09fdbbec-b43e-4cb9-9e63-204e68e75642 · Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis civilinėje byloje

                                                        Â

 Civilinė byla Nr. 2A-9/2011

                                                                   Â

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                              44.2.4.2.;

44.5.2.16.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovams Z. L. ir L. L., ieškovų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Z. L., L. L. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Senrema“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1091-28/2007 pagal ieÅ¡kovų Z. L. ir L. L. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Senrema“ dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo, ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovai Z. L. ir L. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti Z. L. sumažėjusį darbo užmokestį dėl visiÅ¡ko ar dalinio nedarbingumo už praėjusį laikotarpį ir negautas prarastas mėnesinio darbo užmokesčio pajamas ateityje, VSDFV nesumokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ â€“

46 682,08 Lt ir 40 000 Lt neturtinės žalos; priteisti ieškovei L.

L. 20 000 Lt neturtinės žalos (t. 1 b. l. 1-10). Nurodė, kad Z. L. dirbo pagal 2002-06-18 darbo sutartį atsakovo įmonėje dažytoju,

kuris 2004-12-22, atlikdamas pastato, esančio Vilniuje, Tilto g. 1, statybos rekonstrukcijos darbus - numuÅ¡inėdamas pertvaros dalį virÅ¡ karnizo, nukrito iÅ¡ 4,60 m aukščio ir buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingo atsitikimo darbe metu perdangos kraÅ¡tas nebuvo aptvertas saugančiais nuo kritimo iÅ¡ aukščio aptvarais, nebuvo įrengtos kitos kolektyvinės apsaugos priemonės. Nuo 2005-04-04 iki 2006-04-30 ieÅ¡kovui buvo nustatyta 2 invalidumo grupė, jis pripažintas nedarbingu, nuo 2006-03-27 iki 2007-03-27 ieÅ¡kovui palikta galioti 2 invalidumo grupė, ieÅ¡kovas pripažintas iÅ¡ dalies darbingu, nustatant 35 % darbingumo lygį. VSDFV Vilniaus 7 pensijų skyrius paskyrė ir pradėjo mokėti nuo 2005-05-01 ieÅ¡kovui invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ . Ligos paÅ¡alpa ieÅ¡kovui nebuvo mokama, kadangi VSDFV Vilniaus skyrius 2005-01-25 sprendimu nepripažino nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu.

Atsakovas UAB ,,Senrema” nepripažino ieÅ¡kinio, nurodė, kad ieÅ¡kovas Z. L. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, tačiau nelaimingas atsitikimas nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu dėl to, kad apdraustasis buvo neblaivus, o atsakovui nenumatyta pareiga kompensuoti ieÅ¡kovui jo negautų pajamų dėl nedraudiminiu pripažinto įvykio (t. 1 b. l. 58-64). Žala ieÅ¡kovui atsirado dėl jo paties didelio neatsargumo, kas sudaro pagrindÄ mažinti žalos dydį arba reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti. Atsakovo teigimu, Z. L. atėjo į darbÄ blaivus, visiems dirbantiesiems išėjus pietauti, jis liko darbo vietoje ir tuo metu nukrito nuo perdengimo. Ant perdengimo karnizo buvo pradėti mÅ«ro darbai, todėl buvo iÅ¡tempta virvė. Nors karnizo aukÅ¡tis buvo tik 45 cm, bet jo plotis buvo 80-85 cm, todėl tik neblaivaus darbuotojo neprognozuojami veiksmai galėjo bÅ«ti nukritimo nuo perdengimo priežastimi. IeÅ¡kovui pavesti darbai nebuvo atliekami prie perdengimo kraÅ¡to, todėl jam nebuvo iÅ¡duotas saugos diržas, o buvo iÅ¡duotas darbo kostiumas ir apsauginis Å¡almas, kurio nelaimingo atsitikimo metu jis nebuvo užsisegęs.

 Â

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui

Z. L. iÅ¡ atsakovo UAB „Senrema“ 600 Lt ligos paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2004-12-23 iki 2005-04-31, 1 008,78 Lt negauto darbo užmokesčio dėl netekto darbingumo už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2006-09-01, netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ po 60,17 Lt kas mėnesį, mokėtinÄ nuo 2006-10-01 iki Z. L. nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį (t. 1, b. l. 138-142). Nurodė, kad 2004-12-23 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog Z. L. dirbo UAB „Senrema“ dažytoju pagal darbo sutartį. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2004-12-22; Z.

L. darbų vadovo nurodymu turėjo nuardyti pertvaros, kuri trukdė sienos pakėlimui; objekte dirbusiems statybininkams 11.00 val. (prasidėjus pietų

pertraukai) nusileidus į pirmÄ aukÅ¡tÄ pietauti, likęs ant perdangos vienas Z. L. nukrito ant žemės. Pagal minėtÄ 2004-12-23 nelaimingo

atsitikimo darbe aktÄ , nukentėjusysis buvo apmokytas darbų saugos ir sveikatos klausimais, atitinkamai instruktuotas atlikti ir saugiai dirbti tÄ darbÄ , kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas. Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,75 g/l etilo alkoholio.

Teismo teigimu, nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir aplinkybės, nurodytos Å¡iame dokumente, pripažįstamos visiÅ¡kai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Pagal šį aktÄ nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytinas „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ reikalavimų pažeidimas, pagal kurį nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atitinkamais įrenginiais, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais, kuriuos sudaro papėdės lentelės, porankiai ir viduriniai taÅ¡eliai, ar kitos lygiavertės priemonės. Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių negalima naudoti, tai naudojami saugos diržai ar kitos saugos priemonės. Teismas nurodė, kad karnizo aukÅ¡tis virÅ¡ perdangos buvo tik 45 cm (žemesnis nei 70 cm), nelaimingo atsitikimo darbo metu perdangos kraÅ¡tas nebuvo aptvertas saugančiais nuo kritimo iÅ¡ aukščio aptvarais, nebuvo įrengtos kitos kolektyvinės saugos priemonės, nukentėjusiajam nebuvo iÅ¡duotas saugos diržas ir kitos priemonės, todėl darbdavio veika vertintina kaip neteisėtas neveikimas dėl atsakovo kaltės ir sudaro vienÄ iÅ¡ pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti (Dirbančiojo aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų 15.2. p., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str., 46 str.). Be to, nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl, leidus jam dirbti, buvo pažeistas DK 123 straipsnio 1 dalies reikalavimas, įpareigojantis darbdavį neleisti darbuotojui tÄ dienÄ dirbti, bei Saugos ir sveikatos norminio akto „Darbo tvarkos taisyklių“ 9.2.1. punkto reikalavimų pažeidimas, kuriuo įmonės darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, bÅ«ti neblaiviems. Tačiau faktas, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, pagrindžia Z. L. kaltę, kuri pasireiÅ¡kė tyčia, o nukentėjusiojo kaltės dydžio Å¡iuo atveju nesumažina DK darbdaviui numatyta teisė nuÅ¡alinti neblaivų darbuotojÄ nuo darbo, nes byloje neįrodyta aplinkybė, jog darbdavys turėjo galimybę ar privalėjo įvertinti Z. L. neblaivumÄ ir atitinkamai jį nuÅ¡alinti nuo darbo.

Teismo nuomone, nurodyti ieškovo ir atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, atsakovo kaltės dydis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vertintinas 30%, o ieškovo - 70%. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai nukentėjusiojo nustatytai kaltei.

Teismo teigimu, draudžiant darbuotojÄ pagal Socialinio draudimo įstatymÄ nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga draudimu, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iÅ¡ draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalÄ atsakingas asmuo turi atlyginti likusiÄ jam neatlygintÄ jos dalį bendraisiais pagrindais. Pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo iÅ¡mokos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Taigi įstatymo normomis yra nustatyta, kokiais atvejais už žalÄ atsakingas asmuo privalo atlyginti žalÄ visa apimtimi, o tais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka nevisiÅ¡kai padengia atsiradusiÄ Å¾alÄ , vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, likusiÄ Å¾alos dalį turi atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Å iuo atveju draudimo įmokas mokėjo darbdavys –atsakovas, todėl įstatymas nenumato jam pareigos atlyginti draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokančiai įstaigai net tuo atveju, jeigu tokia iÅ¡moka bÅ«tų nukentėjusiam iÅ¡mokėta, o kadangi įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu, tai atsakovui nenumatyta pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtus nuostolius negautos draudiminės iÅ¡mokos dalyje. Kadangi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo paskirtis – nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo santykius, bet ne reglamentuoti atsakomybę už žalÄ , ieÅ¡kovÄ apdraudus nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, atsakovas yra atleistas nuo pareigos ieÅ¡kovui mokėti žalos atlyginimÄ toje dalyje, kurioje nukentėjusysis negavo draudimo iÅ¡mokos dėl savo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistini 30% sumos nuo mokėtinos draudimo iÅ¡mokos, nustatant, kad žala dėl netekto darbingumo mokama periodinėmis kompensacijomis. Â

Taip pat teismas nurodė, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ ; jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Teismo teigimu, įvertinus nukentėjusiojo darbų saugos reikalavimų pažeidimus, jo kaltę, sunkias sužalojimo pasekmes, taip pat darbdavio kaltę, nustatoma 5 000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės L. L. praÅ¡ymas dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str.), o kai ji padaryta sveikatos sužalojimo atveju, tai įstatyme numatyta, jog nukentėjusiojo patirti nuostoliai ir neturtinė žala atlyginama nukentėjusiajam (CK 6.283 str.). Todėl ieÅ¡kovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 25 d. nutartimi iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimÄ , nuodydamas, kad ieÅ¡kovo kaltės dydis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vertintinas 70 procentų, o atsakovo kaltės dydis – 30 procentų (t. 1, b. l. 149).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Senrema“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 156A-161). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Nėra pagrindo kompensuoti prarastas pajamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu dėl nukentėjusiojo neblaivumo.

2. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, tačiau pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, minėtÄ straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

3. Teismas negali teigti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, atliekant darbÄ , nes tai nėra įrodyta. Be to, nepagrįstas teismo teiginys, jog, atsakovui neįrengus statybvietėje reikalaujamų saugos priemonių darbuotojams nuo kritimo iÅ¡ aukščio apsaugoti, jo veiksmai vertintini, kaip neteisėtas neveikimas dėl atsakovo kaltės. Z. L. vykdė darbÄ ant perdengimo, o ne Å¡alia teismo sprendime minimo karnizo. Darbas ant perdengimo nėra tas pats, kaip darbas ant kopėčių, stogo, laiptų ar įvairių paaukÅ¡tinimų, todėl nėra traktuojamas, kaip darbas aukÅ¡tyje. Dirbančio aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų 15.2 punktas nurodo, jog tik priklausomai nuo atliekamo darbo pobÅ«džio papildomai turi bÅ«ti iÅ¡duodamos asmeninės apsaugos priemonės-apsauginis Å¡almas, apsauginis diržas, virvė, apsauginiai akiniai.

4. Nors atsakovas neginčijo Nelaimingo atsitikimo darbe akto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sutinka su juo. UAB „Senrema” nepažeidė darbų saugos reikalavimų, kÄ pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra, nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ , pradėtÄ 2005-01-26.

5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Z. L., gyvendamas kaime, turi namÄ ir žemės Å«kio paskirties žemės. Tai leidžia jam, esančiam iÅ¡ dalies darbingam (35 % darbingumas), užsiimti Å«kine veikla ir gauti pajamas. Per dalinio darbingumo laikotarpį jis net neieÅ¡kojo darbo, iÅ¡ ko galima spręsti, kad ieÅ¡kovui pakanka gaunamų pajamų.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai L. L. ir Z. L. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimÄ , pripažįstant, jog dėl 2004-12-22 įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas Z. L., 30% yra kaltas pats ieÅ¡kovas, o 70% kaltės tenka

atsakovui UAB ,,Senrema”, priteisiant ieškovui Z. L. iš atsakovo UAB „Senrema” 1 400 Lt ligos pašalpos už

laikotarpį nuo 2004-12-23 iki 2005-04-31, 2 353,82 Lt negauto darbo užmokesčio dėl netekto darbingumo už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2006-09-01, 28 923,64 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , mokėtinÄ vienkartine iÅ¡moka, priteisiant iÅ¡ UAB „Senrema” ieÅ¡kovui 28 000 Lt, o ieÅ¡kovei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 176-183). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Neteisingi teismo motyvai, kuriais argumentuojamas ieÅ¡kovui nustatytas kaltės dydis. Ä® medicinos įstaigÄ nukentėjusysis atgabentas 11.26 val., jo kraujyje nustatyta 2,75 g/l alkoholio. Vertinant nukentėjusiajam nustatytÄ alkoholio koncentracijos kiekį, akivaizdu, jog alkoholis buvo vartojamas ne pietų pertraukos metu, bet iki darbo dienos pradžios ar tuoj pat prasidėjus darbo dienai. Todėl darbdavys ar jam

atstovaujantis įgaliotas asmuo turėjo galimybę ir privalėjo įvertinti Z. L. neblaivumÄ ir nuÅ¡alinti jį

nuo darbo.

2. Nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo dienÄ vykdė ne pertvaros nuardymo darbus Å¡alia 45 cm aukščio ir 80-85 cm pločio karnizo, o mÅ«rijo rekonstruojamo pastato sienÄ . Esmine nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimi buvo ne nukentėjusiojo apsvaigimas, bet darbdavio darbų saugos norminių aktų pažeidimas.

3. IeÅ¡kovas netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , kaip ir visÄ kitÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ , prašė priteisti vienkartine iÅ¡moka (CK 6.288 str. 1 d.). Nelaimingo atsitikimo metu sužalotam asmeniui dažniausiai pirmaisiais metais po sužalojimo, kuomet egzistuoja didesnė tikimybė, jog sveikata gali pagerėti ir bent minimaliai priartėti prie ankstesnės sveikatos bÅ«klės, bÅ«tina turėti lėšų, pakankamų sveikatos reabilitacijai, kurių negali kompensuoti periodinės iÅ¡mokos, todėl pagal CK 6.288 straipsnio 3 dalį žalos kompensavimo bÅ«dÄ (periodinėmis iÅ¡mokomis ar vienkartine iÅ¡moka) pasirenka pats nukentėjęs asmuo, o teismas, netenkindamas tokio praÅ¡ymo, privalėjo argumentuoti tokį savo sprendimÄ .

4. Z. L. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , o teismas priteisė 5 000 Lt, nors, teismo teigimu, ieÅ¡kovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 70%, o atsakovo - 30%.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žala, padaryta sveikatos sužalojimo atveju, atlyginama tik nukentėjusiajam (CK 6.283 str.). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, jog žala gali ir turi bÅ«ti atlygina tik betarpiÅ¡kai sužalotam asmeniui, nes dėl asmens sužalojimo jo artimieji neabejotinai patiria didelius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kurie įtakoja jų sveikatÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos

teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo

sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

CPK 263 straipsnio 1 dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų, reiÅ¡kia kito pažeidimÄ . Teismo sprendimas turi bÅ«ti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK

176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir

178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su darbdavio (atsakovo) atsakomybe už žalÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, su Å¡alių kaltės proporcijos nustatymu, taip pat su ieÅ¡kovo Z.

L. teise į žalos atlyginimÄ , susižalojus sveikatÄ nelaimingo atsitikimo darbe metu, bei ieÅ¡kovės L. L. neturima teise į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisingai nustatęs nurodytas faktines

aplinkybes, teismas turėjo pagrindo iš dalies patenkinti ieškovo Z. L. ieškinį, o, priteisdamas jam turtinės žalos

atlyginimÄ , iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas Z. L. buvo sužalotas 2004 m. gruodžio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu, darbo vietoje. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. gruodžio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 duomenimis, ieÅ¡kovo darbo vieta buvo nesaugi, nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodytos statinio statybos darbų teisės akto pažeidimas, neįrengus kolektyvinės saugos priemonės, tuo pažeidžiant Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 58.1 punkto reikalavimus, leidimas atlikti darbÄ asmeniui, kuriam Å¡is darbas buvo neleistinas dėl jo sveikatos bÅ«klės, t. y. dėl ieÅ¡kovo neblaivumo (nustatytas 2,75 g/l etilo alkoholio kiekis), tokiu bÅ«du pažeidžiant DK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ darbdaviui nuÅ¡alinti neblaivų darbuotojÄ nuo darbo, bei saugos ir sveikatos norminio akto „Darbo tvarkos taisyklių“, patvirtinto 2001 m. sausio 19 d. UAB „Senrema“ direktoriaus įsakymu Nr. 1, 9.2.1 punkto, kuriuo darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, bÅ«ti neblaiviems, pažeidimas.

CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 str. 2 d.).

IÅ¡ bylos

medžiagos matyti, kad atsakovas neužtikrino saugios darbo vietos ieškovui Z. L., neįrengė statybvietėje

reikalaujamų saugos priemonių darbuotojams bei nenuÅ¡alino jo, t. y. neblaivaus darbuotojo, nuo darbo, savo elgesiu pažeisdamas nelaimingo atsitikimo metu galiojusių Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 58.1 punkto, įmonėje patvirtintos Dirbančiojo aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcijos 15.2 punkto, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 ir 46 straipsnių bei DK 123 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas Z. L. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas norminiais teisės aktais nustatytÄ draudimÄ bÅ«ti neblaiviam darbo metu (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str., UAB „Senrema“ darbo tvarkos taisyklių

9.2.1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovo Z. L., tiek atsakovo veiksmai buvo neteisėti. Juolab kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. spendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartimi nustatyti faktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartyje, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo atmestas atsakovo skundas dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 panaikinimo ir pakartotinio aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 58.1 punkto reikalavimai ir Z. L. darbo vieta iÅ¡ tikrųjų buvo nesaugi, o darbdavys, t. y. atsakovas, pažeidė DK 123 straipsnyje numatytÄ pareigÄ nuÅ¡alinti nuo darbo neblaivų darbuotojÄ . Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti prielaidÄ , kad nukentėjusysis (ieÅ¡kovas) sÄ moningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Be to, pažymėjo, kad neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar nelaimingo įvykio metu Z. L. betarpiÅ¡kai vykdė bÅ«tent jam pavestus darbus, bei tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko jau paskelbus pietų pertraukÄ . Teismas konstatavo, kad 2004 m. gruodžio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra suraÅ¡ytas tinkamai bei teisingai, ir nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas UAB „Senrema“ skundas dėl minėto akto.

 Todėl nepagrįsti apelianto UAB „Senrema“ apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepažeidė darbų saugos reikalavimų. Pažymėtina tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe

aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo proceso procedūrų

nutraukimo, turi lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant, ar buvo pažeistos darbo saugÄ reglamentuojančios teisės normos, ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiojo sužalojimu.

Nesudaro

pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir apelianto UAB „Senrema“ argumentai, kad Å¡iuo atveju netaikytinas CK

6.283 straipsnis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Z. L. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, atsakovas mokėjo draudimo įmokas, tačiau įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu dėl to, kad ieÅ¡kovas Z. L. Å¡io įvykio metu buvo neblaivus, tačiau, esant visoms sÄ lygoms, bÅ«tinoms deliktinei atsakomybei atsirasti, Å¡iam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ CK 6.283 straipsnio pagrindu privalo atlyginti darbdavys. Nors nurodyto straipsnio 4 dalis numato, kad Å¡is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ nagrinėjamos kategorijos bylose, 2005 m. birželio

13 d. nutarime Nr. 3K-P-276/2005 iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.284 straipsnio 4 dalies normÄ ir konstatavo, kad darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sÄ lygų, įstatymų nustatyta tvarka taip pat atsako už žalÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu. Å iame nutarime nurodyta, kad CK 6.284 straipsnį ir jo 4 dalį aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is CK straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sÄ lygoms, nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-286/2010, 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2007). Dėl pasakyto, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai

nustatė, kad nagrinėjamu atveju darbdaviui atsiranda pareiga atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui Z. L. CK 6.283 straipsnio nustatyta tvarka.

Esant miÅ¡riai kaltei atsakovo atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta konstatavus, jog paties darbuotojo (ieÅ¡kovo) didelis neatsargumas padėjo arba buvo tiesioginė priežastis žalai atsirasti (CK 6.282 str.). Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sÄ lygomis (aukÅ¡tyje, su judančiais mechanizmais), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas, kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, neeliminuojantis ir darbdavio deliktinės atsakomybės, tačiau, nustatant kaltės proporcijas, lemiantis didelę darbuotojo kaltės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008, 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008, 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2007).

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusysis, darbo metu bÅ«damas neblaivus (jo kraujyje rasta net 2,75 g/l etilo alkoholio), dirbdamas pavojingomis tam sÄ lygomis, buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais dokumentais, be to, šį darbÄ dirbo jau kelerius metus ir žinojo jo specifikÄ bei pavojingumÄ , tačiau Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, tarp jų - nevartoti darbo metu alkoholinių gėrimų, laikytis saugos reikalavimų, saugoti sveikatÄ , buvo itin neapdairus ir nerÅ«pestingas, todėl iÅ¡ dalies prisiėmė rizikÄ ir dėl galimų pasekmių. Dėl nurodytų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių, apygardos teismas turėjo pagrindo taikyti miÅ¡rios civilinės atsakomybės institutÄ , bei nustatyti 30 procentų atsakovo kaltės bei 70 procentų ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) kaltės proporcijÄ (CK 6.248 str.). Tai atitinka ir suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008, 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-664/2010, 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-256/2009, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-397/2008).

Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas (darbdavys) privalo atlyginti visus ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtus nuostolius, juos proporcingai sumažinant, atsižvelgiant į teisingai byloje nustatytÄ miÅ¡riÄ

šalių kaltę, ir nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais naikinti šios teismo sprendimo dalies.

Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos dydžiu, suklydo aiškindamas bei taikydamas teisės normas, dėl ko negalima palikti galioti teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas neturtinės žalos dydis.

Neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais, o kai tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai preziumuojamas ir neturtinės žalos faktas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-115/2006) yra išaiškinęs, kad

bendrojoje teisės normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės

žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, o CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti turinį žalos, atsirandančios asmeniui dėl sveikatos sužalojimo; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , kuri yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.

Ä®statyme (CK 6.250 str.) nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos ribos (minimumas ar maksimumas), įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) žalos pasekmes; 2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes; 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Nurodytoje ir kitoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio

20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio

18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–540/2006, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo paminėtais kriterijais, tinkamai neįvertino reikÅ¡mingų aplinkybių, be to, nepakankamai atsižvelgė ir į teismų praktikÄ , nors tai reikÅ¡minga teisingam įgyvendinimui įstatymo reikalavimo, jog žala bÅ«tų atlyginama teisingai, nustatant protingÄ jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Dėl pasakyto, įvertinusi apygardos teismo nustatytas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, ieÅ¡kovo netekto darbingumo lygį, turtinės žalos dydį, Å¡alių kaltės proporcijÄ bei kitas aukščiau paminėtas faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus bei teismų praktikÄ atitinka ieÅ¡kovui Z. L. atlygintina

15 000 Lt dydžio neturtinė žala (CK 1.5 str., 6.250 str., 6.283 str.).

Be to, pažymėtina, kad nepagrįsti ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, kad teisę į neturinės žalos atlyginimÄ nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti ir nukentėjusiojo sutuoktinė ieÅ¡kovė L. L.. Kaip minėta aukščiau, įstatymas imperatyviai nustato, kad sveikatos sužalojimo atveju, nukentėjusiam asmeniui atliginami visi jo patirti nuostoliai bei neturtinė žala (CK 6.283 str.). Taigi, prieÅ¡ingai nei fizinio asmens mirties atveju, teisės aktai nenumato galimybės nukentėjusiojo (susižalojusio sveikatÄ ) asmens artimiesiems teisės į žalos atlyginimÄ . Dėl to

pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė L. L. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra pagrindo patenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, o ieÅ¡kovų skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , t. y. padidinant priteistinos ieÅ¡kovui Z. L. neturtinės žalos dydį (CPK

263 str., 329 str., 330 str.).

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kovų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str. 1 d.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieÅ¡kovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o padidinus jų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimÄ , padidintina ir iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str., 96 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimÄ . Padidinti teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo UAB „Senrema“ priteistÄ ieÅ¡kovui Z. L. neturtinės žalos atlyginimÄ iki 15 000 Lt, o valstybei žyminį mokestį  - iki 563,25 Lt.

Palikti nepakeistÄ kitÄ apygardos teismo sprendimo dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Senrema“ 28,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                      Konstantinas

Gurinas

                                                                                                  Audronė

Jarackaitė

                                                                                                 Â

Egidijus Žironas