2015-12-29 Nr. AB-25253-3-63-3-01722-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2061-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01722-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas) 529,41 Lt (153,33 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinė rinkliava atsakovui skaičiuojama kaip buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu (b. l. 36–39) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 43 Eur (151,03 Lt) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (toliau – ir Nuostatai), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir Nuostatų 1 priedu.

Teismas nurodė, kad, remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nustatė, kad nekilnojamojo daikto: buto, unikalus Nr. 4400-0454-3520:3396, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Išrašo 7.1 punkte nurodoma, kad 2012 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi Nr. 1486-679 nekilnojamasis daiktas išnuomotas P. J. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta 2012 m. gegužės 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1486-679. Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo daikto, pagal kurio duomenis apskaičiuojama vietinė rinkliava, valdytojas, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tačiau vertinant, už kokį laikotarpį vietinė rinkliava turėjo būti mokama, būtina nustatyti, ar visu įvardijamu laikotarpiu tęsėsi nuomos teisiniai santykiai, ar tinkamai apskaičiuota vietinė rinkliava. Pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovui skaičiuoja ir prašo ją priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taigi ir už laikotarpį, kuriuo nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Pareiškėjas nesumokėtą vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį prašo priteisti iš atsakovo remdamasis tuo, kad iki nuomos sutarties sudarymo tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės egzistavo faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Todėl būtina įvertinti, ar atsakovas gali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju iki 2012 m. gegužės 11 d. nuomos sutarties Nr. 1486-679 sudarymo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką analogiškoje teisės taikymo prasme byloje (žr.: 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje A602-1614/2014) konstatavo, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei nustatęs, kad nuomos sutartis su atsakovu sudaryta tik 2012 m. gegužės 11 d. ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. gegužės 30 d., konstatavo, kad atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas tik nuo 2012 m. gegužės 11 d. Teisinio vertinimo nekeičia kiti byloje esantys duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravo 1991 m. lapkričio 22 d., nes jais nėra pagrindžiama, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį buvo buto naudotojas Nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys ne tik neįrodo, jog ginčo nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet ir nepatvirtina, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, konstatuotina, jog vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų reglamentavimą laikytinas nekilnojamojo daikto savininkas (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybė). Įvertinus tai, pareiškėjo reikalavimo dalis, kuria prašoma priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. atmesta kaip nepagrįsta. Už įvardijamą laikotarpį pagal 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. (8.2)-5R apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava yra – 378,37 Lt (2008 m. – 50 Lt; 2009 m. – 97 Lt; 2010 m. - 99 Lt; 2011 m. – 99,28 Lt; 2012 m. už keturis mėnesius 33,09 Lt (metinė 2012 m. rinkliava 99,28 Lt : 12 mėn. x 4 = 33,09)). Nuo 2012 m. gegužės 11 d. nuomos sutarties sudarymo ir įregistravimo viešajame registre atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą ir iš atsakovo pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 151,03 Lt (2013 m. - 84,85 Lt; 2012 m. 66,18 Lt (99,28 : 12 x 8 = 66.18)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 51–54) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir patenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas procesines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nuostatų 3 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos Banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, tai yra pareiga mokėti rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Pareiškėjas, pagrįsdamas reikalavimo teisę, pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2012 m. gegužės 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1486-679 bei duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, išdėsto faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tokiu būdu suformuluoja skundo pagrindą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p.). ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, jog, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-88/2012).

Administracinio teismo pareiga būti aktyviam paprastai nereiškia teisės įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011).

LVAT vienoje iš bylų, aiškindamas teismo, kaip įrodinėjimo subjekto padėtį, nurodė: „ <...> pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau teismas šalių pateiktais įrodymais nėra ribojamas, ir turi galimybę bylai reikšmingus įrodymus išsireikalauti savo iniciatyva. Todėl įrodymų nepakankamumu teismo sprendimas turėtų būti grindžiamas tik tais atvejais, kai nei šalių pateiktų, nei teismo iniciatyva surinktų įrodymų pagrindu nepavyksta įrodyti egzistuojant bylai reikšmingas aplinkybes.“ (LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203/2005).

Teismas, būdamas aktyvus, turėjo įpareigoti atsakovą, atvykusį į teismo posėdį, pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, jog jis visą laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai nustatė, jog aptarti duomenys neįrodo, kad atsakovas yra buto adresu: (duomenys neskelbtini), naudotojas, todėl nepriteisė 153,33 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo P. J. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nuomos sutarties pagrindu valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai atsakovo nepripažino vietinės rinkliavos mokėtoju už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., t. y. iki 2012 m. gegužės 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1486-679 sudarymo.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Dar kartą naują Nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais).

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 12 d. neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 1486-679 atsakovui išnuomotas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, šis juridinis faktas įregistruotas 2012 m. gegužės 30 d. viešame registre.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenys ne tik neįrodo, jog ginčo nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet ir nepatvirtina, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, todėl vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų reglamentavimą laikytinas nekilnojamojo daikto savininkas (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybė).

Dėl vietinės rinkliavos mokėtojo teisinio statuso vertinimo iš esmės panašioje situacijoje pasisakyta LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A602-1614/2014), kurioje buvo nurodyta, kad „<...> vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais). ”.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (iki 2012 m. gegužės 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1486-679 sudarymo) atsakovas nebuvo teisėtas ginčo patalpų naudotojas, todėl jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Todėl nėra pagrindo atsakovą pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoju už paminėtą laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava pagrįstai priteista tik už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteistą vietinės rinkliavos sumą netinkamai perskaičiavo į eurus.

Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 151,03 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 43,74 Eur, kuri ir priteistina.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo P. J. 43,74 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt keturis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius