikslų. Nuteistasis nurodo, kad kitas nuteistasis – jo sÅ«nus I. F., iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ,

tačiau kategoriškai neigė turėjęs bendrininkų.

            Taip pat nuteistasis nurodo, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., taip pat yra neaiÅ¡kumų. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ Å¡iame nusikaltime. Be to, nebuvo apžiÅ«rėta nusikaltimo vieta, kaip to reikalauja BPK normos. Taip pat buvo padarytas pažeidimas, nukentėjusiosios M. D. daiktai nėra unikalÅ«s, todėl juos atpažįstant turėjo bÅ«ti taikomas BPK 193 str. Duodama parodymus nukentėjusioji painiojosi, prieÅ¡ pamatant daiktus, negalėjo jų tiksliai apibÅ«dinti, nors ir teigė, kad gerai žino kas dingo. Taip pat nukentėjusioji negalėjo pasakyti kokiu bÅ«du buvo patekta į butÄ . Nuteistasis nurodo, kad vadovaudamasis BPK 98 str. jo iniciatyva teismui pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad dulkių siurblys „Samsung“ buvo teisėtai įsigytas ir priklauso jam. Taip pat nuteistasis nurodo, kad pateikė gatvių bei kiemų apÅ¡vietimo schemÄ , kur matosi, kad kaltinime nurodytos vietos yra neapÅ¡viečiamos, tačiau teismas Å¡ių dokumentų įrodymais nepripažino ir atmetė.

            Apeliaciniu skundu nuteistojo

J. F. gynėja adv. J. Žukienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. F. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 3 d., 178

str. 2 d., priimti naujÄ nuosprendį ir J. F. iÅ¡teisinti, M. D. ir R. R. civilinius ieÅ¡kinius J. F. atmesti, M. D. praÅ¡ymÄ priteisti

1500 Lt iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ iÅ¡ J. F., atmesti.

Gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos nuosprendžio dalis J. F. atžvilgiu priimta šališkai, neatitinka faktinių bylos

aplinkybių, nes nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų J. F. kaltės įrodymų, turi būti panaikinta.

Skunde nurodoma, kad nuo sulaikymo memento J. F. savo kaltės nepripažįsta ir nurodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nedarė ir apie jas nieko nežino. I. F., J. F. sūnus,

kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad pagrobė kaltinime nurodytÄ R. Ž. turtÄ bei dalį kaltinime nurodyto R.

R. turto. I. F. kategoriÅ¡kai neigė tėvo J. F. dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas. Teismas kritiÅ¡kai vertino J. F. ir I. F. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie yra prieÅ¡taringi, nes I. F. ikiteisminio

tyrimo metu keitė savo parodymus dėl R. R. ir R. Ž. turto pagrobimo, priklausomai nuo surinktų jo kaltę

patvirtinančių duomenų. Faktas, kuriuo teismas motyvavo teiginį, kad I. F. parodymai prieštaringi, kad 2008-10-16 specialisto

iÅ¡vada neginčytinai nustatyta, jog ant R. R. bute rasto atsuktuvo yra I. F. DAR, patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad bÅ«tent I. F. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini),

Vilniuje, ir padarė vagystę iš jo. Gynėjo skunde nurodo, kad liudytojų L. S. ir I. G. parodymai turi būti

vertinami kritiškai, jie tarpusavyje yra giminaičiai. I. G. ir

I. F. yra bendraamžiai, I. G. vartoja narkotikus, ir dėl to, kad J. F. buvo kategoriÅ¡kai prieÅ¡ I. G. bendravimÄ su I. F., tarp jų susiklostė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. I. G. dienÄ prieÅ¡ Igorio ir J. F. sulaikymÄ parodė, kad jis, tikslios datos nepamena, neva pamatė iÅ¡ savo buto balkono, kad bÅ«tent Jevgenij ir I.

F. neša būtent televizorių, sidabrinės spalvos. Teisme I.

G. patvirtino, kad vartoja narkotikus, 2008 m. vasarÄ gydėsi psichiatrinėje ligoninėje ir kai matė, kaip I. F. nešė televizorių, o jo tėvas tašę su daiktais, buvo kÄ tik išėjęs iÅ¡ ligoninės. Tikslu patikrinti abejotinus I. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir

teisminio nagrinėjimo metu buvo reiškiami prašymai patikrinti kada I. G. gydėsi ir ar galėjo įvykio metu būti namuose; atlikti

eksperimentÄ , ar I. G. iÅ¡ trečiame aukÅ¡te esančio balkono galėjo naktį Å¡viesdamas žiebtuvėliu atpažinti einančius žmones, bet visi Å¡ie praÅ¡ymai buvo atmesti. Byloje yra tarnybinis praneÅ¡imas, kad bute Nr. 32, iÅ¡ kurio balkono I. G. neva matė Ig. ir

J. F., gyvena I. G. močiutė, o jis ten negyvena, vartoja narkotikus ir užeina labai retai. Skunde taip pat komentuojami liudytojos L. S. parodymai, teigiama, kad jie yra nepatikimi, prieštarauja byloje esantiems parodymams.

            Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji M. D. 2007 m. gruodį apie vagystę nepranešė, o tai reiškia, kad ji nepastebėjo, kad iš jos

buto buvo pavogti daiktai. Tuo metu jos bute kilo gaisras. Apie vagystę M. D. pranešė ne savo valia atėjusi į policijos komisariatÄ ,

o po to, kai J. F. buvo sulaikytas 2008-09-25 ir jo bute tÄ pačiÄ dienÄ buvo atliktos kratos. PareiÅ¡kimÄ dėl vagystės nukentėjusioji parašė praėjus beveik metams nuo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta jokių įsilaužimo žymių ant M. D. buto langų ar durų. Daiktai, kurie buvo rasti J. F. bute kratos metu, kuriuos M. D. neva atpažino kaip jai priklausančius, neturi jokių individualių savybių, pagal kurias juos bÅ«tų galima iÅ¡skirti iÅ¡ kitų tos pačios rÅ«Å¡ies daiktų. Faktas, kad šį nusikaltimÄ J. F. padarė su

savo sÅ«numi, grindžiamas tik spėliojimais, jokių objektyvių įrodymų nesurinkta. Skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ M. D. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio matosi, jog praÅ¡omÄ

priteisti neturtinę žalÄ nukentėjusioji sieja su gaisro bute pasekmėmis, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad J. F. bÅ«tų kaip nors prisidėjęs prie Å¡io gaisro kilimo. M. D. teigia, kad dėl dingusių daiktų ji patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau Å¡ie iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kė praėjus beveik metams nuo tariamo įvykio. Pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino pažeisdamas BPK 20 str. numatytus reikalavimus bei padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

            Apeliaciniu skundu nuteistasis

I. F. ir jo gynėjas V. Savčiukas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį dėl vagystės iÅ¡ M. D. buto ir I. F. atžvilgiu bylÄ nutraukti; panaikinti nuosprendį dėl BK 253 str. 1 d., nes nėra nusikaltimo sudėties, nesant tyčiai; panaikinti nuosprendį dėl nuteisimo pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuojant veiksmus į straipsnio 2 dalį, atitinkamai skiriant Å¡velnesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog teisėja Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai vertina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus įrodymus dėl ko netinkamai nuteisė nuteistÄ jį pagal BK

178 str. 3 d. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepatikslino nė pas Riaukienę, nė pas ŽilinskÄ ir dėl to nuosprendyje nepasisakė, kad vietoj tartum pavogto brendžio, butelyje buvo namų gamybos degtinė, o plastmasiniame inde 1,5 ltr. spirito, kurių įsigijimas, laikymas yra administracinės teisės akto pažeidimas (duomenys neskelbtini) str., 1772 str.

            Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl R. R. melagingų parodymų dėl audinės kailinių kainos, tartum mokėjusi 18000 Lt, kurių vertė tik 8000 Lt (specialisto išvada).

            Skunde taip pat nurodoma, kad prokurorė, kontroliuodama ikiteismini tyrimÄ o teisėja, nagrinėdama R. civilini ieÅ¡kinį teisme pagal BPK 110 str. 2 d. 2 p. bei 3 d. 2 p. nuostatas privalėjo pareikalauti duomenų patvirtinančių žalos dydį, o civilinis ieÅ¡kovas pateikti tam įrodymus ir dokumentus.

            Neleistinai, pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų sÄ lygas, tuo pat metu pažeidžia ir BPK

305 straipsnio dalyse nurodytas normas, tuo pačiu, ignoruoja LAT TS nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ ' bei daro neteisingÄ

iÅ¡vadÄ , prieÅ¡taraujančia bylos faktinėm procesinėm aplinkybėm dėl I. F. prisipažinimo iÅ¡ R. R. buto

vagystės grupėje, ir nuoširdaus prisipažinimo, nurodydama, kad jis prisipažino vien dėl to, kad DNR specialistas užfiksavo ant palikto bute atsuktuvo nuteistojo DNR pėdsakus ankščiau, negu jis prisipažino. Teismas nenagrinėjo iš esmės ir nefiksavo kiekvieno parodymui pateikto daikto individualius požymius nurodytus protokoluose, tame tarpe ir atpažinimo. To reikalauja ne tik Lietuvos

P. S. nurodoma, kad teismo teiginys, kad I.

F. prisipažino tik po specialisto iÅ¡vados, kuris iÅ¡vadÄ surašė 2008-10-10, o įtariamasis-nuteistasis I. F. tik po 10 dienų surašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . Pagal BPK normas įtariamajam suteikta teisė susipažinti tik su ekspertizės aktu, o ne specialisto. Tuo metu, kai jis, gynėjui dalyvaujant, surašė nuoÅ¡irdaus prisipažinimo pareiÅ¡kimÄ , bÅ«damas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje, jis ir gynėjas nebuvo supažindinti su specialisto iÅ¡vada, nes tai turėjo bÅ«ti užprotokoluota ir protokolas turėtų bÅ«ti byloje, bet jo nėra.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, kas prieÅ¡tarauja BPK 20 str. 5 dalies normai. Dėl to apeliantai mano, kad teismas neteisėtai nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis nuteistojo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kuris suraÅ¡ytas advokato ranka. Tai galima, patikrinti apklausus bylos ikiteisminio tyrimo tyrėja, tyrimÄ kontroliuojančiÄ prokurorę Dautartienę, nes jos leidimo reikia susipažinti su bylos ar atskirų veiksmų medžiaga. Byloje tokio leidimo ir tokio praÅ¡ymo nėra. TÄ galima patikrinti raÅ¡tiÅ¡kai paklausus LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus įkalintų asmenų apskaitos skyriaus, kuriame kaupiamos žinios apie kiekvieno asmens susitikimÄ su tuo metu buvusiu įtariamuoju I.

F.. Apygardos teismas 8 Å¡io skundo punkte nurodytÄ veiksmÄ gali pats užklausti, nes nesu įsitikinęs, kad kalėjimo administracija advokatui pateiktų praÅ¡omus duomenis. Apeliaciniame teisme to reikalausime, nes neigiamas atsakymas, jei apeliacinis teismas nepripažins nuteistojo prisipažinimÄ lengvinančia aplinkybe, bus pagrindas kreiptis į LAT dėl pagrindinės bylos teisėtumo, o po ir į StrasbÅ«ro teismÄ (dėl teisybės, teisingumo ir teisinės praktikos pagrindų formavimo Lietuvoje), pažabojant teisėjų vidini mÄ stymÄ , grindžiant „prielaidų" institucija, nes teisėja Å¡ioje byloje, kai kurie teisėjai mano kitose bylose pamirÅ¡o BPK 20 str. ir LAT nuostatas ir manau, kad dėl to nusikalstamumas Lietuvoje nemažėja.

Teismas atmetė dviejų advokatų praÅ¡ymÄ dėl liudytojo l.Gusevo parodymų patikrinimo vietoje, kuris, cigarečių žiebtuvėlyje įrengta geltona ar balta Å¡viesos lempute iÅ¡ savo buto. esančio trečiame aukÅ¡te, paÅ¡vietęs žemyn, kurio spindulys pritaikytas tik atrakinti buto ar laiptinės duris ir tamsoje Å¡viečia

ne daugiau kaip porÄ metrų, pamatė Å¡iame spindulyje nuteistuosius sÅ«nų ir tėvÄ Fadej iÅ¡ minimum 8-ių metrų aukščio. Apeliantai mano,

jog atsisakymas atlikti eksperimentÄ , tai teismo Å¡aliÅ¡kumas byloje ir BPK 20 straipsnio normų ignoravimas.

            Apeliaciniame

skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nukentėjusioji R. R. nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus,

neteisingas, nes R. 2008-07-29 pareiÅ¡kime policijai dėl vagystės ir gaisro ir apklausta liudytoja, papildomai 2008-08-27, 2008-09-25, 2009-04-10 apie Ž. priklausantį turtÄ (odines striukes, paskolintus iÅ¡ jo pinigus ir kokiÄ paskolintÄ pinigų sumÄ ) neminėjo, o dėl pinigų sumos nepasakė ir teisme.

            Apeliaciniame skunde nurodoma,  jog neva iš M. D. buto pavogtų daiktų, kuriuos atpažino policijoje, išimtus J. F. bute, tai neįrodo, kad

 I. F. ar jo tėvas juos pavogė. Ypač, neįrodo, kad I. F. juos pavogė, nes jis kitos gyvenamosios vietos neturi,

gyvena su tėvais ir močiute dviejų kambarių bute ir vargu ar jį domino kas, kada, už kiek nupirko dulkių siurblį. Tai nenatÅ«ralu gyvenime, tai nepriimtina, nes tokiais dalykais niekas nesidomi. To, net nereikia įrodinėti. Teismas neteisingai inkriminavo šį nusikaltimÄ I. F., įvykis buvo per Kalėdas, nukentėjusioji trim dienoms buvo iÅ¡vykusi. Kas gali paneigti, kad ji turėjo inkriminuojamus daiktus apie kurių dingimÄ nebuvo praneÅ¡ta policijai, nebuvo apžiÅ«rėtas butas, nebuvo užfiksuoti F. pėdsakai bute. Nebuvo padarytos pas nuteistuosius kratos. Skunde nurodoma, kad teismas neteisėtai pritaikė CK normas, pripažinus turtinę ir neturtinę žalas. Dėl turtinės žalos, buto remonto, teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai (mokėjimo kvitai ir panaÅ¡iai) įrodymai, kiek kainavo buto remontas. Pagal CK 6.250 str.2 d. neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ir t.t. Nukentėjusioji nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vagystė jai pablogino sveikatÄ . Ä® medikus nesikreipė, į policijÄ nesikreipė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. F. ir advokato gynėjo buvo pažeistos procesinės teisės, nes nebuvo galimybės po pirmo, antro ir t.t. teismų posėdžių susipažinti su sekretorės fiksuotais posėdyje proceso dalyvių parodymais. Ä® advokato raÅ¡tÄ teisėjai, ji raÅ¡tu neatsakė, o sekančiame posėdyje perskaitė advokato pretenzijas, pasakiusi, kad advokatas turi pats atsiminti kas buvo kalbama teisme arba užsiraÅ¡yti. Apeliantai mano, kad tai esminis BPK pažeidimas. Gynėjas negavo  nutarties dėl atsisakymo tenkinti jo praÅ¡ymÄ , pažeista apskundimo teisė.

            Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė - skundus atmesti.

            Nuteistųjų  J. F.,  I. F. ir jų gynėjų adv. J. Žukienės ir adv. V. Savčiuko apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo J. F. skundo argumentų

            Nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 3 d. kolegija, iÅ¡tyrusi byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro

iÅ¡vadÄ , jog visiÅ¡kai įrodyta, kad J. F. kartu su I. F. pagrobė svetimÄ didelės vertės turtÄ ,:

            2008 m. naktį iÅ¡Â liepos 27 į 28 dienÄ bei naktį iÅ¡ liepos 28 į 29 dienÄ , galimai apie

1.30 val., J. F. ir I. F., iÅ¡laužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spynÄ , įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausantį 41050 Lt vertės turtÄ : 1000 Lt vertės televizorių „JVC“, 300 Lt vertės čekiÅ¡ko stiklo vazÄ , 8000 Lt vertės audinės kailinius, 200 Lt vertės odinę rankinę, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelį Å¡ampano, 40 Lt vertės butelį brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblį „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainÄ â€žBosch“, taip pat pagrobė R. Ž. priklausantį 1100 Lt vertės turtÄ â€“ dvi vyriÅ¡kas odines striukes, kurių vertė 400 Lt ir 700 Lt.

            Be to, J. F. ir I. F. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ ,:

Laikotarpiu nuo 2007-12-23 10.00 val. iki 2007-12-26 20.30 val., J. F. ir I. F., iÅ¡laužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spynÄ , įsibrovė į vidų ir pagrobė M. D. priklausantį 6850 Lt vertės turtÄ : 150 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 500 Lt vertės muzikinį centrÄ â€žAiwa“, 2700 Lt vertės rankinį laikrodį „Balada“, 200 Lt vertės rankinį laikrodį „Perfect“, 500 Lt vertės kiÅ¡eninį laikrodį, 20 Lt vertės rankinį laikrodį „Japona“, 200 Lt vertės raÅ¡iklį „Senator“, 500 Lt vertės apie 10 tarpukario Lietuvos sidabrinių monetų, 1000 Lt dvi auksines caro laikų 5 rublių nominalo monetas, 350 Lt vertės auksinį žiedÄ , 100 Lt vertės auksinę apyrankę,

500 Lt vertės sidabrinį Å¡aukÅ¡tÄ , 100 Lt vertės sidabrinį Å¡aukÅ¡telį, 30 Lt vertės „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“, iÅ¡duotÄ M. D. vardu.

            LR BK 178 str. 3 d. numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba pagrobė svetimÄ turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Sve­ti­mas tur­tas – tai daik­tai, ku­rie gro­bi­mo mo­men­tu pri­klau­so ne kal­ti­nin­kui, o ki­tam as­me­niui. Pa­gro­bi­mas

– tai ty­či­nis, ne­tei­sė­tas ir ne­at­ly­gin­ti­nas sve­ti­mo tur­to fi­zi­nis

už­val­dy­mas, at­iman­tis iš as­mens ga­li­my­bę val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti

jam pri­klau­san­čiu tur­tu.

            Ne­tei­sė­tas tur­to už­val­dy­mas yra ta­da, kai kal­ti­nin­kas ne­tu­ri jo­kios tik­ros,

gin­či­ja­mos ar ta­ria­mos tei­sės į gro­bia­mÄ tur­tÄ ir tur­tas pa­gro­bia­mas

veiks­mais, nu­ma­ty­tais BK 178 str. Va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas

už­val­do sve­ti­mÄ tur­tÄ ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti,

nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­liÄ .

            Nuteistasis skunde nurodo, kad nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo

kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. padarymo (vagystė iš R. R. ir R. Ž. buto). Tai, kad J. F., kartu su I. F. padarė šį

nusikaltimÄ , įrodo  liudytojų I. G. ir L.

S. parodymai, iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad J.

F. bute buvo rastas iš R. R. pagrobtas televizorius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, krata J.

F. bute buvo atlikta tik 2008-09-25, t.y. beveik po dviejų mėnesių nuo vagystės, todėl neįtikinamas J. F. paaiÅ¡kinimas, kad jis nieko nežinojo apie Å¡io televizoriaus atsiradimÄ bute ir manė, kad jį nusipirko jo motina. Liudytojas I. G. nurodė, kad 2008 m. vasarÄ ,

nakties metu pro savo balkonÄ matė kaip I. F. ir J. F. kartu ėjo neÅ¡dami įvairius daiktus, patvirtino, kad

matė I. F. nešantį sidabrinės spalvos televizorių, o J. F. – didelį krepšį, Minėtas liudytojas taip pat nurodė,

kad kitÄ dienÄ po Å¡io įvykio degė R. R. butas. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad gaisras bute, esančiame (duomenys neskelbtini),

Vilniuje, kilo naktį iš 2008 m. liepos 28 d. į 29 d., taigi nors I. G. ir tiksliai neprisiminė datos, kuomet naktį prie namo

matė abu nuteistuosius, pagal jo parodymus ir bylos duomenis akivaizdu, kad tai buvo naktį iÅ¡ 2008 m. liepos 27 d. į 28 d. arba iÅ¡ liepos 28 d. į 29 d. Nukentėjusieji R. R. bei R. Ž. parodė, kad namuose nebuvo 2008 metų liepos 26-29 dienomis. Liudytojo parodymai apie tai, kad jis liepos 27 ar 28 dienos naktį matė kaip I. F. nešė sidabrinės spalvos televizorių, patvirtina, kad jis matė kaip abu nuteistieji nešė iÅ¡ R. R. buto pagrobtÄ turtÄ , nes bÅ«tent tokios spalvos televizorius buvo pagrobtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto ir vėliau surastas kratos J. F. bute, esančiame gretimame name, metu. Liudytoja L. S. taip pat nurodė 2008 m. vasarÄ nakties metu mačiusi lauke J. F. ir I. F., kurie elgėsi įtartinai, stengėsi apeiti namÄ mažiau apÅ¡viesta teritorija. Minėta liudytoja tiksliai negalėjo nurodyti datos, tačiau paaiÅ¡kino, kad vėliau tÄ pačiÄ naktį degė R. R. butas. Liudytoja taip pat nurodė, kad I. G. yra jos giminaitis

ir pasakojo jai, kad naktį prieš tai matė kaip J. F. ir I. F. nešė įvairius daiktus. Nuteistasis skunde nurodo, kad

liudytojo I. G. parodymus reikia vertinti kritiÅ¡kai, nes jis, duodamas parodymus, galėjo bÅ«ti apsvaigęs nuo narkotikų ar abstinencijos bÅ«senoje. Kolegija nemato objektyvaus pagrindo, dėl kurio turėtų netikėti minėto liudytojo parodymais, jis davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka byloje esančias faktines aplinkybes, jo parodymai, prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis,  nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nuteistasis ginčija, kad liudytojas I. G. negalėjo pasiÅ¡vietęs prie žiebtuvėlio esančiu žibintuvėliu iÅ¡ namo trečio aukÅ¡to matyti žmonių. Tačiau liudytojas aiÅ¡kiai parodė, jog išėjęs parÅ«kyti į balkonÄ ir matė einančius abu nuteistuosius. Jau buvo tamsu, tačiau namo kiemas yra apÅ¡viečiamas, todėl viskÄ gana gerai matė. Dar paÅ¡vietė į apačiÄ prie žiebtuvėlio esančiu žibintuvėliu, į kÄ abu nuteistieji atsakė keiksmažodžiais. Tarp jo ir nuteistųjų buvo apie 10 metrų atstumas. Matė, kad J.

F. nešėsi didelį sportinį krepšį, o I. F. nešė į dėžę panašų daiktÄ . Kiek suprato, tai buvo sidabrinės spalvos televizorius. Abejonių, kad liudytojas matė abu nuteistuosius, nėra, o žiebtuvėlis nėra esminis faktorius, kuris lėmė matomumÄ . Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad liudytoja L. S. negalėjo iÅ¡ penkto namo aukÅ¡to girdėti pokalbio, vykusio lauke, nes pas jÄ Ä¯stiklintas balkonas. Kolegija pažymi, kad, kaip nurodė pati liudytoja, įvykio metu buvo vasara, ji nakvojo balkone. Jos langai iÅ¡eina į kiemo pusę. IÅ¡girdusi balsus, ji pasižiÅ«rėjo pro balkonÄ ir pamatė prie ŽirmÅ«nų g. 21 namo besiginčijančius tėvÄ ir sÅ«nų F.. Kiek girdėjo, vienas iÅ¡ jų norėjo eiti pro vienÄ pusę, kitas – pro kitÄ . Kiemas yra tarp ŽirmÅ«nų 9 ir 21 namų, yra gerai apÅ¡viestas, todėl iÅ¡kart atpažino abu nuteistuosius. Nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymais, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

            Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad abejonių kelia pagrobtų pinigų itin didelė suma, 30 000 Lt, nes nei R. R., nei R. Ž. negalėjo paaiÅ¡kinti iÅ¡ kur tie pinigai. Teisme abu nukentėjusieji nurodė įtikinamÄ bei logiÅ¡kÄ priežastį, kodėl laikė tokiÄ sumÄ pinigų – pinigai buvo skirti automobiliui įsigyti. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad pinigai buvo įdėti į rankinę, kuri buvo pridengta kailiniais. Nuteistojo versija, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti, yra atmestina, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ji iÅ¡kart po įvykio nurodė pagrobtÄ turtÄ , kai dar net nebuvo nustatyti konkretÅ«s įtariamieji. Nuteistasis taip pat skunde teigia, kad neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du nukentėjusieji įgijo pagrobtas odines striukes, tačiau tai nėra esmę sudaranti aplinkybė, asmuo gali ir neprisiminti kada ir kur jis pirko ar kitaip teisėtai įsigijo vienÄ ar kitÄ daiktÄ , svarbu, kad tas daiktas jam teisėtai priklauso nuosavybės teise.

            Taip pat J. F. kaltė visiÅ¡kai įrodyta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iÅ¡ M. D. buto). Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai patikrino byloje esančius įrodymus. J. F. kaltę jam

padarius vagystę iš M. D. buto įrodo tai, kad kratos J. F. priklausančiame bute metu buvo rasti daiktai, dalį

kurių – dulkių siurblį, du laikrodžius, rašiklį auksine plunksna, M. D. atpažino kaip iš jos buto pagrobtus daiktus.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Å¡ie daiktai nėra unikalÅ«s, kad laikrodžiai priklausė jam. Å i nuteistojo versija vertintina kritiÅ¡kai. Kaip matosi iÅ¡ daiktų parodymo atpažinti protokolų, ir kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, M. D. užtikrintai atpažino savo daiktus pagal jų iÅ¡vaizdÄ , nusidėvėjimÄ bei naudojimo metu atsiradusius defektus. Apylinkės teisme nukentėjusioji patvirtino, kad yra visiÅ¡kai tikra, jog jos atpažintas dulkių siurblys, du laikrodžiai bei raÅ¡iklis, yra jai priklausantys daiktai. Pažymėtina, kad ji ikiteisminio tyrimo metu labai tiksliai nurodė požymius – baltų dažų dėmes ant siurblio jungiklio ir vamzdžio, pagal kuriuos atpažino jai priklausantį dulkių siurblį. Kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki.

            Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji M. D., duodama parodymus, painiojosi, negalėjo paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du buvo patekta į jos butÄ . Pažymėtina, kad asmuo gali ir nesuprasti ar iÅ¡ karto nesuprasti kaip patekta į butÄ , tai nustatyti ir įrodyti ne nukentėjusiojo pareiga. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis skunde, nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme jos parodymai buvo nesikaičiantys ir logiÅ¡ki. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad grįžusi namo pamatė, kad durų apatinė spyna buvo sugadinta. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji dėl Å¡ios aplinkybės parodė, kad grįžusi namo pamatė, kad spyna sulaužyta. Taigi jokių esminių prieÅ¡taravimų kolegija neįžvelgia. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios daiktai gaisro

metu galėjo sudegti ar išsilydyti. Tačiau šie daiktai nesudegė, o rasti pas J. F.. Nukentėjusioji įtikinamai nurodė individualius

požymius, pagal kuriuos atpažino laikrodį “Japana”- jis neturi apyrankės sagties, bei dulkių siurblį – pagal markę, iÅ¡tepimo dažais vietas, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kitų daiktų (raÅ¡iklio bei kito laikrodžio) kurie buvo rasti J. F. bute ir kurių individualių požymių nukentėjusioji aiÅ¡kiai nenurodė, atsitiktinio atsiradimo pas nuteistÄ jį tikimybė yra labai maža. Be to, nuteistojo versija, kad dulkių siurblys yra jo, o baltais dažais jį iÅ¡tepė dažydamas automobilį, vertintina kritiÅ¡kai, jÄ pateikė tik teisme po to kai nukentėjusioji paaiÅ¡kino pagal kuriuos požymius atpažino savo siurblį. J. F. taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur jo bute atsirado laikrodžiai, raÅ¡iklis bei senovinės monetos, kuriuos nukentėjusioji nurodė kaip iÅ¡ jos buto pagrobtus daiktus. Jo parodymai apie Å¡iuos daiktus buvo abstraktÅ«s, jis negalėjo nurodyti jų įgijimo laiko ir aplinkybių.

            Apeliacinės instancijos teismas dėl skundų argumentų, jei jie kartojasi ir kituose skunduose, apie kuriuos pasisakė jau aukščiau, papildomai nepasisakys.

Dėl nuteistojo J. F. gynėjos adv. J. Žukienės skundo argumentų

            Gynėja skundu prašo išteisinti J. F.. Dėl vagystės iš R. R. ir R. Ž. buto. Gynėja skunde nurodo, jog ant atsuktuvo, rasto bute, į kurį buvo įsilaužta, yra I. F. DNR. Ta aplinkybė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, o būtent specialisto išvada Nr. S 492/08(01) kurioje nustatyta, kad ant bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto atsuktuvo nustatytas I. F. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe. Tačiau tai nereiškia, kad kartu su I. F. nusikaltimo metu nebuvo kito asmens, šiuo atveju J. F.. Taip pat gynėja skunde nurodo, kad I. F. pristatė tyrimui vogtus daiktus (dvi striukes, palydovinės antenos jungtį), tai rodo, kad būtent I.

F. disponavo vogtais daiktais, o ne J. F.. Kolegija pažymi, kad kitas daiktas – televizorius, kuris priklauso R.

R. ir R. Ž., rastas būtent pas J.

F. namuose.

            Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų L. S. ir I. G. reikia vertinti kritiÅ¡kai, jie yra giminaičiai. Kolegija nemato jokio pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių liudytojai galėtų apkalbėti nuteistÄ jį. Plačiau kolegija apie Å¡ių liudytojų parodymus nepasisako, jie aptarti atsakant į nuteistojo J. F. skundÄ .

            Dėl vagystės iš M. D. buto. Gynėja skunde nurodo, kad nukentėjusioji iškart

nepranešė apie vagystę, pranešė tik apie gaisrÄ , dėl vagystės pareigÅ«nai jÄ Ä¯tikino paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kolegija pažymi, kad nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kodėl parašė pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės praėjus ilgam laikui nuo įvykio. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad grįžusi po Kalėdų, butÄ rado po gaisro ir pasigedo įvairių daiktų. IÅ¡kart pareiÅ¡kimÄ parašė tik dėl gaisro, nurodė, kad dingusių daiktų liekanų nerado, o vėliau kai po pusmečio analogiÅ¡komis aplinkybėmis degė jos kaimynės butas ir netrukus buvo nustatyti jį apvogę asmenys, kreipėsi ir dėl vagystės. Ä® tai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, daiktų parodymo atpažinti metu M. D. atpažino kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastus dulkių siurblį

„Samsung“, rašiklį „Senator“, laikrodį „Perfect“, laikrodį „Japona“ kaip jai

priklausančius daiktus, kurie buvo pagrobti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

            Kolegija, iÅ¡samiai iÅ¡analizavusi visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad J.

F. kaltė jam padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 3 d., 178 str.

2 d., yra pilnai įrodyta.

Dėl nuteistojo I. F. gynėjo adv. V. Savčuko skundo argumentų

            Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas neteisingai nuteisė I. F. pagal LR BK 178 str. 3 d. Kaip iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo kaltė padarius šį nusikaltimÄ , yra pilnai įrodyta. Bylos medžiaga įrodyta, kad I.

F. kartu su J. F., 2008 m. naktį iš liepos 27 į 28

dienÄ bei naktį iÅ¡ liepos 28 į 29 dienÄ , galimai apie 1.30 val., J. F. ir I. F., iÅ¡laužę buto, esančio (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, durų spynÄ , įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausantį 41050 Lt vertės turtÄ : 1000 Lt vertės

televizorių „JVC“, 300 Lt vertės čekiÅ¡ko stiklo vazÄ , 8000 Lt vertės audinės kailinius, 200 Lt vertės odinę rankinę, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelį Å¡ampano, 40 Lt vertės butelį brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių

siurblį „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainÄ â€žBosch“, taip pat pagrobė R. Ž. priklausantį 1100 Lt vertės turtÄ â€“ dvi vyriÅ¡kas

odines striukes, kurių vertė 400 Lt ir 700 Lt. Be to, J. F. ir

I. F. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ ,

laikotarpiu nuo 2007-12-23 10.00 val. iki 2007-12-26 20.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, durų spynÄ , įsibrovė į vidų ir pagrobė M.

D. priklausantį 6850 Lt vertės turtÄ : 150 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 500 Lt vertės muzikinį centrÄ â€žAiwa“, 2700 Lt vertės rankinį laikrodį „Balada“, 200 Lt vertės rankinį laikrodį „Perfect“, 500 Lt vertės kiÅ¡eninį laikrodį, 20 Lt vertės rankinį laikrodį „Japona“, 200 Lt vertės raÅ¡iklį „Senator“, 500 Lt vertės apie 10 tarpukario Lietuvos sidabrinių monetų, 1000 Lt dvi auksines caro laikų 5 rublių nominalo monetas, 350 Lt vertės auksinį žiedÄ , 100 Lt vertės auksinę apyrankę, 500 Lt vertės sidabrinį Å¡aukÅ¡tÄ ,

100 Lt vertės sidabrinį Å¡aukÅ¡telį, 30 Lt vertės „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“, iÅ¡duotÄ M. D. vardu. Taip

pat I. F. neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ : I. F. nuo 2008 m. birželio mėnesio bute, esančiame (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbį revolverį, pagamintÄ iÅ¡ pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro dujinio pistoleto Straž P?-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008-09-25 kratos bute metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

            I.

F. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir teigė pagrobęs kaltinime nurodytÄ R. Ž. turtÄ bei dalį kaltinime nurodyto R.

R. turto. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad į R. R. ir

R. Ž. nuomojamÄ butÄ Ä¯sibrovė ir turtÄ iÅ¡ jo pagrobė vienas, jo tėvas J. F. nieko apie tai nežinojo ir nedalyvavo darant Å¡iÄ veikÄ . Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas nuosprendyje,

I. F. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus dėl R. R. ir R. Ž. turto pagrobimo priklausomai nuo surinktų jo kaltę patvirtinančių duomenų – 2008-09-25 pirminės apklausos metu jis teigė nieko apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinantis ir jos nedaręs (t. 3, b.l. 10), tačiau po to kai 2008-10-16 buvo gauta specialisto iÅ¡vada, kuria neginčytinai nustatyta, jog ant R. R. bute rasto atsuktuvo yra I. F. DNR (t. 2, b.l. 19-24), jis parodymus pakeitė ir 2008-10-20 parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , nurodydamas, kad nusprendė prisipažinti neva dėl to, kad tik kalėjime suvokė padaręs nukentėjusiajai turtinę žalÄ (t. 3, b.l. 14). Ikiteisminiame tyrime nuo 2008-10-20 apklausos (t. 3, b.l. 16-17) bei nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamasis I.

F. laikėsi tos pačios versijos – neneigė, kad įsibrovė į R.

R. ir R. Ž. butÄ , tačiau nurodė, jog nusikaltimÄ darė vienas ir pagrobė tik televizorių, rastÄ kratos metu, kitÄ buitinę technikÄ , kailinius, dvi striukes bei nedidelę sumÄ pinigų (29 Lt). KategoriÅ¡kai neigė iÅ¡ buto pavogęs 30000 Lt grynųjų pinigų ir stiklo vazÄ . Bendra pagrobto turto vertė turi reikÅ¡mę kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisingai minėtus kaltinamojo I. F. parodymus vertino kaip siekį suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. I. F. prisipažinimas nelaikytinas nuoÅ¡irdžiu, iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad jis prisipažino tik po to, kai nebegalėjo paneigti, kad buvo įsibrovęs į nukentėjusiųjų butÄ . Iki

tol I. F. laikėsi tos pačios versijos kaip ir J. F. – kad kratos metu rastas televizorius, kurį R. R. atpažino kaip priklausantį jai, buvo pirktas L. F., gyvenančios kartu su nuteistaisiais. Nukentėjusieji R. R. ir R. Ž. nuo pat tyrimo pradžios

davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė viso tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme. Jau 2008-07-29 pareiÅ¡kime policijai R. R. nurodė, kad be kito turto, kurio pagrobimÄ I. F. pripažino, iÅ¡ jos ir R. Ž. buvo pagrobta ir stiklo vaza bei 30000 Lt grynųjų pinigų. Teisme R. R. ir R. Ž. nurodė įtikinamÄ priežastį, kodėl bute laikė didelę sumÄ grynųjų pinigų – pinigai buvo skirti automobiliui įsigyti. Nukentėjusioji taip pat paaiÅ¡kino, kad pinigai buvo įdėti į rankinę, kuri buvo pridengta kailiniais. I. F. pripažįsta, kad pagrobė kailinius bei rankinėje rado 29 litus. R. R. ir

R. Ž. parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtina vieni kitus.

            Gynėjas teigia, kad teismas nesiaiškino kokia kiekvieno iš nukentėjusiųjų R. R. ir

R. Ž. pagrobtų pinigų – 30 000 Lt dalis priklauso kiekvienam iÅ¡ jų, nesiaiÅ¡kino, ar jie veda bendrÄ Å«kį, ar maitinasi iÅ¡ bendrų pinigų, perka bendrus daiktus. Kolegija pažymi, kad teisiÅ¡kai nėra skirtumo kokia dalis bendrų 30 000 Lt priklausė kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų. Bendra pagrobto turto vertė yra 30 000 Lt. Taip pat dėl Å¡ios pinigų sumos gynėjas paaiÅ¡kina, kad teismas nesiaiÅ¡kino kokioje įmonėje vyko derybos dėl automobilio pirkimo, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai nėra susiję su bylos esme, galbÅ«t jokių derybų ir nebuvo, svarbu tai, kad pagrobti pinigai priklausė ne I. F., o nukentėjusiesiems. Taip pat gynėjas skunde analizuoja nukentėjusiosios R. R. pagrobtų kailinių vertę, nurodo, kad ji pamelavusi kainÄ â€“ 1800 Lt. Kolegijos manymu, nukentėjusioji galėjo suklysti dėl kailinių kainos, juos įvertinęs specialistas nustatė kainÄ , kuria ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas – 8000 Lt.

            Gynėjas apeliaciniame skunde ginčija tai, kad liudytojas I. G., pasiÅ¡vietęs žiebtuvėliu, iÅ¡ trečiame aukÅ¡te esančio buto, galėjo kažkÄ matyti. Apie tai apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė.

            Gynėjas taip pat nurodo, kad I. F. neteisingai nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. I. F. kaltė padarius šį nusikaltimÄ pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Nuteistasis I. F. nurodė, kad jo ir J. F. bute kratos metu rastus daiktus, kuriuos

nukentėjusioji atpažino kaip savo, patys įsigijo vienu ar kitu būdu. Kratos J. F. priklausančiame bute metu buvo rasti daiktai, dalį

kurių – dulkių siurblį, du laikrodžius, rašiklį auksine plunksna, M. D. atpažino kaip iš jos buto pagrobtus daiktus. Kaip

matosi iÅ¡ daiktų parodymo atpažinti protokolų M. D. užtikrintai atpažino savo daiktus pagal jų iÅ¡vaizdÄ , nusidėvėjimÄ bei naudojimo metu atsiradusius defektus. Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad yra visiÅ¡kai tikra, jog jos atpažintas dulkių siurblys, du laikrodžiai bei raÅ¡iklis, yra jai priklausantys daiktai. Pažymėtina, kad ji ikiteisminio tyrimo metu labai tiksliai nurodė požymius – baltų dažų dėmes ant siurblio jungiklio ir vamzdžio, pagal kuriuos atpažino jai priklausantį dulkių siurblį. Kolegija dar kartÄ pažymi, kad kritiÅ¡kai vertintinas J. F. teiginys neva tai jo įsigytas dulkių siurblys, o baltais dažais jį iÅ¡tepė dažydamas motociklÄ . Toks paaiÅ¡kinimas nėra įtikinamas, nuteistasis jį pateikė tik teisme po to kai

nukentėjusioji paaiškino pagal kuriuos požymius atpažino savo siurblį. J. F. taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, iš kur jo

bute atsirado laikrodžiai, rašiklis bei senovinės monetos, kuriuos nukentėjusioji nurodė kaip iš jos buto pagrobtus daiktus. Nukentėjusioji įtikinamai nurodė individualius požymius, pagal kuriuos atpažino laikrodį “Japana”- jis neturi apyrankės sagties, bei dulkių siurblį – pagal markę,

ištepimo dažais vietas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vagystės iš M. D. buto braižas yra analogiškas kaip ir vagystės iš R. R. bei R. Ž. buto, abu butai yra

tame pačiame name, pirmame aukÅ¡te, netoli vienas kito. Ä® tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iÅ¡ M. D. buto pagrobtų daiktų kiekį ir gabaritus, akivaizdu, kad vienas asmuo visų daiktų vienu metu nebÅ«tų galėjęs iÅ¡neÅ¡ti. Gynėjo samprotavimai apie tai, jog I. F. nesidomėjo iÅ¡ kur namuose dulkių siurblys, monetos, kiti daiktai, ir tai yra natÅ«ralu, yra vertinama kaip neįtikinanti gynybinė taktika. Gynėjas taip pat teigia, kad teismas „pripaišė“ šį nusikaltimÄ I. F.. Tai niekuo nepagrįstas deklaratyvus teiginys. Skunde ginčijama tuÅ¡inuko, pagrobto iÅ¡ M. D., atsiradimas, svarstomas jo deklaravimas. Kolegija pažymi, kad nukentėjusioji M. D. aiÅ¡kiai nurodė, kad minėtÄ tuÅ¡inukÄ jai padovanojo mokiniai, pagrindo abejoti jos parodymais nėra. Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde samprotauja apie tai, kad galbÅ«t nukentėjusioji buvo palikusi savo buto raktus kam nors, taigi tas asmuo galėjo butÄ apvogti, jį padegti ir nužudyti Å¡unį. Byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ gynėjo versijÄ , nėra. Tai tik keliamos neįtikinančios, nelogiÅ¡kos versijos, siekiant suklaidinti teismÄ .

            Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad teismas esmingai pažeidė BPK normas, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su protokole fiksuotais liudytojų parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, kad LR BPK 261 str. 6 d. numato, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumÄ ar neiÅ¡samumÄ . Pateiktas pastabas iÅ¡nagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumÄ bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad teisiamojo posėdžio protokolas turi bÅ«ti pasiraÅ¡omas tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, o didelės apimties bylose – per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Kol posėdis dar nebuvo pasibaigęs (byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iki galo), protokolas nepasiraÅ¡omas, jis pasiraÅ¡omas kai posėdis baigtas, tada BPK nustatyta tvarka galima su juo susipažinti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėjas visuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir žinojo kas juose buvo kalbama. O gynėjo nurodyta susipažinimo su protokolu priežastis – kad jis norėjo patikrinti kÄ užfiksavo teismas, nėra reikÅ¡minga susipažinimo tvarkai.

            Abiejų nuteistųjų kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai:

            Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu prieškambaryje rastas ir paimtas atsuktuvas lenktu pagrindu (t. 1, b.l. 13-41).

            Specialisto išvada Nr. S 492/08(01) nustatyta, kad ant bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto atsuktuvo nustatytas I. F. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe (t. 2, b.l. 19-24).

            Kratos J. F. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo rastas ir paimtas televizorius „JVC“, dulkių siurblys „Samsung“, rankinis laikrodis „Perfect“, laikrodis „Japona“, rašiklis „Senator“, 19 monetų, revolveris be vienos kriaunos (t. 1, b.l. 185-192).

            Kratos I.M. F. bute adresu P. V. g. 26-55, Vilniuje, metu buvo rasti ir paimti rudos spalvos audinės kailiniai (t. 1, b.l. 178-184).

            Daiktų parodymo atpažinti metu R. R. atpažino kratos bute P. V. g. 26-55, Vilniuje, metu rastus kailinius kaip jai priklausančius kailinius, kurie buvo pagrobti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 57-59).

            Apklausta kaip specialistė N. O. paaiÅ¡kino, kad nuo 1995 metų dirba su odos ir kailių gaminiais bei jais prekiauja. Jai pateiktų kailinių siuvimas buvo savadarbis. Kailiniai pasiÅ«ti kokybiÅ¡kai, tačiau pažeidžiant kailinių siuvimo technologijÄ . IÅ¡ bendros iÅ¡vaizdos ir sudėvėjimo ji kailinius vertina 8000 Lt (t. 1, b.l. 102).

            Daiktų parodymo atpažinti metu R. R. atpažino kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastÄ televizorių „JVC“ kaip jai priklausantį televizorių, kuris buvo pagrobtas iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 60-62).

            Pakvitavimu kailiniai ir televizorius „JVC“ grÄ Å¾inti R. R. (t. 1, b.l. 66).

            R. Ž. pateikė televizoriaus „JVC“ instrukcijos knygelę, informacijos ir garantinį lapÄ (t. 1, b.l. 78-80).

            Daiktų parodymo atpažinti metu M. D. atpažino kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastus dulkių siurblį „Samsung“, rašiklį „Senator“, laikrodį „Perfect“, laikrodį „Japona“ kaip jai priklausančius daiktus, kurie buvo pagrobti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 109-116).

            Pakvitavimu dulkių

siurblys „Samsung“, rašiklis „Senator“ bei laikrodžiai „Perfekt“ ir „Japona“

buvo grÄ Å¾inti M. D. (t. 1, b.l. 120).

            R. Ž. teisme atpažino I. F. pateiktÄ striukę kaip 2008 m. liepos mėnesį pagrobtÄ iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini).

            Vagystės nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grob­da­mi sve­ti­mÄ tur­tÄ va­gys­tės bū­du, tiek iÅ¡ R. R. ir R. Ž. buto, tiek iÅ¡ M. D. buto, nuteistieji I. F. ir

J. F. su­vo­kė, kad vei­kia prieÅ¡ tur­to sa­vi­nin­kų va­liÄ ,

nu­ma­tė nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius (kad už­val­dys sve­ti­mÄ tur­tÄ

ir taip įgis ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti

tur­tu pa­gal sa­vo va­liÄ ) ir jų no­rėjo.

            Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios R. R. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ abiejų nuteistųjų solidariai 32050 Lt nukentėjusiajai padarytai turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Akivaizdu, kad nukentėjusioji R. R. dėl prarastų daiktų patyrė turtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ sudaro negrÄ Å¾intas pavogtas turtas: 300 Lt vertės čekiÅ¡ko stiklo vaza, 200 Lt vertės rankinė, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelis Å¡ampano, 40 Lt vertės butelis brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblys „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainas „Bosch“ (t. 1, b.l. 67-68). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kinys pagrįstas, nes Å¡is turtas nukentėjusiajai nėra grÄ Å¾intas, žala neatlyginta.

            Apylinkės teismas tinkamai motyvavo ir

civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiajai M. D. priteisimÄ . M. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį jai padarytai 47280 Lt

turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matosi iÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nukentėjusioji dėl gaisro jai padarytÄ turtinę žalÄ vertina 40000

Lt, dėl pagrobtų ir negrÄ Å¾intų daiktų – 6280 Lt, dėl prarasto Å¡uns – 1000 Lt. IÅ¡

civilinio ieÅ¡kinio taip pat matosi, kad praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nukentėjusioji sieja su gaisro bute pasekmėmis, jai po įvykio sukeltais dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Surasti ir gražinti nukentėjusiajai daiktai 570 Lt litų vertės – dulkių siurblys 150 Lt vertės, laikrodis 200 litų vertės, laikrodis 20 Lt vertės, raÅ¡iklis 200 litų vertės. Taigi nusikalstama veika

padaryta ir nukentėjusiajai neatlyginta turtinė žala yra 6280 litų. Kratos J. F. bute metu rastos senovinės monetos nebuvo

nukentėjusiosios atpažintos dėl ko jos pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažintos nukentėjusiosios nuosavybe. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Byloje

ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. F. bei J. F. kalti dėl daiktų vagystės įsibraunant į

nukentėjusiosios M. D. butÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad po gaisro rado sulaužytÄ durų spynÄ . Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji į butÄ Ä¯silaužė prieÅ¡ įvykstant gaisrui ir po įsibrovimo butas buvo paliktas nerakintas. Dėl tokių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo sudarytos sÄ lygos paÅ¡aliniams asmenims patekti į butÄ ir sukelti gaisrÄ ar gaisrui kilti dėl techninių priežasčių. Å ie veiksmai taip pat buvo viena iÅ¡ priežasčių, sÄ lygojusių nukentėjusiosios Å¡uns dingimÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiajai atsiradusia neturtine žala. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas atsižvelgė įvertindamas nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ . Po buto apvogimo bei sudeginimo, nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimusji buvo sukrėsta, pažeminta, prarado saugumo jausmÄ , neatkuriamai prarado daiktus, kurie jai buvo brangÅ«s kaip atminimas apie artimus žmones, išėjusius iÅ¡ gyvenimo. Dėl buto sudeginimo ji patyrė didelius nepatogumus – sudegė jos rÅ«bai, patalynė, baldai, ji turėjo gyventi pas kitus žmones, remontuoti butÄ , pirkti daiktus bei rÅ«bus, bÅ«tinius normaliam gyvenimui užtikrinti. Teismas, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teisingai nurodė,  kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl nusikalstamos veikos ir jos pasekmių vertintina 20000 litų. I. F. gynėjo adv. skunde nurodyta, kad nėra įrodyta, kad nuteistieji butÄ bÅ«tų padegę, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas netenkino M. D. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dalies, kurioje ji jai padarytÄ turtinę žalÄ siejo su gaisro bute pasekmėmis. Ir iÅ¡ dalies tenkino civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos.

            Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad J.

F. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

            Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad J. F. padarė vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį tyčinius nusikaltimus, jau yra teistas už turtines nusikalstamas veikas, todėl jam teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės

dydį, teismas įvertino tai, kad padaryta turtinė žala neatlyginta, J. F. niekur nedirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes,

teismas skyrė J. F. bausmę, artimÄ sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

            Skirdamas bausmę I. F., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. F. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad I. F. padarė vienÄ sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, yra teistas už turtinę nusikalstamÄ veikÄ , todėl jam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino tai, kad padaryta turtinė žala neatlyginta, I. F. nevedęs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekur nedirba, studijuoja. Teismas taip pat įvertino nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, už padarytas vagystes apylinkės teismas skyrė I. F. bausmę, artimÄ sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo laikymÄ â€“ bausmę, artimÄ sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

            Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiosios M. D. interesams atstovavo adv. Algauda Å imkÅ«nienė, kuriai pagal kvitÄ serija LAT Nr. 587452 nukentėjusioji sumokėjo 800 Lt. Å ios iÅ¡laidos kolegijos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų.

 Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

        Â

         nuteistųjų J. F., I. F. ir jų gynėjų adv. J. Žukienės ir adv. V. Savčiuko apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti solidariai iš I. F. ir J. F. nukentėjusiajai

M. D. 800 Lt jos turėtų išlaidų gynėjos pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                       (parašas)                                 Ryšardas Skirtunas

Teisėjai                                               (parašas)                                Laureta

Ulbienė

                                               (parašas)                                Sigita

Bieliauskienė

Nuorašas tikras:

Teisėjas R.Skirtunas